„Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio veiksmai (...) prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją“, – paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.

KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo, jei Seimo narys savo noru neatsisakys mandato.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo būtų laikomas priimtu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

„Vertindamas Seimo nario R. Žemaitaičio nurodytų pasisakymų visumos turinį, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad juose vartojami, be kita ko, tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančius asmenis niekinantys jų orumą žeminantys apibūdinimai, cituojama skaičiuotė (...), kurioje vaizduojamas smurtas prieš žydų tautybės asmenis, juos išjuokiant“, – teismo argumentus dėstė KT pirmininkas.

„Tokiais žeminančiais žmogaus orumą apibūdinimais, citatomis, kaip ir atskiroms tautinėms bendruomenėms priklausančių asmenų tarpusavio nepakantumą skatinančio pobūdžio teiginiais, taip pat teiginiu, kuriuo menkinama Holokausto tragedija, demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei“, – teigė jis.

Anot KT, tai, kad panašaus turinio informacija buvo skelbiama sistemingai, leidžia spręsti, kad ši informacija buvo paskleista apgalvotai.

Tokiais žeminančiais žmogaus orumą apibūdinimais, citatomis, kaip ir atskiroms tautinėms bendruomenėms priklausančių asmenų tarpusavio nepakantumą skatinančio pobūdžio teiginiais, taip pat teiginiu, kuriuo menkinama Holokausto tragedija, demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei.

„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys R. Žemaitaitis sąmoningai, tikslingai ir sistemingai (...) viešai paskelbė pasisakymus, kuriais žemino tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančių asmenų orumą ir taip demonstravo neapykantą šiems asmenims“, – aiškino G. Goda.

KT padarė išvadą, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

KT pirmininkas: tai neapykantos kalba

Po posėdžio KT pirmininkas žurnalistams sakė, kad nors Konstitucija numato teisę žmogui turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau draudžia žeminti kitų žmonių orumą, pažeisti jų lygias teises, kurstyti nesantaiką, demonstruoti nepagarbą ar neapykantą.

„Buvo apklausiami įvairių sričių ekspertai, jų pasisakymuose buvo daromos išvados, kad ta informacija, kuri buvo skleidžiama, yra neapykantos kalba“, – sakė G. Goda.

Jis negalėjo atsakyti, ar tai yra pirmas kartas istorijoje, kai kurios nors šalies KT nubaudžia už feisbuko įrašą.

„Gali būti, kad taip“, – teigė KT pirmininkas.

Pats R. Žemaitaitis žurnalistams teigė esantis nustebęs, kad KT nepasisakė dėl specialios komisijos sudarymo – šis sprendimas, anot parlamentaro, yra antikonstitucinis. Dėl to jis ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

G. Godos teigimu, KT nevertino specialios komisijos sudarymo.

„Apkaltos procesas pagal Konstituciją prasideda, kai Seimas kreipiasi (į KT– BNS). Vertiname savo posėdyje, dabar procedūra persikelia į Seimą. Apkaltos procesas yra nuo Seimo nutarimo priėmimo iki balsavimo Seime“, – kalbėjo KT pirmininkas.

A. Valinskas: KT davė aiškų signalą politikams

Seimo specialiai komisijai vadovavęs konservatorius Arūnas Valinskas po posėdžio žurnalistams teigė, kad klausti, kaip jaučiasi po sprendimo, reikia ne jo, o „mūsų bendrapiliečių žydų, kitų piliečių, kurie priklauso etninėms ar kitoms mažumoms“.

„Šiandien KT davė labai aiškų signalą, kad politikai, nepaisant to, kad vienas jų pagrindinių įrankių yra kalba, kalbėjimas ir informacijos skleidimas, negali to daryti bet kaip. Ypač taip, kad būtų pakenkiama etninėms mažumoms ar bet kokioms mažumoms“, – sakė A. Valinskas.

Pats R. Žemaitaitis žurnalistams teigė esantis nustebęs, kad KT nepasisakė dėl specialios komisijos sudarymo – šis sprendimas, anot parlamentaro, yra antikonstitucinis. Dėl to jis ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Nepaisant to, kad jis pabrėžia, kad yra teisininkas, jam teismuose labai prastai sekasi, įskaitant ir šį. Kai žmogus sako, kad teismas kažkodėl nepasisakė dėl tų dalykų, kurie net nebuvo šitos bylos objektas, man yra keista“, – kalbėjo A. Valinskas.

Pasak jo, surinkęs parlamentarų parašus, R. Žemaitaitis galėjo kreiptis į KT dėl specialios komisijos sudarymo konstitucingumo.

„Dėl komisijos sudarymo aplinkybių KT nesprendė, nes tam reikia atskiros bylos. (...) Kodėl R. Žemaitaitis nesiėmė šių veiksmų, jei jis nuoširdžiai tiki, kad būtent komisijos sudarymas buvo antikonstitucinis, aš nežinau“, – sakė A. Valinskas.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, Konstitucijos kylančių, reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Teismas viešuose posėdžiuose išklausė paties parlamentaro, Seimo atstovų paaiškinimus, kaip liudytojai apklausti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorius Laimutis Laužikas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė, šio fakulteto lektorius Linas Venclauskas, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus vadovė Monika Frėjutė-Rakauskienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Nerijus Šepetys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų koordinatorė Greta Baltikauskaitė.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, Konstitucijos kylančių, reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo būtų laikomas priimtu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Antradienį teismas išklausė paties parlamentaro, Seimo atstovų paaiškinimus, kaip liudytojai apklausti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorius Laimutis Laužikas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė, šio fakulteto lektorius Linas Venclauskas.

Trečiadienį kaip ekspertus planuojama išklausyti Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus vadovę Moniką Frėjutę-Rakauskienę, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentą Nerijų Šepetį, Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų koordinatorę Gretą Baltikauskaitę, taip pat vyks teisminiai ginčai.

R. Žemaitaitis KT teigė, kad Seimo apkaltos komisija buvo sudaryta neteisėtai ir kėlė klausimą dėl to, kas rengė jos išvadas.

Seimo narys teigė įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, dėl kurių jam pradėta apkalta, reiškęs pagrįstą nuomonę visuomenei svarbiais klausimais. Patį apkaltos procesą jis vadino jo teisės reikšti savo nuomonę apribojimu. Anot politiko, taip varžoma ne tik saviraiškos laisvė, bet ir trukdoma atlikti Seimo nario pareigas.

Apkalta R. Žemaitaičiui inicijuota dėl tokių jo įrašų: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

Seimo nuomone, šiais įrašais R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka viešame posėdyje. Galutinę išvadą KT turėtų parengti per mėnesį.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

„Šitoje išvadoje, kuri buvo registruota Seimo sekretoriate, prie duomenų išrašo nėra nurodyta, koks Seimo asmuo, pareigūnas, Seimo narys rengė šitą išvadą. Darytina išvada, kad išvada buvo parengta nesusijusių su Seimu asmenų, išvada buvo daryta ne pačiam Seime, ne su Seimo kompiuteriu, ne Seimo duomenų sistemoje“, – žurnalistams sakė Seimo narys.

„Tai reiškia, gali būti, kad buvo pasinaudota kitais asmenimis, tyčia suvesti sąskaitas su manimi, tyčia padaryti tokią išvadą, kuri galimai prieštaravo pačių specialistų nuomonei“, –  pridūrė jis.

R. Žemaitaičio nuomone, Seimo sudaryta speciali komisija yra neteisėta, pažeidė KT doktriną ir Seimo statutą.

Jis prašė KT kreiptis į parlamentą, siekiant nurodyti, kas parengė apkaltos komisijos išvadą, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

Seimo narys kritikavo, kad apkaltos komisija pažeidžia Seimo statute įtvirtintą proporcingumo kriterijų, nes buvo sudaryta iš šešių valdančiosios daugumos atstovų.

Tuo metu Seimo apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas sakė, kad išvada buvo parengta Seimo komisijos ir buvo patvirtinta parlamento.

Anot jo, R. Žemaitaitis dėl komisijos sudarymo teisėtumo galėjo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, posėdžiui pirmininkaujantį asmenį, tačiau to nepadarė.

Tai reiškia, gali būti, kad buvo pasinaudota kitais asmenimis, tyčia suvesti sąskaitas su manimi, tyčia padaryti tokią išvadą, kuri galimai prieštaravo pačių specialistų nuomonei.

„Visos procedūros, kurios buvo atliktos sudarant šią komisiją, jos buvo išlaikytos“, – kalbėjo A. Valinskas.

R. Žemaitaitis teigė įrašuose reiškęs pagrįstą nuomonę visuomenei svarbiais klausimais.

„Negaliu būti už tai nepagrįstai baudžiamas“, – teigė Seimo narys.

Apkaltos bylos procesą jis vadino jo teisės reikšti savo nuomonę apribojimu. Anot politiko, taip varžoma ne tik saviraiškos laisvė, bet ir trukdoma jam atlikti Seimo nario pareigas.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

Byla antradienį nagrinėjama žodinio proceso tvarka viešame posėdyje. Galutinę išvadą KT turėtų parengti per mėnesį.

KT posėdyje taip pat dalyvauja Seimo kanceliarijos patarėjos Vita Vaitekūnė, Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnioji patarėja Ona Buišienė, ekspertai ir specialistai.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

„Ji [N. Pelosi] bijo pateikti tai Senatui, kuris gali nustatyti [balsavimo] datą ir kuris padarys galą visai šiai aferai“, – tviteryje parašė D. Trumpas.

Vakarų žiniasklaida atkreipė dėmesį į tai, kad Vašingtone susidaro neaiški situacija dėl tolesnių apkaltos procedūros žingsnių. Visų pirma, dar nėra tiksliai žinoma, kada byla gali būti perduota Senatui. Pati N. Pelosi anksčiau nurodė galinti atidėti bylos perdavimą, kad panaudotų šį laiką respublikonams spausti.

Trečiadienį Demokratų partijos kontroliuojami Atstovų Rūmai paskelbė D. Trumpui apkaltą pagal du kaltinimus – piktnaudžiavimą įgaliojimais ir trukdymą Kongresui vykdyti tyrimą.

Spėjama, kad ateinančių metų pradžioje Senatas galutinai nuspręs, ar prezidentą tikrai reikėtų atstatydinti iš pareigų.

Tokiais atvejais Senate rengiamas teismo procesas, kurio metu senatoriai tampa prisiekusiaisiais, o Atstovų Rūmų nariai atlieka prokurorų vaidmenį. Proceso pabaigoje balsuojama: norint pašalinti valstybės vadovą iš pareigų, už tai turi nubalsuoti du trečdaliai senatorių.

Šiuo metu dauguma vietų Senate priklauso respublikonams, todėl labiausiai tikėtina, kad šiame etape prezidento nušalinimui nuo valdžios bus nepritarta.

Pats D. Trumpas apkaltos procesą anksčiau vadino „bandymu įvykdyti perversmą“, taip pat „raganų medžiokle“.

JAV demokratai šį rudenį pradėjo prezidento apkaltos tyrimą, vienam informatoriui išreiškus susirūpinimą dėl liepos 25 dieną įvykusio D. Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio pokalbio telefonu.

Pokalbio metu Amerikos lyderis ragino V. Zelenskį inicijuoti antikorupcinį tyrimą D. Trumpo potencialaus varžovo 2020 metų rinkimuose J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) atžvilgiu, taip pat atlikti tyrimą dėl tariamo Ukrainos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

„Konstitucinis Teismas turi surašyti ir paskelbti išvadą, tai turi įvykti per mėnesį pagal įstatymą, bet yra vilties tikėtis, kad tai bus dar šiais metais, iki Kalėdų. Terminas yra iki sausio penktos dienos, bet aš labai norėčiau tikėtis, kad pavyktų iki Kalėdų“, – po visą dieną trukusio posėdžio žurnalistams sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Per apkaltos bylos posėdį KT išklausė apkaltos procedūros iniciatorius, M. Bastį ir jo gynėjus, taip pat dėl Seimo nario patikros, vertinant jo patikimumą susipažinti su įslaptinta informacija, liudijo Valstybės saugumo departamento pareigūnas.

Teismas turi atsakyti, ar apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Komisija konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika bei tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais.

M. Bastys: viską nuoširdžiai pasakiau

Dėl ryšių su Rusija kaltinamas Seimo narys Mindaugas Bastys kategoriškai nesutinka su išvada, kad savo veiksmais sulaužė priesaiką. Tai jis antradienį pareiškė Konstituciniam Teismui pradėjus nagrinėti jo apkaltos bylą.

„Aš kategoriškai nesutinku su išvada, kurią suformulavo apkaltos komisija ir po to patvirtino parlamentas, kuri teigia, kad aš šiurkščiai sulaužiau priesaką ir pažeidžiau Konstituciją“, – Konstitucinio Teismo posėdyje sakė M. Bastys.

Aš kategoriškai nesutinku su išvada, kurią suformulavo apkaltos komisija ir po to patvirtino parlamentas, kuri teigia, kad aš šiurkščiai sulaužiau priesaką ir pažeidžiau Konstituciją.

M. Bastys neigė kaltinimus, kad bandė klaidinti tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius, nuslėpti pažintį su P. Vojeika. „Aš nuoširdžiai atsakinėjau į klausimus, tiek pateiktus Valstybės saugumo departamento, tiek NSGK narių. Aš viską nuoširdžiai pasakiau, ir teigti, kad aš bandžiau nuslėpti, nėra jokio pagrindo“, – kalbėjo M. Bastys.

Gindamasis M. Bastys apkaltos komisijos atstovų klausė, kodėl jam tuomet buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija dar 2006 metais, kai buvo tuometinio premjero patarėju, jei jo ryšiai kelia grėsmę šalies saugumui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas į tai atsakė, kad tuomet jo susitikimas su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnais buvęs pirmasis, ir šie neprieštaravo leidimo išdavimui, nes neturėjo pagrindo nepasitikėti, manyti, kad ryšiai su Rusijos atstovais tęsis.

M. Bastys teigė, jog to pokalbio metu buvo kalbėta tik apie Rusijos ambasados darbuotoją V. Volkovą, kuris su juo kontaktavo dėl karių kapų tvarkymo. Apkaltos komisijos išvadoje yra nurodyta, kad šis diplomatas 2004 metais buvo išsiųstas iš šalies dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu.

Pradedant posėdį M. Basčio advokatai pateikė prašymus į posėdį liudytojais kviesti VSD vadovą Darių Jauniškį bei apkaltos išvadoje minimus P. Vojeiką ir atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamą Jevgenijų Kostiną.

Seimo atstovai šiam prašymui prieštaravo, sakydami, kad dėl M. Basčio ryšių su šiais asmenimis informaciją pateikė VSD, jos neneigia ir pats M. Bastys, o apkaltos byloje tiriami parlamentaro, o ne šių asmenų veiksmai. Konstitucinis Teismas nusprendė prašymų dėl papildomų liudininkų netenkinti, taip pat pažymėjo, kad posėdyje liudininku pakviestas VSD darbuotojas Algirdas Bložė.

VSD matė grėsmę slaptai informacijai

VSD pareigūnas A. Bložė Konstituciniam Teismui pateikė paaiškinimus, kodėl VSD prieštaravo leisti M. Basčiui susipažinti su slapta informacija – jai galėjo iškilti pavojus dėl parlamentaro ryšių su minimais asmenimis.

„Mums sukėlė abejonių Seimo nario ryšiai su asmenimis, buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, kalbant apie E. Kostiną, tai asmuo, atstovavęs Rusijos atominės energetikos korporacijos interesams Lietuvoje. Visi šie ryšiai buvo įvertinti kaip keliantys pavojų įslaptintos informacijos saugumui. Būtent dėl to VSD prieštaravo, kad Seimo nariui M. Basčiui būtų išduotas leidimas dirti su įslaptinta informacija“, – sakė A. Bložė.

M. Basčio advokatas Egidijus Losis pareigūno klausė, ar VSD nustatė sistemingus parlamentaro ryšius su Rusijos žvalgybai dirbančiais asmenimis. A. Bložė atsakė, kad nesiryžtų teigti, kad pats M. Bastys sistemingai bendravo su Rusijos žvalgybos pareigūnais, tačiau tie Rusijos naudai dirbę asmenys, su kuriais turėjo ryšių – taip.

„Mes tuos ryšius nustatėme, su asmenimis, kurie turi ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis“, – sakė VSD pareigūnas.

VSD darbuotojas taip pat paaiškino, kodėl 2006 metais M. Basčiui buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, nors kontaktavo su diplomatais, siejamais su Rusijos žvalgyba. VSD pareigūnas pasakojo, kad tuomet politikas buvo įspėtas dėl kontaktų su Rusijos ambasados darbuotojais. Pasak A. Bložės, M. Bastys buvo supažindintas, kokius verbavimo metodus naudoja žvalgybos tarnybos pareigūnai, jog gali dirbti po priedanga, jam paliktas kontaktinis telefonas.

„Seimo narys tikrai galėjo nežinoti, kad bendrauja su asmenimis, siejamas su žvalgyba, galėjo manyti, kad bendrauja su diplomatai, kurie rūpinasi karių kapų tvarkymu“, – sakė A. Bložė.

S. Šedbaras: ar tokio lygio politikas gali būti naivus?

Seimo poziciją pristatęs apkaltos komisijos pirmininkas „valstietis“ V. Bakas pažymėjo, kad situacija, kurioje atsidūrė M. Bastys – ne interesų konfliktas ar atsitiktinė pažintis su Rusijos specialiųjų tarnybų buvusiais ar esamais darbuotojais, o „kalbama apie pirmaeilius Lietuvos interesus, tokius kaip energetinė nepriklausomybė“.

Kitas apkaltos komisijos atstovas konservatorius Stasys Šedbaras kėlė klausimą, ar ne pirmą kadenciją dirbantis Seimo narys, buvęs premjero patarėjas „galėjo būti toks naivus“, kad nesuvoktų savo ryšių su Rusijos atstovais pavojaus, juo labiau, kad dėl to Valstybės saugumo departamento buvo perspėtas.

„Mes aiškiai matome, kad „Gazpromo“, „Rosatomo“ veikla nėra tik komercinio intereso įgyvendinimas, ir visiškai akivaizdu, kad šios ir panašios valstybės įmonės dirba Kremliaus įrankiais spausti kaimynus, kad jie liktų Rusijos energetinėje priklausomybėje. Tai ne komercinis, o politinis kaimyninės šalies veiksmas“, – kalbėjo S. Šedbaras.

„Klausimas kyla, ar tokio lygio politikas, ne pirmą kadenciją dirba Seime, atlikdamas apkaltos komisijos išvadoje aprašytus veiksmus, iš tiesų gali būti toks naivus, kad nesuprastų, kas tai yra? (...) Tie ryšiai, kuriuos mes vertiname kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, nenutrūko ir 2016 metais davus (pastarąją) Seimo nario priesaką“, – kalbėjo S. Šedbaras.

Klausimas: kur riba tarp laisvo mandato ir priesaikos pažeidimo

Perėjus į klausimų stadiją Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas Seimo atstovų klausė, kodėl pažymoje dėl leidimo dirbtu su slapta informacija M. Basčiui nenurodžius pažinties su P. Vojeika, tai įvertina kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

V. Bakas atsakydamas pažymėjo, kad „neatsakymas į klausimyno klausimą nebuvo atsitiktinis, jį reikėtų vertinti visame M. Basčio veiksmų kontekste“, minėjo, kad parlamentaras nuo pat pradžių siekė sumenkinti komisijos atliekamą tyrimą, taip pat savo vaidmenį bendraujant su Rusijos atstovais.

Konstitucinio Teismo vadovas taip pat klausė, kaip pareiškėjams atrodo – kur yra riba tarp Seimo nario laisvės ir tarp Konstitucijos pažeidimo, – minėdamas, kad Seimas yra pliuralistinė institucija ir gali būti politikų, kurie „nuoširdžiai mano, kad yra alternatyva tam, kas nustatyta energetinio saugumo strategijoje“, matyti naudą šaliai bendradarbiauti su Rusijos įmonėmis.

S. Šedbaras atsakė, kad esminis skirties taškas – sąžiningumas ir atviras veikimas, o M. Bastys tai darė stengdamasis nesiafišuoti, siekė, kad jo veiksmai neiškiltų aikštėn.

„Esminis yra atvirumo ir skaidrumo aspektas. Čia svarbiausia, kai taip aktyviai veikiama, o neatskleidžiama šito net tada, kai turi kontaktą su institucija (VSD – BNS), kuri tai tiria, šioje vietoje ne tautos atstovo, ne pagal priesaiką veikiančio žmogaus veiksmai“, – sakė S. Šedbaras.

Dėl mandato M. Bastys atsakys po KT išvados

M. Bastys prieš posėdį žurnalistams teigė, kad tik po Konstitucinio Teismo išvados atsakys, ar pats atsisakys mandato, jei bus pripažinta, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

„Į tai bus atsakyta po Konstitucinio Teismos sprendimo. Konkrečiai atsakysiu po Konstitucinio Teismo sprendimo, dabar nenorėčiau“, – sakė Seimo narys.

Prieš pusmetį M. Bastys BNS sakė mandato atsisakysiantis tuo atveju, jei pradėjus apkaltos procesą Konstitucinis Teismas jį pripažintų sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją.

„Jeigu bus nueita iki Konstitucinio Teismo ir Konstitucinis Teismas pasisakytų, kad aš esu sulaužęs priesaiką ar pažeidęs Konstituciją ar galiojančius įstatymus, tuo atveju aš dėčiau mandatą“, – tuomet BNS sakė M. Bastys.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta Seimo narį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, Seimas sprendžia dėl jo mandato panaikinimo. Seimo nario mandatas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai.

M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Jeigu jis atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą per apkaltą, šioje apygardoje būti surengti nauji rinkimai.

Apkalta M. Basčiui inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Apkaltos komisija savo išvadoje pažymėjo, kad M. Bastys sulaužė duotą priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB“, tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais.

Į Konstitucinio Teismo posėdį kviečiamas M. Bastys, taip pat Seimo nariai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, M. Basčio apkaltos komisijos narys Stasys Šedbaras, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjai Paulius Veršekis ir Svetlana Zamara, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjos Erika Mikalajūnienė ir Vita Misiūnienė, liudytojas Valstybės saugumo departamento pareigūnas Algirdas Bložė.

Apkalta M.Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

M. Bastys tokius kaltinimus neigia, o apkaltos procesą vadina politiniu susidorojimu, apkaltos   komisijos  tyrimą teigia esant tendencingą. Priesaikos Seimo narys pabrėžia nesulaužęs.

Sprendimas teisti gegužę nušalintą D. Rousseff buvo priimtas 59 balsais prieš 21.

D. Rousseff, pirmosios šios Pietų Amerikos valstybės prezidente išrinktos moters, įgaliojimus Senatas įšaldė gegužės 12 dieną. Ji kaltinama taikiusi neteisėtas apskaitos procedūras ir manipuliavusi biudžeto duomenimis, kad nesimatytų, jog ekonomiką ištiko nuosmukis.

Šis balsavimas dėl apkaltos įvyko Brazilijai itin neparankiu metu – kai šalis tikėjosi pademonstruoti savo ekonomikos galią ir politinį stabilumą, suorganizavusi pirmąją olimpiadą Pietų Amerikoje.

68 metų D. Rousseff sakė, kad užmojis surengti jai apkaltą yra ne kas kita, o jos politinių priešų organizuojamas perversmas.

Apkaltos byla turėtų būti atverta rugpjūčio 25 dieną, keturios dienos po olimpiados uždarymo ceremonijos. Tikėtina, kad jis bus nagrinėjama penkias dienas, o procesą vainikuos sprendžiamasis balsavimas.