„Vakar Londonas išprotėjo, eismas centre visiškai sustojo, visi tiesiog suplūdo į gatves, lipo ant šviesoforų, daužė mašinas, daužė metro, skandavo „it‘s coming home“, – įspūdžius po vakarykščio pusfinalio, kuriame Anglija įveikė Daniją, pasakojo Londone esantis LNK korespondentas A. Bezekavičius.

„Iš vienos pusės smagu, iš kitos pusės – labai baisu. Baisu, kad sutraiškys ir tave, ir televizijos kamerą, ir mikrofoną, nes minia spaudžia iš visų pusių. Su filmavimo kamera jautėmės ypač nesaugiai. Policijos pajėgos didelės, bet jos visiškai nesikiša – tokios minios negali niekaip suvaldyti. Laimei, viskas baigėsi gerai ir reportažus pavyko parengti ir parodyti LNK žiniose ir „Laisvame smūgyje“, – iš Londono pasakoja Aurelijus.  

Per šį čempionatą Aurelijus aplankė keturis miestus – Amsterdamą, Kopenhagą, Miuncheną ir du kartus filmavo Londone. „Londonas, deja, šiame kontekste išsiskiria savo niūrumu futbolo prasme. Kai buvau čia pirmą kartą, kai anglai nugalėjo vokiečius, britų sirgaliai siautėjo. Bet liūdniausia dėl to, kad čia galime pamatyti tik britų sirgalių arba užsieniečių, gyvenančių Anglijoje. Būriai kitų ekipų fanų iš užsienio atvažiuoti čia stebėti futbolo praktiškai neturi galimybių, nes turėtų 10 dienų praleisti karantine, todėl čia atmosfera tikrai prastesnė nei kituose miestuose. Mano ir operatoriaus pirmos filmavimo dienos buvo Amsterdame, kuriame siautė danų sirgaliai ir mes galvojome WOW, geriau būti negali. Pasirodo, kad gali, kai nuvykome į Kopenhagą, o ten šou kūrė kroatų sirgaliai. Pačiam teko sudalyvauti tūkstantinėje kroatų sirgalių eisenoje į stadioną. Nežinau, ar esu kažką panašaus patyręs, turėjau ir šokti su sirgaliais, ir skanduoti, man buvo uždėta kroatų atributika ir pan. Todėl labai gaila, kad kroatams pritrūko jėgų žengti į kitą etapą“, – pasakojo Aurelijus.

LNK filmavimo grupė čempionate miega dažniausiai vos po 3–4 valandas per parą. „Bet gali pasirodyti, kad iš tiesų tik linksminamės. O taip yra todėl, kad pergales švenčiantys futbolo fanai yra neįtikėtini, jie myli kameras ir žurnalistus. Aš buvau ir išbučiuotas, ir kilnotas ant rankų, danų sirgaliai tiesiog paėmė iš manęs mikrofoną, ėmė vienas iš kito interviu, o vėliau ir iš manęs. Žmonės patys eina ir prašo, ar galėtų pakalbėti į kamerą. Tad tų situacijų buvo įvairiausių, per savo žurnalistinę karjerą, ko gero, nesu buvęs tokioje atmosferoje. Aišku, kol filmuoji ir imi interviu iš švenčiančių fanų, dažniausiai esi sulaistomas alumi. Bet labiausiai reikėjo saugotis anglų sirgalių. Skirtingai nei kiti, jie švęsdami į viršų mėtė ne tik plastikinius bokalus, bet ir stiklinius butelius, šluotas ir kitus daiktus, galinčius sužeisti“, – sakė žurnalistas. 

Pats Aurelijus prisipažįsta neturintis favoritų. „Šiame čempionate pavyko susipažinti su daugybe fanų, todėl sirgau už tas komandas, kurių fanai man labiausiai patiko. Tad man pirmoje vietoje buvo kroatai, gyvai stadione stebėjau jų neįtikėtiną kovą su Ispanija. Antroje vietoje danai – neįtikėtina tauta, neįtikėtinai palaikanti savo komandą, ir buvo neįtikėtinai įsitikinusi, kad gali laimėti čempionate. Abiem šioms komandoms, deja, čempionatas baigtas“, – sakė vyras. 

LNK laidų vedėjas sako, kad penkis skrydžius pastarosiomis dienomis apkartino skirtingi COVID-19 valdymo reikalavimai. „Aišku, didžiausia problema yra su Jungtine Karalyste, nes jie išstojo iš ES. Todėl net jei ir esi paskiepytas, prieš čia atvykdamas turi pasidaryti testą, vėliau testuotis dar ir būdamas Anglijoje. Į kiekvieną oro uostą atvyksti 3-4 valandomis anksčiau. Pavyzdžiui, registruojantis skrydžiui iš Miuncheno į Londoną, užtrukome apie valandą įrodinėdami, kad turime teisę ten skristi, nes dirbame Europos čempionate. Pusantros valandos teko stovėti eilėje Londono oro uoste, kol pagaliau patekome į šalį. Bet sunkiausias dalykas, apie kurį net nepagalvojau iš anksto, yra tas, kad keturias valandas praleidi su kauke oro uoste ir dar apie dvi valandas skrydžio metu. Po tų šešių valandų su kauke tiesiog neįtikėtinai skauda ausis, patikėkit manim. Jos ir taip nebuvo labai prigludę, o po kiekvieno tokio skrydžio tampa dar labiau atlėpusios“, –  juokėsi A. Bezekavičius.

Jo ir dukros gimtadieniai turi įdomų sutapimą.

„Pačiam gimti per Putino gimtadienį – ✔️ Mano dukrai gimti per Lukašenkos gimtadienį –✔️“, – socialiniame tinkle trumpai pranešė pirmagimės tėvas.

Aliaksandras Lukašenka gimė 1954 m. rugpjūčio 30 d., o Vladimiras Putinas – 1952 m. spalio 7 d.

Išskirtinė patirtis

A.Bezekavičius kadaise Anglijoje studijavo transliuojamąją žurnalistiką ir įgijo bakalaurą. "Apie 70 proc. studijų sudarė praktika, o po studijų grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs dirbti iškart pajutau, kad šios studijos buvo tikrai naudingos, nes tuomečiai potencialūs darbdaviai iškart pastebėjo įgytas žinias, kurių Lietuvoje žurnalistiką studijuojantys ne visada turėjo. Dirbdamas Anglijoje tu esi žmogus orkestras: pats filmuoji, montuoji ir kitus darbus darai", – patirtimi dalijasi naujas LNK žinių veidas.

Jis visada norėjo būti ne tik žurnalistu, bet ir tuo žmogumi, kuris dirbtų eteryje – kokios nors laidos ar žinių vedėjo pozicijoje. "Man tai yra labai įdomu, ir tai galima įvardyti kaip vieną iš mano tikslų", – prisipažįsta A.Bezekavičius.

"Labai džiaugiuosi, kad galiu išmokti visokių dalykų. Kaip žurnalistas, dirbu jau seniai, bet, tapus žinių vedėju, prisideda daug naujų atsakomybių. Sunkiausia tikriausiai būti visada pasitempusiam, žinoti, kad visada esi tiesioginiame eteryje, galvoti apie tai, kaip atrodai, ką kalbi, kokią žinią perteiki žiūrovams", – pasakoja jis.

Pasak žurnalisto, žinių vedėjo darbas iš esmės vyksta visą laiką, ne tik tada, kai jis ateina į darbą ir pradeda ruoštis savo pasirodymui tiesioginiame eteryje. "Galbūt žmonėms atrodo, kad žinių vedėjo darbas yra ateiti ir paskaityti surašytą tekstą, bet tu turi domėtis tuo, kas vyksta, turi sekti, gilintis į įvykius, į procesus savo ir kitose valstybėse", – sako A.Bezekavičius.

"Dirbant šiame darbe visą laiką ranką reikia laikyto ant pulso. Kalbant apie momentą, kai ateini į darbo vietą, tu su prodiuseriu ir žurnalistais susiderini, pasitikrini, kas bus rodoma laidoje, apie ką bus reportažai, kaip tu juos pristatysi", – tęsia jis.

Skirtinga praktika

L.Kudinova LNK žinių tarnyboje dirba devynerius metus. "Buvo lengva pertrauka, trejus su puse metų buvau atsitraukusi nuo darbų, bet prieš pusantrų metų sėkmingai grįžau", – prisimena ji.

Žmonėms gali nepatikti, ką jie mato, bet jiems to reikia. Nors jie gal dar net nežino, kad jiems to reikia.

Nors televizijos žinių vedėjos patirtis jai yra nauja, žurnalistė daug metų žinias skaitė radijuje. Nepaisant to, ji sako, kad skaityti žinias radijuje ir televizijoje – labai skirtingi dalykai.

"Darbas radijuje nuo darbo televizijoje skiriasi intensyvumu, nes žinias radijuje skaitydavome kas pusvalandį, kas valandą, todėl ir informacijos atnaujinimas vykdavo trigubai greičiau. O televizijoje vienam ar dviem kartams eteryje ruošiesi visą dieną, bet reikia investuoti daugiau laiko sąnaudų ir tekstą geriau nugludinti, kad gerai skambėtų", – dalijasi L.Kudinova.

"Reikia ir atitinkamai atrodyti televizijoje – negali išbėgti į eterį su šlepetėmis, kaip aš išbėgdavau žinių skaityti radijuje. Sunkiausia kontroliuoti save prieš kamerą, susikoncentruoti ne tik į tekstą, bet ir sėdėti tiesiai. Visa kita – išmokstama", – tęsia žinių vedėja.

Naujienos, kurių reikia

Atsinaujino ne tik LNK žinių vedėjai, bet ir vizualiniai laidos sprendimai. "Tai reiškia, kad žinios, vinjetės ir panašūs vizualiniai dalykai atrodo kitaip, o jie nebuvo keisti gana ilgai. Be to, dabar mes žinias vedame poromis, o tai duoda daugiau dinamikos. Lietuvoje esame pripratę matyti, kaip vienas žinių vedėjas sėdi ir skaito naujienas. Mes bandome įnešti laisvumo ir parodyti, kad žinios nėra tik sėdėjimas įsitempus ir tai nėra tik kelių sakinių perskaitymas pristatant reportažą, bet tai yra gyva reakcija į įvairius dalykus. Dviese tai padaryti yra lengviau", – neabejoja A.Bezekavičius.

L.Kudinova įsitikinusi, kad LNK žiūrovai iš tiesų jau ilgą laiką mato kitokias žinias. "Temas parenkame pagal aktualumą, stengiamės reportažus rengti įdomiai. Dirbame tam, kad žmonės žiūrėtų ne tai, ką jie nori, nes dažna problema – pataikavimas žiūrovui, bet matytų tokias žinias, kurios juos ko nors išmokytų, suteiktų aktualios informacijos. Žmonėms gali nepatikti, ką jie mato, bet jiems to reikia. Nors jie gal dar net nežino, kad jiems to reikia", – sako patyrusi žurnalistė.

Ji pati stengiasi domėtis visomis aktualijomis. "Labai gerai yra pasakęs kolega Edmundas Jakilaitis: "Žurnalistas turi būti visų dalykų diletantas, po truputėlį išmanyti kuo daugiau." Tu žinai pagrindus, o viso kito gali pasiklausti ekspertų. Tikrai domiuosi politika, socialiniais reikalais, pastaruoju metu labai svarbi aplinkosaugos tema, į kurią kuo daugiau giliniesi, tuo labiau skauda", – prisipažįsta L.Kudinova.

A.Bezekavičius taip pat domisi visomis naujienomis, bet politika jam – ypač įdomi. "Aš galvoju, kad domėjimasis politika yra labai nuvertintas. Žmonės galvoja, kad tai yra neįdomu, nes tikrai dažnai tenka girdėti tokių nuomonių, kad "aš esu apolitiškas" arba "aš nesidomiu politika", "per daug nesigilinu į tai, kas ką pasakė". Aš manau, kad žmonės labai daug praranda nesidomėdami, nes iš esmės politikos procesai, vidinės ir išorinės kovos – visa tai yra labai įdomu. Man politika prilygsta teatrui – ten gali rasti visko: komedijos, dramos, tragikomedijos. Mane labiausiai domina būtent lietuviška politika, nors tikrai domiuosi ir užsienio aktualijomis", – pasakoja žurnalistas.

Riba egzistuoja

A.Bezekavičius įsitikinęs – žurnalisto smalsumo riba turėtų egzistuoti, nes noras viskuo domėtis 24 valandas per parą gali sukelti beprotybę.

"Galbūt žinosi viską, bet paviršutiniškai. Nemanau, kad tai būtų sveika, bet tai yra subjektyvus dalykas, ir kiekvienas pats pajunta ribą, kiek jis gali domėtis vienais ar kitais dalykais", – mano jis.

L.Kudinova neabejoja, kad žurnalistas yra žmogus, kurio smalsumas turi pasibaigti ties privačiu kito žmogaus gyvenimu. "Žurnalistui nėra reikalo lįsti į asmeninius žmogaus reikalus. Aš visada labai nepatogiai jaučiuosi, kai reikia asmeninėmis garsesnių žmonių istorijomis domėtis, rengti reportažus. Esu tai dariusi. Tada tenka per save perlipti ir klausti, kodėl tas žmogus vienaip ar kitaip pasielgė. Aš niekada negalėčiau dirbti gyvenimo būdo laidose, kai žmonės skaičiuoja kažkieno mylimąsias ar kiek kažkas turi vaikų. Tai yra asmeninis žmogaus reikalas – nei žurnalisto, nei žmogaus, kuris žiūri televizorių. Bet žurnalistai tikrai turi teisę domėtis visuomenei aktualiais dalykais, užduoti klausimus ir tikrinti informaciją", – tiki žurnalistė.

Be naujo laiko, naujos grafikos, naujų vinječių ir pasikeitusios studijos, žiūrovai išvys ir naujų veidų. Prie LNK žinių vedėjų – Linos Kairytės, Gintaro Deksnio ir Rolando Vilkončiaus – prisijungia nauji žinių vedėjai – Liuda Kudinova bei Aurelijus Bezekavičius.

Nuo šiol 18 val. LNK žinias pakaitomis ves dvi vedėjų poros – L. Kairytė ir A. Bezekavičius bei L. Kudinova ir R. Vilkončius. 21 val. žinios atiduodamos į G. Deksnio rankas.

Naujoji LNK žinių vedėja, 37-erių L. Kudinova – profesionali žurnalistė, dirbanti jau 17 metų. „Ilgą laiką dirbau, žinias rengiau ir skaičiau M-1 radijo stočių grupėje, prieš devynerius metus prisijungiau prie LNK žinių tarnybos. Vieną dieną sulaukiau paraginimo pabandyti skaityti žinias. Nusprendžiau, o kodėl gi ne – ir štai man dar beveik netikint tuo, kas vyksta, jau nuo kitos savaitės dirbsiu tiesioginiame eteryje“, – pasakojo moteris.

29-erių A. Bezekavičius yra baigęs Glosteršyro universiteto transliuojamosios žurnalistikos bakalauro studijas.  „Mokiausi Anglijoje, bet visada žinojau, kad grįšiu į Lietuvą, ką iškart, baigęs mokslus 2011 metais, ir padariau.  Nuo tada ir dirbu žurnalistu – dirbau INFO TV nuo pat „Info dienos“ įsikūrimo, vėliau perėjau į LNK žinių tarnybą, – prisistato A. Bezekavičius. – Nuo tada, kai beveik prieš 90 metų BBC savo radijo programoje paskelbė, kad šiandien nėra jokių naujienų, laikai pasikeitė. Viskas keičiasi neįtikėtinu greičiu ir aš mėgaujuosi būdamas to sūkuryje bei galėdamas apie tai pranešti visuomenei. Dar geriau, kai tai galiu daryti su visa LNK žinių tarnybos komanda, dėl kurių esu įsitikinęs – darbas žiniose ir jiems, ir man yra pašaukimas“.

LNK žinių tarnybos vadovė Ligita Krisiūnaitė džiaugiasi pagausėjusia vedėjų komanda: „Kaip sakoma, kuo daugiau galvų, tuo daugiau proto. O jei rimčiau, dueto vedamos žinios bus laisvesnės, su vedėjų komentarais, tarpusavio replikomis, žiniose bus daugiau tempo ir dinamikos. Džiugu, kad nauji vedėjai – iš žinių tarnybos komandos, mūsų ilgamečiai žurnalistai. Smagu, kad mūsų žmonės gali dirbti įvairiose pozicijose, žurnalistai ne tik gali rengti žinias, bet ir jas vesti“.