Alkoholio akcizo įplaukos augo 3,29 proc. iki 194,9 mln. eurų: alaus – 10,24 proc. iki 50,3 mln. eurų, vyno – 7,1 proc. iki 24,1 mln. eurų, spiritinių gėrimų – mažėjo 0,2 proc. iki 117,6 mln. eurų, tarpinių produktų – 2,5 proc. iki 2,8 mln. eurų, pirmadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Didmeninė prekyba vynu, akcizų sandėlių duomenimis, šiemet sumažėjo 4,5 proc., tarpiniais produktais – 9,3 proc., spiritiniais gėrimais – 6,5 proc., tuo metu alumi – išaugo 0,5 procento.

Įplaukos už degalų akcizą šiemet padidėjo  4,9 proc. iki 443,6 mln. eurų: benzino – augo 8,3 proc. iki 89,5 mln. eurų, dyzelinio kuro – 3,9 proc. iki 335,6 mln. eurų, automobilių dujų – 6,5 proc. iki 11,7 mln. eurų, žymėto dyzelino – 4,4 proc. iki 6,9 mln. eurų.

Didmeninė prekyba benzinu šiemet augo 8,3 proc., dyzeliniu kuru – 4 proc., žymėtu dyzelinu – 4,4 proc., dujomis – 6,3 proc.

Įplaukos iš tabako gaminių augo 9,5 proc. ir siekė 186,8 mln. eurų: cigarečių akcizai sumažėjo 2,1 proc. iki 138,6 mln. eurų, tuo metu cigarų ir cigarilių didėjo 23 proc. iki  5,2 mln. eurų, kaitinamojo tabako – 74,7 proc. iki 35,8 mln. eurų, elektroninių cigarečių skysčio – 1,6 karto iki 3,7 mln. eurų, rūkomojo tabako – 20,3 proc. iki 3,1 mln. eurų, kito rūkomojo tabako – 23 proc. iki 418 tūkst. eurų.

Didmeninė prekyba cigaretėmis mažėjo 9,1 proc., cigarais ir cigarilėmis – augo 2,8 proc., rūkomuoju tabaku – 11,6 proc., kitu rūkomuoju tabaku – 14,1 proc., kaitinamuoju tabaku – 32,3 proc., o prekyba elektroninių cigarečių skysčiu – 2,1 karto.

„Akcizai turi didėti, kad išliktų alkoholio įperkamumo balansas didėjant žmonių pajamoms, tačiau dabar turime problemą, kai išgeriamas alkoholis stiprėja dėl mokestinių pakeitimų“, – Eltai atsiųstame komentare teigia M. Dubnikovas.

Pasak finansų analitiko, per praėjusius metus daugiausiai augančių pardavimų trejetuke buvo putojantis vynas, kur pardavimai augo 17,3 proc. tarpiniai kokteiliai su spiritiniu likeriu – 13,6 proc. ir stiprieji gėrimai, kurių pardavimai augo 9,7 proc.

„Vyno ir putojančio vyno augimai gali būti paaiškinami didėjančiomis žmonių pajamomis, tačiau stipraus sektoriaus vartotojai greičiausiai perėjo iš probleminio spirituoto vyno“, – mano M. Dubnikovas.

Tuo tarpu alaus pardavimai, pasak ekonomisto, krito 3,3 proc., o spirituoto vyno pardavimai sumažėjo 10,8 proc. Pasak analitiko, probleminis sektorius dėl akcizų buvo sunaikintas, tačiau kenksmingas poveikis daromas ir silpnam alkoholiui. M. Dubnikovo teigimu, šiuo metu per stiprų alkoholį Lietuvoje suvartojama daugiau nei 40 proc. viso absoliutaus kiekio Lietuvoje.

„Alkoholio akcizų politika rodo savo rezultatus. Dar nuo „žaliųjų“ draudimų periodo akcizams padvigubėjus vynui ir alui pardavimų kreivės stipriai keičia trajektorijas. Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad sumažėjo pardavimai dviejose srityse – aluje ir spirituotame vyne“, – komentuoja jis.

Iš stipraus alkoholio buvo surinkta 11,5 proc. daugiau mokesčio – 28 mln. daugiau, iš viso – 273,5 mln. eurų. Iš alaus – 2,9 mln. mažiau, kas sudarė 84 mln. eurų.

„Teorijoje yra žinoma Lafero kreivė, kur didinant mokesčius ne visada surenkama daugiau mokesčio. Akivaizdu, kad didėjantys silpno alkoholio mokesčiai jau duoda mažesnę naudą“, – aiškina M. Dubnikovas.

„Didžiausias pardavimų augimas šiais metais buvo fiksuotas putojančių vynų sektoriuje. Burbuliuojančių gėrimų buvo parduota net 16 proc. daugiau nei pernai. Kokteilių ir silpnų likerių iki 15 proc. stiprumo pardavimai augo 12 proc., o šviežių vynuogių vyno pardavimai – 7,6 proc. Per vienuolika mėnesių iš šių grupių buvo surinkta atitinkamai akcizo mokesčio – 10 mln. eurų, 1,5 mln. ir 21,9 mln. eurų. Iš viso 33,4 mln. eurų iš trijų kategorijų, arba 3 mln. eurų daugiau nei pernai“, – ketvirtadienį išplatintame komentare teigia M. Dubnikovas.

Didžiausias pardavimų augimas šiais metais buvo fiksuotas putojančių vynų sektoriuje.

„Grįžkime prie svarbiausių kategorijų, kurios suneša daugiausiai mokesčių. Stipriųjų gėrimų pardavimai augo 7,7 proc. šiais metais ir sunešė 239 mln. eurų mokesčių, arba 21 mln. eurų daugiau, o alaus pardavimai susitraukė 3,3 proc. ir sunešė 76,7 mln. eurų mokesčių, arba 2,6 mln. eurų mažiau nei pernai“, – aiškina jis.

Pasak analitiko, šie pardavimų pokyčiai signalizuoja, kad akcizų politika keičia vartotojų įpročius. Jo vertinimu, akcizų keitimą galima padalinti į du etapus – „žaliųjų“ valdymo periodas, kai drastiškai buvo renkami mokesčiai iš alkoholio, ir šiandienos valdančiųjų priimtas nuoseklus mokesčių didinimo planas iki 2024 metų. Per aštuonerių metų periodą mokesčiai jau padidinti ir planuojami didinti atitinkamai: visam vynui augs 181 proc., alui – 182 proc., stipriems gėrimams – 82 proc.

„Vyno pardavimai auga, nepaisant mokesčio augimo, ir tai yra suprantama. Žmonių pajamoms augant, didėja poreikis tokio tipo produkcijai, kurios vartotojas nėra toks jautrus kainai. Tuo pat metu akcizai tikrai veikia visos vartotojų imties pasirinkimą. Pavyzdžiui, 141 proc. padidinus spirituoto vyno akcizą, ši kategorija praktiškai išnyko, nes vartotojas (dažnai probleminis) yra jautrus kainai. Tokie vartotojai tikrai susirado pakaitalą, ir tai nebuvo šviežių vynuogių vynas. Pagal pardavimus, greičiausiai migravo į stiprųjį sektorių“, – tvirtina M. Dubnikovas.

Verslo konfederacijos viceprezidento teigimu, alkoholio akcizų keitimas ne tik sunaikino probleminį sektorių, bet ir didina stipraus alkoholio pardavimus, kas reiškia, kad mes toliau apie 40 proc. gryno alkoholio suvartosime iš stipriųjų gėrimų, kai Vakarų Europoje stiprus alkoholis sudaro apie 20 proc. viso grynojo alkoholio.

„Daugiau nei dvigubu žingsniu didinant vynui ir alui akcizą, stumiame alkoholio vartojimą rytinių tautų kultūros link. Tokiose šalyse, kaip Vokietija, Prancūzija ar Italija, mokesčių struktūra ir kryptis yra visiškai priešinga – skatinanti silpno alkoholio populiarumą“, – mano jis.

„Be to, šiek tiek koreguojant akcizo politiką, tikėtina, jo būtų surinkta daugiau, nes stipraus alkoholio pardavimai nemažėja didėjant akcizui, kol kas šis taškas nėra pasiektas. Reikia sulaukti pilnų šių metų duomenų, bet labai tikėtina, kad jie dar labiau pasikeis stipraus alkoholio pardavimų augimo link. Vien lyginant lapkričio mėnesius šiais ir praėjusiais metais, matomas 19 proc. augimas, kai alus krito 4 proc., ramus vynas sumažėjo 5,6 proc., o putojančio vyno pardavimai augo 12 proc. Labai įdomūs skaičiai, kurie verčia pagalvoti, ar norime būti stipraus alkoholio šalimi“, – pastebi M. Dubnikovas.

„Jeigu kalbėtume apie Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonę, akcizai turėtų būti keliami. Tačiau alkoholio politika reikalauja veiksmų iš skirtingų sektorių, o mokesčiai yra Finansų ministerijos sritis, todėl mokesčių alkoholiniams gėrimams kėlimas – tebevykstanti diskusija tarp abiejų ministerijų, įtraukiant į ją parlamentą“, – BNS sakė Latvijos Sveikatos apsaugos ministerijos Europos reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento vadovė Lyga Timša.

Pasak jos, „tobulame pasaulyje“ šie mokesčiai visose trijose Baltijos šalyse turėtų būti panašūs.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga priminė, jog Baltijos šalių sveikatos apsaugos ministerijos yra pasirašiusios memorandumą dėl koordinavimo, siekiant užtikrinti bendrą strategiją, tačiau koordinavimą apsunkina tai jog lemiamą žodį procese dėl mokesčių turi finansų ministerijos.

„Bijoma, kad valstybė praras biudžeto dalį, kad tai nepadės sumažinti vartojimo, kad išaugs juodoji rinka“, – kalbėjo Lietuvos ministras.

Jis tikėjosi, jog mokslininkų pradedamas tyrimas apie alkoholio politikos poveikį Baltijos šalių gyventojų sveikatai ir ekonomikai paskatins šalis artimiau bendradarbiauti koordinuojant bendrą politiką alkoholio mokesčiu atžvilgiu.

Estijos atstovės teigimu, alkoholio vartojimas yra valstybių ribų nepaisant problema, todėl kai kuriuos klausimus svarbu spręsti su kaimyninėmis valstybėmis ir Europos Sąjungos lygmeniu.

„Viešąją sveikatą sauganti politika alkoholio atžvilgiu gali būti susilpninta tarpvalstybinių problemų, tokių kaip reklamos ar prekyba per sieną“, – sakė Estijos Socialinių reikalų ministerijos Viešosios sveikatos skyriaus departamento direktorė Heli Laarmann.

Lietuvoje ir Estijoje didinant alkoholio akcizus, pastebėta, jog šių šalių gyventojai vyksta jų pigiau nusipirkti į Latviją. 2017 metais skelbta, jog apie dešimtadalis estų suvartojamo alkoholio buvo įsigytas Latvijoje.

Pernai Latvija laikinai sumažino akcizus stipriajam alkoholiui, reaguodama į Estijos sprendimus akcizus stipriajam alkoholiui, sidrui ir alui nuo 2019-ųjų vidurio apkarpyti 25 proc. Juos Estija aiškino būtinybe pažaboti išsikerojusią prekybą alkoholiu Latvijos pasienyje, dėl kurios gerokai sumenko jų pardavimai Estijoje.

„Jei šis tarifas įsigalios, ne dėl savo kaltės nukentės pasienio smulkieji prekybininkai, ypač tai smogs Joniškio, Rokiškio, kitų pasienio regionų prekybininkams, kuriems jau ir dabar nebuvo lengva. Jei turėjome ekonominį turizmą Lenkijos kryptimi, dabar jis išaugs ir į Latvijos pusę“, – sako Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila.

Pasak jo, prekybininkai nėra nusistatę prieš akcizų alkoholiui didinimą, bet tai turi būti daroma atsižvelgiant į kaimyninių šalių kontekstą, nes esant atviroms sienoms tai veikia verslininkų konkurencingumą. Dabar jie turės konkuruoti su už sienos esančiais verslininkais, kuriems jų valdžia sudarė geresnes konkurencines sąlygas.

„Latvijai pernai sumažinus alkoholio akcizus, prekybininkai iškart pajuto rezultatus, sumažėjo prekybos apyvartos, o mes ketiname alkoholį dar labiau pabranginti. Bėda ta, kad mes priimame sprendimus neskaičiuodami kiek prarandame. Latvija ir Estija buvo pakėlusi akcizus alkoholiui ir netrukus nuleido. Manau dėl to, kad aiškiai pamatė, jog tai buvo klaidingas žingsnis“, – sako E. Radžvila.

Finansų ministerija pažymi, kad, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis apie alkoholinių gėrimų pardavimus, per penkerius metus etilo alkoholio rinka susitraukė 7,2 proc., kai vyno ir kitų fermentuotų gėrimų traukėsi apie 37,5 proc., tarpinių produktų – 83,8 proc., alaus – 23,6 proc.

Padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, dėl mokestinių veiksnių 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, prognozuoja Finansų ministerija.

Patikrinus Aleksote gyvenantį asmenį iš jo buvo paimta 12 vnt. 1 l talpos alkoholio butelių, kurie uždaryti gamykliniu būdu, bet be akcizinių ženklų (banderolių). Atliekamas aplinkybių patikslinimas ir paimto alkoholio ekspertizė. Priklausomai nuo gautų rezultatų, paaiškės, ar asmeniui bus taikoma baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato, kad asmenys, kurie turėdami tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinių) arba juos realizavo, baudžiami bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, priklausomai nuo neteisėtų akcizinių prekių vertės, asmenims gali grėsti bauda iki 6 tūkst. eurų. Taip pat įstatymai numato neteisėtų akcizinių prekių konfiskaciją.

Pareigūnai įspėja, kad tokio ir panašaus pobūdžio prevencinės priemonės bus vykdomos ir ateityje. Jie primena, kad apie vietas, kur prekiaujama akcizais apmokestinamomis prekėmis, apie asmenis, užsiimančius tokia neteisėta veikla, policijai galite pranešti internetiniame puslapyje www.beseselio.lt, arba skubios pagalbos telefonu 112.

„Vyriausybė nepasirašė susitarimo su Latvija nei dėl bendro alkoholio akcizų didinimo ar mažinimo, nei dėl sutarimo sprendžiant tokius klausimus“, – Estijos parlamente sakė J. Ratas, praneša estų visuomeninis transliuotojas ERR.

Tiesa, J. Ratas pripažino, kad Estijos ir Latvijos finansų ministerijų pareigūnai reguliariai susitinka aptarti bendradarbiavimą akcizų politikos klausimais. Premjeras taip pat priminė 2017-ųjų memorandumą, kuriuo Baltijos šalys sutarė kartu ieškoti sprendimų, sumažinsiančių alkoholio ir tabako vartojimą bei skatinsiančių sveiką mitybą.

Pasak jo, šis memorandumas nėra tarptautinis susitarimas ir todėl neįpareigoja Estijos, Latvijos ar Lietuvos vyriausybių informuoti vienai kitą apie akcizų alkoholiui pakeitimus.

Anksčiau Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pasipiktino netikėtu Estijos sprendimu mažinti akcizą alkoholiui ir pavadino jį „akcizų karu“, kurį esą pradeda pati Estija.

Estija sumažino akcizą alkoholiui 25 proc. Latvija į tai atsakė skubos tvarka sumažindama akcizą stipriajam alkoholiui 15 proc.

„Dar ne laikas daryti kažkokių toli siekiančių išvadų“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras, atsakydamas į liberalo Gintaro Vaičekausko nuogąstavimus, kad nuo liepos 25 proc. estai mažina alkoholio akcizą, o latviai ketina taip pat sekti jų pavyzdžiu. 

„Net jeigu estai savo ketinimus įgyvendintų, vis tiek akcizas būtų Lietuvoje mažesnis“, – pridūrė V. Šapoka. 

Pasak ministro, Latvijoje sprendimai dėl akcizų mažinimo dar nepriimti: „Kalbant apie latvius, sprendimų nėra, tik sudaryta grupė įvertinti situaciją“.

Net jeigu estai savo ketinimus įgyvendintų, vis tiek akcizas būtų Lietuvoje mažesnis.

Estijos vyriausybė pirmadienį nusprendė alkoholio akcizus nuo liepos 1 dienos sumažinti 25 proc. ir taip apriboti pasienio prekybą prie pietinės šalies sienos su Latvija.

Pasak netoli sienos su Estija esančio Valkos miesto mero Armando Krauklio, Estijai sumažinus akcizus, Latvijos biudžetas negaus beveik 100 mln. eurų pajamų.

Tuo metu Latvijos finansų ministras Janis Reiris pranešė, kad kitą savaitę mokesčių darbo grupės posėdyje bus svarstoma galimybė alkoholio akcizus sumažinti ir Latvijoje.

Lietuvos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, sausį–balandį valstybė iš alkoholio akcizų gavo 132,6 mln. eurų – 43 proc. daugiau nei pernai.

Alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja šeštus metus iš eilės – pernai vidutiniškai vienas gyventojas virš 15 metų išgėrė 11,2 litro legalaus alkoholio – 1,1 litro mažiau nei 2017 metais (12,3 litro). 

Pasak VU Ekonomikos fakulteto docentės daktarės Vitos Karpuškienės, lyginant Estijos ir Lietuvos situaciją, padidinus akcizą 10 proc., kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos išaugs dar apie 30 proc. ir pasieks tą santykinį lygį, kai estų motyvacija vykti apsipirkti į Latviją smarkiai išaugo. Tai, kaip Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė mokslininkė, gali nulemti ir Lietuvos finansinius praradimus.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad didinant mokesčius reikėtų skirti daugiau laiko verslui prisitaikyti prie būsimų rinkos sąlygų.

„Turime teisėtvarkos praktiką, kuri aiškiai sako, kad bet kokie įstatymai ar kiti teisės aktai, kuriais didinami mokesčiai, turėtų būti išdiskutuoti, priimami bent jau paliekant pusę metų iki įsigaliojimų, kad rinkos dalyviai galėtų prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos.

Dabar buvo pasielgta priešingai. Palikta išlyga, kad, jei teisės aktai priimami su biudžetu, nereikia pusės metų laikotarpio. Šiuo konkrečiu atveju ir yra pasinaudota. Tai nesisieja su gera teisėkūros praktika ir taip neturėtų būti elgiamasi su mokestiniais reguliavimais“, - mano V. Sutkus.

Jo teigimu, akcizų ir bet kokių kitų mokesčių didinimas negali būti begaliniu biudžeto pajamų šaltiniu. Pasak V. Sutkaus, judėjimo laisvė ir ribotos gyventojų pajamos sąlygoja juos apsipirkti kitoje valstybėje, kaip elgiasi Estijos, Suomijos, Danijos, Švedijos gyventojai.

„Šis reiškinys jau stebimas ir Lietuvoje: štai šiuo metu prie Kalvarijų-Budzisko pasienio posto atidarinėjama specializuota alkoholio parduotuvė. Estijos situacijos analizė rodo, kokiu keliu Lietuvai nereikėtų eiti. Tačiau ar mokysimės iš kaimynų klaidų, ar patys lipsime ant to paties grėblio?“ - retoriškai klausė V. Sutkus.

Pasak jo, žmonės automobiliu važiuoja į Lenkiją ar Latviją, kur prisikrauna bagažinę alaus, kad turėtų ką vartoti kelis savaitgalius į priekį. Tačiau, pasak jo, vien alkoholiu parduotuvėse neapsiribojama.

„Žmogus, kai nuvažiuoja į parduotuvę (užsienio. - ELTA), jis perka ir maisto produktus. Tada vyksta reiškinys, kai lietuviai šluoja Lenkijos parduotuves. Taip pat problema - nelegali rinka. Kuo brangesnė legali prekė parduotuvių lentynose, tuo didesnis ekonominis stimulas gaminti namų sąlygomis. Legalaus produkto pabrangimas tiesiogiai stimuliuoja juodąją rinką“, - įsitikinęs V. Sutkus.

Kaip teigė V. Karpuškienė, dar 2015 m. skirtumas tarp Latvijos ir Estijos akcizų buvo 550 eurų už 100 litrų gryno alkoholio, kas sudarė 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), ir tai dar nebuvo kritinis skirtumas Estijos gyventojams, kuris motyvuotų specialiai vykti apsipirkti Latvijoje.

Tačiau, pasak jos, jau 2016 m. šis skirtumas padidėjo iki 772 eurų ir pasiekė 86 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Tai reiškia, kad estas, už vidutinį darbo užmokestį Estijoje galėjęs įsigyti tik 57 litrus stipraus alkoholio, Latvijoje galėjo įsigyti net 92 litrus tokių gėrimų. Atsiradęs skirtumas tapo kritiniu ir smarkiai darė įtaką Estijos gyventojų pirkimo įpročiams - jie ėmė apsipirkinėti Latvijoje“, - aiškino V. Karpuškienė.

Kaip pažymi V. Karpuškienė, remiantis Lenkijos centrinės statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvos gyventojai apsipirkimams kaimyninėje šalyje paskutinį 2017 m. ketvirtį skyrė apie 100 mln. eurų, o per visus praėjusius metus išleista suma yra artima 400 mln. eurų.

„Padidinus stipriųjų gėrimų akcizą 10 proc., tampa labai tikėtina, kad Lietuvos gyventojai 2019-2020 m. elgsis panašiai kaip Estijos gyventojai 2016-2017 m., kai jie patraukė apsipirkti į kaimyninę valstybę. Daug patrauklesnė stipriųjų gėrimų kaina gali virsti itin svarbiu motyvu apsipirkti Lenkijoje dar dažniau, arba apsipirkti ten tiems, kurie iki šiol pirkinių į Lenkiją nevykdavo. Vien per stipriųjų gėrimų kainos didinimą Lietuvos ekonomika rizikuoja prarasti dešimtis milijonų eurų, ateityje vis didinant akcizus, rizikuojama susidurti su dar didesniais praradimais“, - pažymi V. Karpuškienė.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimas svarstys sveikatos apsaugos ministro parlamentaro Aurelijaus Verygos siūlymą nuo kitų metų kovo 1 d. padidinti 10 proc., iki 1 832 eurų, akcizų tarifą etilo alkoholiui.

Antradienį ministro pateiktos Akcizų įstatymo pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 52 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.

Po svarstymo komitetuose į Seimo plenarinių posėdžių salę įstatymo pataisos turėtų sugrįžti kitą savaitę.

Pasak A. Verygos, projekto tikslas yra mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, beje, taikyti tokias priemones siūlo ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Kaip sakė A. Veryga, dėl padidinto akcizų tarifo etilo alkoholiui valstybės biudžetas 2019 m. papildomai gautų apie 5 mln. eurų pajamų.

„Tie pinigai būtų skiriami rezidentų atlyginimų didinimui ir kitoms sveikatos sistemai būtinoms išlaidoms“, - sakė A. Veryga.

Seimo narys konservatorius Antanas Matulas pasiūlė akcizą etilo alkoholiui didinti ne 10 proc., o 20 proc.

Kitaip mano jo frakcijos kolega Mykolas Majauskas.

„Tai naujametinė dovana gyventojams - alkoholio kainos didinimas. Tai daroma skubotai“, - teigė Seimo narys konservatorius M. Majauskas.

Skaičiuojama, kad, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro.

Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės 2014-2017 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų - 68 proc., alaus - 17 proc., etilo alkoholio - tik 4 proc.

Šiuo metu etilo alkoholiui yra taikomas 1 665,04 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.

„Vienas iš pačių efektyviausių priemonių alkoholio kontrolės srityje yra akcizai. Akcizus mes padidinome ir tai turėjo duoti efektą alkoholio vartojimo mažėjimui. Visi kiti sprendimai dėl reklamos draudimo, dėl amžiaus, dėl prekybos laiko mažinimo tokio efekto neduoda kaip akcizų pakėlimas“, – antradienį interviu Žinių radijui teigė R. Karbauskis.

„Mes priėmėm sprendimus, kokios ir kitos šalys priiminėja, ir jie duoda tokį efektą, kokį ir turi duoti – vartojimas turi mažėti. Kita vertus, manau, kad visuomenės požiūris keičiasi ir jis keičiasi ne dėl valdžios sprendimų“, – pridūrė jis.

Iki pernai pavasario alkoholio akcizai buvo didinami palaipsniui, tačiau „valstiečių“ daugumos Seimas nusprendė, kad būtina kovoti su alkoholizmu ir gerokai padidino akcizus. Nuo praėjusių metų kovo pradžios akcizai labiausiai išaugo alui ir vynui – iki 112 proc., o etilo alkoholiui – apie 23 procentais.

Deklaruoti alkoholio akcizai šiemet per pirmus du mėnesius siekė 42,37 mln. eurų – 54,3 proc. mažiau nei 2017-ųjų sausį–vasarį (92,756 mln. eurų).