A. Blinkenas sakė, kad „nėra jokio pateisinimo“ šioms pratyboms, kurias Kinija pradėjo reaguodama į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) apsilankymą Taivane.

Kinija paleido balistinių raketų ir pasiuntė naikintuvų bei karo laivų aplink Taivaną, paskelbdama pavojaus zonas vandenyse, kuriais eina vieni judriausių pasaulyje laivybos kelių.

„Šie provokaciniai veiksmai yra reikšminga eskalacija“, – sakė J. Blinkenas po derybų su Pietryčių Azijos šalių užsienio reikalų ministrais Pnom Penyje.

Pasak valstybės sekretoriaus, šios savaitės priešprieša yra naujausias Pekino bandymas pakeisti trapų status quo dėl autonominio Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorija ir žada kada nors susigrąžinti, prireikus – jėga.

A. Blinkenas sakė, kad neseniai Indonezijoje susitikęs su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I) įspėjo jį, kad N. Pelosi veikiausiai vyks į Taivaną. N. Pelosi tapo aukščiausio rango Amerikos pareigūne, aplankiusia demokratinę salą per pastaruosius 25 metus.

„Numatėme, kad Kinija gali imtis tokių veiksmų – tiesą sakant, numatėme būtent tokį scenarijų“, – kalbėjo A. Blinkenas.

„Akivaizdu, kad Atstovų Rūmų pirmininkės vizitas buvo taikus. Tokiam kraštutiniam, neproporcingam ir eskaluojančiam kariniam atsakui nėra jokio pateisinimo“, – pabrėžė jis.

Pasak valstybės sekretoriaus, Jungtinių Valstijų pozicija Taivano klausimu nepasikeitė ir jos „nesileis išprovokuojamos“ Kinijos veiksmų.

Pekinas tvirtino, kad jo karinės pratybos yra „būtinas“ atsakas į N. Pelosi vizitą.

A. Blinkenas pabrėžė, kad tai daroma glaudžiai bendradarbiaujant su NATO sąjungininkėmis. Jis priminė JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) sprendimą papildomai dislokuoti Europoje 7 tūkst. amerikiečių karių. 

A. Blinkenas sakė, kad JAV toliau rotuos savo pajėgas Baltijos regione ir rengs pratybas. 

„Mes taip pat turime galvoti apie naujausius įvykius, įskaitant Rusijos agresiją. Tai irgi daro įtaką mūsų sprendimams. Žinoma, sprendžiame visus šiuos klausimus su NATO ir Aljanso narėmis. Visi veiksmai skirti užtikrinti, kad ukrainiečiai galėtų apsiginti. Pernai Jungtinės Valstijos skyrė Ukrainai daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių pagalbai saugumo srityje“, – sakė valstybės sekretorius.

Jis sakė, kad pastarosiomis dienomis prezidentas J. Bidenas paragino papildomai skirti Ukrainai 35 mln. JAV dolerių jos gynybai sustiprinti. Per savaitę ukrainiečius jau pasiekė 70 proc. šios sumos.

JAV diplomatijos vadovas taip pat priminė, kad prieš kelias dienas J. Bidenas paprašė Kongreso skirti 10 mlrd. JAV dolerių humanitarinei pagalbai Ukrainai. 

Per trumpus vizitus Lietuvoje ir Latvijoje A. Blinkenas patikino šias šalis, kad Jungtinės Valstijos jas palaiko ir yra įsipareigojusios Šiaurės Atlanto sutarties 5-ajam straipsniui dėl NATO kolektyvinės gynybos.   

Rygoje A. Blinkenas sakė, kad Baltijos šalys „suformavo demokratinę sieną, dabar saugančią nuo autokratijos bangos“, kurią Europoje stumia Rusija.

„Jungtinės Valstijos kaip niekada anksčiau yra įsipareigojusios stovėti petys į petį su jumis, mūsų demokratijoms siekiant atremti iššūkį“, – sakė valstybės sekretorius.

Stipriname mūsų bendrą gynybą, kad mes ir mūsų sąjungininkės būtume pasirengę.

„Stipriname mūsų bendrą gynybą, kad mes ir mūsų sąjungininkės būtume pasirengę“, – sakė jis.

A. Blinkenas pabrėžė, kad JAV įsipareigojimas NATO kolektyvinei gynybai yra „šventas“, ir sakė, jog Aljansas ir Jungtinės Valstijos ir diskutuoja apie nuolatinį pajėgų dislokavimą Baltijos regione. 

„Ginsime kiekvieną NATO teritorijos colį, jeigu ji bus užpulta, – sakė JAV diplomatijos vadovas. – Niekas neturėtų abejoti mūsų pasirengimu. Niekas neturėtų abejoti mūsų ryžtu.“

„Nebeturime iliuzijų dėl (Vladimiro) Putino Rusijos, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministras po susitikimo su A. Blinkenu. – Iš tiesų nematome jokių priežasčių manyti, kad Rusija galėtų pakeisti savo politiką.“ 

E. Rinkevičius sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą ypač Baltijos šalims parodė būtinybę stiprinti oro ir pakrančių gynybą.

Rygoje susitikęs su Latvijos aukšto rango pareigūnais ir Izraelio užsienio reikalų ministru Yairu Lapidu (Jairu Lapidu), antradienį JAV valstybės sekretorius lankysis Estijoje. Iš Talino jis vyks į Paryžių, kur susitiks derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) praėjusį savaitgalį lankėsi Rusijoje ir susitiko su V. Putinu. E. Macronas taip pat palaiko kontaktus su V. Putinu. Tiek Izraelis, tiek Prancūzija pageidavo susitikti su A. Blinkenu aptarti tų kontaktų.  

A. Blinkenas atsisakė kalbėti apie tuos susitikimus, tačiau nurodė: „Mūsų žinia Maskvai, mūsų žinia Rusijai ir prezidentui Putinui nepasikeitė: užbaikite karą, užbaikite jį tučtuojau.“

Bendrojo visapusiško veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), iš kurio JAV pasitraukė 2018 metais, šalims priartėjus prie naujo susitarimo, A. Blinkenas atmetė šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareikštus naujus reikalavimus.

Televizijos CBS laidai „Face the Nation“ A. Blinkenas sakė, kad sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą „neturi nieko bendra su Irano branduoliniu susitarimu“.

"[Šie dalykai] tarpusavyje jokiu būdu nėra susiję, todėl manau, kad tai nesvarbu“, – sakė valstybės sekretorius.

S. Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Maskva reikalauja garantijų iš JAV prieš pritardama daugiašaliam susitarimui dėl Irano branduolinės programos, motyvuodamas tokį reikalavimą dabartine Vakarų šalių sankcijų Rusijai banga.

Pasak jo, Vakarų „sankcijų lavina“ reiškia, jog Maskva reikalaus „aiškaus atsakymo“, kad naujosios sankcijos neturės įtakos jos teisėms pagal branduolinį susitarimą.

Šie nauji Rusijos reikalavimai galėtų sudaužyti viltis, kad susitarimas netrukus bus pasiektas.

A. Blinkenas pirmadienį Vilniuje susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Jungtinių Valstijų ambasada Vilniuje pranešė, jog A. Blinkenas su Lietuvos atstovais „aptars bendras pastangas remiant Ukrainą, stiprinant NATO, skatinant demokratiją ir žmogaus teises bei puoselėjant gilesnį ekonominės veiklos ir energetikos bendradarbiavimą“.

Kovo 3–8 dienomis vykstanti A. Blinkeno kelionė „tęsia plačias konsultacijas ir koordinavimąsi su NATO sąjungininkais ir Europos partneriais dėl besitęsiančio Rusijos iš anksto suplanuoto neišprovokuoto ir nepateisinamo karo prieš Ukrainą“, pranešime skelbė Valstybės departamentas.

Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriaus Roberto S. Gilchristo (Roberto Gilkristo), JAV valstybės sekretoriaus vizitas akcentuoja šalies solidarumą su Lietuva ir kitomis NATO sąjungininkėmis Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje.

„Tai parodo mūsų tvirtą bendradarbiavimą saugumo ir ekonominių ryšių srityse, bendras demokratines vertybes ir žmonių tarpusavio ryšius, užtikrinančius, kad mūsų draugystė išliks tokia pat stipri ir ateityje“, – teigė ambasadorius.

Reaguodama į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą NATO įsipareigojo sustiprinti savo karines pajėgas rytinėje Europoje, ypač Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Per spaudos konferenciją po Ženevoje įvykusių derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu A. Blinkenas sakė, kad ateinančią savaitę JAV pateiks Rusijai „nuogąstavimų ir idėjų“ saugumo tema sąrašą, o tuomet bus galima surengti naujų dvišalių derybų.

„Iš pradžių tai galima surengti užsienio reikalų institucijų vadovų lygiu“, – pridūrė valstybės sekretorius.

„Tačiau jeigu paaiškės, kad pažangai sprendžiant problemas būtų naudinga surengti surengti abiejų prezidentų susitikimą, derybas – esame pasiruošę tai padaryti“, – pažymėjo A. Blinkenas.

„Galėsiu išdėstyti bendrą JAV ir mūsų sąjungininkų bei partnerių Europoje požiūrį, bendrus pageidavimus, kaip rasti diplomatinį būdą deeskaluoti šį konfliktą“, – sakė jis per spaudos konferenciją su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Berbock (Analena Bėrbok).

Valstybės sekretorius pabrėžė, kad nepaisant diplomatinių pastangų, Vakarų šalys ir toliau primins Rusijai apie neišvengiamas „greitas ir didžiules pasekmes“, jei Maskva pasirinktų „tolesnės agresijos kelią“.

A. Blinkenas taip pat pareiškė, kad JAV ir jų sąjungininkės yra susivienijusios kalbant apie Rusiją, o Maskva, anot jo, neturi tokios „stiprybės“.

Kaip anksčiau šią savaitę pranešė JAV Valstybės departamentas, A. Blinkenas ruošiasi susitikti su S. Lavrovu penktadienį Ženevoje, siekdamas „tęsti diplomatines diskusijas ir paraginti deeskaluoti padėtį“ Ukrainos pasienyje, kur Rusija yra sutelkusi dešimtis tūkstančius karių.

„Diplomatija nėra mirusi“, – pabrėžė Valstybės departamento atstovas.

Pokalbiai įvyko šį savaitgalį Liverpulyje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

„Manau, kad kasdien vis labiau artėjame (prie sutarimo)“, – sakė atstovas, paklaustas, ar pavyko susitarti dėl pradinio atsako, jei Rusijos veiksmai prieš Ukrainą suintensyvėtų.

Jis pažymėjo, kad „vis dar reikia atlikti techninį darbą“, tačiau politiniu lygiu „daug kur sutampa požiūriai, ką, deja, reikėtų daryti, jei Rusija priimtų šį labai blogą sprendimą“.

Pareigūnas nenurodė, kokios konkrečios priemonės svarstomos prieš Rusiją, tačiau sakė, kad siekiama, jog jas būtų galima įgyvendinti „labai, labai greitai“.

Jis pažymėjo, kad ne tik G-7, bet ir „daug demokratinių šalių“ prisijungs prie JAV siekdamos priversti Rusiją „brangiai sumokėti“ už savo veiksmus.

Kaip pranešė Valstybės departamentas. A. Blinkenas galimas priemones prieš Rusiją aptarė su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), Italijos užsienio reikalų ministru Luigi Di Maio (Luidžiu Di Majumi) ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

JK diplomatijos vadovė sakė, kad šeštadienį G-7 užsienio reikalų ministrai daugiausia dėmesio skyrė tam, kaip jų šalys galėtų suvienyti jėgas ginant interesus pasaulinėje arenoje.

„Džiaugiuosi galėdama Liverpulyje priimti draugus ir sąjungininkus iš G-7, kad aptartume, kaip ginti ir skatinti laisvę bei demokratiją visame pasaulyje ir mesti iššūkį piktavaliams veikėjams“, – parašė ji tviteryje, bet nenurodė, kurias šalis laiko „piktavalėmis“.

Europos žiniasklaida citavo L. Truss žodžius, kad „privalome susivienyti ir tvirtai pasipriešinti agresyviems veiksmams tų, kurie siekia apriboti laisvę ir demokratiją“.

„Valstybės sekretorius ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė aptarė paramą su Rusijos agresija susiduriančios Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Jie sutarė, kad prireiktų tvirto atsako, jei Maskva eskaluos padėtį“, – sakoma departamento pareiškime.

Jiedu taip pat aptarė COVID-19 pandemijos valdymą, klimato kaitą ir žmogaus teisių padėtį pasaulyje. Buvo paliesti ir Vokietijos pirmininkavimo Didžiajam septynetui (G-7) prioritetai 2022 metais.

Valstybės departamentas patikslino, kad A. Blinkenas ir A. Baerbock derėjosi ankstesnę dieną. Abu diplomatijos vadovai šiuo metu lankosi Liverpulyje, kur vyksta G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Leidinio duomenimis, klausymai Senato Užsienio reikalų komitete vyks rugsėjo 14 dieną ir bus skirti „JAV kariuomenės išvedimo iš Afganistano klausimo aptarimui“.

Šiuo metu į klausymų darbotvarkę įtraukta tik A. Blinkeno kalba.

Per klausymus bus aptarta „Amerikos politika Afganistane, įskaitant nesėkmingas [eksprezidento Donaldo] Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos derybas su Talibanu ir [prezidento Joe] Bideno (Džo Baideno) administracijos nesėkmingai įgyvendintą JAV karių išvedimą“, anksčiau sakė Komitetui pirmininkaujantis demokratas Robertas Menendezas (Robertas Menendesas).

„Komitetas sieks visapusiškai išnagrinėti šias nesėkmes ir įvertinti, kodėl Afganistano nacionalinės gynybos ir saugumo pajėgos taip greitai pasidavė“, – pridūrė R. Menendezas.

Sprendimą išvesti karius iš Afganistano priėmė J. Bideno pirmtakas prezidento poste D. Trumpas. Dabartinė administracija nusprendė šį sprendimą įgyvendinti.

Rugpjūčio 31 dieną J. Bidenas oficialiai paskelbė apie 20 metų trukusio Afganistano karo pabaigą. Šis konfliktas prasidėjo JAV ir jų NATO sąjungininkių įsiveržimu į Afganistaną, surengtu atsakant į Rugsėjo 11-osios teroristines atakas Amerikoje.

Paskutinis JAV karinis lėktuvas išskrido iš Kabulo vėlų rugpjūčio 30-osios vakarą. Tuo orlaiviu buvo evakuoti paskutiniai amerikiečių kariai, saugoję oro uostą, taip pat jo teritorijoje dirbę diplomatai.

Liepą ir rugpjūtį Talibano kovotojai vieną po kitos užėmė beveik visas Afganistano provincijas, o rugpjūčio 15 dieną įžengė į sostinę Kabulą. Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) ir daugelis jo vyriausybės narių pabėgo iš šalies.

„Glaudžiai dirbsime su savo visais partneriais, kad... „Hamas“ neturėtų naudos iš pagalbos atstatymui“, – sakė jis po susitikimo su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) Jeruzalėje.

B. Netanyahu po susitikimo įspėjo, kad Izraelio atsakas būtų „labai galingas“, jei „Hamas“ pažeistų praėjusią savaitę įsigaliojusias paliaubas, užbaigusias konfliktą su kovotojais Gazos Ruože.

„Jei „Hamas“ nutrauks ramybę ir puls Izraelį, mūsų atsakas bus labai galingas“, – sakė jis.

A. Blinkenas anksčiau sakė, kad per šį vizitą sieks sutvirtinti tarpininkaujant Egiptui sudarytą paliaubų tarp Izraelio ir palestiniečių kovotojų Gazos Ruože susitarimą.

Jei „Hamas“ nutrauks ramybę ir puls Izraelį, mūsų atsakas bus labai galingas.

Per vienuolika dienų trukusį konfliktą tarp Izraelio ir „Hamas“ žuvo daugiau nei 250 žmonių, daugiausia palestiniečių o skurdžiai pajūrio teritorijai buvo padaryta daug materialinės žalos.

Penktadienį įsigaliojusių paliaubų šiuo metu laikomasi, tačiau jomis neišspręsta nė viena iš pagrindinių izraeliečių ir palestiniečių konflikto problemų. Į šį faktą per susitikimą su B. Netanyahu atkreipė dėmesį į A. Blinkenas.

„Žinome, kad norėdami išvengti sugrįžimo prie smurto turime pasitelkti [paliaubų] sukurtą erdvę, kad išspręstume platesnę esminių problemų ir iššūkių visumą. Tai prasideda nuo sunkios humanitarinės padėties Gazos Ruože sureguliavimo ir atstatymo“, – pažymėjo valstybės sekretorius.

„Jungtinės Valstijos stengsis sutelkti tarptautinę paramą šioms iniciatyvoms, bet tuo pat metu įneš ir savo pačių reikšmingų indėlių“, – pridūrė jis.

A. Blinkenas nesusitiks su „Hamas“, nepripažįstančiu Izraelio teisės egzistuoti, nes žydų valstybė, JAV ir Europos Sąjunga laiko šį judėjimą teroristine organizacija.

Amerikiečių diplomatijos vadovas kalbėjo ir apie platesnį konfliktą, pabrėždamas, jog „palestiniečiai ir izraeliečiai vienodai nusipelnė gyventi saugiai, turėti vienodas laisvės, galimybių ir demokratijos sąlygas ir kad su jais būtų elgiamasi oriai“.

Tačiau vyriausiasis JAV diplomatas susiduria su tomis pačiomis kliūtimis, ilgiau nei dešimtmetį slopinusiomis platesnį taikos procesą, tokiomis kaip karingos Izraelio elito nuotaikos, palestiniečių susiskaldymas ir seniai tvyranti įtampa dėl Jeruzalės ir jos šventųjų vietų.

Kol smurtas dar nebuvo įsiplieskęs, J. Bideno administracija iš pradžių tikėjosi išvengti įsitraukimo į šį sunkiai sprendžiamą konfliktą ir skirti dėmesį kitiems užsienio reikalų klausimams.

Tuo metu B. Netanyahu kovoja dėl savo politinio išlikimo po ketvirtų aiškaus nugalėtojo nedavusių rinkimų per pastaruosius dvejus metus. Premjeras vis griežčiau kritikuojamas izraeliečių, manančių, kad jis užbaigė puolamąją operaciją per anksti, nespėjus jėga nutraukti raketų atakas ar suduoti stipresnį smūgį „Hamas“.

Darydamas savo pareiškimus B. Netanyahu beveik neminėjo palestiniečių, bet perspėjo, kad būtų imtasi „labai galingo“ atsako, jei „Hamas“ pažeis paliaubas.

Izraeliečių lyderis kalbėjo apie „ekonominio augimo kūrimą“ okupuotame Vakarų Krante, tačiau pareiškė, jog taika nebus pasiekta, kol palestiniečiai pripažins Izraelį „žydų valstybe“. Palestiniečiai jau seniai priešinasi tokiam apibrėžimui, teigdami, kad vartojant jį pažeidžiamos Izraelyje gyvenančių palestiniečių teisės.

Ginkluotas konfliktas kilo po kelias savaites Jeruzalėje trukusių susirėmimų tarp Izraelio policijos ir palestiniečių demonstrantų tiek žydų, tiek musulmonų šventove laikomoje Al Aksos mečetės teritorijoje, kur anksčiau jau ne kartą buvo prasiveržęs smurtas.

Protestuotojai piktinosi griežtais izraeliečių policijos veiksmais šioje vietoje per musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį, taip pat žydų naujakurių grasinimais iškeldinti dešimtis palestiniečių šeimų iš Rytų Jeruzalės.

Paliaubos tebėra trapios, nes Šventajame mieste tebetvyro didelė įtampa, o palestiniečių šeimų likimas dar neišspręstas.

Iškeldinimas buvo įšaldytas prieš pat prasidedant kautynėms Gazos Ruože, tačiau šis teisinis procesas turėtų atsinaujinti artimiausiomis savaitėmis. Policija penktadienį, praėjus kelioms valandoms po paliaubų įsigaliojimo, trumpam susirėmė su protestuotojais prie Al Aksos.