Prezidentas Austrijos vadovui priminė, kad Lietuva, Latvija ir Estija rugpjūčio 31 d. įvedė regionines sankcijas 30-čiai Baltarusijos pareigūnų, tarp jų ir Aliaksandrui Lukašenkai. Pasak šalies vadovo, būtinas ne tik regioninis, bet ir visos Europos Sąjungos atsakas ir bendros visos ES sankcijos.

Šalies vadovas padėkojo Austrijos vadovui už pastangas ir konstruktyvų dialogą dėl įvykių Baltarusijoje.

Šiuo metu Austrija pirmininkauja JT Žmogaus teisių tarybai.

Anot šalies vadovo, kasdien sulaukiame pranešimų apie Baltarusijoje vykdomus brutalius kankinimus, netinkamą elgesį ir masinius taikių piliečių sulaikymus. Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos privalo toliau reikalauti, kad Baltarusijos valdžia nutrauktų smurtą prieš savo piliečius ir nedelsdama ir besąlygiškai paleistų visus neteisėtai sulaikytus asmenis bei pradėtų dialogą su savo piliečiais.

Atsižvelgdamas į blogėjančią situaciją, prezidentas savo laiške Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui ragino skubos tvarka sušaukti Žmogaus teisių tarybos sesiją dėl padėties Baltarusijoje. Penktadienį Ženevoje skubioje sesijoje susitinkanti taryba dėl Baltarusijos turėtų priimti rezoliuciją, kurioje būtų prašoma JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro stebėti ir viešai pranešti apie pažeidimus prieš rinkimus, jų metu ir po jų, taip pat nustatyti tokių pažeidimų faktus ir aplinkybes, siekiant atitinkamų asmenų atsakomybės.

Šalies vadovas padėkojo Austrijos prezidentui už paramą ir pastangas vieningai siekiant šio tikslo. Šiuo metu Austrija pirmininkauja JT Žmogaus teisių tarybai.

Naudodamasis proga prezidentas pakvietė Austrijos vadovą apsilankyti Lietuvoje.

Tai pirmadienį pranešė Austrijos naujienų agentūra APA, remdamasi prezidento kanceliarija.

„A. Lukašenka, kuris tik (2019 metų) lapkritį buvo priimtas Vienoje su vizitu, negaus federalinio prezidento A. Van der Belleno sveikinimo laiško“, - sakoma pranešime.

Pirmadienį Austrijos URM pareiškė, kad šalis smerkia smurtą po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie neatitiko tarptautinių standartų ir rekomendacijų. Viena taip pat paragino Baltarusijos valdžią tučtuojau paleisti visus aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, sulaikytus dėl politinių priežasčių.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Baltarusijos prezidento rinkimus laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka, surinkęs 80,08 proc. balsų, o opozicijos atstovė S. Tichanovskaja gavo 10,09 proc. balsų.

Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsaugos institucijų darbuotojais. VRM duomenimis, buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, nukentėjo dešimtys milicijos pareigūnų ir demonstrantų.

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka lapkričio 11-12 dienomis pirmą kartą nuo 2016 metų surengė vizitą į ES šalį – Austriją.

Bendroje su Austrijos prezidentu Alexanderiu Van der Bellenu spaudos konferencijoje žurnalistų paklaustas apie „autoritarinį stilių“, jis sakė: „Jūs visiškai teisus. Mūsų vadovavimas yra skirtingas“.

„Jei jūs manęs klausiate, kas yra geriau, tai mes nerasime bendro supratimo“, - aiškino A. Lukašenka. Jis ilgame savo atsakyme gyrė savo šalies pasiekimus. „Prieš pateikdami vertinimus, jūs geriau apsilankykite Baltarusijoje. Mes esame atvira šalis“, - kalbėjo svečias. Piliečiai iš „maždaug 80 valstybių gali be vizų atvykti į šitą autoritarišką Baltarusiją“.

Kalbėdamas apie žmogaus teises, A. Lukašenka klausė: „Kas čia yra ne taip?“ Jis piešė vaizdą, kad situacija jo šalyje šiuo klausimu yra daug geresnė nei, pavyzdžiui, Austrijoje. Baltarusijoje esą egzistuoja „teisė į gyvenimą“ ir „teisė į darbą“ – garantija, kad kiekvienas pilietis gali dirbti, taip pat užsienyje. Be to, prezidentas minėjo „teisę į švietimą“, kuris jo šalyje yra nemokamas.

Paklaustas apie mirties bausmę, A. Lukašenka atkreipė dėmesį į 1996 metų referendumą, po kurio buvo įvesta ši priemonė. Remiantis konstitucija, panaikinti mirties bausmę esą taip pat galima tik referendumu. „ES reikalauja panaikinimo, ir tai mums nėra vienodai“, - sakė A. Lukašenka. Tačiau, anot jo, dažnai atliekamos nuomonės apklausos, ir gyventojų nuomonė nepasikeitė, todėl neapsimoka rengti referendumo. Tai ir yra demokratija, akcentavo A. Lukašenka.

A. Van der Bellenas teigė suprantąs referendumo argumentą. Tačiau jis pasiūlė moratoriumą, kad mirties bausmė bent jau nebūtų taikoma. Austrijos vadovas sakė, jog džiaugtųsi, jei Baltarusija taptų Europos Tarybos nare. A. Lukašenka į tai reagavo pareikšdamas: „Jei jūs mus priimsite, mes padėkosime. Jei ne, kantriai tai ištversime“.

„Džiaugiuosi bendromis vertybėmis grįstu Lietuvos ir Austrijos bendradarbiavimu tiek dvišaliu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Į daugelį Europos darbotvarkės klausimų mūsų požiūriai sutampa, todėl veikdami kartu galime efektyviai spręsti mūsų regiono iššūkius ir taip prisidėti prie mūsų piliečių ir visų europiečių gerovės“, – rašoma sveikinime.

Pasak šalies vadovo, Lietuva vertina Austrijos indėlį prisidedant prie viso regiono saugumo užtikrinimo, sprendžiant branduolinės saugos klausimus ir aktyviai dalyvaujant PESCO projektuose. Abiejų valstybių gyventojai vis aktyviau bendradarbiauja švietimo, mokslo, kultūros, verslo ir turizmo srityse. Prezidentas pareiškė viltį, kad kitais metais Lietuvos ir Zalcburgo bendradarbiavimui skirti renginiai dar labiau sustiprins dvišalius santykius ir atvers kelius naujoms iniciatyvoms.

„Austrija nesiruošia trauktis iš „Nord Stream 2“ projekto, o energetikos bendrovė OMV - juo labiau“, - bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu sakė A. Van der Bellenas.

V. Putinas pasveikino tokį A. Van der Belleno pareiškimą ir tikino, kad Austrija nėra pati didžiausia šalis, tačiau apsiginti nuo Jungtinių Valstijų spaudimo „Nord Stream 2“ atžvilgiu esą užtenka tik politinės valios.

„Austrija nėra pati didžiausia šalis pasaulyje, tačiau apginti savo nacionaliniams interesams nereikia nei branduolinių ginklų, nei teritorijos. Reikia tik politinės valios“, - sakė V. Putinas.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai - Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ - finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Antradienį JAV Senatui buvo pristatytas įstatymų projektas, pagal kurį Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak vieno respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.

Šalies vadovė padėkojo Austrijai už principingą poziciją ir paramą Lietuvai dėl Rusijos geopolitinio projekto Astravo atominės elektrinės, kuri statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus ignoruojant ir pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos standartus.

Vasario pradžioje Ženevoje vykusioje Espoo konvencijos konferencijoje pripažinta, kad Astravo AE parinkta aikštelė yra nesaugi. Šią poziciją tvirtai palaikė ir nebranduolinės valstybės kelią pasirinkusi Austrija.

Pasak prezidentės, Astravo AE kelia grėsmę regiono saugumui, todėl būtina siekti šios branduolinės jėgainės uždarymo. Austrijos patirtis parodė, kad tai įmanoma, jei yra atsakomybė ir užtenka politinės valios.

Austrijos parama Lietuvai svarbi toliau telkiant tarptautinę paramą. Tai valstybė, kuri rengia branduolinės saugos ekspertus ir yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) namai. Vienoje yra įsikūrusi šios organizacijos būstinė, primenama Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Aptariant ES aktualijas, susitikime pabrėžta, kad, JK viduje nerandant sutarimo dėl „Brexito“, įkaitais tapo ne tik šios valstybės žmonės, bet ir visa ES. Susiklosčiusi politinio neaiškumo situacija stabdo derybas dėl naujojo septynmečio ES biudžeto, dėl to gali vėluoti finansinė parama strateginiams projektams.

Susitikime, pasak pranešimo, kalbėta ir apie ES atsparumo stiprinimą hibridinėms grėsmėms. Tai ypač aktualu šiemet, kai už kelių mėnesių žmonės rinks naują Europos Parlamentą. Todėl būtina imtis visų priemonių užtikrinti, kad priešiškos išorės jėgos nepaveiktų ES piliečių apsisprendimo.

Būdama neutrali valstybė, Austrija aktyviai prisideda prie sustiprinto ES bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje - PESCO. Kaip ir Lietuva, ši šalis bendradarbiauja net keliuose PESCO projektuose, tarp jų karinio mobilumo ir kibernetinio saugumo stiprinimo srityse.

Susitikime taip pat pabrėžta, kad intensyvėjantys dvišaliai ryšiai atveria naujų perspektyvų Lietuvos ir Austrijos žmonių gerovei. Per metus 19 proc. išaugo dvišalė prekyba, mezgasi tvirti meno, kultūros ir mokslo saitai. Žengiami pirmieji žingsniai Kauno ir Vienos universiteto bendradarbiavimo srityje. Kultūrinius ryšius skatina Vilniaus ir Zalcburgo miestų partnerystė. Daug potencialo glūdi aukštųjų ir finansinių technologijų, gyvybės mokslų srityse.

Šiuos pakartotinius rinkimus tikisi laimėti griežtąją liniją palaikančios Laisvės partijos (FPÖ) kandidatas Norbertas Hoferis. Per gegužę vykusių Austrijos prezidento rinkimų antrąjį turą jis nedideliu skirtumu pralaimėjo Žaliųjų partijos remiamam Alexander’ui van der Bellenui (Aleksandrui van der Belenui), bet tąsyk rezultatai buvo atšaukti dėl balsų skaičiavimo pažeidimų.

Didžiosios Britanijos birželį įvykusiame referendume priimtas apsisprendimas trauktis iš ES ir daugelį nustebinusi Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalė lapkritį įvykusiuose JAV prezidento rinkimuose sustiprinto iškalbaus šaunamųjų ginklų entuziasto 45 metų N.Hoferio pozicijas. Jis prisiekė „atsikratyti apdulkėjusios sistemos“, siekti artimesnių santykių su Rusija ir kovoti su „centralizuojančia Briuselio galia“.

„Norime būti ES dalimi, bet neprarasti savo tapatybės“, – naujienų agentūrai AFP Vienoje sakė rinkėjas Helwigas Leibingeris (Helvigas Leibingeris), penktadienį dalyvavęs paskutiniame N.Hoferio kampanijos mitinge.

„Norime vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, kuris duotų teisingus įsakymus“, - pridūrė jis.

Nors Austrijos prezidento institucija yra daugiausia reprezentacinė, stebėtojai baiminasi, kad N.Hoferio pergalė sukeltų domino efektą kitais metais vyksiančiuose rinkimuose Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Dešiniojo ir kairiojo sparno populistams visoje Europoje buvo naudingas augantis nerimas dėl globalizacijos, multikultūralizmo, didėjančios nelygybės ir taupymo priemonių.

Balsavimas Austrijoje vyks tą pačią dieną kaip ir svarbus referendumas Italijoje, kuris gali išversti iš posto premjerą Matteo Renzi (Matėjų Rencį) ir pakurstyti sumaištį Bendrijoje, kuri jau anksčiau susilpnėjo dėl Didžiosios Britanijos referendume birželį ištarto „taip“ pasitraukimui iš ES.

„Gruodžio 4-ąją Austrijoje ir Italijoje vykstantys nacionaliniai balsavimai Europoje kelia apčiuopiamą baimę, kad... tai bus diena, kai ėmė griūti dangus“, - neseniai rašė finansų dienraštis „Financial Times“.

ES vadovai taip pat nerimauja, kad N.Hoferio pergalė gali į valdžią vėl atvesti jo vadovaujamą populiarią FPÖ, įkurtą buvusių nacių.

„Protas, ne kraštutinumai“

Rinkimų apylinkėse duris atvėrė 7 val. val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 17 val. (18 valandos). Teisę balsuoti turi 6,4 milijonai rinkėjų. Balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų laukiama tuojau po balsavimo pabaigos.

Kaip rodo naujausios apklausos, N.Hoferį, vadinamą kraštutinių dešiniųjų draugišku veidu, remia beveik tiek pat žmonių, kaip ir buvusį Žaliųjų partijos vadovą A.van der Belleną. Šis 72-erių politikas, rinkimuose dalyvaujantis kaip nepriklausomas kandidatas, gegužę laimėjo vos 31 tūkst. balsų persvara.

Pakartotiniai rinkimai užbaigs 11 mėnesių trukusį kampanijos maratoną, kuris, pagal Austrijos standartus, buvo itin bjaurus.

N.Hoferio plakatai daug kur buvo apipaišyti Hitlerio ūsais, o A.van der Belleno – išteplioti šuns išmatomis. Pastarojo kandidato apsauga buvo sustiprinta dėl grasinimų jį nužudyti.

Abu kandidatai šeštadienį paskelbė vaizdo kreipimusis, ragindami austrus balsuoti, nepaisant didėjančio rinkėjų nuovargio.

A.van der Bellenas teigė, kad žmonės turėtų vadovautis „protu, ne nukrypti į kraštutinumus“.

N.Hoferis savo ruožtu ateities kartoms žadėjo „saugią Austriją“.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatas stengėsi vengti ugningos retorikos ir dėmesį telkė visuomenės baimėms dėl rekordinės imigracijos ir augančio nedarbo.

Nugludintas stilius padėjo jam laimėti pirmajame balsavimo ture balandį ir iš tolesnės kovos sensacingai pašalinti dviejų pagrindinių centro partijų, Austrijos politikoje dominavusių nuo 1945 m., kandidatus.

Nusivylę rinkėjai „telkiasi aplink populistinius judėjimus ir jų siūlomus lengvus sprendimus“, politikos analitikas Thomas Hoferis (Tomas Hoferis) pasakojo AFP.

Ką gali atnešti N.Hoferio pergalė, tebėra neaišku. Jis siekia labiau šveicariško stiliaus tiesioginės demokratijos, įskaitant galimybę surengti referendumą dėl Austrijos narystės ES, jei į Bendriją įstos Turkija arba jei blokas taps labiau centralizuotas.

N.Hoferis teoriškai gali pasinaudoti iki šiol dar niekada nepritaikytomis galiomis ir paleisti koalicinę vyriausybę.

Labiau tikėtina, kad jo pergalė gali paskatinti dvi pagrindines partijas nutraukti stringantį bendradarbiavimą ir inicijuoti naujus rinkimus, kas būtų naudinga apklausose pirmaujančiai FPÖ.

2000 metais daugiau kaip 150 tūkst. žmonių išėjo į Vienos gatves ir protestavo prieš FPÖ, kuriai tuomet vadovavo dabar jau velionis SS gerbėjas Jörgas Haideris (Jorgas Haideris), ir jos koaliciją su konservatyviąja Liaudies partija.

Tačiau stebėtojai teigia, kad kraštutinių dešiniųjų atėjimas į valdžią dabar gali nesukelti tokios pat neigiamos reakcijos, nes populistai įsitvirtina visame žemyne.