Lietuvos oro uostai pranešė, kad skrydžiai toliau vyks įprastai, o incidento metu nukentėjusių nėra.

Apie 14.20 val. Vilniuje nutūpęs ir nuo kilimo-tūpimo tako nuslydęs orlaivis vykdė užsakomąjį skrydį iš Italijos miesto Milano, jame buvo 179 keleiviai ir 6 įgulos nariai. 

Lėktuvo įgula oro uosto tarnyboms pranešė, kad niekas nenukentėjo, orlaivis savo eiga nuriedėjo į stovėjimo aikštelę perone, kur keleiviai buvo išlaipinti.

Įvykio aplinkybės ir priežastys tiriamos.

Kompanija „Avion Express“ šeštadienį patvirtino apie incidentą bei pranešė pradėjusi tyrimą, kurio metu bus detaliai tiriamos incidento priežastys.

Įmonė žada bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis.

Laikinojo administratoriaus prižiūrimoje įmonėje rugpjūčio 7-ąją pradeda veikti sieros rūgšties cechas, o nuo pirmadienio atnaujinama diamonio fosfato trąšų gamyba,.

Veiklai taip pat paruošti amofoso cechas ir pašarinių fosfatų, monoamonio fosfato bei karbamido fosfato cechai, tikimasi, kad rugpjūtį gamykla veiks 60-70 proc. pajėgumu, joje dirbs 80 proc. darbuotojų.

ES kovo 9-ąją paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė. Gegužės 24-ąją darbą įmonėje pradėjo laikinoji administratorė, kurios užduotis – užtikrinti įmonės veiklą nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

Anot bendrovės, nuo to laiko „Lifosa“ pakeitė žaliavų įsigijimo teritorijas, rado produkcijos pirkėjų visame pasaulyje ir dabar gali veikti kaip savarankiška įmonė.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 947 darbuotojai, iki sankcijų taikymo jų buvo 1030.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“ (dabar „EuroChem Europe“), kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.

„EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas. R. Ivanovienė kovo viduryje pranešė, kad A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai.

Gegužę Finansų ministerija paskyrė laikinąją administratorę – nemokumo administravimo bendrovę „Finance Guru“ su partneriais „Zeta Law“, „Ernst & Young Baltic“, „EY Law“, „Grant Thornton Baltic“ bei „Domus Sola“.

SGD terminalo veikla buvo laikinai sustabdyta nuo balandžio 27 dienos 7 valandos. Šiuo laikotarpiu Lietuva gamtinėmis dujomis buvo aprūpinama iš Latvijos Inčukalnio dujų saugyklos.

Kaip pranešė „Klaipėdos nafta“, planinių techninės priežiūros ir remonto darbų metu buvo patikrinta visa infrastruktūra – SGD laivas-saugykla „Independence“, terminalo krantinė ir joje esanti įranga bei dujų perdavimo vamzdyno įrenginiai.

Darbus atliko „Klaipėdos naftos“ darbuotojai, Lietuvos ir tarptautiniai rangovai.

„SGD terminalo techninės priežiūros darbus atlikome numatyta apimtimi ir suplanuotais terminais, tad terminalas sėkmingai grįžo prie įprastinės veiklos ir atnaujino dujų tiekimą. Esu dėkingas visiems, įsitraukusiems į šį procesą, už operatyvumą ir orientaciją į geriausią rezultatą“, – pranešime cituojamas „Klaipėdos naftos“ Terminalų valdymo tarnybos direktorius Dainius Čiuta.

Pranešime nurodoma, kad „Klaipėdos naftos“ valdomo SGD terminalo Klaipėdoje veikla dėl planinių techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma kasmet.

SGD terminalui atnaujinus įprastinę veiklą, naujausio SGD krovinio Klaipėdoje laukiama gegužės 6–7 dienomis.

Apie tai antradienį pranešė pati bendrovė, kuri savo veiklą dėl techninių nesklandumų buvo sustabdžiusi praėjusią savaitę.

„Jau šiandien teikiame kremavimo paslaugas, prioriteto tvarka deriname grafiką su laidojimo įmonėmis, patyrusiomis nepatogumų dėl laiku neatliktų kremacijų, taip pat atnaujinome naujų užsakymų registraciją“, – pranešime cituojamas „Lietuvos krematoriumo“ direktorius Bernardas Vilkelis.

Anot jo, visi sutrikimai linijoje yra pašalinti anksčiau numatyto laiko.

„Lietuvos krematoriume“ Kėdainiuose yra dvi kremavimo linijos, antroji bus paleista „artimiausiu metu“, nes jai šiuo metu užbaigiama planinė profilaktika. Įmonės teigimu, ši linija prieš kelias savaites buvo sustabdyta planiniam aptarnavimui.

Planuojama, kad kitą savaitę krematoriumas dirbs pilnu pajėgumu – per savaitę su dviem linijom bus galima atlikti iki 200 kremacijų.

Per metus „Lietuvos krematoriume“ galima kremuoti iki 10 tūkst. velionių, tačiau įmonė ketina atidaryti ir naują kremavimo liniją, tuomet bus galima kremuoti iki 15 tūkst. velionių per metus.

Įmonės teigimu, šiuo metu rengiami projektiniai darbai.

„Visi penki mūsų baldų fabrikai Lietuvoje visa galia įjungė gamybos linijas ir dirbs nepertraukiamu režimu, visomis pamainomis. Kartu daugiau nei trys tūkstančiai SBA baldų sektoriaus darbuotojų grįžo iš prastovų. Gerėjant pandemijos rodikliams ir laisvėjant karantino režimams, eksporto rinkos Azijoje ir Europoje atsigauna, todėl aukščiausią pavarą jungiame pora savaičių anksčiau nei planavome. Pagal šiuo metu rinkoje stebimas nuotaikas viliamės, kad bent jau vasarą darbo nepritrūksime“, – teigia SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Į įprastą darbo ritmą nuo šiandien grįžo „Klaipėdos baldai“ bei „Visagino linija“. Šilutėje veikiantys „Šilutės baldai“ ir „Germanika“ nepertraukiamai pradėjo dirbti praėjusią savaitę, o minkštų baldų gamintojas „Kauno baldai“ gamybą atnaujino gegužės pradžioje.

Visi penki mūsų baldų fabrikai Lietuvoje visa galia įjungė gamybos linijas ir dirbs nepertraukiamu režimu, visomis pamainomis.

SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Užpildžius sandėlius didžioji dalis SBA baldų sektoriaus įmonių gamybą buvo sustabdžiusios kovo pabaigoje ir į darbą grįždavo tik protarpiais. Pasak E. Valentinavičiaus, pastarieji du mėnesiai paveiks visų metų baldų sektoriaus rezultatus, tačiau antroji metų pusė prognozuojama nuosaikiai optimistinė. Situacija iš esmės priklausys nuo to, kaip toliau bus kontroliuojama pandemija, ar bus išvengta naujų protrūkių bei su tuo susijusių apribojimų. Ir ne tik Lietuvoje, kadangi net 95 proc. SBA baldų sektoriaus produkcijos keliauja į Europos, Amerikos ir Azijos rinkas.

Šiuo metu „SBA baldų kompanijos“ kontroliuojamose 4 korpusinių baldų gamyklose dauguma užsakymų beveik pasiekė 100 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o kai kurių baldų šeimų gamyba jau viršija įprastinę. Minkštųjų baldų gamintojas „Kauno baldai“ dalinę paklausą produkcijai turėjo ir pačiame pandemijos įkarštyje, tačiau buvo nuspręsta sukaupus didesnį užsakymų kiekį į darbą grįžti ne puse kojos, o maksimalia apimtimi.

„Svarbiausias uždavinys – darbuotojų sveikata ir saugumas, todėl visose gamyklose įgyvendinome daugybę papildomų saugos priemonių. Siekiant apsaugoti darbuotojus visose įmonėse keliomis pakopomis tikriname atvykstančiųjų į darbą temperatūrą, visi darbuotojai dėvi apsaugines kaukes, dažnai dezinfekuojame patalpas, ribojame darbinius susirinkimus ir susibūrimus,“ – sako E. Valentinavičius.

Net ir karantino laikotarpį SBA įmonės išnaudoja inovacijų ir gamybą efektyvinančių priemonių diegimui – patys kuria, tobulina ir į gamybos linijas instaliuoja įrenginius. Balandį SBA Technologijų ir inovacijų parke Klaipėdos rajone pradėjo veikti „Innovo logistika“ valdomas logistikos centras, kuris baldų gamintojams padės efektyviau organizuoti tiekimo grandinę, kad produkcija greičiau pasiektų parduotuves visame pasaulyje. Šalia logistikos centro įsibėgėjo naujos SBA baldų ruošinių gamyklos statybos, kurią planuojama baigti dar šiais metais.

SBA baldų sektoriaus įmonių pardavimai pernai sudarė 319 mln. eurų.

SBA grupė yra viena didžiausių Lietuvoje, veikianti NT, tekstilės ir baldų gamybos sektoriuose. Grupės įmonėse dirba arti 5000 žmonių. SBA baldų gamybos sektoriui priklauso minkštųjų baldų gamintoja „Kauno baldai“, taip pat „SBA baldų kompanija“, valdanti 5 gamybos įmones: „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“.

SBA priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, plėtojanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtos modernių biurų kompleksą „Verde“ Rygos Skanste rajone, netoli miesto centro. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su bendrovėmis „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA pernai įsigijo robotikos sprendimus siūlančią bendrovę „Robotex“.