Grupė Seimo narių teikia Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir siūlo sumažinti alkoholio pirkėjų amžiaus ribą, bet tik silpniems svaigalams – nuo 18 metų leidžiant vartoti iki 15 proc. stiprumo gėrimus, o stipresnius – nuo 20 metų.

Vyriausybė siūlo leisti jau nuo 18 metų vartoti ir turėti alkoholinius gėrimus, neatsižvelgiant į jų stiprumą. 

Tačiau Seimo Sveikatos reikalų ir Ekonomikos komitetai siūlo nekeisti dabartinės tvarkos – apsvarstę pataisas, jie pritarė tik keliems palengvinimams.

Seimas dar balsuos ir dėl komitetų atmestų alkoholio rinką liberalizuojančių pataisų.  

Komitetai anksčiau pritarė Laisvės frakcijos nario Vytauto Mitalo siūlymams, kad nuo 2002 metų gegužės reklama nebūtų laikomi įmonių pavadinimai, kuriuose minimi alkoholiniai gėrimai, taip pat jų prekybos vietose esanti atributika.

Taip pat alkoholio reklama nebūtų laikoma informacija apie alkoholį socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo platformose bei ant gėrimo pakuotės esančios nuorodos į gamintojo interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras.

Reklama nebūtų laikoma ir objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus.

Viešasis maitinimas interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose taip pat galėtų teikti  informaciją apie alkoholinius gėrimus, kai informuojama apie maisto ir šių gėrimų derinimą, degustacijas.

Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose siūloma leisti tik nemokamą įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaidą.  

Numatoma šiek tiek sušvelninti alkoholio prekybą masiniuose renginiuose – suvienodinti prekybos tvarką mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose, leidžiant prekiauti tik natūralios fermentacijos gėrimais iki 15 laipsnių. Dabar parodose ir mugėse galima prekiauti alkoholiu iki 15 laipsnių, o masiniuose renginiuose – iki 7,5 laipsnio.

Taip pat kelią skinasi konservatoriaus Sergejaus Jovaišos siūlymas uždrausti prekiauti alkoholiu kiekvienų metų rugsėjo 1-ąją, išskyrus tada, kai rugsėjo 1-oji sutampa su laisvadieniais. Tokiu atveju draudimas galiotų artimiausią darbo dieną, pirmadienį.  

Alkoholio kontrolės įstatymą prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia – amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, padidinta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos, uždrausta bet kokia alkoholio reklama.  

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė sako, kad pernai ypač aktyvūs verslo mėginimai apeiti reklamos draudimus buvo sėkmingi.

Tuo metu verslas ir toliau prognozuoja mažėjančius pardavimus, o kalbant apie galimybes netektis kompensuoti iš eksporto, pripažįsta, kad kol kas tai – tik priedas prie vietinių pardavimų.

Draudimų efektas yra, bet verslas išradingas

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun sutinka, kad 2019 metais jau buvo galima akivaizdžiai pamatyti, kokius rezultatus duoda galiojančios alkoholio kontrolės priemonės.

Tačiau ji taip pat pabrėžia, kad biudžetas iš alkoholio akcizų ir toliau kasmet surenka vis daugiau įplaukų.

N. Goštautaitė Midttun sako, kad alkoholio pardavimų ribojimų jau užtenka, bet reikia, kad jų būtų laikomasi.

„Gal ne tiek griežtinti labiau reikia nustatant naujus apribojimus, bet tinkamiau ir griežčiau prižiūrėti jau esamų įgyvendinimą. Ypač pardavimus nepilnamečiams, prekybos laiko ribojimo paisymo“, – nurodė ji.

Daugumai eksportas tik priedas prie vietinių pardavimų. Kol kas.

Pasak jos, švietimo priemonės turi menkesnį poveikį, nei kainos didinimas, prieinamumo mažinimas, reklamos draudimas.

„Reikia didžiulių lėšų iš biudžeto kontrolės mechanizmui, todėl gerokai patrauklesnės tos priemonės, kurios reikalauja mažiausiai kontrolės, pavyzdžiui, alkoholio kainos didinimas, aiškus reklamos draudimas ir prekybos laiko apribojimas“,– tvirtino N. Goštautaitė Midttun.

Jos teigimu, dabar pats laikas stiprinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų pasiūlą, kad būtų daugiau gydymosi nuo alkoholizmo galimybių.

„Tų paslaugų nėra daug ir jos ateityje bus sunkiau prieinamos, nes daugėja besikreipiančių“, – įspėja ji.

N. Goštautaitė Midttun, be kita ko, atkreipia dėmesį į pastarojo meto aktyvius verslo mėginimus apeiti reklamos draudimus: „Jie (bandymai BNS) tokie testuojantys ir tarsi tikrinantys ribas, kada nubaus, o kada – ne“.

Ji pripažįsta, kad verslui pavyksta pasiekti savo tikslų.

„Kai kur greitai pavyksta, bet kai kur pasekmes pamatysime gerokai vėliau. Pavyzdžiui, labai neaiškiai vykdomas  pagrindinės alkoholio rinkos priežiūros institucijos vadovo konkursas. Čia ir klausimas, ar pavyko ir ką pavyko pasiekti verslui (...) Nes nuo vadovo labai daug priklausys“, – kalbėjo N. Goštautaitė Midttun.

Rinkos praradimus dengia eksportas

Asociacijos „Baltic gastronomy leaders“ prezidentas Romas Apulskis sako, kad dėl gyventojų mažėjimo ir kultūrinių pokyčių alkoholio rinkai Lietuvoje mažėjant, gamintojai priversti realizacijos rinkų ieškoti užsienyje.

„Eksportas prideda 10 proc. Daugumai eksportas tik priedas prie vietinių pardavimų. Kol kas. Bet iš esmės yra galimybė plėstis neribotai, kai tuo tarpu vietos rinka labai ribota. Be eksporto yra mažėjantis verslas. Litrai krenta. Na, antkainį pasididina įmonės, bet tai daryti amžinai negalės, o eksportas kainą prilaiko Lietuvoje. Jis gelbsti situaciją. Kitokių perspektyvų artimiausiems dešimčiai metų nematau. Kurti kažką, galvoti ir žiūrėti tik į vietos rinką – niekaip“, – BNS kalbėjo jis.

Negalima spręsti tik iš pardavimų mažėjimo. Nežinome, kiek alkoholio įsivežama iš kaimyninių šalių.

R. Apulskio teigimu, į Rusiją vežami putojantys vynai, nes jų kokybė – „viduriukas tarp Vakarų ir rusiškos“. Kinijoje sėkmingai pardavinėjama trauktinė „Devynerios“, o Lenkijoje – lietuviška šimtmečio degtinė su varpa.

„Tai dešimtmečio įdirbis ir pastarieji metai jau geri“, – apie eksportą į Lenkiją sako R. Apulskis.

Jis prognozuoja, kad lietuviškas vaisių ir uogų vynas irgi gali būti eksportuojamas į Kiniją.

„Toks pat specifinis, nišinis, savotiškas ir įdomus produktas yra, kuris gali puikiai ir į eksportą važiuoti. Toje pačioje Kinijoje yra populiarus toks labai panašus vynas iš tokių egzotinių saldžių vaisių“, – teigė R. Apulskis.

Jis prognozuoja, kad lietuviško alkoholio eksportas 2020 metais augs.

Tikro alaus pardavimai krenta, nealkoholinio – auga

Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko teigimu, 2019 metais alaus pardavimai nedaug krito, o netektis kompensavo pajamos iš nealkoholinio alaus pardavimų. „Augo nealkoholinio alaus pardavimai ir tuos praradimus padengė“, – BNS teigė jis.

Pasak Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos, kurios narės iš esmės yra „Aibės“ tinklo parduotuvės, pirmininko Eimučio Radžvilos, anksčiau „niekas nežiūrėjo į nealkoholinį alų kaip į rimtą verslą“.

„Skonio receptoriai reikalauja kažko panašaus ir geria nealkoholinį alų“, – įprasto alus keitimą į nealkoholinį aiškina jis.

„Kartais auga pardavimai nealkoholinio alaus, bet dar nesudaro pusės tikrojo alaus“, – priduria E. Radžvila.

Stipraus alkoholio gamintojus ir importuotojus vienijančio Legalaus verslo aljanso vadovas Mantas Zakarka prognozuoja, kad nealkoholinių gėrimų augimas bus ir 2020 metais. „Nuolat daugėja tokių gėrimų parduotuvių lentynose“, – sako jis.

Pasak E. Radžvilos, mažosios parduotuvės prie alkoholio prekybos sugriežtinimų prisitaikė, o pardavimų ribojimai nesužlugdė nė vienos smulkios parduotuvės. Tačiau, anot jo, jei būtų apsispręsta dėl specializuotų alkoholio parduotuvių, tai kaimiškas parduotuves sužlugdytų.

Nežinoma, kiek alkoholio įvežama

M. Zakarka taip pat prognozuoja, kad stipraus alkoholio rinka 2020 metais kris – mažės tiek parduodami kiekiai, tiek gaunamos pajamos. Su tuo sutinka ir E. Radžvila, tačiau jis pabrėžia, kad realaus Lietuvos alkoholio rinkos traukimosi masto nesimato, nes nėra duomenų, kiek pigesnio alkoholio įvežama iš kaimyninių šalių.

„Realus rinkos susitraukimas nėra aiškus. Negalima spręsti tik iš pardavimų mažėjimo. Nežinome, kiek alkoholio įsivežama iš kaimyninių šalių“, – teigė E. Radžvila.

Anot jo, 2020-aisiais dėl dar labiau padidintų akcizų vėl suaktyvės alkoholio prekyba pasienyje su Latvija ir Lenkija.

Didėjančius pasienio pardavimus akcentavo ir M. Zakarka. 

„Nuo 2008 metų iki 2019 metų pabaigos stipriojo alkoholio rinka susitraukė – pardavimai kiekiniai virš 43 proc. mažesni. Bet jokių duomenų, kiek alkoholio nuperkama Latvijoje ir Lenkijoje“, – sakė jis.

Tam įtakos turės nuo sausio pradžios įsigaliojusios alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės ir pernai padidinti akcizai.

„Akcizai yra paveikiausia priemonė, tas efektas buvo labai matomas, nes (pernai – BNS) yra maždaug 15 proc. bendras pardavimų kritimas“, – BNS sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Nuo pernai kovo akcizai alui ir vynui išaugo iki 112 proc., o etilo alkoholiui - apie 23 procentais. Tai lėmė, jog per vienuolika praėjusių metų mėnesių labiausiai sumenko didmeniniai alaus pardavimai – 13,2 proc., vyno – 12,1 proc., o spiritinių gėrimų – 1,4 proc, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Nuo akcizų padidėjimo matomas alaus ir vyno pardavimų ženklus mažėjimas, tačiau iš pradžių stipriau kritę spiritinių gėrimų pardavimai metų pabaigoje atsigavo.

2018-aisiais akcizų kelti valdantieji „valstiečiai“ neketina. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad akcizai galėtų didėti ne anksčiau kaip 2019 metais.

„Kovo mėnesį matysime rezultatus, analizuos Sveikatos apsaugos ministerija ir tada darysime išvadas, nebus jokių sprendimų anksčiau kaip 2019 metų pradžia“, – BNS sakė jis.

Silpną alkoholį keičia stipriu?

Interpretuodami statistiką, aludarių atstovai tikina, kad žmonės pereina prie stipresnių gėrimų, tačiau rinkos prievaizdai su  tuo nesutinka.

„Tie skaičiai, kurie rodo, kad alaus ir vyno pardavimai yra sumažėję daug stipriau negu stipriųjų gėrimų, tą tendenciją patvirtina, o čia jau reikia medikų žodžio, ar gerai, kad vartoti ieškoma labiau stiprių, o ne silpnų gėrimų“,  – BNS sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Anot jo, taip yra todėl, kad stiprieji gėrimai yra sąlyginai pigesni negu silpnieji.

„Tie, kurie jau geria, jiems kaina – svarbiausias gėrimo pasirinkimo kriterijus, ieškoma pigiausio laipsnio“, – aiškino S. Galadauskas.

G. Belian su tokia išvada nesutinka.

„Vartojimo struktūroje niekas nepasikeitė į tą pusę“, – tvirtino G. Belian.

Pasak jos, padidinus akcizus didesnį silpnųjų gėrimų pardavimų sumažėjimą lėmė tai, kad anksčiau pastarųjų akcizai buvo didinami kur kas mažiau nei stipriųjų gėrimų.

Pardavimai toliau mažės

L. Vilimas sako, kad šiemet alkoholio pardavimai toliau trauksis, bet „gal ne tiek drastiškai“.

Anot jo, „lazda turi du galus“, nes smukę oficialūs pardavimai dar neparodo realaus alkoholio vartojimo sumažėjimo.

„Ar nedidėja šešėlinė rinka, kaip vyksta srautai apsipirkti Lenkijoje ir Latvijoje?“, – svarstė prekybininkų atstovas.

G. Belian sako, kad 2010–2015-aisiais neapskaityto alkoholio dalis vartojime galėjo sudaryti apie 7,7 proc. – po maždaug 1,2 litro žmogui.

Nauji draudimai ir toliau gana smarkiai paveiks pardavimus.

„Šis skaičius jau laikosi keletą metų, mes negalime pasakyti, kad to daugėja“, – teigė G. Belian.

L. Vilimas pripažįsta, kad 2017 metais alkoholio pardavimų smukimas buvo prognozuotas dar didesnis – iki 20 proc. kritimo. Šiemet jis tikisi apie 10 proc. nuosmukio.

Nuo šių metų pradžios alkoholis parduodamas tik nuo 20 metų, visiškai uždrausta alkoholio reklama ir sutrumpintas pardavimo laikas.

„Nauji draudimai ir toliau gana smarkiai paveiks pardavimus“, – tvirtino L. Vilimas.

Jis prognozuoja, kad didesnį alkoholio pardavimų smukimą bus galima stebėti šių metų pabaigoje ir 2019 metais.

L. Vilimas taip pat pastebi, kad alkoholio ateityje bus išgeriama mažiau, nes keičiasi gėrimo kultūra – jaunimas alkoholio vartoja vis mažiau.

Pokyčiai nelegalioje alkoholio rinkoje

Muitinės kriminalinė tarnyba nuo 2017 metų antrojo pusmečio stebi pokyčius nelegalioje alkoholio rinkoje. Prognozuojama, kad juos lėmė legalaus alkoholio rinkos sugriežtinimai.

„Kitaip nebūtų intereso“, – BNS sakė tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas.

Pasak jo, 2017 metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad yra padidėjusių nelegalaus alkoholio (falsifikuotos produkcijos ar žaliavos gėrimams) įvežimų požymių, bet „dramatiško pablogėjimo“ nesimato.

„2016 metais tirtas vienas ikiteisminis atvejis, o pernai keturi. Jeigu žiūrėti į kiekius, žymaus skirtumo nėra: 2016 metais bandant įvežti alkoholį nelegaliai, sulaikyta 109 tūkst. litrų, o pernai – 75 tūkst. litrų“, – teigė Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas.

Anot jo, tai maždaug penkis kartus mažiau negu 2010 metais ir maždaug tiek pat, kiek 2015–aisiais.

Pasak G. Kulikausko, trys tyrimai pradėti dėl pastaruoju metu bandyto į Lietuvą įvežti nelegalaus alkoholio, juo tikriausiai norėta apsirūpinti prieš šventes. Kaune sulaikytos 3 tonos spirito, Vilniuje – 2 tonos falsifikuoto alkoholio, konjako ir degtinės. Daugiausia jo įvežta iš Latvijos ir Baltarusijos.

Per 2017 metų 9 mėnesius policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė 72,8 tūkst. litrų alkoholio produktų - 6 tūkst. litrų (9 proc.) daugiau nei per 2016 metų atitinkamą laikotarpį. 

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad apie tendencijas kalbėti kol kas per anksti.

„Kažkokių objektyvių priežasčių nėra, tie skaičiai kiekvienais metais svyruoja 10-15 proc. ribose“, - teigė R. Matonis.

Iki pernai spalio policija nustatė 736 pažeidimus dėl nelegalios alkoholio prekybos (2016–aisiais – 1059), pradėti 126 ikiteisminiai tyrimai (194) ir surašyta 610 administracinių nusižengimų protokolų (698).

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas tikslas iki 2020 metų pasiekti, kad vienas žmogus išgertų ne daugiau kaip 12,4 litro alkoholio.

Statistikos departamento duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų 1 žmogus 2016 metais suvartojo 13,2 litro – maždaug litru mažiau negu 2014 ir 2015 metais. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad Lietuvoje per metus žmogui tenka 15,4 litro grynojo alkoholio. Lietuvos statistikai į skaičiavimus neįtraukia nelegalaus alkoholio, ką daro PSO.

Nuo sausio 1-osios su nedidelėmis išimtimis bus draudžiama bet kokia alkoholio reklama.

Be to, alkoholį nuo sausio galima įsigyti ir vartoti tik nuo 20 metų. Tai reiškia, kad kilus abejonių, ar pirkėjui yra 25 metai (būtent taip parašyta įstatyme), pardavėjas reikalaus parodyti asmens tapatybės dokumentą.

Prekybos vietose, išskyrus viešojo maitinimo įstaigas, trumpėja alkoholio prekybos laikas: darbo dienomis ir šeštadieniais jo bus galima įsigyti nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.

Alkoholio neliks ir sporto arenose bei salėse, kur vyks varžybos. Viešojo maitinimo įstaigos – kavinės, picerijos ar barai – vasarą galės alkoholiu prekiauti lauke, iki 40 metrų nuo pastato.

Savivaldybės galės pačios apriboti alkoholio prekybos laiką, nustatyti vietas, kur negalima juo prekiauti arba neišduoti licencijos, jei norima užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

Be to, įsigalioja naujos baudos. Pavyzdžiui, už alkoholio pardavimą jaunesniems nei 20 metų asmenims nuo sausio grės 30–120 eurų bauda, o tiems, kas nupirks ar perduos alkoholio jaunuoliams – 90–180 eurų.

20–100 eurų baudos bus skiriamos ir už alkoholio vartojimą automobiliuose, gatvėse, stadionuose, kitose viešose vietose, įskaitant transportą.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian sako, kad piniginės baudos skatina žmogų labiau pagalvoti apie savo elgesį.

„Kažkam tai irgi yra administracinė sankcija, bet atrodė ne tokia rimta. Gal dėl to atsainiau žiūrėdavo. Kada prasideda nuo realios piniginės baudos, tada verčia pasitempti,“ – BNS  tvirtino G. Belian.

- Alkoholį nuo 2018 metų bus galima įsigyti, turėti ar vartoti tik nuo 20 metų. Alkoholio galės turėti ir 18-19-mečiai, jeigu jų darbas bus susijęs su alkoholio pristatymu klientams, pavyzdžiui, padavėjams ar pardavėjams. Tačiau įmonės negalės alkoholio pardavimo skatinimui pasitelkti jaunuolių iki 20 metų.

- Trumpinamas alkoholio prekybos laikas: darbo dienomis ir šeštadieniais jo bus galima įsigyti nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val., išskyrus viešojo maitinimo vietose pilstomą ar jose vartojamą alkoholį.

- Nuo 2020 metų mokamuose ir nemokamuose masiniuose renginiuose (festivaliuose, šventėse ir mugėse) bus leidžiama prekiauti silpnu - iki 7,5 laipsnio alkoholiu.

- Nuo 2020 metų nebus galima prekiauti alkoholiu paplūdimiuose.

- Nuo 2020 metų alkoholis nebebus parduodamas ir paviljonuose - neregistruotuose, į žemę įleistuose ir pamatų neturinčiuose laikinuose statiniuose iš surenkamų konstrukcijų.

- Nuo 2020 metų vasarą alkoholiu nebus leidžiama prekiauti nestacionariose prekybos vietose kurortuose, poilsio bei turizmo vietose - pliažuose, parkuose, aikštėse. Savivaldybės nebeišduos tokių licencijų.

- Viešojo maitinimo įstaigos (kavinės, picerijos ar barai) vasarą galės alkoholiu prekiauti lauke, iki 40 metrų nuo pastato. Tačiau savivaldybė galės nustatyti mažesnį atstumą arba uždrausti prekiauti lauke.   

- Alkoholio neliks ir sporto arenose bei salėse, kur vyks varžybos.

- Miestų ir rajonų savivaldybės galės apriboti alkoholio prekybos laiką, nustatyti vietas, kur negalima juo prekiauti arba neišduoti licencijos, jei norima užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

- Alkoholio pardavėjai galės iš visų pirkėjų reikalauti asmens tapatybės dokumentų, o kilus abejonių, ar jiems jau yra 25 metai, - privalės jų reikalauti.

- Bus draudžiama bet kokia alkoholio reklama, išskyrus informaciniuose pranešimuose, skirtuose šio verslo specialistams, alkoholio gamybos įmonių pavadinimus ir prekės ženklus iškabose ant jų pastatų ir transporto, Lietuvos transliuotojų programose.

- Alkoholio prekybos vietoje nebus draudžiami padėkliukai alaus bokalams, skėčiai, servetėlių įdėklai ir kita atributika su alkoholio prekės ženklais. Alkoholio parduotuvėse vietose darbuotojai galės vilkėti marškinėlius su jo prekės ženklais.

Lietuvoje alkoholio rinka, anot statistikos, beveik dešimtmetį kasmet traukiasi – esą ir mažiau žmonių šiuos gėrimus perka, ir mažesniais kiekiais. Dėl naujos vyriausybės planuojamų griežtinimų gamintojai sako – svarbiausia, kad nebūtų staigių kardinalių naujovių.

Stipriųjų gėrimų rinka šiemet sumenko procentu, bet „Vilniaus degtinei“, anot jos vadovės, metai geri. Įmonės pajamos išaugo dešimtadaliu, bet daugiausiai dėl eksporto. Šis padidėjo 20 proc. Pagrindinės šalys – Lenkija, Latvija, Estija.

„Didžioji dalis, ką mes eksportuojame į Lenkiją, tai yra etilo alkoholis, iš kurio vėliau gaminami stiprūs alkoholiniai gėrimai ar kita produkcija. Bet antrą šių metų pusmetį pradėjom eksportuoti ir mūsų gaminius. Žmonių skaičius Lietuvoje mažėja, todėl tikrai vartojimas neaugs. Fokusuosimės ir toliau į eksportą“, – sakė alkoholį gaminančios įmonės generalinė direktorė Dovilė Tamoševičienė.

Traukiasi ir vynų rinka. Anot „Baltijos gėrimų pramonės aljanso“, ypač pastebimai traukiasi spirituotų vynų rinka, per trejus metus – perpus. Bet natūralių vynų šiemet nupirkta 5 proc. daugiau nei pernai.

Putojančių vynų gamyklos „Alita“, taip pat „Anykščių vyno“ ir „Stumbro“ valdytojų teigimu, „Alitos“ dalis rinkoje išaugo, tad metai irgi neblogi. Tačiau, nepaisant to, intensyviai didinamos eksporto apimtys ne tik į aplinkines šalis, bet ir į tolimas, tokias kaip Honkongas ir Kinija.

„Visas savo jėgas dabar metame į eksportą, į eksporto skatinimą ir tą toliau darysime“, – sakė „MV Group Production“ generalinis direktorius Česlovas Matulevičius.

Alaus rinka jau susitraukė maždaug 6 proc. Panašiai tiek sumenkusius pardavimus „Kalnapilio-Tauro grupė“ kompensuoja  platindama „PepsiCo“ grupės gėrimus. Apie trečdalį to, ką pagamina, aludaris eksportuoja.

„Alaus pardavimo kritimą bandysime kompensuoti per eksporto auginimą ir lygiai taip pat dėmesį kreipsime į nealkoholinius gėrimus. Eksporto šalys – visur, kur išvykę lietuviai, sekam paskui mūsų emigrantus“, – neslėpė alų gaminančios įmonės generalinis direktorius Marijus Kirstukas.

Iš Vyriausybės žadamų alkoholio prekybos griežtinimų gamintojai sako svarbiausias, kokie bus mokesčiai.

„Svarbiausia, kad visi rinkos dalyviai turėtų vienodas sąlygas veikti ir užtikrinta vienodą. Ir, svarbiausia, kad visi turėtume vienodas sąlygas“, – sakė D. Tamoševičienė.

„Verslas visada prisitaikys prie bet kokių pokyčių. Tik būtų vienas toks noras, kad nebūtų daroma kažkokių staigių perversmų, vienos nakties perversmų. Tai čia būtų svarbiausia. O šiaip, ar tie draudimai, ar ribojimai, dar kažkas, aš manau, čia ne pagrindinis klausimas yra“, – nuomonę išsakė Č. Matulevičius.

„Mes matom, kad metai iš metų vartotojai išleidžia panašiai tą pačią sumą pinigų, vadinasi, kylant kainoms, greičiausiai jie išleis tiek pat pinigų, tačiau kiekių mažės. Ir viskas priklausys nuo to, kokius valstybė priims pakeitimus ir kokius akcizo dydžius patvirtins kitiems metams“, – kalbėjo M. Kirstukas.

Naujoji valdžia per savo kadenciją ketina suvienodinti akcizų tarifus skirtingiems alkoholiniams gėrimams. Akcizai didėtų ne procentais, o kartais. Dėl to kiltų gėrimų kainos. Mažiausiai brangtų spiritiniai gėrimai, daugiausiai – alus. Imtis pakeitimų Seimas numatęs ketvirtadienį.

Lietuvoje traukiasi alkoholio rinka. Ir legali, ir nelegali. Ekspertų teigimu, mažėja ne tik alkoholio pardavimas, bet ir jo vartojimas. Pagrindinė to priežastis – mažėjantis gyventojų skaičius.

Nors gamybos linijos dirba kaip dirbusios, prekyba alkoholiu Lietuvoje toliau smunka. Pernai 3 proc. mažiau nupirkta visų rūšių legalių alkoholinių gėrimų ir metai pagal tai – prasčiausi per kone dešimtmetį. Palyginti su 2007-iais, kai fiksuotas pardavimo pikas, dabar alkoholio rinka sumažėjusi lygiai ketvirtadaliu.

Vienintelis gėrimas, kurio parduodama daugiau – vynas. Prie prabangesnių gėrimų priskiriamų natūralių vaisinių vynų pernai nupirkta 5 proc. daugiau nei užpernai ir 15 proc. daugiau nei 2007-aiais.Visgi, tai neatsvėrė prasto visų kitų gėrimų pardavimo. Pernai, palyginti su užpernai, labiausiai nukrito spirituotų vynų paklausa – penktadaliu.

O, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, pernai labiausiai susitraukė stipriojo alkoholio, ypač degtinės, pardavimas. Jo pernai nupirkta beveik 40 proc. mažiau nei 2007 m.

Tačiau tokia statistika nereiškia, kad lygiai tiek žmonės mažiau geria.

„Gėrimų rinkos mažėjimas visų pirma sietinas su demografiniais rodikliais – Lietuvoje mažėja gyventojų. Tačiau alkoholinių gėrimų pardavimai mažėja truputėlį greičiau. Mes taip pat stebime nelegalios rinkos tendencijas ir ten irgi matome mažėjimą. Galvojame, kad tendencija yra tokia – žmonės po truputį mažiau geria. Tai yra gerai. Tai gali būti susiję su ekonominės situacijos gerėjimu, su žmonių bendros nuotaikos gerėjimu“, – sakė Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso prezidentas.

Nelegali alkoholio rinka pernai susitraukė beveik penktadaliu, bet vis tiek užima 22 proc. visos rinkos. Gėrimų šešėlyje vis mažiau parduodama bent ketverius pastaruosius metus, bet, anot ekspertų, situacija gali greitai pasikeisti. Pavyzdžiui, įteisintas naujas reguliavimas legaliai rinkai padidintų nelegalios augimą.

„Toks šešėlinės rinkos mažėjimas, koks yra dabar, džiugina. Tačiau visada reikia turėti omeny, kad tai nėra amžina. Jeigu kažkas atsitiktų, jeigu mes kažkaip sureguliuotume tą rinką arba, jeigu pradėtų blogėti ekonominė situacija, šešėlis vėl pradėtų augti.“, – galimą situaciją apibūdino Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Tarp paskutinių svarstymų, kaip naujai griežtinti prekybą alkoholiu – jos laiko trumpinimas, gėrimų pardavimas galbūt tik specializuotose parduotuvėse, taip pat reklamos ribojimas.

Įmonių grupės "Alita" įsigijimo sandoriui prieštaravusios bendrovės "Bennet Distributors" vadovas tvirtina, kad minėtas sandoris pablogins konkurencinę aplinką, rašo "Verslo žinios".

"Sunkiau turėtų būti mažiesiems rinkos dalyviams, kurie nesikreipė (į Konkurencijos tarybą - BNS) dėl ribotų finansinių galimybių, nes reikia dirbti su teisininkais, surinkti daug rinkos duomenų, ne visi turi tokių galimybių", - sakė M.Kuklis.

Paklaustas kaip vertina "Alitos" parduodamus degtinių ir trauktinių prekės ženklus jis teigė: "Tie prekių ženklai nėra vertingi, tokių prigaminti ir patiems galima, nereikia investicijų, patys sugebame".