Berlyne, Londone, Paryžiuje ir kituose Europos miestuose susirinkusios minios mojavo mėlynos ir geltonos spalvų Ukrainos vėliavomis ir reikalavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sustabdytų karą.

Kai 2022 metų vasario 24-ąją V. Putinas pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, į Europą pirmą kartą per kelis dešimtmečius sugrįžo konfliktas – geopolitinis žemės drebėjimas, sukėlęs šoką visame pasaulyje.

Didėjant susirūpinimui dėl mažėjančios Ukrainos sąjungininkių paramos, kai drąsos įgaunanti Maskva pasiekia laimėjimų mūšio lauke, per protestą prie Berlyno Brandenburgo vartų buvo raginama paspartinti ginklų tiekimą.

Kreipdamasis į tūkstančius šalininkų, tarp kurių buvo ir mojavusiųjų plakatais su užrašu „Apginkluokite Ukrainą dabar“, Berlyno meras Kai Wegneris (Kajus Vegneris) pasmerkė V. Putino „brutalų agresijos karą“.

„Jis nori sunaikinti Ukrainą, nori sunaikinti ukrainiečių tapatybę“, – sakė jis miniai. Pasak organizatorių, į mitingą susirinko 10 tūkst. žmonių, tačiau policija nurodė perpus mažesnį skaičių.

„Bet mes neleisime, kad taip atsitiktų“, – pabrėžė Berlyno meras.

Jis paragino Berlyną perduoti Ukrainai ilgo nuotolio raketų „Taurus“, kurių jau seniai prašo Kyjivas, tačiau Vokietijos vyriausybė vis atsisako tai padaryti, baimindamasi, kad jomis gali būti smogta ir Rusijos teritorijai.

Mitinge dalyvavusi 32 metų ukrainietė Valerija Žylenko pripažino, kad dėl kitų pasaulyje vykstančių krizių dabar yra „sunkiau palaikyti tik Ukrainą“.

Tačiau ji pridūrė: „Noriu priminti pasauliui, kad mes vis dar esame čia, mes priešinamės... mums vis dar reikia šios paramos.“

Londone tūkstančiai protestuotojų žygiavo į Trafalgaro aikštę, mojuodami plakatais su užrašais „Pasaulis palaiko Ukrainą“ ir „Rusija yra teroristinė valstybė“.

„Kiekvieną dieną žūsta žmonės, o Vakarai, deja, netiekia pakankamai... ginklų“, – sakė 54 metų ukrainietė Tania Zubašenko.

„Jie žada, bet kartais tai tik žodžiai. Mums reikia realių veiksmų.“

„Ukraina gina vertybes“

Protestai vyko ir įvairiuose Prancūzijos miestuose. Prie eitynių Paryžiaus centre prisijungė keli tūkstančiai žmonių, minioje skambėjo šūksniai „Putinas žudikas“ ir „Rusija lauk iš Ukrainos“.

Ruano miesto meras Nicolas Mayer-Rossignol (Nikolia Majer-Rosinjol) kelių šimtų žmonių miniai sakė, kad „Ukraina gina ne tik savo suverenitetą, bet ir savo vertybes bei idealus, kurie yra Europos vertybės ir idealai“.

„Europa kariauja – mes negalime likti šio mūšio nuošalyje.“

Varšuvoje – Lenkijos, kuri yra Ukrainos kaimynė ir pagrindinė sąjungininkė, sostinėje – prie Rusijos ambasados susirinko daugiau kaip 1 tūkst. protestuotojų, mojavusių Ukrainos vėliavomis.

Demonstrantai iškėlė kryžius su užrašytais Rusijos karo aukų vardais, taip pat per Rusijos bombardavimus sugriautų pastatų maketus.

Kiekvieną dieną žūsta žmonės, o Vakarai, deja, netiekia pakankamai... ginklų.

Demonstracijos vyko daugelyje kitų Europos miestų, įskaitant Dubliną, Atėnus, Stokholmą ir Milaną.

Stokholme vykusiame mitinge 22 metų ukrainietė Marjana Kostiv iš Lvivo naujienų agentūrai AFP sakė, jog tikisi, kad Ukraina „laimės karą“.

„Viskas baigsis ir visi ukrainiečiai galės grįžti į Ukrainą bei vėl pradėti gyventi normalų gyvenimą. Tai viskas, ko tikiuosi“, – sakė ji agentūrai AFP.

Nepaisant šeštadienį visame žemyne pademonstruotos paramos, europiečiai vis labiau nerimauja dėl silpnėjančių Ukrainos pastangų priešintis Maskvai.

Praėjusią savaitę paskelbtos apklausos duomenimis, tik 10 proc. europiečių tiki, kad Ukraina gali įveikti Rusiją mūšio lauke.

Praėjusį mėnesį dvylikoje ES šalių atlikta apklausa parodė, kad vidutiniškai 20 proc. apklaustųjų mano, jog Rusija gali laimėti, o 37 proc. mano, kad konfliktas baigsis kompromisiniu susitarimu.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.

Renginiai Vilniuje prasidėjo paramos ir solidarumo eitynėmis nuo ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo iki Katedros aikštės.

Juose dalyvavo ir Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, didžioji dalis jų į šalį atvyko po Rusijos invazijos. Lietuvoje iš viso registruota daugiau kaip 84 tūkst. karo pabėgėlių.

„Šią dieną baigėsi mano puikus gyvenimo etapas“, – BNS sakė 30-metė pabėgėlė iš Ukrainos Jana Lomačenska, dirbanti finansininke.

Eitynių dalyviai nešėsi Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos vėliavas. Minioje buvo matyti ir plakatai su užrašais „Šlovė Ukrainai“ ar „Priverskite Rusiją atsakyti“.

Ukrainietis, 38-ių Nikita Barysovas BNS sakė, kad atėjo padėkoti Lietuvai už paramą ir siekti parodyti pasauliui, jog karas tęsiasi.

„Turime suvienyti jėgas tam, kad paguldytume Rusiją ant menčių“, – teigė aštuonerius metus Lietuvoje gyvenantis programuotojas.

„Kova už visą Europą“

Minimų eitynių dalyviai nužygiavo į Katedros aikštę, kur surengtas 87-asis Ukrainai palaikyti skirtas mitingas.

Rašytojo Arkadijaus Vinokuro organizuojami mitingai čia vyko kiekvieną pirmadienį nuo Rusijos invazijos pradžios.

Šįkart mitinge dalyvavo ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, daugelis ES ir NATO šalių bei kitų valstybių ambasadorių. Visi ambasadoriai savo kalba į mikrofoną nuo scenos pasakė „Šlovė Ukrainai“.

Į mitingo dalyvius nuotoliu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, dėkoję Lietuvai už paramą. Taip pat parodytas Ukrainos karių kreipimasis.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta nuo scenos irgi dėkojo lietuviams už tai, kad jie padeda jo šaliai „savo veiksmais ir žodžiais“, empatija ir neabejingumu.

Diplomatas žadėjo, kad Ukraina tęs kovą.

„Tai yra egzistencinė kova už visą Europą. Mes trokštame laisvės, nepriklausomybės ir ją ginsime“, – kalbėjo P. Bešta.

Suaukojo milijonus

Solidarumo su Ukraina renginiuose Vilniuje iš viso dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.

„Reikia paminėti visada šitą dieną, prisiminti, kad verta palaikyti (Ukrainą – BNS), kad karas nesibaigė, kad negalima užmigti, kol tai vyksta“, – BNS sakė metinių minėjimo renginiuose dalyvavęs 30 metų inžinierius Gustas Liaugminas.

„Norime palaikyti ukrainiečius, kurie kovoja ne tik už save, bet ir už mus, – BNS sakė 55-ių ekonomistė Alma Venckutė. – Norime, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų ir norime jiems padėti, kaip galime“.

Nuo sausio pabaigos Lietuvoje vyksta didžiausia pastarojo metu paramos Ukrainai akcija „Radarom!“. Akcija šeštadienio vakarą baigsis koncertu Lukiškių aikštėje.

„Radarom!“ metu renkamos lėšos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams. Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaro Lietuvos įmonių gaminti naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.

Šiuo metu „Radarom!“ yra surinkti beveik 5,7 mln. eurų.

Paraginęs dar suspėti paaukoti akcijai, paramos Ukrainai organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas paragino Vakarus siųsti karius į invazijai besipriešinančią šalį.

„Nekalbu apie žmonių siuntimą į frontą. Kalbu apie logistiką, aptarnavimą“, – mitinge Katedros aikštėje sakė J. Ohmanas.

„Baigėsi laikas, kada galėjome stovėti šone ir linkėti jiems (ukrainiečiams – BNS) sėkmės. Metas judėti“, – pridūrė jis.

Rusija grasina „kiekvienam iš mūsų“

Lietuvos vadovai antrųjų invazijos metinių proga taip pat dalijosi perspėjimais dėl Rusijos, padėkomis už paramą Ukrainai ir raginimais nepavargti.

Į Lietuvos žmones kreipęsis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos puoselėjama neapykanta grasina pasaulio tvarkai „kiekvienam iš mūsų“.

„Kiekvienas perduodamas ginkluotės vienetas, kiekvienas humanitarinės pagalbos krovinys, kiekvienas euras, kurį paaukojame, gelbsti gyvybes ir artina Ukrainos pergalę. Mūsų bendrą pergalę. Mūsų laisvės pergalę“, – sakė prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragino nepavargi remti Ukrainos, nepaisant niūresnių nuotaikų dėl lūkesčių neišpildžiusio Ukrainos kontrpuolimo pernai, stringančios Vakarų pagalbos, nesiliaujančios Rusijos vykdomos apgulties, nepaisant aukų.

„Kas nepavargsta, tai Ukraina. Ukraina nenuleidžia savo širdžių ir savo ginklų jau dešimt metų, gindama ne tik save, bet ir mus visus. Todėl pavargti neturime teisės“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Šiandien esame čia, kad visam pasauliui, Ukrainai, bet pirmiausia sau patiems pasakytume: mes nepavargsime. Remiame ir remsime Ukrainą viskuo, kuo galėsime“, – sakė premjerė.

Tai yra egzistencinė kova už visą Europą. Mes trokštame laisvės, nepriklausomybės ir ją ginsime.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė tikinti pergale.

„Per šiuos dvejus karo metus matėme visko – pasimetimo ir kalbų, kad Ukraina nesilaikys ilgai, bet buvo ir nematyto Vakarų solidarumo. Matėme priešo nubloškimą nuo Kyjivo, Charkivo, Chersono, bet ir skaudžių, nesuprantamų pertraukų tiekiant karinę pagalbą“, – sakė parlamento vadovė.

„Buvo visko ir visko dar bus, bet aš tvirtai tikiu, kad vėliau mes žvelgsime atgal į visus šiuos įvykius kaip į didesnius ar mažesnius žingsnius galutinės pergalės link“, – pridūrė ji.

Solidarumo su Ukraina renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose.

Vyriausybės pateiktais duomenimis, Lietuvos valstybės parama Ukrainai nuo 2022 metų vasario, įskaitant pagalbą dešimtims tūkstančių į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, siekia daugiau nei milijardą eurų.

Daugiausiai Ukrainai skirta karinės paramos – 505 mln. eurų.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 metų vasario 24-ąją auštant paskelbė apie karą, Kremliaus pramintą „specialiąja karine operacija“, jis tikėjosi pergalės per kelias dienas, tačiau Ukraina priešinosi, priversdama rusų karius trauktis.

Tačiau Ukraina susiduria su nesėkmėmis, pernai vasarą pradėtam kontrpuolimui neatnešus didesnio proveržio. Rusijos kariuomenė savo ruožtu dėl sparčiai augančių karinės gamybos apimčių kuriasi tvirtas pozicijas, o Ukrainos kariuomenei trūksta karių ir senka Vakarų jai tiekiama amunicija artilerijai ir oro gynybai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad sprendimai dėl ginklų tiekimo turi būti prioritetas.

Šeštadienį, minint invazijos metines, į Ukrainą atvyks Vakarų šalių vadovai, įskaitant Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau (Džastiną Triudo), Italijos premjerę Giorgią Meloni (Džordžą Meloni) ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen). Ji, atvykusi į Kyjivą, gyrė šalies „nepaprastą pasipriešinimą“.

Tačiau bendras vaizdas Ukrainai išlieka niūrus dėl to, kad JAV Kongresas tebeblokuoja itin svarbų 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą. Be to, vėluoja ir pažadėtosios Europos Sąjungos paramos teikimas.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) vėl paragino respublikonų įstatymų leidėjus atblokuoti naują finansavimą, įspėdamas, kad „istorija laukia“ ir „nesugebėjimas paremti Ukrainą šiuo kritiniu momentu nebus pamirštas“.

„Dabar karas yra mūsų gyvenimas“

Rusija intensyviai puola rytuose, o po to, kai vasario 17 dieną užėmė Avdijivkos miestą, naujausiu karštuoju tašku tampa sugriautas Marijinkos miestas netoli Donecko.

Ukrainos ekonomiką taip pat paveikė Lenkijos ūkininkų vykdoma pasienio blokada, kuri, pasak Kyjivo, kelia grėsmę eksportui ir stabdo ginklų tiekimą.

Sostinėje nuotaikos buvo niūrios, bet vis dar nepasiduodančios, o žmonės sakė, kad jie priprato prie karo sąlygų.

„Ukrainos moterims tai yra mūsų širdies skausmas – dėl mūsų vyrų, dėl mūsų vaikų, dėl mūsų tėvų“, – sakė Kyjive kalbinta dietologė Olha Byrko.

„Labai norėčiau, kad tai baigtųsi kuo greičiau“, – pridūrė ji.

38 metų verslininkas Jurijus Pasičnykas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ukrainiečiai „išmoko su tuo gyventi [...] dabar karas yra mūsų gyvenimas“.

51 metų Kostiantynas Hofmanas ragino „suteikti daugiau ginklų, kad galėtume išvyti šią piktąją dvasią iš mūsų žemės ir pradėti atstatyti mūsų Ukrainą“.

Naujausiais Pasaulio banko, ES, Jungtinių Tautų ir Ukrainos vyriausybės skaičiavimais, Ukrainai reikia beveik pusės trilijono dolerių Rusijos invazijos sugriautiems miestams ir miesteliams atstatyti.

Ukraina apskaičiavo, kad žuvo apie 50 tūkst. civilių gyventojų.

„Mums baigiasi amunicija“

Nė viena pusė neskelbia žuvusių ir sužeistų karių skaičiaus, nors abi pusės teigia padariusios kitai didžiulių nuostolių.

Pernai rugpjūtį laikraštis „The New York Times“ citavo JAV pareigūnus, kurie Ukrainos karinius nuostolius įvertino 70 tūkst. žuvusiųjų ir 100–120 tūkst. sužeistųjų.

Gruodį nutekinta JAV žvalgybos informacija rodė, kad žuvo arba buvo sužeista 315 tūkst. Rusijos karių.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aplankė Maskvos pajėgas okupuotoje Ukrainos dalyje, šeštadienį pranešė kariuomenė ir pasakė, kad „pagal pajėgų santykį pranašumas yra mūsų pusėje“.

Jis taip pat buvo informuotas apie tai, kad Rusijos pajėgos, užėmusios Avdijivką, „toliau žengia į priekį“.

Mums baigiasi amunicija, o rusai vis artėja. Daug mūsų draugų sužeisti arba dar blogiau. Viskas darosi vis blogiau ir blogiau.

Rytiniame fronte kovinė dvasia senka, nes skaičiumi ir ginkluote pranokti Ukrainos kariai užleidžia pozicijas Rusijos pajėgoms.

„Mums baigiasi amunicija, o rusai vis artėja. Daug mūsų draugų sužeisti arba dar blogiau. Viskas darosi vis blogiau ir blogiau“, – sakė vienas karys netoli Bachmuto, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Britanija šeštadienį paskelbė apie naują 245 mln. svarų sterlingų (286,8 mln. eurų) vertės gynybos priemonių paketą, kuris padės padidinti Ukrainai „skubiai reikalingos artilerijos amunicijos“ gamybą, o ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ankstesniame karo metinėms skirtame pareiškime tvirtino, kad „tironija niekada netriumfuos“.

Maskva smarkiai padidino ginklų gamybą ir gavo dronų iš Irano, o Kyjivas teigia patvirtinęs, kad Rusija naudoja Šiaurės Korėjos raketas.

Parama Kyjivui nesusvyruos

Gruodį V. Zelenskis sakė, kad kariuomenė norėjo pašaukti dar 500 tūkst. karių. Įstatymo projektas, kuriuo siekiama išplėsti mobilizaciją, sukėlė didelę visuomenės baimę.

Konfliktas dar labiau izoliavo Rusiją nuo Vakarų, o Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės įvedė daugybę sankcijų Maskvai.

Penktadienį J. Bidenas paskelbė dar daugiau sankcijų Rusijai, žadėdamas nuolatinį spaudimą, kad būtų sustabdyta V. Putino „karo mašina“, taip pat siekdamas, kad Maskva atsakytų už balsingiausio V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno mirtį praėjusią savaitę Arkties kalėjime.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ankstyvą šeštadienį perspėjo Kremliaus šeimininką „nesitikėti jokio europiečių nuovargio“ dėl karo ir pažadėjo, kad Prancūzijos parama Kyjivui nesusvyruos.

Tačiau V. Putinas viso to nesureikšmino ir gyrė Rusijos karius kaip „tikrus nacionalinius didvyrius“.

Jis pasinaudojo karo metais, kad sutelktų patriotizmą ir dar griežčiau slopintų kitaminčius, nes tik nedaugelis išdrįsta garsiai išreikšti nepritarimą karui.

Mirus opozicijos veikėjui A. Navalnui, V. Putinas neteko savo priešininko, o kitą mėnesį vyksiančiuose rinkimuose jis ketina pratęsti savo valdymą.

Maskvos gatvėse dauguma žmonių AFP sakė, kad palaiko Ukrainoje kovojančius savo karius.

„Didžiuojuosi mūsų vyrais“, – sakė 27 metų Nadežda, aplinkos apsaugos inžinierė.

„Žinoma, nerimauju dėl jų, bet malonus jausmas, kad jiems puikiai sekasi, kad jie kovoja už mūsų šalį“, – tvirtino moteris.

Vienas iš nedaugelio, išsakiusių kitokią nuomonę, buvo Konstantinas, teatro mokytojas, dirbantis padavėju: „Aš esu prieš bet kokį karą. Praėjo dveji metai, ir mane erzina, kad žmonės negali susikalbėti ir vis dar kariauja.“

Socialiniame tinkle „X“ ji pasidalijo savo nuotrauka šalia traukinio ir parašė: „Esu Kyjive paminėti Rusijos karo prieš Ukrainą antrųjų metinių. Ir pagerbti nepaprastą Ukrainos žmonių pasipriešinimą.“

„Kaip niekad tvirtai palaikome Ukrainą. Finansiškai, ekonomiškai, kariniu ir moraliniu požiūriu. Tol, kol šalis pagaliau taps laisva“, – pridūrė ji.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) šeštadienį atvyko į Kyjivą pirmininkauti virtualiam Didžiojo septyneto (G-7) susitikimui dėl Ukrainos, skirtam antrosioms Rusijos invazijos metinėms, pranešė italų vyriausybė.

Italija rotacijos tvarka pirmininkauja G-7. Susitikime, kuriame taip pat dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, bus aptariamos naujos sankcijos Rusijai.

G. Meloni nuskrido į Lenkiją, kuri ribojasi su Ukraina, ir traukiniu atvyko į Kyjivą.

Italijos naujienų agentūros AGI duomenimis, G. Meloni ir V. Zelenskis pradės susitikimą 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku Šv. Sofijos katedroje Kyjivo centre.

G-7, kuriam priklauso Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Britanija, Italija ir Kanada, susitikimas turėtų trukti apie pusantros valandos, jame tikimasi priimti bendrą deklaraciją dėl Ukrainos, sakė italų diplomatiniai šaltiniai.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) šeštadienį taip pat atvyko į Kyjivą, pranešė Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė.

Neabejoju, kad ukrainiečiai dėl savo nepalaužiamos drąsos nugalės ir išstums Putino pajėgas.

Nuotrauką, kurioje J. Trudeau matomas Kyjivo geležinkelio stotyje, socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos geležinkelių tarnybos „Ukrzaliznycia“ atstovas spaudai.

Kyjive šeštadienį vieši ir buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

Socialiniame tinkle „X“ jis pasidalijo savo nuotrauka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Per šias niūrias antrąsias Putino invazijos metines man didelė garbė būti čia, Ukrainoje. Neabejoju, kad ukrainiečiai dėl savo nepalaužiamos drąsos nugalės ir išstums Putino pajėgas, jei tik suteiksime jiems reikalingą karinę, politinę ir ekonominę pagalbą“, – parašė jis.

Ukrainoje šeštadienį, kai minimos antrosios Rusijos invazijos į Ukrainą metinės, taip pat vieši kiti Vakarų šalių vadovai, įskaitant Italijos premjerę Giorgią Meloni (Džordžą Meloni) ir jau minėtą Europos Komisijos vadovę.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aplankė savo karius okupuotoje Ukrainos dalyje, šeštadienį, minint rusų puolimo pradžios antrąsias metines, pranešė kariuomenė.

„Šiandien, kalbant apie pajėgų santykį, pranašumas yra mūsų pusėje“, – sakė jis kariams vadavietėje.

Kariuomenės pranešime sakoma, kad S. Šoigu buvo informuotas, jog Rusijos pajėgos, užėmusios pramonės centrą Avdijivką, vykdo puolimą.

Prieš savaitę Ukraina gelbėdama savo karių gyvybes atitraukė juos iš apgulto Avdijivkos miesto Donecko srityje, po kasdienių Rusijos puolimų iš trijų krypčių pastaruosius keturis mėnesius.

Į tarybą G. Landsbergis penktadienį kreipėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos vardu.

Pasak jo, šiandieniai tarptautinės bendruomenės pasirinkimai apibrėš šį šimtmetį, kaip XX a. 4-ojo dešimtmečio pasirinkimai apibrėžė praėjusį šimtmetį.

„Ar ir toliau stengsimės patenkinti agresorių, kantriai ir kruopščiai besityčiojantį iš visko, ką ši organizacija brangina? Ar ir vėl leisime jam išvengti atsakomybės už agresiją? Ar ir toliau aukosime žmonių gyvybes ir žemes, klaidinami eskalacijos baimės ir naivių vilčių, kad šį kartą jis bus visiškai patenkintas?“ – sakė G. Landsbergis.

„Visų mūsų labui, prabuskime. Jei mums nepavyks, taisyklėmis grįsta tvarka sugrius“, – kalbėjo jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtino, kad neryžtingas atsakas Rusiją tik drąsina, o nesustabdytas Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų.

„Šis karas turi būti laimėtas ir laimėtas ryžtingai. Tai ne tik Europos karas, tai iššūkis tarptautinei tvarkai, kuri, nors ir netobula, siekia, kad mūsų sienas ir suverenitetą apibrėžtų teisė, o ne karinė galia“, – sakė G. Landsbergis.

„Agresorius nesustos, kol jis nebus sustabdytas“, – teigė jis.

Visų mūsų labui, prabuskime. Jei mums nepavyks, taisyklėmis grįsta tvarka sugrius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad lyginant 2022 metų vasarį, kai prasidėjo Rusijos invazija, ir dabartinį laikotarpį, labiausiai matomas išaugęs pasitikėjimas Ukraina.

„Prieš dvejus metus ji buvo nuvertinta ir kariniu atžvilgiu remiama vos penkių valstybių, apie kryptį į NATO nebuvo net kalbos, o Rusija mėgavosi savo pranašumu ir slėpė pasirengimą plataus masto agresijai po melagingais kaltinimais Ukrainai“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.

„Per dvejus karo metus Ukraina ne tik sukūrė 900 tūkstantinę kariuomenę. Gavusi karinę paramą išlaisvino virš 50 proc. rašistų okupuotų teritorijų, pradėjo kontroliuoti vakarinę Juodosios jūros dalį, nuskandino ketvirtadalį agresoriaus laivyno ir užsitikrino grūdų koridoriaus funkcionavimą be Rusijos „tarpininkavimo“, – tvirtino ministras.

Pasak jo, Ukraina išlaikė ekonomiką, atkūrė dalį gynybos pramonės, tapo realia kandidate tapti į ES, jos kariai apmokomi ir apginkluojami Vakarų.

Anot A. Anušausko, keitėsi ne tik Ukraina, bet ir Europa: ją ištiko prablaivėjimas vertinant buvusią energetinę priklausomybę nuo Rusijos, ji pradėjo atkūrinėti savo karinius pajėgumus, išaugo dėmesys NATO rytiniam flangui.

„Bet kaip ir visada – visko reikia daugiau ir greičiau, kad agresorius būtų sustabdytas ties rytinėmis Europos sienomis“, – sakė ministras.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, dar daugiau sužeista, suniokota šalies infrastruktūra.

„Rusijos puoselėjama neapykanta grasina mūsų pasaulio tvarkai. Grasina kiekvienam iš mūsų. Todėl privalome ir toliau remti Ukrainą“, – teigiama išplatintame G. Nausėdos kreipimesi į Lietuvos žmones antrųjų karo metinių proga.

„Kiekvienas perduodamas ginkluotės vienetas, kiekvienas humanitarinės pagalbos krovinys, kiekvienas euras, kurį paaukojame, gelbsti gyvybes ir artina Ukrainos pergalę. Mūsų bendrą pergalę. Mūsų laisvės pergalę“, – sakė prezidentas.

Pasak jo, ne mažiau svarbu grūdinti žmonių atsparumą, gebėjimą duoti atkirtį blogiui, kurį paveiks įveikti tik dideliu ryžtu ir dar didesnėmis pastangomis.

„Turėjome pakankamai skaudžių istorinių pamokų. Dabar metas parodyti, ko išmokome“, – teigė šalies vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Ukraina ginasi herojiškai, kasdieniais pasiaukojimo pavyzdžiais primindama, kokia trapi gali būti laisvė, kodėl ji turi būti branginama ir kaip drąsiai ji gali būti ginama.

„Rusija su žeme lygina ištisus miestus, civilizacijos šimtmečiais atgal nublokšdama ne niokojamą Ukrainą, bet pačią save, nes civilizaciją nuo amoralios, jėgą aukštinančios barbarybės skiria pastanga kurti, o ne troškimas naikinti, pagarba žmogaus orumui ir puoselėjama laisvė, bet ne prievartos kultas ir pasididžiavimas po savęs paliekamais kapais ir griuvėsiais“, – pranešime sakė ministrė pirmininkė.

Turėjome pakankamai skaudžių istorinių pamokų. Dabar metas parodyti, ko išmokome.

„Negalime sau leisti nusisukti, neturime prabangos sustoti padėti tiems, kurie gina savo laisvę ir saugo mus, nes ir nuo mūsų priklauso, kur Rusija galiausiai sustos. Tai – prasmingiausia, ką šiandien galime padaryti vardan pergalingos, teisingos taikos Ukrainoje ir mūsų pačių ateities“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė esanti įsitikinusi, kad agresija galop bus sustabdyta, agresorė išvyta iš Ukrainos teritorijos, o agresijos architektai ir vykdytojai susilauks teisėto atpildo.

„Mes galutinai supratome, kad negalime pralaimėti, todėl laimėsime bet kuriuo atveju“, – pranešime sakė parlamento vadovė.

„Nuoširdi padėka visiems, kurie kiek galėdami, o kartais – ir daugiau nei galėdami, rėmė pinigais. Rėmė keldami vėliavas. Dalydamiesi žinutėmis socialiniuose tinkluose. Palaikydami karo pabėgėlius ir rinkdami aukas. Kovodami su melagingomis naujienomis ir skleisdami tiesos žodį. O kartais ir tiesiogiai prisidėdami prie pasipriešinimo – ir čia, Lietuvoje, ir Ukrainoje“, – teigė ji.

Vyriausybės pateiktais duomenimis, Lietuvos parama Ukrainai, įskaitant pagalbą dešimtims tūkstančių į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, siekia daugiau nei milijardą eurų.

Daugiausiai Ukrainai skirta karinės paramos – 505 mln. eurų.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, dar daugiau sužeista, suniokota šalies infrastruktūra.

Vilniuje popiet visuomeninės iniciatyvos „Ukrainos namai“, „Šaulių leičiai“ ir poetas, vertėjas Marius Burokas organizuoja paramos ir solidarumo eitynes, kurios prasidės prie ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo.

Eitynių dalyviai žygiuos iki Katedros aikštės, kur organizuojamas 87-asis Ukrainai palaikyti skirtas mitingas. Jame dalyvaus NATO šalių ir Ukrainos ambasadoriai, visuomenininkai, valstybės vadovai.

Po jo vyks eisena su didelėmis Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis iš Katedros aikštės į Lukiškių aikštę, kur vyks Ukrainai skirtas akcijos „Radarom!“ koncertas.

Šiemet „Radarom!“ organizatoriai kviečia aukoti pinigus, už kuriuos Ukrainoje kovojantiems kariams bus perkami saugaus kario paketai.

Kaune šeštadienį kovojančius ir žuvusius ukrainiečius Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pagerbs kariljono varpai.

Vėliau vyks simbolinis bėgimas nuo Vyčio paminklo iki Vienybės aikštės, kur vyks solidarumo su Ukraina renginys, Ukrainos vėliavos spalvomis nušvis Kauno menininkų namų, Kauno kultūros centro ir Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatai.

Laisvės alėjoje antrųjų karo metinių proga eksponuojama fotografijų paroda. Čia rodomi apšaudyti Charkivo, Lucko ir Lvivo miestai. Paroda veiks iki kovo 10-osios.

Šiaulių kultūros centre vyks koncertas, po kurio gyventojai kviečiami Prisikėlimo aikštės skvere prie savivaldybės kartu su dvasininku Vitalijumi Mockumi sukalbėti maldą ir uždegti vilties žvakutes už Ukrainą.

Panevėžio muzikiniame teatre vyks paramos ir labdaros koncertas, Ukrainos vėliavos spalvomis bus apšviestas savivaldybės pastatas.

19 val. žmonės visoje Lietuvoje tylos minute kviečiami pagerbti žuvusius ir palaikyti tebekovojančius ukrainiečius.

Seime antrosios invazijos metinės paminėtos penktadienį, parlamento Virtražo galerijoje atidaryta Ukrainos fotomenininkės Martos Syrko fotografijų paroda „Skulptūros“, taip pat Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Samooborona“ ir Ukrainos jaunimo grupės Lietuvoje tapybos meno ant karo eksponatų paroda „Plieno spalvos“.

Parlamente penktadienį surengtas ir tarptautini forumas „Jūsų pergalė – mūsų pergalė“, kuriame Lietuvos ir Ukrainos kariai skaitė pranešimus apie karo Ukrainoje realijas, vyko dokumentinio filmo peržiūra.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, dar daugiau sužeista, suniokota šalies infrastruktūra.