Kaip žurnalistams ketvirtadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Audrius Ščeponavičius, tokių veiksmų ketinama imtis po šią savaitę vykusių pasitarimų Europos Sąjungos lygiu.

„Tai ne dienų klausimas, greičiau savaičių klausimas“, – sakė SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius, komentuodamas planuojamus tyrimus Vilniaus oro uoste.

„Sprendžiame, kaip tą galima būtų įgyvendinti“, – pridūrė jis.

A. Ščeponavičius taip pat pabrėžė, kad ES turistams iš Kinijos rekomenduoja pasidaryti greitąjį antigeno testą, o keliauti tik turint neigiamą jo rezultatą.

Be kita ko, Bendrija šalims toliau rekomendavo tęsti sekoskaitos tyrimus. Anot SAM, šiuo metu Lietuvoje ištiriama apie 3,5 proc. susirgimų.

Vis dėlto SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius akcentavo, kad Lietuvoje turistų iš Kinijos nėra daug, per metus jų skaičius siekia 1,6 tūkstančio, taip pat dauguma gyventojų yra paskiepyti arba persirgę.

„Kinijoje šiuo metu nėra nustatyta naujų atmainų, Kinijoje vyrauja tos pačios atmainos kaip Lietuvoje. Tai nėra nauja grėsmė, o rekomendacijos yra rizikų valdymas“, – sakė A. Ščeponavičius.

SAM atstovas teigė, kad apie galimus apribojimus europiečiams „diskutuojama nebuvo“.

Bendriją pasitarimą dėl galimų ribojimų keliautojams iš Kinijos surengė po to, kai daugiausiai gyventojų turinčioje pasaulio šalyje nusprendus sušvelninti griežtus apribojimus dėl viruso joje padaugėjo užsikrėtimų COVID-19.

SAM konferencijos vaizdo įrašas:

– ES agentūra, kuri atsakinga už grėsmių vertinimą, neseniai paskelbė grėsmių vertinimo ataskaitą, kurioje įvardijo pagrindines tris grėsmes – vadinamieji patogenai ir įvairūs virusai, tarp jų ir COVID-19 sukėlėjas, taip pat cheminės, radiologinės ir branduolinės grėsmės, trečioji grupė – atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, t. y. antibiotikams.

– Kodėl pirmiausia išskiriami patogenai? Ar tai rodo, kad po vienos pandemijos iškart ruošiamės kitai?

– Patogenai vertinti dėl COVID-19 grėsmės ir pasaulinės pandemijos, kuri vyko ir, yra tikimybė, kad artėjantį sezoną vėl pakils. Ši grėsmė įvardyta kaip didžiausia tikimybė. Visos grėsmės vertintos pagal tikimybę, kad tai įvyks, ir pagal padarinius. Kalbant apie COVID-19, matome, kad padariniai gana reikšmingi ir dideli, nes daug žmonių hospitalizuojami, daug mirčių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip išmokome pandemijos pamokas?

– Šiuo metu vyksta pasirengimas ir dalis priemonių aktyvuojamos naujam sezonui. Yra parengta nauja vakcinacijos strategija, nustatytos naujos tikslinės grupės, kam būtų skiriama stiprinamoji vakcinos dozė. Gauta iš EK parama sekoskaitos tyrimams. Taip pat integruoti gripo, COVID-19 ir ūmių virusinių respiratorinių ligų epidemiologinės priežiūros paruošti algoritmai, nustatyti kriterijai, kada būtų skelbiama pandemija ir karantinas. Nustatytos preliminarios priemonės, kokios būtų įgyvendinamos, jei būtų paskelbtas karantinas ir epidemija. Tikslinamos ir atnaujinamos informacinės sistemos. Visos pandemijos bangos tikrai mus išmokė atsakingai reaguoti.

– Kaip Lietuva pasiruošusi cheminėms ir branduolinėms grėsmėms?

– Aktualiausios – branduolinės grėsmės. Kalbant apie branduolinės avarijos grėsmę, tyrėme net Vyriausybės patvirtintą specialų planą, pasirengimą branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje. Turime kalio jodido tablečių, kurios apsaugo skydliaukę. Esame išdaliję 1 mln. 100 km esantiems gyventojams. Birželio 20 d. vyko funkcinės pratybos, kuriose dalyvavo visos savivaldybės, kurios pakliūva į 100 km zoną. Visos priemonės nuolatos atnaujinamos.

– Kaip pasirengusios mūsų ligoninės?

– Šiuo metu, kai vyko pratybos, dalyvavo ir ligoninės, greitoji medicinos pagalba. Buvo aktyvuotos mobilios psichologinių krizių komandos, psichologai vyko susitikti su pacientais-statistais. Taip pat vertinamas sveikatos įstaigų pasirengimas kiekvienais metais. Ekstremalių sveikatai situacijų centras vertina, kaip pasirengusios asmens sveikatos įstaigos, teikia rekomendacijų.

– Kaip kovoti, jei organizmai prisitaikė prie vaistų? Ar pasaulyje yra pavyzdžių, kur matytume progresą?

– Tai didžiulė problema visame pasaulyje. Žmonės per daug vartoja antibiotikų. Gerai, kad Lietuvoje antibiotikai – receptiniai vaistai, jų paprastai nenusipirksi. Šiuo metu turime specialių priemonių planą antimikrobiniam atsparumui didinti. Skirtos papildomos lėšos iš ES struktūrinių fondų, bus parengtas modelis, kaip reikėtų reaguoti į antimikrobinio atsparumo situaciją. Labai svarbu vykdyti stebėseną, informuoti žmones ir medikus, skirti antibiotikus tik tada, kada tikrai reikia, ir vartoti, kai reikia. Viskas yra priemonių plane ir jos šiuo metu įgyvendinamos ir planuojama papildomai investuoti į šią sritį.

Pasak A. Ščeponavičiaus, Sveikatos apsaugos ministerija palaiko ryšį su verslo sektoriumi: „Su darbdaviais nuolatos yra palaikomas kontaktas, periodiškai turime nuotolinius susitikimus, taip pat atsakome  raštu, telefonu – visais įmanomais kanalais informuojame, kaip reikės dirbti nuo rugsėjo 13 d. Noriu atkreipti dėmesį, kad dalis verslų ir anksčiau yra deklaravę veiklą su galimybių pasu“.

Visuomenės sveikatos departamento direktorius kalbėjo ir apie tai, kaip vyks įmonių patikrinimai, ar šios laikosi reikalavimų: „Operacijų vadovo sprendimas – visos kontroliuojančios institucijos tikrina tik savo objektus, kuriuos jie tikrina ir taip, neekstremalios situacijos metu. Valstybinė darbo inspekcija, kadangi lanko ir tikrina įmones, tai įmones tikrins ir toliau. Nacionalinis centras turi savo objektus. Tiesiog kiekviena kontroliuos savo objektus, kuriuos ir taip tikrino planine tvarka. Žinoma, visų įmonių tikrai nepatikrins, bet kiekviena kontroliuojanti institucija nusistato savo kriterijus, pagal kuriuos atlieka kontrolę. Manau, Valstybinė darbo inspekcija atsirinks objektus, kuriuos tikrins. Tikrinimo metu reikės įvertinti, kaip laikomasi ne tik įprastų kontrolės vertinimų, bet papildomai, kaip laikomasi operacijų vadovo sprendimų – ar darbuotojai naudoja asmens apsaugos priemones, ar reguliuojami srautai, ar darbuotojai testuojasi, ar yra dezinfekcijos priemonės. Į šituos aspektus Darbo inspekcija tikra turėtų atkreipti dėmesį, tikrindama savo objektus“ – sakė A. Ščeponavičius.

Baudos yra skirtingos. Juridiniam asmeniui gali būti skiriama 1500 tūkst. eurų bauda. Tai priklauso nuo pažeidimo dydžio.

„O kokius objektus eiti tikrinti, Sveikatos ministerija tikrai nenurodo Darbo inspekcijai. Sveikatos ministerija nenurodo nei Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai, nei savivaldybei, kokius objektus tikrinti. Mes visada dalinamės informacija apie vietas, kur yra sergamumas didesnis, tai yra viešai prieinama. Statistikos departamentas skelbia informaciją apie juodąsias savivaldybes, kurių jau turime. Aišku, tose savivaldybėse turėtų būti didesnis dėmesys, bet visos institucijos ir taip tą mato. Sveikatos ministerija tikrai nenurodinės, kokias įmones reikia tikrinti“, – pridūrė jis.

„Kalbant apie įmones, daugiau kalbame ne apie galimybių paso turėjimą, o apie tai, kad darbuotojai turi testuotis. Nuo rugsėjo 13 d. atsiranda prievolė testuotis dirbantiems gamybos įmonėse. Valstybinė darbo inspekcija turėtų įvertinti, ar darbdavys tą testavimo tvarką užtikrina. Kiekvienoje įmonėje yra Darbuotojų  saugos ir sveikatos tarnyba, jeigu tai didesnė įmonė, o jeigu mažesnė – yra darbdavio įgaliotas specialistas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, jis ir turi turėti informaciją, kokie darbuotojai testavosi, žino tų darbuotojų asmens duomenis“, – aiškino Visuomenės sveikatos departamento direktorius.

Esą jeigu patikrino metu bus nustatoma, kad įmonė leido dirbti nesitestavusiems asmenims, arba jeigu kažkas iš darbuotojų pateikė suklastotą galimybių pasą, atsakomybė kris darbdaviui: „Atsakomybė yra darbdavio. Operacijų vadovo sprendimais ir pagal teisės aktus, atsako darbdavys. Baudos yra skirtingos. Juridiniam asmeniui gali būti skiriama 1500 tūkst. eurų bauda. Tai priklauso nuo pažeidimo dydžio“, – teigė A. Ščeponavičius.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai ragina apsvarstyti skiepijimą savaitgaliais.

Kaip skelbia LRT, tris vasario sekmadienius Lietuvoje nuo koronaviruso nepaskiepytas nė vienas žmogus. Šeštadieniais skaičiai taip pat buvo nedideli. Tik praėjusį savaitgalį per abi dienas paskiepytų asmenų skaičius viršijo tūkstantį.

Vis dėlto ministerija teigia, kad poilsio dienomis dirbo ne visi skiepijimo centrai ir šį savaitgalį dalis vakcinų tiesiog pragulėjo šaldytuvuose.

SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius stebisi, kad vakcinavimo centrai savaitgaliais nedirba, o už praleistas dienas bando atsigriebti kitos savaitės pradžioje.

„Mes, žinoma, už tai, kad skiepijimo įstaigos turėtų dirbti savaitgalį ir skiepyti. Raginame, kad nebūtų tų vakcinos likučių ir maksimaliai būtų panaudotos visos vakcinos“, – kalbėjo A. Ščeponavičius.

Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša komentavo, kad praėjusį savaitgalį vakcinacija nevyko, tačiau buvo kraustomasi į didesnį skiepų centrą. Anot jo, intensyvų skiepijimą savaitgaliais Kaunas pradės dar šį mėnesį.

Jis pripažįsta, kad kol kas savaitgaliais nedirbama ir siekiant išvengti darbo per laisvadienius.

„Kol kas mes spėjame vakcinas išnaudoti per penkias darbo dienas. Darbuotojai taip pat turi pailsėti, nes jie tikrai labai sunkiai dirba. Taip pat, pagal Darbo kodeksą, darbuotojams šiuo atveju reikėtų mokėti dvigubus darbo užmokesčius. O tai yra papildomi kaštai“, – kalbėjo P. Kibiša.

Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė patvirtino, jog uostamiestyje praėjusį savaitgalį jau paskiepyta apie 300 žmonių.

Pasak jos, savaitgalį vakcinacija vykdyta todėl, kad per darbo dienas buvo susikaupusių nepanaudotų vakcinų. Ar skiepijimas uostamiestyje vyks ir kitus savaitgalius, ji sako nežinanti.

Sostinėje skiepijimą organizuojančios Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas tikina, kad Vilniuje savaitgalį vakcinacija taip pat vyko. Pasak jo, skiepytis žmonės galės ir šventinę kovo 11-ąją.

SAM pripažįsta, kad aktyviau vakcinacija savaitgaliais turės vykti, kai ji taps masinė. Tuomet ir patys žmonės galės pasirinkti jiems tinkamą laiką pasiskiepyti ne darbo metu.

„Planuojame, kad atsidarys išankstinė klientų registracija. O tai reiškia, kad žmonės vakcinacijai galės registruotis per elektroninę bankininkystę. Bus nurodyti laikai, grafikas, tad žmonės, radę sau tinkamą laisvą „langą“, galės registruotis ir tuo laiku atvykti pasiskiepyti“, – sako A. Ščeponavičius.

Šiuo metu per darbo dieną Lietuvoje vidutiniškai paskiepijama po aštuonis tūkstančius žmonių.

„Vakar buvo ištirta 6000 žmonių – rekordinis skaičius dėl COVID ligos visoje Lietuvoje. Tokio skaičiaus dar nebuvo, ir tik 20 (užsikrėtimo – ELTA) atvejų – tokio skaičiaus taip pat nebuvo. Tai tik 0,3 procento rasti teigiami (atvejai – ELTA). Tai labai geras rezultatas“, – LRT radijui teigė A. Ščeponavičius.

Patvirtinta 20 koronaviruso atvejų, bendras skaičius – 1370

Lietuvoje per parą patvirtinta 20 naujų koronaviruso atvejų, bendras nustatytų atvejų skaičius išaugo iki 1370, trečiadienio rytą pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Per antradienį ištirta 6040 ėminių.

Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 38 žmonės, pasveikusiais laikomi 357 asmenys.

„Būtų atrinkti keli tūkstančiai gyventojų, kurie atspindėtų visų Lietuvos gyventojų grupių vaizdą, ir jiems būtų atlikti tyrimai dėl COVID-19“, – trečiadienį LRT sakė ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

Kaip spaudos konferencijoje vėliau sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tyrimui planuojama pakviesti 7,5 tūkst. gyventojų.

„Iš tiesų populiacinis tyrimas yra planuojamas, planuojama, kad jį atliktų keletas institucijų: tai Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Santaros ir Kauno klinikos. Mokslininkai jau yra suplanavę imti apie 7,5 tūkst. asmenų“, – sakė A. Veryga.

„Kaip realiai jis įvyks, priklausys, kaip asmenys atsakys ir sudalyvaus. Atranką planuojama atlikti per Registrų centrą, kad turėti tam tikrą reprezentatyvią imtį ir planuojama, kad tie testai būtų atliekami mobiliuose punktuose, o pačius tyrimus analizuotų tos laboratorijos, kurios šiuo metu yra veikiančios“, – sakė jis.

Ministro teigimu, kai bus aišku daugiau detalių, apie šį tyrimą plačiau papasakos patys jį organizuojantys mokslininkai.

„Lietuvai norint planuoti toliau išėjimo strategijas, toks epidemiologinis tyrimas tikrai labai praverstų“, – kalbėjo A. Veryga.

Ministerijos departamento direktoriaus teigimu, dėl koronaviruso plitimo Lietuva yra įžengusi į kitą etapą, kai  tiriami ne tik sergantieji ar turėjusieji kontaktą su jais, bet ir gerokai didesnės grupės.

„Tai ir socialinių įstaigų darbuotojai, ir globos įstaigų personalas. Taip pat planuojama tirti kai kurių strateginių įmonių darbuotojus, taip pat yra pareigūnai, kalbama apie vaistininkų tyrimą ir kitų grupių. Šiuo metu grupių, kurios yra tiriamos dėl COVID-19, yra daugiau kaip dešimt“, – sakė A. Ščeponavičius.

Per antradienį buvo ištirta 6040 ėminių, koronavirusas nustatytas 20-iai tirtųjų. Pasak A. Verygos, tai rekordiškai mažas teigiamų atvejų procentas.

Bendras Lietuvoje nustatytų atvejų skaičius siekia 1370, 38 užsikrėtusieji mirė, 357 – pasveiko.