Už A. Kabišaičio skyrimą į KT balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 49, 19 susilaikė.

Advokatė Giedrė Lastauskienė gavo 72 Seimo narių balsus, prieš buvo 31 parlamentaras, susilaikė 24.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Algis Norkūnas sulaukė 64 Seimo narių palaikymo, prieš jo kandidatūrą buvo 35 parlamentarai, susilaikė 28.

A. Kabišaičio kandidatūrą į KT teikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nieslen, G. Lastauskienės – prezidentas Gitanas Nausėda, LAT teisėjo A. Norkūno – laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Per kandidatų svarstymo procedūrą Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas A. Kabišaičio kandidatūrą kritikavo dėl Teisės departamento teiktų pastabų šio Seimo nario inicijuotam Civilinio turto konfiskavimo įstatymui.

„Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai: tai Advokatų taryba, su „MG Baltic“ siejama V. Sutkaus vadovaujama Lietuvos verslo konfederacija ir Seimo Teisės departamentas. Teisės departamentas pateikė net 31 vieną pastabą, įrodinėdamas, kaip šis įstatymas pažeistų Konstituciją ir privatų interesą, nors Europos Žmogus Teisių Teisme tokios bylos yra laimėtos“, – sakė V. Bakas.

Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai.

Jis ragino Seimui daryti pauzę dėl naujų KT teisėjų skyrimo ir po rimtų diskusijų apie teismų darbą parinkti autoritetingus kandidatus į šias pareigas.

Pirmą kartą dėl kandidatų į KT Seimas balsavimo pernai balandį. Tuomet pritarimo nesulaukė visi trys pasiūlyti teisininkai. Be G. Lastauskienės bei A. Norkūno atmesta ir buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūra.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti ir spręsti dėl Giedrės Lastauskienės, Andriaus Kabišaičio ir Algio Norkūno kandidatūrų eiti KT teisėjų pareigas.

Trečiadienį teisėjų paskyrimo klausimą apsvarstė pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto nariai nepritarė Seimo pirmininkės į KT teisėjus siūlomo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūrai. Jo kandidatūrą palaikė tik trys komiteto nariai, o 5 parlamentarai susilaikė. Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkės siūlomiems kandidatams komitetas pritarė.

E. Šileikis: Seime vyksta apgailėtinos manipuliacijos

E. Šileikio nuomone, tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė A. Kabišaičio kandidatūrai, nėra atsitiktinumas. Anot jo, jei A. Kabišaičio kandidatūra Seime bus atmesta, tai pirmininko pareigose dar keliems mėnesiams liks dabartinis KT pirmininkas Dainius Žalimas.

„Intriga ta, kad dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas, kuris kaip kandidatas rotuojant KT teisėjus 2011 m. teiktas tuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, dabartinėje rotacijoje yra susietas būtent su Seimo pirmininkės teikiama A. Kabišaičio kandidatūra. Jei ji atmetama, pareigose pagal Konstitucinio Teismo įstatymą toliau lieka atitinkamas (ankstesnės Seimo pirmininkės 2011 m. siūlytas) KT teisėjas. Jis nuo 2014 m. papildomai yra šio teismo pirmininkas, taigi „centrinė figūra“, nors formaliai „pirmoji tarp lygiųjų“, – atvirame laiške teigia E. Šileikis.

„Seimui slaptu balsavimu KT teisėjais paskyrus kitus du kandidatus, kuriems tas Seimo komitetas pritaria, KT pirmininko pareigas toliau gana ilgai eis dabartinis juo esantis asmuo, kuris labai artimas Seimo daugumai ne tik dėl savo pasaulėžiūros, bet ir ankstesnės ilgametės narystės atitinkamoje politinėje partijoje (unikalaus bruožo, nebūdingo beveik visiems kitiems Lietuvos teismų teisėjams)“, – teigia profesorius.

Profesorius taip pat neatmeta galimybės, kad dabartinės Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiama kandidate galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė.

„V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiamu kandidatu galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė ar adekvataus charakterio (pažiūrų) asmuo, kuris artimas tam tikriems asmenims/politikams“, – svarsto E. Šileikis.

Pasak VU profesoriaus, jeigu Seimas ketvirtadienį nepritars visoms trims teikiamoms kandidatūroms į KT, naujojo KT pirmininko galima tikėtis tik balandžio mėnesį.

„Jei A. Kabišaitis pagal minėto Seimo komiteto rekomendaciją būtų atmestas Seimo plenariniame posėdyje vykstančiu slaptu balsavimu ir vietoj jo naujas kandidatas būtų teikiamas šių metų vasario, kovo arba balandžio mėnesiais, tai dabartinis KT pirmininkas galės toliau eit pareigas dar bent 4 ar 5, arba net 6 mėnesius, tol, kol Seimo dauguma bus tuo suinteresuota, inter alia, nepatenkinta dėl tam tikrų jautrių personalizuotų istorinių politinių aspektų, kuriuos praeityje atitinkamai (esą netinkamai) vertino KT pirmininkaujant prof. Egidijui Kūriui“, – sako E. Šileikis.

Balandį Seimas buvo atmetęs šią kandidatūrą.

Pasak S. Rudėnaitės, jos teikiamo kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus svariausias ir išskirtinis privalumas – ilgametis kasacinio teismo teisėjo darbas, reikšmingas indėlis į kasacinės praktikos civilinėse bylose formavimą, taigi ir į vienodo teisės aiškinimo ir taikymo mūsų valstybėje užtikrinimą.

„Toks užtikrinimas neįmanomas be gilaus ir visapusiško Konstitucijos išmanymo, kasdienio Konstitucijos, esančios atskirų teisės šakų pagrindu, taikymo“, – rašoma S. Rudėnaitės teikime Seimo pirmininkei.

Anot LAT pranešimo, A. Norkūnas, 28 metus dirbantis teisėjo darbą, vertinamas kaip plačios erudicijos, aukštos profesinės kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisininkas.

Jis 2006–2008 metais ėjo Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, 2010–2016 metais vadovavo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, 2016–2020 metais buvo Teisėjų tarybos narys.

„Tęsdami prasminga tradicija tapusią praktiką Konstitucinio Teismo teisėjais skirti ir kasacinio teismo teisėjus, neabejojame, kad aukščiausią teisėjo kvalifikaciją civilinės teisės srityje turinčio Algio Norkūno paskyrimas Konstitucinio Teismo teisėju ženkliai prisidėtų prie šio teismo veiklos veiksmingumo puoselėjant aukščiausias demokratines vertybes, tam plėtojant sisteminį požiūrį į teisę, platų ir įvairiapusį matymą aiškinant Konstituciją“, – tvirtina S. Rudėnaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę Seimui antrą kartą pateikė  advokatės Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į KT teisėjas.

Savo kandidato kol kas nėra pasiūliusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, G. Nausėda – advokatę G. Lastauskienę, laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją A. Norkūną.

Tuomet kaip pagrindinis priekaištas kandidatams minėta, jog jie nėra konstitucinės teisės specialistai.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Šias kandidatūras ketvirtadienį pateikė laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė, prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

S. Rudėnaitė 27 metų teisėjo patirtį turintį A. Norkūną įvertino „kaip plačios erudicijos, aukštos profesinės kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisininką“.

A. Norkūnas nuo 2016 metų yra Teisėjų tarybos narys.

G. Nausėda, pristatydamas G. Lastauskienę, teigė, kad jos „profesionalumas ir sukaupta solidi teisinio darbo patirtis turėtų prisidėti prie sėkmingo jos darbo Konstituciniame Teisme“.

G. Lastauskienė nuo 2003 metų dirbo advokate ir dėstė Vilniaus universiteto Teisės fakultete, nuo 2012 metų yra Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos, o nuo 2018 metų – Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos narė.

Seimo pirmininkas kandidate pasiūlė Konstitucinio Teismo kanclerę I. Danėlienę, BNS patvirtino jo atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

Kovą baigiasi Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas trejus metus atnaujinamas vienu trečdaliu.

Dėl kandidatūrų turės balsuoti Seimas.

R. Karbauskis: negalima tikėtis besąlyginio palaikymo

Ketvirtadienį paskelbti kandidatai į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus nederinti su valdančiaisiais, todėl jie negali tikėtis automatinio palaikymo parlamente, teigia „valstiečių“ lyderis.

„Ne, nederintos su mūsų frakcija, su koalicija irgi nederinta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ramūnas Karbauskis.

„Abejoju, ar tos kandidatūros, kurios įvardijamos, sulauktų palaikymo taip automatiškai, kaip kažkas galbūt tikisi“, – pridūrė jis.

Abejoju, ar tos kandidatūros, kurios įvardijamos, sulauktų palaikymo taip automatiškai, kaip kažkas galbūt tikisi.

R. Karbauskis teigė nesuprantąs Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio elgesio, kad jis kandidatūrą į KT teisėjus parinko net nepaklausęs Seimo frakcijų nuomonės.

„Nederindamas jis, sakyčiau, pakišinėja tam tikrus žmones, kuriuos jis įvardija. Kaip gali nederindamas, tikėtis, kad Seimas paims ir palaikys vieną ar kitą kandidatūrą?“ – kalbėjo politikas.

„Jeigu mums neįvardyta jokia pavardė, niekas nederinta, kaip galiu atsakyti, ar pritarsime? Kažkokiu būdu tikimasi, kad paims Seimas ir subalsuos abejingai. Ne, Seimas nesubalsuos abejingai“, – pabrėžė R. Karbauskis.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju kalbama apie labai svarbios institucijos – Konstitucinio Teismo – teisėjus.

Didžiausios opozicinės Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sakė, kad ir su jų frakcija kandidatūros nederintos. Kita vertus, jis tvirtino manąs, jog tokio derinimo ir nereikia.

„Kiekviena institucija, kuri siūlo, ji tai daro savarankiškai“, – sakė jis.

„Teisėjų taryba priėmė sprendimą patarti prezidentei atleisti P.Kontrimą kaip pažeminusį teisėjo vardą“, – BNS po posėdžio sakė Teisėjų tarybos narys Algis Norkūnas.

Pasak jo, taryba sprendimą priėmė vienbalsiai, įvertinusi ikiteisminio tyrimo medžiagą bei paties P.Kontrimo paaiškinimus.

„Teisėjų taryba nustatė, kad teisėjas, būdamas smarkiai girtas, iniciavo konfliktą namuose ir nesprendė konflikto taikiai, kaip reikalauja teisėjų etika“, – sakė A.Norkūnas.

Įtariama, kad teisėjas P.Kontrimas, būdamas girtas, lapkričio 26 dieną smurtavo prieš žmoną. Teisėjui nustatytas sunkus – 2,68 promilės – girtumas. Be to teisėjas iš pradžių bandė dėl smurto apkaltinti savo sutuoktinę.

„Atvejis yra išskirtinis, apmaudus, netoleruotinas ir neleistinas – Teisėjų tarybos sprendimas buvo vienbalsis, visi Teisėjų tarybos nariai sutiko, kad toks elgesys nebus toleruojamas ir sprendimas buvo aiškus“, – sakė Teisėjų tarybos narys.

Anksčiau Teisėjų taryba šio klausimo svarstyti negalėjo, nes iš Prokuratūros nebuvo gavusi reikiamos medžiagos. Be to, nedarbingumo pažymėjimą pateikęs P.Kontrimas į ankstesnį posėdį neatvyko, o jam nesant klausimas taip pat negalėjo būti sprendžiamas.

Pasak A.Norkūno, į penktadienio posėdį atvykęs P.Kontrimas pripažino tik dalį įvykio aplinkybių.

„Dalį aplinkybių jis pripažino, pavyzdžiui, kad rašė pareiškimą, kuriuo apkaltino sutuoktinę dėl smurto. Jis aiškino, kad tai padarė iš susijaudinimo, o visą konfliktą aiškino, kad konfliktas buvo, tačiau nebuvo naudojamas joks smurtas“, – sakė Teisėjų tarybos narys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sustabdžiusi P.Kontrimo įgaliojimus, kol bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų.

P.Kontrimas, kuriam dabar yra 58 metai, Kretingos rajono apylinkės teismo teisėju dirba nuo 1994 metų.

Teisininkas 1982 metais baigė Charkovo teisės institutą, yra dirbęs šaltkalviu, prokuroro padėjėju, tardytoju.

Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje apie 2013 – 2015 metų teisėjo darbą rašoma, kad jis darbinėje veikloje su proceso dalyviais bendrauja dalykiškai ir mandagiai, mandagiai bendrauja ir su teismo darbuotojais. Dėl teisėjo elgesio Klaipėdos apygardos teismo vadovybė asmenų ar kolegų pagrįstų nusiskundimų nėra gavusi.

2000-siais Teisėjų garbės teismas P.Kontrimui buvo pareiškęs papeikimą.

Teisėjų kandidatūras į Teisėjų tarybą iškėlė ir rinko susirinkimo dalyviai.

Po tris atstovus išrinkta iš Aukščiausiojo, Apeliacinio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų.

Baigus skaičiuoti balsus, naujosios Teisėjų tarybos nariais paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Algis Norkūnas, Egidijus Laužikas, Artūras Pažarskis, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Aloyzas Kruopys, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Ramūnas Gadliauskas, Artūras Drigotas, Arūnas Sutkevičius, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Teisėjų tarybos nare taip pat tapo Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Zigmas Pocius, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius, Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Artūras Ridikas, Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas.

Į Teisėjų tarybą taip pat išrinkta Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė, Kauno apylinkės teismo pirmininkas Darius Kantaravičius, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Arūnas Bartkus, Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė.

Pagal pareigas į Teisėjų tarybą taip pat pateko Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Irmantas Jarukaitis.

Naujai išrinktos Teisėjų tarybos posėdyje paaiškės, kas taps šios teismų savivaldos institucijos pirmininku.

Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, ją sudaro 23 nariai.

Taryba motyvuotai pataria prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, taip pat motyvuotai pataria prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo.

Teisėjų taryba taip pat sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, tvirtina Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą, kt.

Teisėjų tarybos nariai slaptu balsavimu renka ir skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus, iš visų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų, tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus, slaptu balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų.

Vykdomoji teismų savivaldos institucija taip pat tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus, išklauso Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas, turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui, tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų; sudaro Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją.

Teisėjų garbės teismas pirmadienį paskelbė, kad dviem Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjoms skiriamos nuobaudos - papeikimas ir pastaba.

Papeikimo sulaukė baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjanti teisėja 61 metų A.Tumelionytė. Pastaba skirta civilines bylas nagrinėjusiai teisėjai 53 metų Zojai Monid, BNS pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Liepą Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) nusprendė iškelti drausmės bylą teisėjai A.Tumelionytei.

„Atlikus teisėjos nagrinėtų bylų garso įrašų perklausą konstatuota, kad nagrinėdama bylas teisėja A. Tumelionytė nemandagiai ir nepagarbiai bendravo su posėdžių dalyviais, leidosi į asmeniškumus, replikavo ir moralizavo. Patikrinimo išvados leidžia teigti, kad teisėja A. Tumelionytė nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų nuostatų elgtis korektiškai, mandagiai ir garbingai“, – yra sakęs komisijos pirmininkas Algis Norkūnas.

Iškelti teisėjai drausmės bylą pasiūlė Vilniaus apygardos teismo pirmininkas. Siekdamas įvertinti teisėjos A.Tumelionytės elgesį žodinių teismo posėdžių metu, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas inicijavo papildomą šios teisėjos veiklos patikrinimą, siekiant įvertinti jos elgesį. Patikrinimą atlikusi komisija, perklausiusi apie 100 teismo posėdžių garso įrašų, patikrinimo akte konstatavo, kad vienoje byloje liudytojų apklausa vyko šiek tiek pakeltu tonu, kitoje teisėja skubino byloje dalyvaujančius asmenis užduoti klausimus, atsakyti į juos, pasisakyti dėl bylos aplinkybių.

„Baudžiamojoje byloje asmeniui pareiškus, kad jis mokosi ir dar tęs mokslus, teisėja replikavo: „nu jo, kaip Leninas“, kitoje byloje nukentėjusiajai be teismo leidimo įsiterpus, teisėja pareiškė: „kas Tamstai leido kalbėti ir kažką šokinėti“, be to, prokurorui taipogi norint užduoti klausimą nukentėjusiajai, teisėja pasakė: „nu gerai, prokurore, pakentėkit, vyrams negerai kentėti, bet...“, aiškinantis nukentėjusiosios ir liudytojų prieštaravimus, teisėja nukentėjusiajai griežtu balso tonu pasakė, kad „jisai liudytojas įspėtas dėl atsakomybės, jisai žino, jisai pasirašė, tai žino, ką reiškia parašas. Pati nežinai, ką reiškia parašas, už ką pasirašei“, - cituojami teisėjos žodžiai sprendime iškelti jai drausmės bylą

Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad A.Tumelionytė anksčiau nebuvo bausta drausmine tvarka, be to, ji nepadarė esminių teisėjo etikos pažeidimų

Teisėjai Z.Monid drausmės byla iškelta buvo iškelta todėl, kad ji esą nepateisinamai ilgai nagrinėjo bylas.

Į TEDK kreipėsi apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė, siūlydama iškelti drausmės bylą teisėjai už aiškiai aplaidų teisėjo pareigų neatlikimą, nagrinėjant civilines bylas. Anot pirmininkės, atlikus teisėjos Z. Monid nagrinėjamų bylų, kurių procesas užtruko ilgiau nei metus, patikrinimą, nustatyta, jog teisėja civilines bylas nagrinėjo aplaidžiai, be pateisinamų priežasčių jas vilkindama.

Išnagrinėjusi teikimą ir teisėjos pateiktą paaiškinimą, TEDK nustatė, kad teikime nurodytos aplinkybės dėl teisėjos Z. Monid aplaidaus darbo pasitvirtino. Vadovaujantis Teisėjų etikos kodekse įtvirtintu pareigingumo principu, teisėjas privalo savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku ir profesionaliai, taip pat gilintis į nagrinėjamų bylų esmę ir nevilkinti teismo proceso.

„Nagrinėdama civilines bylas, kurių nagrinėjimas be pateisinamų priežasčių užtruko ilgiau nei 12 mėnesių, teisėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė visų galimų veiksmų, kad šios bylos būtų išnagrinėtos operatyviau“, - nustatė TEDK.

Komisija nusprendė, kad Z. Monid nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pareigingumo principo reikalavimų, jos veiksmuose yra aiškiai aplaidaus teisėjo pareigų atlikimo požymių, todėl jai iškelta drausmės byla, kurią TEDK perdavė nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Pastaba šiai teisėjai buvo skirta, nes ji anksčiau nebuvo bausta, visiškai pripažino savo kaltę, darbe yra kruopšti ir atidi.