„Atpažįstu jau veidus tų, su kuriais matydavausi ankstesniais metais. Labai smagu, kad tai renginys ir reginys, kur bendraminčiai gali surasti vienas kitą, kur autoriai gali surasti skaitytojus, skaitytojai atranda autorius ir, žinoma, įsigyja knygų“, – žurnalistams ketvirtadienį „Litexpo“ teigė G. Nausėda.

„Savo maišelį jau esu atsidėjęs“, – pridūrė prezidentas, nurodydamas, jog įsigijo daugiausia poezijos bei istorinių knygų.

ELTA primena, kad letvirtadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, prasidėjo 24-oji knygų mugė. Iki sekmadienio vyksiančio renginio programoje ypatingas dėmesys skiriamas šių dienų aktualijoms – karui Ukrainoje, diskusijoms apie knygų ateitį ir dirbtinio intelekto įtaką literatūrai, taip pat vasarą šimto metų sukaktį mininčiai Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“.

Šiemet tikimasi sulaukti daugiau nei 50 tūkst. lankytojų, taip pat renginyje dalyvaus apie 300 leidyklų ir kitų kultūros organizacijų iš Lietuvos ir užsienio šalių, skelbia organizatoriai. Skaičiuojama, kad per 4 dienas mugėje iš viso įvyks virš 500 renginių.

Pernai vykusios knygų mugės akcentais tapo 700-asis Vilniaus gimtadienis, taip pat Rusijos karas Ukrainoje.

Šių susitikimų metu susipažins su ugniagesių gelbėtojų darbu ir saugios gyvensenos pagrindais.

Taip pat gelbėtojai paaiškins, kaip išvengti gaisro namuose ir kaip elgtis jam kilus, parodys pirmines gaisrų gesinimo priemones, primins, kodėl namuose būtina turėti autonominį dūmų detektorių. Vaikai galės pasimatuoti ugniagesių gelbėtojų šalmą ir pasėdėti gaisriniame automobilyje.

Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovės Aurelijos Maslauskienės, iš anksto informuoti ugniagesių apie planuojamą vizitą nereikia.

„Departamentas paskelbė tokią akciją, tad be išimčių visuose padaliniuose gyventojai nepranešę, eidami ar važiuodami pro šalį, galės pas mus užsukti. Aišku, jeigu ne koks nors incidentas, nes visaip būna, tada mielai sutiks ir parodys techniką, pakonsultuos. Kadangi savaitgalis, nebus dirbančių dieninių ugniagesių, tik budinčios pamainos. Jeigu jie bus laisvi – mielai lauks ir pasitiks“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, klaipėdiečiai turės progą sužinoti daugiau ir apie ugniagesio profesiją.

„Darbuotojai žino, kokios gaisrų priežastys, galės pasidalinti savo patirtimi, atsakyti į klausimus, kurie domins gyventojus“, – teigė A. Maslauskienė.

Užsukti pas ugniagesius į svečius bus galima visus šiuos metus kiekvieną šeštadienį.

Už Donecką atsakingas vyriausiasis Maskvos pareigūnas Denisas Pušilinas sakė, kad vėlai sekmadienį kartu su Rusijos parlamento nariu Zurabu Makijevu lankėsi sugriautame druskos kasyklų mieste.

D. Pušilinas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ginkluoti ir karine apranga vilkintys vyrai automobiliu atvyksta į Soledarą. Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių vaizdų.

Jie buvo pirmieji su Maskva susiję pareigūnai, teigiantys, kad lankėsi mieste, kurio užėmimą Rusija įvertino kaip didelę pergalę.

Pirmadienį po vizito D. Pušilinas Rusijos valstybinei televizijai sakė, kad Soledaras buvo sugriautas ir kad „beveik neliko nepaliestų pastatų“.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad miesto užėmimas yra svarbus žingsnis siekiant išstumti Ukrainos karius iš netoliese esančio didesnio kalnakasybos miesto Bachmuto.

D. Pušilinas sakė, kad kovos Bachmute intensyvėja, ir tvirtino, kad Rusijos kariai žengia į priekį, o samdiniai kontroliuoja strategines aukštumas netoli Bachmuto.

„Padėtis tebėra gana sudėtinga, tačiau mūsų daliniai žengia į priekį beveik visur“, – teigė jis.

Sekmadienį vykusiame vizite po Soledarą vaizdo įraše matyti, kad D. Pušiliną lydėjo Rusijos samdinių grupės „Wagner“ kovotojai.

„Wagner“ teigė, kad ji atliko pagrindinį vaidmenį puolime dėl Soledaro.

D. Pušilino filmuotoje medžiagoje matyti sudegę daugiabučiai ir sugriauti pramoniniai pastatai, fone girdimas artilerijos šaudymo garsas.

D. Pušilinas sakė, kad Soledare liko keletas civilių gyventojų, ir teigė, kad jiems pagalbą teikia „Wagner“ kovotojai.

Sausio 13 dieną Rusija pareiškė, kad kontroliuoja Soledarą. Jis yra už svarbiausio Bachmuto miesto, kurį Maskvos pajėgos jau ilgą laiką bando užimti.

Ukraina nėra oficialiai paskelbusi apie savo pajėgų išvedimą iš Soledaro.

Anot Klaipėdos vadovo Vytauto Grubliausko, vyko kasmetinis, jau tradicija tapęs prieškalėdinis vyskupo apsilankymas.

"Viena vertus, parodant dėmesį Klaipėdai kaip miestui, kaip vienam pagrindinių visos vyskupijos centrų, kita vertus, visada yra apie ką pasikalbėti – kaip jie mato bendrą situaciją, tiek žmonių nuotaikų, tiek vertybių puoselėjimo kontekste. Jiems įdomu išgirsti, kaip gyvena miestas, koks jo pulsas. Reikėtų pripažinti, kad vyskupas tikrai gana dažnas svečias Klaipėdoje", – pastebėjo meras.

Toks dėmesys Klaipėdai, pasak V. Grubliausko, įkvepia ne tik katalikus, bet ir visą miesto bendruomenę.

O susitikus buvo proga išgirsti visus dominančius atsakymus į klausimus, artėjančių švenčių proga palinkėti ramybės ir susitelkimo.

"Tai – tradicinis susitikimas, tikiuosi, kad ir ateityje jis išliks", – vylėsi meras.

„Ši misija nėra norų ar pageidavimų reikalas, tai ukrainiečių ir TATENA įsipareigojimas“, – sakė Jungtinių Tautų agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) prieš Vienoje šią savaitę įvyksiantį TATENA valdytojų tarybos susitikimą.

Pasak jo, dabartinė padėtis netinkama, nes būtini priežiūros darbai nuolat atidedami, gyvybiškai svarbi įranga nepristatoma, o nelaimingo atsitikimo rizika didėja.

Didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė Pietryčių Ukrainoje dabar yra užimta Rusijos pajėgų.

Rusija gegužės 19 dieną pagrasino atkirsti Ukrainą nuo Zaporižios elektrinės, jei Kyjivas nemokės Rusijai už šioje elektrinėje pagaminamą elektrą.

2021 metais – gerokai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą – Zaporižios elektrinėje būdavo pagaminama 20 proc. Ukrainos elektros ir beveik pusė šalies atominėse elektrinėse pagaminamos elektros.

Kovo mėnesį rusų pajėgos užėmė Enerhodaro mieste esančią Zaporižios elektrinę. Enerhodarą nuo ukrainiečių tebekontroliuojamos regiono sostinės Zaporižios skiria Dniepro upė.

R. Grossi pareiškime nurodė, kad yra labai susirūpinęs „itin įtemptomis ir sunkiomis ukrainiečių vadovybės ir darbuotojų darbo sąlygomis elektrinėje“.

„Štai kodėl TATENA saugumo ekspertai privalo nuvykti į šią elektrinę“, – tvirtino jis ir nurodė, kad „aktyviai stengiasi“ organizuoti TATENA vadovaujamą tarptautinę būtinų saugumo darbų misiją į Zaporižios elektrinę.

Tačiau pareigūnai Kyjive ketvirtadienį pakartojo nepritariantys tokiam vizitui.

Apsilankydama šiame objekte TATENA tik „įteisintų elektrinės okupaciją, nulemtą branduolinių teroristų buvimo“, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Ukrainos atominės energetikos agentūra „Enerhoatom“.

„Kokiu būdu TATENA misija gali patekti į elektrinę, vis dar neaišku. Niekas iš Ukrainos jų ten nekvietė, – rašė „Enerhoatom“. – Ar jie ketina atvykti... per Rusiją ir Krymą, ar per kitas laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas saugomi Rusijos kariuomenės, be Ukrainos valios?!“

Toks vizitas būtų įmanomas tik Ukrainai atgavus elektrinės kontrolę, teigė jos operatorė ir paminėjo Černobylio elektrinę, kur TATENA apsilankė balandžio pabaigoje, tik pasitraukus rusų pajėgoms.

Be to, planuojami susitikimai su Marijampolės meru Povilu Isoda bei verslo atstovais. Jų metu bus aptarti naujų investuotojų pritraukimo, darbo vietų kūrimo klausimai, skelbia  ministerija.

„Tiek užsienio, tiek vietos verslų investicijos labai svarbios mūsų šalies ekonomikai, nes jos ne tik kuria naujas darbo vietas, bet ir didina Lietuvos konkurencingumą pasaulyje. Kalbamės su verslu, kad išgirstumėm jų poreikius ir galėtume priimti sprendimus, kurie leistų sudaryti dar geresnes sąlygas investuotojams kurtis ir plėstis“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Anot A. Armonaitės, Marijampolės LEZ turi potencialo į teritoriją pritraukti naujų investuotojų, tačiau tam reikia sukurti sklypų su infrastruktūra.

Ministrė taip pat lankysis „Verslios Lietuvos” vystomame bendradarbystės centre „Spiečius”, kur susitiks su verslo ir savivaldos atstovais.

Jau labai greitai zoologijos sodas, kokį jį matome šiandien, taps istorija, teigia Aplinkos ministerija. Senieji voljerai jau po truputį nyksta, bet lankytojai vis dar gali išvysti didelę įvairovę gyvūnų: stumbrus, tigrus, arktinius vilkus, ožkytes, žirafas, begemotus, paukščius, roplius, žuvytes ir kitus. Visą savaitgalį dar vyks ir gyvūnų pristatymai artimesnei pažinčiai su zoologijos sodo gyventojais.

Zoologijos sodui užsidarius, ir toliau bus rengiamos išvažiuojamosios bei nuotolinės edukacijos. Jas vedančią specialistų komandą galės pasikviesti darželiai, mokyklos, įstaigos ir organizacijos.

Liepos 26 d. Lietuvos zoologijos sodas pasirašė 13,8 mln. eurų vertės sutartį su statybos darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu – UAB „Statybos ritmas“. Zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projektas turėtų būti užbaigtas 2023 m. viduryje. Viso projekto vertė, kaip nurodoma Aplinkos ministerijos pranešime, – 18,3 mln. eurų.

A. Koroliovo / ELTOS nuotr.

Keletą metų truksiančios renovacijos metu bus atnaujinami arba statomi nauji, didesni pastatai ir voljerai, įrengiamos naujos edukacinės erdvės, laboratorijos. Didžiausias iššūkis – renovuojamas senasis, 1954 m. statytas liūtų pastatas, išlaikant jo autentiškumą. Prie jo jungsis daugiau nei 2 tūkst. kv. metrų užimsiantis egzotariumas – šilumamėgiams gyvūnams skirtas pastatas su edukaciniu centru.

Vaikams bus kuriama nauja erdvė „Mažylių zoo“ su triušiais, paukščiais, ožkomis ir kitais naminiais gyvūnais. Palengvinti lankytojų judėjimui bus įrengtas apžvalgos bokštas su liftu, jungiantis viršutinę ir apatinę zoologijos sodo teritorijos dalis.

Ši J. Kerry, uolaus kovos su klimato kaita šalininko, kelionė – viena iš paskutiniųjų, jam einant valstybės sekretoriaus pareigas. Ji buvo surengta praėjus dviems savaitėms po spalio 28 d. pasirašyto tarptautinio susitarimo, kuriuo įkurta didžiausia pasaulyje saugoma jūrinė teritorija.

Atvykęs į Makmerdo stotį – JAV tyrimų centrą Antarktidoje – J. Kerry apžiūrėjo įspūdingus Makmerdo sausuosius slėnius, nes dėl atšiaurių oro sąlygų buvo atšauktas jo planuotas vizitas į Pietų Ašigalį.

Pagrindinis JAV diplomatas, kuris savo postą turės palikti sausio 20-ąją, kai į valdžią ateis Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija, šįkart atsisakė pakomentuoti išrinktojo prezidento pergalę.

J. Kerry užsiminė apie tai, kad respublikonas D. Trumpas neigia tyrimus, bylojančius apie žmogaus veiklos lemiamą pasaulio klimato šiltėjimą, tačiau paragino piliečius organizuotis ir reikalauti aktyvesnių veiksmų iš savo išrinktųjų atstovų, kad būtų ribojama atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Anksčiau šį mėnesį įsigaliojo pernai priimta istorinė Paryžiaus klimato sutartis, bet JAV valstybės sekretorius susirinkusiems mokslininkams ir tyrimų centro darbuotojams sakė, kad „mūšio dar nelaimėjome“.

„Reikia, kad vyktų daugiau veiksmo, – sakė J. Kerry. – Turime pritraukti daugiau žmonių.“

Anksčiau šią savaitę J. Kerry pasveikino išrinktąjį prezidentą D.Trumpą su pergale ir sakė, kad nori perduoti valdžią „be jokių neaiškumų“ dėl svarbių užsienio politikos klausimų.

„Noriu pasveikinti išrinktąjį prezidentą Donaldą Trumpą ir palinkėti jam sėkmės“, – sakė jis žurnalistams Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerče, iš kurio jis ir išvyko į Antarktidą.

Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijoje atsakingai sprendęs įvairius opius klausimus, tokius kaip klimato kaita, J. Kerry sakė, kad politikos iššūkiai, su kuriais susiduria Jungtinės Valstijose, dėl rinkimų nepasikeitė.

Kitą savaitę J. Kerry turėtų vykti į Maroką, kur dalyvaus pasaulinėje klimato konferencijoje, kurioje bus aptarti ir veiksmai Paryžiaus klimato sutarčiai įgyvendinti.

„Turėsiu daugiau ką pasakyti dėl Antarktidos ir klimato kaitos, kai nuvyksiu į Marakešą“, – JAV valstybės sekretorius žurnalistams sakė Kraistčerče.

Valstybės departamentas nurodė, kad J. Kerry pasakys kalbą, „kuri pabrėš būtinybę neatidėliotinai spręsti klimato kaitos problemas ir visame pasaulyje vykdomų ambicingų su klimatu susijusių veiksmų tęstinimo svarbą“.

Lietuvoje lankysis šių metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas, lietuvių kilmės JAV Jeilio universiteto profesorius Robertas Shilleris (Šileris).

Penktadienį Trakuose numatytas R.Shillerio susitikimas su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir viceministru Neriu Germanu.

Antradienį Stokholme jam drauge su kitais laureatais bus įteikta Nobelio premija. Iš Švedijos mokslininkas planuoja atvykti į savo senelių gimtinę. Jo senelis Jurgis Ignas Szileris atvyko į JAV 1908 metais.

Ekonomikos Nobelio premiją R.Shilleris pelnė drauge su JAV mokslininkais Larsu Peteriu Hansenu (Larsu Piteriu Hansenu) ir Eugene'u Fama (Judžinu Fama) už novatorišką darbą įžvelgiant turto rinkų tendencijas.

67 metų R.Shilleris yra pagarsėjęs perspėjimais dėl technologijų ir nekilnojamojo turto rinkų burbulų.

Šiemet Nobelio premiją gavo dar vienas lietuviškų šaknų turintis mokslininkas - litvakas Michaelas Levittas (Maiklas Levitas), kurio šeima kilusi iš Plungės, pelnė premiją už laimėjimus chemijos srityje.

Šią savaitę Lietuvos kariuomenės Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje "Geležinis vilkas" Rukloje Jonavos rajone lankysis Baltarusijos kariuomenės ginkluotės kontrolės agentūros inspektoriai.

Lapkričio 11–13 dienomis Baltarusijos inspektoriai vertins "Geležinio vilko" dalinių pateiktą informaciją, ginkluotės ir įrangos sistemų dislokavimo planus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Baltarusijos kariuomenės ginkluotės inspektoriai Lietuvoje lankysis pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 metų Vienos dokumentą ir 2001 metais pasirašytus Lietuvos bei Baltarusijos dvišalius susitarimus dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių.

Pagal šio dokumento nuostatas, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo neteisėtos karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Vienos dokumentas taip pat įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus bei karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą.

Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą kiekį kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų bei vertinamųjų vizitų į karinius dalinius.

Šiais metais tai bus antras užsienio šalių inspektorių apsilankymas Lietuvos kariniuose daliniuose pagal Vienos dokumentą. Taip pat Lietuvoje Rusijos Federacijos ir Baltarusijos inspektoriai atliko stebėjimo skrydį virš Lietuvos teritorijos pagal ESBO Atvirosios oro erdvės sutartį.

Lietuvos inspektoriai savo ruožtu šiais metais vadovavo bendrai su JAV ir Prancūzija inspekcijai Tadžikijoje, bendrai su Danija inspekcijai Ukrainoje, kartu su Prancūzijos atstovais lankėsi Armėnijoje bei Vokietijos vadovaujamoje inspekcijoje Rusijos Federacijoje.