Noriu matyti kasdien augančią Klaipėdą.

Patrauklią ir patogią kurtis šeimoms, gyventi senjorams.

Judrią bei inovatyvią, kurioje norėtų pasilikti jaunimas, prisidėsiantis prie uostamiesčio augimo.

Politinė reklama bus apmokėta iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkiminės sąskaitos. Užs. nr. 1846310.

Miesto valdžios tikslas – tarnauti žmonėms

Buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius bei žemės ūkio viceministras, o šiandien – kandidatas į Klaipėdos merus A. Bogdanovas, pristatydamas tiek pačią komandą, tiek jos parengtą programą, itin didelį dėmesį skyrė kasdienėms miesto gyventojų problemoms bei pačio miesto patogumui tiek čia gyvenantiems bei kuriantiems verslus, tiek čia atvykstantiems. Komandos pristatyta „Kasdien už Klaipėdą“ idėja atliepia komandos viziją – sprendžiant kasdienes problemas bei miesto valdžiai diena iš dienos dirbant vardan miesto gerovės, Klaipėda taps patogiu miestu gyventi tiek darbingo amžiaus žmonėms, tiek senjorams bei jaunimui.

„Miesto valdžia turi tarnauti žmonėms, visi dideli darbai prasideda nuo mažų, kuriuos mes ir turime pradėti daryti šiandien. Mūsų komanda savo žinute neša įsipareigojimą – pažadą kasdien dirbti miestiečių labui“, – apie komandos viziją pasakojo kandidatas į Klaipėdos miesto merus.

Programoje – trys pagrindiniai tikslai

Demokratų komanda savo programoje išskyrė tris pagrindinius tikslus, skirtus miestui – jo patogumas, patrauklumas bei ekologiškumas.

„Mūsų programa orientuota į vieną didžiausių Klaipėdos miesto problemų – miesto mažėjimą. Deja, bet tenka pripažinti, kad mieste sparčia mažėja gyventojų skaičius. Mūsų komandos manymu, šios problemos sprendimui miestas, visų pirma, turėtų būti patogus gyventi čia kasdien, tai skatins jaunų žmonių norą čia įsikurti“, – programos gaires tiesioginės transliacijos metu pristatė A. Bogdanovas.

Kandidato į Klaipėdos miesto merus A. Bogdanovo komandos narė Elida Mantulovė pristatė komandos parengtos programos dalį, skirtą miesto ekologijos puoselėjimui.

„Klaipėda iš prigimties turi pareigą būti žaliuoju miestu – unikali aplinka, UNESCO saugomos teritorijos aplink miestą. Tam, kad būtume išties ekologiškas bei švarus miestas, savo programoje išskyrėme net keletą priemonių tam pasiekti. Viena iš jų „Žaliosios bangos“ projekto miesto eisme plėtra“, – kalbėjo E. Mantulovė.

Kita komandos narė – Asta Dirgelienė – pristatė komandos keliamas gaires miesto patrauklumui skatinti.

Komandoje – kompetencijos iš skirtingų sričių

Klaipėdos demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ komandą sudaro skirtingų sričių atstovai, turintys ilgametę profesinę patirtį. Pirmajame sąrašo dešimtuke: Klaipėdos miesto tarybos narė bei finansų ir projektų valdymo departamento direktorė Klaipėdos autobusų parke Elida Mantulovė, įmonės „Klaipėdos nafta“ terminalų apsaugos pareigūnas bei buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė, Klaipėdos verslininkas, valdantis pajūrio viešbučių ir restoranų tinklą – Juozas Tubinas, Klaipėdos įmonės „Amekus“ projektų direktorius Aurelijus Karolis, istorikė bei mokslų daktarė ir Lietuvos Respublikos Seimo narė Irena Šiaulienė, verslininkas Raimundas Janušauskas, finansininkė Vilma Monikienė bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas Svajūnas Mačiulskis.

„Klaipėdieti, jeigu tu nori, kad būtum išties atstovaujamas, kad tavo problemos būtų sprendžiamos ne tik pažadais, bet ir konkrečiais darbais, kad jas spręstų žmonės, kurie turi patirtį ir gali ja pasidalinti dirbdami visų labui – tuomet kovo 5 dieną kviečiu tave ateiti į rinkimus, balsuoti, dalyvauti ir pasirinkti geriausią komandą. Tai yra – sąrašas Nr. 7. Kviečiu pasitikėti Artūru Bogdanovu ir šia komanda, nes ja tikrai galima pasitikėti, reikia pasitikėti ir suteikti galimybę įgyvendinti visus Klaipėdai reikalingus bei užsibrėžtus tikslus. O visai komandai noriu palinkėti, kad per šiuos du mėnesius padirbėtumėte taip, kad rastumėte kelią į kiekvieno klaipėdiečio širdį, o svarbiausią – protą“, – kreipėsi į miesto gyventojus S. Skvernelis.

Klaipėda rinksis jau kovo mėnesį

Primenama, kad klaipėdiečiai naują miesto merą bei savivaldybės narius rinks jau šių metų kovo mėnesį. Pavasarį bus išrinkti partijų atstovai į miesto savivaldą ketverių metų kadencijai – iki 2027 metų pavasario.

Politinė reklama apmokėta iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politinės kampanijos sąskaitos. Užs. 1844875.

Kaip antradienį pranešė partija, sprendimas kelti buvusio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą kitąmet vyksiančiuose merų rinkimuose priimtas šią savaitę Klaipėdos skyriaus visuotiniame narių susitikime.

A. Bogdanovas sako, kad siektų ūkiško miesto valdymo bei išklausytų visas puses, skirtų dėmesio vaikų darželių infrastruktūros plėtrai, primindamas centrinės valdžios įsipareigojimą skirti savivaldybėms papildomų lėšų šiai sričiai.

„Noriu savo miestą matyti gyvą, atsinaujinantį, švarų ir žalią. Stebiu miesto stagnaciją, idėjų, empatijos trūkumą miestiečių atžvilgiu. Tai privalo keistis“, – sako A. Bogdanovas.

A. Bogdanovą, kaip kandidatą į Klaipėdos miesto merus, dar turės patvirtinti partijos valdyba.

Steigiamasis visuotinis susirinkimas užtruko kelias valandas, per kurį ir suformuota visa Klaipėdos demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriaus struktūra. Tai vienas didžiausių skyrių visoje Lietuvoje, kuriam priklauso 115 narių.

Skyriaus pirmininku vienerių metų kadencijai išrinktas A. Bogdanovas, kuris anksčiau buvo žemės ūkio viceministru, Klaipėdos rajono administracijos direktoriumi. Jo pavaduotojais tapo Dainius Smatavičius ir Elida Mantulova. Išrinkta ir Klaipėdos skyriaus valdyba, kurios nariais tapo Karolis Grigalauskas, Aurelijus Karolis, Andrius Leliuga, Virginija Lukošienė, Mindaugas Makaras, Daiva Mockevičienė, Vilma Monikienė, Egidijus Sabataitis, Irena Šiaulienė, Germanas Čepas.

Klaipėdos skyriaus pirmininkas sako, kad dabar jų laukia nemažai darbų ir iššūkių, o vienas pagrindinių – priminti valdžiai, kad Klaipėda yra svarbus ir unikalus miestas, kuris privalo sulaukti tinkamo dėmesio, investicijų ir pokyčių.

„Ilgus metus mes matėme tik vieną dalyką – vis didėjančią atskirtį tarp vietos valdžios ir klaipėdiečių. Politikai tarsi pamiršo, kad Klaipėdoje gyvena žmonės. Nebuvo įsiklausoma į jų nuomonę, pastabas ar problemas. Tai privalo keistis ir visa mūsų stipri komanda to sieks. Tuo pačiu sostinės valdžiai priminsime, kad Lietuvoje yra ne tik Vilnius. Klaipėda ne mažiau svarbi ir miestas privalo sulaukti tinkamo dėmesio, kurio jau seniai nusipelno“, – sako Klaipėdos demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriaus pirmininkas A. Bogdanovas.

Steigiamajame skyriaus susirinkime dalyvavęs buvęs premjeras ir partijos pirmininkas S. Skvernelis ne tik pasveikino naujai įsteigto skyriaus narius, bet ir pabrėžė Vakarų regiono svarbą.

„Tikrai džiaugiuosi tokia stipria ir motyvuota komanda Klaipėdoje ir tą patį matau visame Vakarų regione. Čia prie mūsų partijos prisijungė daugybė kompetentingų, iniciatyvių ir pokyčių norinčių žmonių. Savivaldybių tarybose turime savo frakcijas, o, pavyzdžiui, Neringai ir Šilutei vadovauja merai, kurie yra mūsų partijos steigėjai. Tai rodo, kad esame stipri jėga, turinti ne tik noro, bet ir galimybių įgyvendinti pokyčius, kurių žmonės jau seniai laukia“, – teigia demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.

Naujai įsteigtas Klaipėdos skyrius miesto taryboje taip pat turi ir savo frakciją. Joje trys ilgametę patirtį politikoje ir visuomeniniame gyvenime turintys nariai – Elida Mantulova, Vytis Radvila ir Artūras Razbadauskas.

„Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių tiesioginis darbas nėra uždraustas, tačiau tėvų yra prašoma, jei tik yra galimybė, nevesti vaikų į darželius. Natūralu, kad daugelis tėvų, negalinčių dirbti namuose, ima nedarbingumo pažymėjimus. Nukenčia šeimos pajamos. Todėl Taryboje patvirtintas sprendimas atleisti nuo mokesčio už darželius visus vaikus pirmiausia bent kažkiek pagelbės būtent toms šeimoms, kurios vaikų į darželius neveda“, – sako Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

Kadangi neformaliojo švietimo veiklos Gargždų muzikos mokykloje, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre, Klaipėdos rajono sporto centre gali būti vykdomos tik nuotoliniu būdu, nuspręsta atleisti ir nuo mokesčio už jas. Neformalaus ugdymo pedagogai pripažįsta, kad ugdymo proceso nuotoliniu būdu nėra toks kokybiškas kaip veiklą vykdant pačiose švietimo įstaigose. Mokiniams didesnį dėmesį tenka skirti mokymuisi nuotoliniu būdu pagal bendrojo ugdymo programas, todėl dalyvauti neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogų vykdomose veiklose yra išties sudėtinga.

Pastarųjų dienų duomenimis, švietimo įstaigas šiuo metu lanko 651 ikimokyklinukas ir 237 priešmokyklinukai. Taip pat mokyklų patalpose nuotoliniu būdu mokosi 80 pradinių klasių mokinių, 80 mokinių iš penktų–dešimtų klasių ir 20 specialiųjų klasių mokinių.

Gavo du skundus

Į Gargždų apygardos rinkimų komisiją R.Baltinaitę delegavo Centro partijos-Tautininkų partija.

Du skundus VRK gavo rugsėjo pabaigoje.

"Dangstantis iniciatyvinės grupės "Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje" vardu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Gargždų rinkimų apygardoje A. Bogdanovas yra kaltinamas melu", – rašoma skunde.

VRK dėmesio sulaukęs pranešimas žiniasklaidai pavadintas "Rinkimų kampanijos reklamose – melas apie įgyvendintus projektus".

Kitas skundo autorius stebėjosi, jog R. Baltinaitė, būdama rinkimų komisijos narė, administruoja socialiniame tinkle "Facebook" paskyrą "Gargždai United", kurioje nuolat dedama  vaizdinė ir rašytinė informacija apie kandidatuojančiuosius vienmandatėje apygardoje Gargžduose.

"Prašome atsakyti, ar tai nėra komisijos nario pasižadėjimo pažeidimas?" – klausiama VRK adresuotame skunde.

Išvadino melagiu?

VRK nariai neturėjo klausimų dėl R.Baltinaitės veiklos feisbuke. Socialiniame tinkle esą buvo   įvairios informacijos, liečiančios įvairius kandidatus į Seimą.

"Tačiau komisijos narės kitame veiksme, t. y. Klaipėdos regiono ir nacionalinėms žiniasklaidos priemonėms 2020 m. rugsėjo 18 d. išplatintame pranešime spaudai jau neigiamai kritikuojamas tik vienas kandidatų – A. Bogdanovas", – konstatavo VRK.

"Stebint Klaipėdos rajone prasidėjusią Seimo rinkimų kampaniją, akivaizdu, kad kai kurių kandidatų į Seimą veikimo taktika visuomet ta pati – dirbant ar save reklamuojant. Melas, manipuliacijos faktais ir netikrų pažadų dalijimas", – rašoma visuomenininkės parengtame pranešime spaudai, kuris sukėlė klausimų.

Šiame tekste minimos kelios aplinkybės, kurios vietos bendruomenėje turėjo didelį atgarsį. Minimos diskusijos dėl daugiafunkcio centro vietos parinkimo Gargžduose, užsiminta ir apie piketus dėl planuotų kirsti medžių parke.

Šiuose pranešime minėtuose įvykiuose itin aktyviai dalyvavo ir R.Baltinaitė. Moteris pati dalijo interviu apie Gargždų parko sutvarkymo projektą, socialiniais tinklais kvietė gargždiškius piketuoti, reiškė nuomonę.

Sklaida – už pinigus

R. Baltinaitė VRK pateikė itin lakonišką paaiškinimą dėl savo vaidmens Seimo rinkimų politinėse kovose.

"Pastaruosius keletą metų užsiimu viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla, pranešimų spaudai platinimas yra įprasta mano veikla, kuri teikia pajamas ir uždarbį. Išplatinti šį pranešimą spaudai paprašė užsakovai, su kuriais už atlygį bendradarbiauju jau ne pirmą kartą. Šio pranešimo autorė nesu aš, autoryste nesidomėjau, galima būtų apie autorystę atskirai pasiteirauti užsakovo", – paaiškinime rašė R. Baltinaitė.

Viešųjų ryšių specialiste dirbanti R. Baltinaitė paaiškino tik tiek, jog pranešimą spaudai ji gavo skaitmeninėje laikmenoje ir jį išplatino žiniasklaidos atstovams.

"Nė vienas žiniasklaidos šaltinis šio pranešimo neplatino. Kadangi užsakovą įspėjau dėl tokio scenarijaus, praėjus keletui dienų po pranešimo spaudai išplatinimo, užsakovo pavedimu, teiravausi Klaipėdos rajono laikraščio "Banga", kiek kainuotų išspausdinti tekstą kaip užsakomąją publikaciją", – paaiškino R. Baltinaitė.

Pozicija: R.Baltinaitė (kairėje) aktyviai reiškėsi mitinge dėl Gargždų parke numatytų iškirsti medžių. Už šią nesankcionuotą akciją jos rengėjai vėliau buvo nubausti policijos. / Andriaus Jokubaičio nuotr.

R. Baltinaitė bendravo su laikraščio redaktore Vilija Butkuviene.

"Iš pokalbio supratau, kad dėl šios publikacijos spausdinimo išaiškinimo paprašyta VRK, vėliau iš redakcijos reklamos skyriaus gavau laišką, kad publikacija greičiausiai būtų spausdinama tik tuo atveju, jei užsakovas ne tik apmokėtų publikacijos (viešinimo – A.A) kainą, bet ir iš anksto avansu apmokėtų tris kartus didesnės apimties galimą rašinyje minimo kandidato į Seimą atsakomąją nuomonę", – paaiškinime dėstė R. Baltinaitė.

Kieno pinigais buvo siekiama straipsnio viešinimo?

R. Baltinaitė to VRK neatskleidė, tik paaiškinime guodėsi, jog siekė gauti pajamų, nes turi išlaikyti vaikus.

Pati pasiprašė atleidžiama

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, jog rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija arba kiti bandymai paveikti rinkėjų valią.

Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš rinkimų komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Skundo tyrėjai pažymėjo, jog viešosios informacijos skleidėju gali būti įvardytas ne tik visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, bet ir asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą.

Remiantis šiomis nuostatomis, viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui tenka atsakomybė už kontrolę, rengiant viešąją informaciją visuomenei.

Komisija konstatavo, jog R. Baltinaitė savo vardu platino pranešimą spaudai su neigiama informacija apie kandidatą A. Bogdanovą.

"Rūpinosi, kad neigiama informacija apie minėtą kandidatą būtų kuo plačiau paskleista", – pastebėjo VRK.

VRK narė Aistė Žilinskienė, Gargždų apygardos kuratorė, posėdžio metu R.Baltinaitę įvardijo kaip informacijos platintoją.

"R.Baltinaitė yra laikytina viešosios informacijos skleidėja dėl to, jog skleidėju laikomas bet kuris fizinis asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir lygiai taip pat atsakantis už tos informacijos teisėtumą. Jei esi skleidėjas, už tai "neši redakcinę atsakomybę" solidariai su rengėju", – pabrėžė specialistė.

Vos tik VRK pradėjo tyrimą, R.Baltinaitė atsiuntė prašymą atleisti ją iš komisijos nario pareigų.

Tokių situacijų komisijos nariai tikino jau regėję ir vis tiek tyrė skundą iki galo.

Posėdžio metu R. Baltinaitės buvo paprašyta situaciją pakomentuoti nuotoliniu būdu.

R.Baltinaitė komisijos nariams aiškino, jog tikrai mėgino pasitarti dėl dviprasmiškos situacijos su Gargždų apygardos komisijos pirmininku, jis ją įspėjo dėl galimo pažeidimo, tačiau moteris ir toliau tęsė veiklą.

"Aš buvau įsitikinusi, kad darau techninį veiksmą. Pranešimas spaudai buvo išplatintas, bet jis nebuvo paskelbtas ir jokios įtakos rinkimų rezultatams negalėjo padaryti", – situaciją komentavo R. Baltinaitė.

Tačiau Komisija konstatavo, jog ji pažeidė įstatymą.

Kas moka, nežino

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius A.Bogdanovas dėl viešai mestų kaltinimų tikino nesijaudinantis.

"Labai nesureikšminu. Vyko rinkimai, o pas mus rinkimai vyksta be taisyklių. Aš nežinojau, kad VRK tokį skundą tyrė. Ne aš jo autorius. Gal partija siuntė? Jei mane išvadina melagiu, nesmagu. Aš nežinau, kam ji dirba. Kiek žinau, ji anksčiau buvo neoficiali buvusio administracijos direktoriaus Sigito Karbausko patarėja. Įdomi asmenybė. Aš su ja net nesu bendravęs. Kaip suprantu, ji su keliais opozicijos veikėjais daug bendrauja. Jaučiame, jog tam tikros nuomonės rajone yra moderuojamos. Matome, kas kuruoja, dalyvauja procesuose, suprantame, kas kuria tam tikrus tekstus. Bet iš tiesų visa tai – bendruomenės supriešinimas. Rajone jaučiasi, jog užsiimama sąmoningu žmonių kiršinimu", – komentavo A. Bogdanovas.

VRK tyrimo sulaukusį tekstą apie A. Bogdanovą įmanoma rasti socialinio tinklo paskyroje "Sambūris".

Paskyroje skelbiama, jog šį rudenį ėmė veikti Klaipėdos rajono visuomenės ir verslo asociacija "Klaipėdos rajono visuomenės ir verslo sambūris".

Registrų centras skelbia, jog šios asociacijos valdybos nare R.Baltinaitė yra nuo spalio.

Tai yra manipuliacijos žmonių nuomonėmis, nes informacija pateikiama, nenurodant savo šališkumo ir tikrųjų interesų.

Asociaciją sudaro Klaipėdos rajone veikiančių didelių įmonių vadovai. Šios asociacijos narių pavardės kartojasi ir iniciatyvinės grupės "Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje" aktyvistų sąraše.

"Taip, aš esu šios asociacijos narė. Bet pranešimas platintas rugsėjį, o valdybos nare tapau spalį. Galvojau, kad nepažeidžiau įstatymo, ir gavau pamoką. Pasirodo, pranešimo spaudai platinimas daro mane atsakingą už informacijos skleidimą. Pasirodo, jog to negalima daryti, draudžia įstatymas", – redakcijai situaciją komentavo R.Baltinaitė.

Moteris tikino, jog išplatinti pranešimą prašė ne politinės kampanijos dalyvis.

"Tai – neformali verslininkų grupė, kuri sutartimi užsakė pranešimo platinimą. Verslininkai, kurie buvo už daugiafunkcio centro atsiradimą Dariaus ir Girėno gatvėje, susivienijo, o neformali grupė užaugo į visuomeninę asociaciją. Taip jau atsitiko, kad aš buvau pakviesta į steigiamąjį susirinkimą ir buvau išrinkta į valdybą. Man – garbė būti valdybos nare", – tikino gargždiškė.

Trūksta skaidrumo

Aktyviai ginčuose dėl įvairių gargždiškiams rūpimų klausimų dalyvavęs visuomenininkas Erlandas Paplauskis kėlė klausimą dėl informacijos skleidėjų patikimumo.

Erlandas Paplauskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Visuomenės informavimo priemonės, pavyzdžiui, laikraščiai leidžiami įmonių, privalo deklaruoti daugybę dalykų. Įmonės moka mokesčius, įmonės vadovai deklaruoja turtą, politinių kampanijų metu leidėjai privalo laikytis įstatymų, paisyti etikos normų. Aš, kaip skaitytojas, atsivertęs laikraštį suprantu, galiu ar negaliu pasitikėti jų teikiama informacija. Kyla klausimas – kam atstovauja socialiniuose tinkluose nuomones formuojantys privatūs asmenys ir kam jie dirba? Iki galo tai nėra aišku. Socialiniuose tinkluose aktyviai reiškiasi įvairios grupės, asociacijos, kurios jau aiškiai ima dalyvauti politinėse kovose, tačiau kas jas finansuoja, nėra skelbiama. Tai yra manipuliacijos žmonių nuomonėmis, nes informacija pateikiama, nenurodant savo šališkumo ir tikrųjų interesų. Mano manymu, užsiimant tokia veikla, privalu deklaruoti, kas moka pinigus už tam tikrų nuomonių formavimą", – nuomonę išsakė E. Paplauskis, kuriam teko akis į akį kautis su R. Baltinaite diskusijoje dėl Gargždų parko sutvarkymo užmojų.

Šiandien jau ne tik neabejojama Klaipėdos regioninės viešojo transporto sistemos būtinybe, bet ir jos efektyvumu: pervežamų keleivių skaičius nuosekliai auga, pagrečiui – ir naujų maršrutų poreikis. Kaip pripažįsta šio integruoto modelio kūrėjai, rezultatai džiugina, tvariau plėtojant ir tobulinant regioninį susisiekimo tinklą, dar laukia nemažai iššūkių.

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras:

– Klaipėda su regionu yra susijusi daugybe dalykinių ir žmogiškųjų saitų. Tai ne tik bendros susisiekimo sistemos rūpesčiai, bet ir bendra švietimo, sveikatos apsaugos, gamtosaugos problematika. Visos šios problemos yra išsprendžiamos, jei miesto ir regiono politikai prioritetu laiko žmonių poreikius, o ne savo vietines ambicijas. Galiu tik pasidžiaugti, kad su Klaipėdos rajono vadovais toks supratimas yra pasiektas. Abipusė pagarba, įsiklausymas į vienas kito interesus leidžia kurti visiems regiono žmonėms patogią gyventi ir dirbti aplinką. Ir čia ypač pabrėžčiau bendros regioninės viešojo transporto sistemos sukūrimo poveikį be tiesioginės naudos žmonėms, ji leido sukurti tą taip reikalingą atskirų savivaldybių politikų tarpusavio pasitikėjimą, taigi ji tampa modeliu ir sprendžiant kitas bendras mūsų problemas.

Vytautas Grubliauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

Gintaras Neniškis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius:

– Pažangiose šalyse tokios integruotos sistemos veikia jau seniai. Kai prieš gerą dešimtmetį susipažinome su Europos modeliais, kuriuose administracinės ribos keleiviui netampa barjeru, kai tiesiog su ta pačia elektroninio bilieto kortele jis gali visame regio-ne važiuoti bet kokiu transportu, užsidegėme sukurti tokią sistemą ir pas save. Tuo metu kolegos Lietuvoje kraipė galvas ir vadino mus romantikais. O šiandien mūsų integruoto regioninio viešojo transporto sistema yra vienintelė taip išplėtota Lietuvoje.

Diskutuojant bei dėliojant galimus sprendimus, kartu susiformavo bendradarbiavimo ir kompromisų kultūra. Abi pusės – miestas ir rajonas – turėjo ir kažkuo prisidėti, ir kažko atsisakyti bendram labui. Dabar jau galime pasakyti, jog turime tvarų modelį, kuris turi galimybes plėstis teritoriškai, ir ne vien Klaipėdos rajono ribose. Pasaulinė praktika rodo, kad regioninė transporto plėtra yra racionali, jei kelionė trunka ne ilgiau kaip valandą – tiek laiko kelionei į darbą gali sugaišti gyventojas. Jeigu daugiau – jis jau ieško galimybės gyventi pačiame mieste. Taigi tinklo plėtra yra racionali iki Šilutės, Palangos bei Kretingos. Kol kas esame tik pačioje to kelio pradžioje, tačiau tikime, kad ir šios savivaldybės įvertins gerąjį Klaipėdos rajono patyrimą ir įsitrauks į bendrą sistemą.

Gintaras Neniškis / Redakcijos archyvo nuotr.

Andrius Samuilovas, laikinasis „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas:

– Iš šiandienos 20-ies priemiestinių maršrutų absoliuti dauguma driekiasi į Klaipėdos rajoną. Praėjusiais metais šiuose maršrutuose skaičiavome daugiau nei 1,5 mln. kelionių – tai yra 3–5 tūkst. per dieną, priklausomai nuo metų laiko, savaitės dienos. Jų skaičiaus augimas per tuos maždaug aštuonerius metus, kai tinklas kuriamas, akivaizdus. Atitinkamus pokyčius matome ir bilietų sistemoje: apie 10 proc. kelionių šiandien padengiama naudojantis zoniniu terminuotuoju bilietu, populiarėja ir vadinamasis check in/check out atsiskaitymo būdas.

Didžioji dalis maršrutų bei tvarkaraščių šiandien orientuoti į reguliarius keliautojus, kurie kasdien važiuoja į darbą ar mokymo įstaigą. Be abejo, susisiekimo galimybių poreikis yra didesnis, tačiau pirmiausia susiduriame su didelėmis infrastruktūros problemomis: nėra ne tik galimybių stotelėms įrengti – vietomis nėra net asfalto. Kita itin opi problema – rytinis pikas, kurio metu užsikemša visi įvažiavimo keliai į Klaipėdos miestą, kai kuriuose ruožuose dviejų stotelių atstumą autobusams tenka važiuoti net 40 min.

Andrius Samuilovas / Redakcijos archyvo nuotr.

Platesnis maršrutų tinklas bei intensyvesnis jų dažnumas galėtų paskatinti daugiau keleivių rinktis visuomeninį transportą, tačiau tai reikalauja ir papildomų finansinių išteklių. Tad vėlgi rajono bei miesto savivaldybės turės ieškoti bendrų sutarimų bei rezervų, kaip šiuos nuostolius kompensuoti.

Artūras Bogdanovas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius:

– Regioninės viešojo transporto sistemos tikslas – pasiūlyti kiek įmanoma patogesnį susisiekimą, nes kai patogu, žmonės ir renkasi alternatyvą. Kitas dalykas – turime užauginti savo keleivius, o tai taip pat reikalauja laiko. Tad nors kai kurie maršrutai vis dar yra neatsiperkantys, privalome užtikrinti pasiekiamumą viešuoju transportu ir tai įgyvendiname prisidėdami ne tik finansiniu indėliu.

Regioninio bendradarbiavimo principu galėtume stiprinti jungtis ne vien tarp Klaipėdos miesto bei rajono teritorijų ir atvirkščiai – prasminga koordinuoti ir daug platesnę viešojo transporto apimtį, vienas rajono gyvenvietes susiejant su kitomis ar su rajono centru. Šiuo atveju ateitį pirmiausia matau privažiuojamųjų maršrutų plėtroje, planuojant juos iš dar tolimesnių teritorijų į atitinkamas tarpines stoteles ir nebūtinai vien tik į Klaipėdos miestą. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti sėkmingą bandomajį projektą – privažiuojamąjį 14 ir 7 autobusų maršrutą. Ta pačia linkme artimiausiu metu ketinama organizuoti eismą ir Slengiuose.

Artūras Bogdanovas / Redakcijos archyvo nuotr.

Tačiau šiandien viena opiausių bėdų – prasta infrastruktūra, kuri yra chaotiškos plėtros priemiestyje pasekmė. Stokojame ir platesnių koridorių susisiekimo infrastruktūrai, ir saugių stotelių įvažų, paviljonų, kelkraščio takų. Esame išsigryninę prioritetus bei parengę planą dėl būtinų saugaus eismo priemonių priemiestinėse teritorijose. Daugiausia jų turi būti įgyvendinta regioniniuose keliuose, kuriuos valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija, tad intensyviai bendradarbiaujame su direkcija šiais klausimais ir po truputį judame į priekį.

Loreta Urbutė, Sendvario seniūnijos seniūnė:

– Gyventojų skaičius Sendvario seniūnijos teritorijoje nuolatos auga, gyvenvietės plečiasi. Tad nors labai džiaugiamės šiandienos maršrutais, susisiekimas su Klaipėda vis dar nepatenkina visų poreikių – gyventojai pageidautų ir dažnesnių laikų, ir ilgesnių trasų, ir palankesnių maršrutų, kurie būtų integruoti į bendrą miesto sistemą.

Loreta Urbutė / Redakcijos archyvo nuotr.

Mūsų seniūnija yra tarsi filtras, tarpininkas tarp gyventojų, kurie dėl papildomų maršrutų ar jų koregavimo kreipiasi per seniūnaičius, bendruomenių atstovus. Labai aktyviai su žmonėmis komunikuojame ir socialiniais tinklais, taip pat gyventojai į mus gali kreiptis elektroniniu paštu ar viešojo administravimo nustatyta tvarka. Savo ruožtu jų poreikį teikiame tiek Klaipėdos rajono savivaldybei, tiek „Klaipėdos keleiviniam transportui“, kurio atstovai išties džiugina konstruktyviu bendradarbiavimu ir įsiklausymu į gyventojų poreikius.

Bendrąjį planą rengiančios UAB „Urbanistika“ atstovas Saulius Motieka pristatė dvi prioritetinės teritorijų plėtros alternatyvas – maksimalių ir nuosaikių prioritetų. Jis nurodė, kad pirmajame variante prioritetinių ir neprioritetinių teritorijų yra po 50 proc. Tačiau ir įsipareigojimai šiuo atveju Savivaldybei tektų maksimalūs. Nuosaikių prioritetų variantas numatytų, ką įmanoma per 10 metų laikotarpį įgyvendinti, prioritetinių zonų jame mažiau.

Dėl šių teritorijų dar bus diskutuojama su Savivaldybės skyrių vedėjais ir darbuotojais, o po trijų savaičių planuojamas kitas susitikimas su bendrojo plano rengėjais.

Viešąsias paslaugas rengiamasi perduoti socialiniam verslui

Savivaldybėje lankėsi VšĮ „Versli Lietuva“ atstovai  ̶  Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas ir projektų vadovė Aušra Pulauskaitė  ̶ ir pristatė viešųjų paslaugų perdavimo modelį per bandomųjų savivaldybių patirtį. Diskutuota apie socialinio verslo galimybes, įtraukiant nevyriausybinį sektorių ir savivaldybės vaidmenį įgyvendinant šią idėją.

Susitikimo dalyviai diskutavo, kaip būtų galima paskatinti dalyvauti nevyriausybinį sektorių, steigiant naujas socialines paslaugas ir gerinant turimų kokybę bei didinant jų įvairovę.

Mūsų savivaldybėje yra didelis poreikis įvairių socialinių paslaugų, ypač ilgalaikės socialinės globos, ir jis nėra užtikrinamas turimų socialinių įstaigų. Vienas iš pavyzdžių, kur greičiausiai būtų galima imtis pokyčių – nevyriausybinis sektorius galėtų perimti vaikų dienos centrus iš dviejų mūsų rajono socialinių paslaugų centrų ir, išnaudojant esamas bendruomenių ir kultūros centrų patalpas, steigti nedidelius vaikų dienos centrus visame rajone. Kad tokie centrai galėtų išsilaikyti, būtų galima papildomai kurti socialinius verslus prie jų – išnuomoti patalpas vaikų gimtadieniams, priimti į stovyklėles mokių tėvų vaikus ir pan.

Vasaros sezono šventės rajone: tradicijos, naujovės ir bendradarbiavimas

Vasara  ̶  tradicinių renginių ir švenčių metas, birželio pradžioje Gargždų miesto 766-uoju gimtadienio „Labas, vasara!” renginiais prasidėjęs maratonas tęsiasi iki šiol.

Iš Savivaldybės biudžeto bendruomenių renginiams iš viso skirta 93 400 eurų (pernai 89 800 eurai). Šios lėšos skirtos ne vien šventėms ir kitiems renginiams. Socialinei veiklai skirta 8 930 eurų, kultūrinei ir švietėjiškai – 21 365 eurų, sporto ir sveikatinimo – 20 159 eurų, bendruomeninei ir kitai vietos bendruomenės sutelktumą ir gyvenimo kokybę gerinančiai veiklai – 17 860 eurų, bendruomenės akcijoms ir iniciatyvoms, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti – 25 086 eurų.

Iš valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos programos skirta 39 274 eurai (pernai 37 501 euras). Lėšos paskirstytos prie 500 eurų bazinės sumos seniūnijai pridėjus pagal seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių. Tinkamomis finansuoti veiklos laikomos išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimu patvirtintos veiklos, tenkinančios viešuosius gyvenamųjų vietovių bendruomenių poreikius.

„Ypatingai nustebino išeitinių išmokų ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas dydžiai – vien šiemet, per pirmus keturis mėnesius, savivaldybės biudžetui tai jau atsiėjo daugiau nei 136 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus galėjome spręsti skaudžiausias Klaipėdos rajono problemas, pavyzdžiui, pastatyti 40 vietų modulinį vaikų darželį ir už jį mokėti nuomą net penkis metus.  Kad išeitinių mokėjimo praktika savivaldybėje kelia klausimų, puikiai iliustruoja ir vienam valstybės tarnautojui šiemet sumokėta neįtikėtino dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuri siekė beveik 50 tūkst. eurų“, – teigė administracijos direktorius A. Bogdanovas.

Sužinojus apie išskirtinio dydžio išeitinę išmoką už 6 mėn. buvusiam valstybės tarnautojui, buvo nuspręsta išsiaiškinti, kodėl ji buvo tokia didelė, kaip ir kodėl prieš išeinant iš darbo taip drastiškai  kilo darbuotojo atlyginimas.

2018 m. gruodžio mėnesį buvęs juridinio skyriaus vedėjas raštu kreipėsi į tuometinį administracijos direktorių, siūlydamas jį atleisti iš einamų pareigų 2019 m. kovo 29 d. šalių sutarimu, sudarant rašytinį susitarimą.

Sudarytame šalių susitarime buvo sutarta skyriaus vedėją atleisti iš pareigų ir jam išmokėti 6 mėn. jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas pagal paskutinių 3 mėnesių darbo užmokestį. Sausio mėnesį kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvusio juridinio skyriaus vedėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, o buvęs administracijos direktorius pasirinko skatinimo priemonę – 2 pareiginių algų dydžio piniginę išmoką, kuri skiriama už asmeninį išskirtinį indėlį į įstaigai nustatytų tikslų įgyvendinimą arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius.

Vasario mėnesį valstybės tarnautojui administracijos direktoriaus įsakymu buvo skirta vienkartinė vienos pareiginės algos dydžio piniginė išmoka už vienkartinės ypatingos svarbos užduoties atlikimą (vykdyti teisiniai pakeitimai dėl pasikeitusio Valstybės tarnybos įstatymo). Tai lėmė, kad buvusio juridinio skyriaus vedėjo darbo užmokesčio vidurkis, skaičiuojamas pagal paskutinius 3 mėnesius, buvo beveik 3 kartus didesnis nei įprastai. Taip pat buvęs skyriaus vedėjas gavo kompensaciją už beveik 100 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų. Be kita ko, valstybės tarnautojui buvo mokama ir maksimali 40 proc. dydžio priemoka.

„Nors valstybės tarnautojui išeitinė išmoka sumokėta teisėtai, tačiau kyla klausimų dėl darbuotojo skatinimo prieš jam išeinant į pensiją, juolab, kad buvęs administracijos direktorius turėjo žinoti, kad išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį paskutinių 3 mėnesių darbo užmokestį. Paskutiniais mėnesiais darbuotojas buvo skatinamas premijomis, kurios jo atlyginimo vidurkį pakėlė beveik 3 kartus. Analizuodami valstybės tarnautojo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, matome, kad suplanuoti veiklos rezultatai yra pasiekti, tačiau jie tikrai nėra viršyti, tuo labiau – neįžvelgiame jokio išskirtinio asmeninio indėlio įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus. Na, o kodėl skyriaus vedėjas nepanaudojo beveik 100 kalendorinių dienų atostogų – lieka atviras klausimas“, – teigė administracijos direktorius A. Bogdanovas.

Valstybės tarnautojas, kuriam skirta išskirtinio dydžio išeitinė išmoka, savivaldybėje dirbo beveik 40 metų, gavo priedus už stažą.

Savivaldybės biudžetą gerokai paplonino ir daugiau išmokų, kurios buvo skirtos ir buvusiems administracijos vadovams, ir darbuotojams, kurie buvo atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų, tačiau kitą dieną sugrįžo dirbti ten pat tik pagal darbo sutartį.

Išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas buvusiam administracijos direktoriui ir jo pavaduotojams savivaldybės biudžetui kainavo 23 tūkst. eurų. Dar įdomesnė situacija su 4 šiuo metu administracijoje dirbančiais darbuotojais, kurie sulaukę pensinio amžiaus nebegalėjo būti valstybės tarnautojais, todėl buvo atleisti, gavo išeitines išmokas už 3 mėn., kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir kitą dieną sugrįžo į tas pačias darbo vietas tik jau ne kaip valstybės tarnautojai, o darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

„Tokie administracijos direktoriaus ir darbuotojų susitarimai biudžetui atsiėjo dar 30 tūkst. eurų. Ar čia nėra jokių teisinių pažeidimų – aiškinsimės, tačiau išlieka ir moraliniai klausimai, ar tai teisinga kitų darbuotojų atžvilgiu, ar etiška mokėti išeitines kitą dieną į darbą grįžtančiam asmeniui, kai administracijos vadovui žinoma, kad metų gale trūks lėšų visų savivaldybės administracijos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams? Į šiuos klausimus, ko gero, gali atsakyti tik buvęs administracijos direktorius, kuris priėmė tokius trumparegiškus sprendimus, neatsižvelgdamas į savivaldybės biudžetą“, – situaciją analizavo A. Bogdanovas.

Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai susidariusią situaciją aiškinsis kartu su teisininkais.

„Nesu prieš išeitines išmokas, teisėtai priklausančias premijas ar kitus darbuotojų skatinimo būdus, tačiau, kaip ir kada buvo skatinami išeinantys darbuotojai – kelia abejonių. Manau, kad tokia praktika – sukelti atlyginimus prieš mokant išeitines – ydinga. Tačiau dabar galiu tik konstatuoti faktus ir stebėtis dėl buvusio administracijos direktoriaus sprendimų: dalinti premijas darbuotojams, kurie išeina iš darbo, staigiai prieš rinkimus sukelti atlyginimus ir tuo pačiu planuoti biudžetą be lėšų tų pačių darbuotojų atlyginimams“, – teigė administracijos direktorius.