Kaip BNS nurodė sostinės savivaldybė, ji laimėjo gruodį vykusį konkursą ir šias pareigas pradės eiti nuo sausio 23 dienos.

Kaip anksčiau skelbė „Lietuvos rytas“, šis konkursas vyko gruodžio 20-ąją. Kitą dieną pranešta, kad viceministrė traukiasi iš pareigų dėl kitų veiklos planų.

Anot laikraščio, sužinojęs apie A. Bilotienės Motiejūnienės planus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nurodė viceministrei arba trauktis ir dalyvauti konkurse, arba likti eiti esamas pareigas.

Kaip BNS penktadienį sakė ministro atstovas Tomas Bagdonas, viceministrė apie planus dalyvauti konkursuose ministrą informavo gruodžio 15 dieną.

„Ministrui ši žinia buvo netikėta ir jis išdėstė principinę poziciją, kad einant viceministrės pareigas neturėtų būti dalyvaujama bet kokiose konkursuose sveikatos sistemoje“, – teigė atstovas.

Pasak T. Bagdono, tiesioginio interesų konflikto dėl naujųjų viceministrės pareigų nėra, nes konkrečiai VMKL steigėja yra savivaldybė ir ministerija nedalyvauja jos valdyme ar konkursų organizavime.

Ministrui ši žinia buvo netikėta ir jis išdėstė principinę poziciją, kad einant viceministrės pareigas neturėtų būti dalyvaujama bet kokiose konkursuose sveikatos sistemoj.

„Tačiau, be jokios abejonės, politikams ir politinio pasitikėjimo asmenis yra keliami aukštesni reikalavimai, todėl ministras dabar jau buvusios viceministrės atžvilgiu ir laikėsi principinės pozicijos, kad ji negali vienu metu eiti pareigų ir dalyvauti konkursuose sveikatos apsaugos sistemoje bei pareikalavo jos apsisprendimo“, – teigė jo atstovas.

T. Bagdono teigimu, buvusios viceministrės atveju vienų metų atšalimo laikotarpis yra taikomas tik įstaigoms, kurios yra pavaldžios ministerijai arba kurių dalininku yra ministerija.

BNS primena, kad A. Bilotienė Motiejūnienė darbą ministerijoje pradėjo 2021 metais birželio mėnesį, jos kuruojama sritis buvo visuomenės sveikata, vakcinacija, COVID-19 valdymas.

Ji anksčiau dirbo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose direktore valdymui, Nacionaliniame vėžio institute – direktoriaus patarėja, taip pat yra dirbusi Kazachstano Astanos medicinos universitete klinikinės veiklos vadove ir eksperte, buvo sveikatos apsaugos viceministre ir ankstesnėje, Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.

Naujo vadovo VMKL ieškoma po to, kai anksčiau jai vadovavęs Narimantas Markevičius sausį išėjo iš darbo sulaukęs įtarimų kyšininkavimu.

Jis kovo 17 dieną teismo sprendimu nubaustas už šiurkštų ir sistemingą paciento teisių pažeidimą – kyšių iš pacientų už operacijas ėmimą.

N. Markevičiui skirta galutinė 48 tūkst. eurų bauda, iš jo taip pat bus konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 1,9 tūkst. eurų.

„Šiuo metu peržiūrimos visos izoliavimo taisyklės, reikia pažiūrėti, kas keistina, nes situacija sparčiai keičiasi, keičiasi situacija ir Europoje. Aš manau, kad per šiandien ir rytoj turėsime sprendimą“, – pirmadienį BNS sakė viceministrė.

Pasak jos, yra svarstoma izoliacijos taisykles keisti ne visiems iš karto, o, pavyzdžiui, visų pirma sveikatos priežiūros sektoriui. Specialistų nuomonės išsiskiria ir klausimu, ar izoliacijos taisyklės galėtų švelnėti tik pasiskiepijusiems sustiprinančiąja doze.

„Kalbame apie bendrą taip pat, bet žingsniukais turime keliauti, pradėjome (diskutuoti) nuo sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kad būtų galimybės jų visų neizoliuoti, kadangi susidurtume su darbuotoju trūkumu tuo atveju, jei taikytume griežtas izoliavimo priemone. Nesinorėtų, kad išeitų žinutė, kad (izoliacija švelninama iškart) visiems, gal tam tikriems sektoriams, etapiškai“, – kalbėjo viceministrė.

Šiuo metu peržiūrimos visos izoliavimo taisyklės, reikia pažiūrėti, kas keistina, nes situacija sparčiai keičiasi, keičiasi situacija ir Europoje.

Pasak A. Bilotienės Motiejūnienės, izoliacijos tvarka būtų keičiama sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo sprendimu.

Ji teigė nenorinti įvardinti terminų, kaip ir kokiais atvejais svarstoma keisti izoliacijos trukmę, kol nesutarta dėl sprendimo, taip pat, kas galėtų pasinaudoti tokia galimybe.

„Linkstame prie to, kad kalbėti tik apie turinčius boosterinę dozę, bet nuomonės yra skirtingos, nes sirgti gali visi. Nenorėčiau iš anksto pasakyti, kol nėra sprendimo“, – pažymėjo A. Bilotienė Motiejūnienė.

Kai kurios pasaulio valstybės, tarp jų Prancūzija, JAV, sparčiai plintant omikron atmainai sutrumpino izoliacijos terminus tiek užsikrėtusiems COVID-19, tiek turėjusiems artimą kontaktą.

Dėl itin užkrečiamo omikron varianto praėjusių metų pabaigoje suintensyvėjo pandemija, tačiau pirminiai duomenys rodo, jog omikron gali būti ne tokia pavojinga kaip kitos atmainos, nors ir plinta sparčiau.

Lietuvoje iki praėjusios savaitės pabaigos buvo patvirtinti 74 omikron atmainos COVID-19 atvejai. Asmenims, kurie turėjo sąlytį su susirgusiais omikron atmaina, yra taikomos griežtesnės izoliacijos taisyklės. Jiems negali būti trumpinamas izoliacijos terminas, be to, po kontakto su sergančiuoju izoliuotis turi ir pasiskiepiję ar persirgę asmenys.

Viceministrė taip pat tikisi, kad Lietuvai neteks sekti Austrijos pavyzdžiu ir įvesti privalomo vakcinavimo, nors atskirose srityse – slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams – jis svarstomas.

„Šiandien labai norėtųsi to optimizmo ir turime trečią savaitę, kai skaičiai stabilūs arba nėra augantys. Neabejotinai turime sudėtingesnę situaciją su reanimacijos pacientais, bet ir ten yra stabilumas“, – pirmadienį LRT sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.

„Šiandien galime pasidžiaugti, kad esame viena iš aštuonių šalių, kur susirgimų skaičius COVID-19 liga yra sumažėjęs, skirtingai nuo tokių Europos Sąjungos šalių kaip Austrija, Italija, kitos šalys turi padidėjimą antra savaitė“, – kalbėjo viceministrė.

Tuo pačiu ji pažymėjo, kad kol kas anksti vertinti, ar situacija visiškai stabilizavosi, nes situacija priklauso nuo daugelio faktorių, pasiskiepijusių dviem dozėmis žmonių imunitetas mažėja.

„Turime šiek tiek palaukti,  žinote, kad ir imunitetas, apsauga mažėja, ir nuo daugelio dalykų priklausys (situacija). Šiandien galime atsikvėpti, kad turim stabilią situaciją, kiek ilgai tai truks – sunku pasakyti“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.

Klausiama, ar situacijai blogėjant Lietuvoje būtų įvestas visuotinis privalomas skiepijimas, viceministrė sakė, jog tikisi, kad „Austrijos pavyzdžiu neteks sekti“.

„Manykime, kad tokiam dalykui kaip visuotinis privalomas vakcinacijos įvedimas nebus poreikio“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.

Lietuvoje naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėja daugiau nei dvi savaites ir pirmadienį siekė 996,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis nukrito iki 10 procentų.

Praėjusią parą nustatytas 851 naujas COVID-19 atvejis, mirė 23 žmonės, ligoninėse šiuo metu gydomi 1558 COVID-19 sergantys pacientai, 136 iš jų – reanimacijoje, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Numatyta, kad nuo rugsėjo 13 d. laisvai naudotis visomis paslaugomis galės tik turintieji Galimybių pasą. Šį pasą galės gauti asmenys, pasiskiepiję pagal visą vakcinacijos programą, persirgę COVID-19 arba turintys ne anksčiau nei prieš 48 valandas atliktą neigiamą galiojantį COVID-19 testą.

- Nepasiskiepiję žmonės, kurie nori testuotis, susiduria su problema, kad PGR testo atsakymo tenka laukti parą, dvi, o jam užsiregistruoti šiuo metu galima po 7-8 dienų. Tai norint gauti Galimybių pasą, reikėtų laukti savaitę, o jei į parduotuvę reikia eiti jau rytoj. Tai ką tokiu atveju ministerija siūlo daryti? Ir ką daryti, jei PGR atsakymą gausi tik po paros, pusantros, tai lieka tik kelios valandos tuo pasu pasinaudoti?

- Galimybių pasas, išskyrus išimtis, įsigalios nuo rugsėjo 13 dienos. Laiko dar yra registruotis įvairioms kavinėms, kino teatrams, juridiniams asmenims, kurie nori veiklą vystyti su Galimybių pasu. Tada išnyksta antigenai, lieka tik GPR ir jie tampa mokami. Todėl mobiliuosiuose punktuose eilių tikrai nebus.

Atsakymą bus galima gauti per trumpesnį laiką ir nereikės laukti savaitės.

- Ar eilių nebeliks tik todėl, kad visi testai bus mokami?

- Visur testai bus mokami. Veiks daugiau laboratorijų ir bus mažesnės eilės.

- Bet kaip jums atrodo, ar tiems žmonėms, kurie negali skiepytis dėl tam tikrų priežasčių, ar jiems etiška dar mokėti už testus, kad galėtų gyventi įprastą gyvenimą?

- Asmenys, kurie negali skiepytis dėl sveikatos problemų, taip pat besilaukiančios moterys, turi galimybę atlikti tyrimus mobiliuose punktuose nemokamai. Nuo pirmadienio nėščioms moterims punktuose bus atskiras takelis. Nėščioms moterims reikės turėti dokumentą iš poliklinikos, kad jos laukiasi.

- Senjorai piktinasi, kad jie nežino, kaip tą Galimybių pasą išsiimti. Ką jiems pasakysite?

- Tie, kas neturi elektroninės bankininkystės, jei jiems negali padėti artimieji, Galimybių pasą gali atsiimti Registrų centre. Sprendžiama, kad būtų kuo daugiau vietų, kur būtų galima atsiimti: paštas, vaistinės.

Kurie turi vakcinaciją ar yra persirgę, jiems pasus išduos Registrų centras, Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Nuo rugsėjo 13-osios su šiuo dokumentu bus galima eiti į parduotuves.

- Ne visi verslininkai patenkinti būsima tvarka, Kai kurie jų teigia, kad įsileis nesiskiepijusius žmones. Kas gresia tokiems verslams po rugsėjo 13 d.?

- Yra numatytos administracinio nusižengimo baudos.

- Artėja rugsėjo 13-oji. Kokias permainas matote vakcinavimo procese?

- Vakcinavimas šiuo metu yra suaktyvėjęs. Tikimės, kad sąmoningi žmonės skiepysis aktyviai.

Ji kuruos visuomenės sveikatos srities klausimus.

„Nepaistant sudėtingo laikotarpio, džiaugiuosi, kad prisidėjau prie Sveikatos apsaugos ministerijos komandos ir turiu galimybę savo įgytą patirtį ir kompetencijas pritaikyti įgyvendinant sveikatos sistemos veiklos prioritetus. Visuomenės sveikata yra valstybės gerovės pagrindas, todėl jai, kaip vienai sunkiausių sveikatos apsaugos sričių, turi būti skiriamas svarbiausias dėmesys“, – trečiadienį paskelbtame SAM pranešime cituojama A. Bilotaitė Motiejūnienė.

Viceministrė anksčiau dirbo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose direktore valdymui, Nacionaliniame vėžio institute – direktoriaus patarėja, taip pat yra dirbusi Kazachstano Astanos medicinos universitete klinikinės veiklos vadove ir eksperte.

A. Motiejūnienė Bilotienė jau yra ėjusi sveikatos apsaugos viceministrės pareigas buvusio ministro Aurelijaus Verygos komandoje.

Iš pareigų tąkart ji pasitraukė 2017 metų gruodį, dienraščiui „Lietuvos rytas“ paskelbus jos pokalbio su parlamentaru konservatoriumi Antanu Matulu išklotinę, kuriame tuometė viceministrė minėjo patyrusi spaudimą per konkursą į Valstybinės ligonių kasos direktoriaus postą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018-aisiais pripažino A. Bilotienę Motiejūnienę supainiojus interesus, nes eidama viceministrės pareigas ji priiminėjo sprendimus dėl buvusios darbovietės Santaros klinikų. Be to, dirbdama ministerijoje, ji nebuvo nutraukusi darbo sutarties su ligonine ir vėliau grįžo dirbti į šią įstaigą.

Sveikatos apsaugos viceministrų pareigas taip pat eina Danguolė Jankauskienė, Aurimas Pečkauskas ir Živilė Simonaitytė.

„Nuo rytojaus šimtas savanorių ateina pas mus dirbti, mes esame be galo dėkingi“, – žurnalistams trečiadienį sakė Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Jos teigimu, savanorių pagalba ypač svarbi, kai kasdien koronavirusu suserga arba priversti saviizoliuotis medikai ir kiti darbuotojai.

A. Bilotienė Motiejūnienė sako, kad šventiniam laikotarpiui yra paruoštas planas dėl papildomų lovų, tačiau kiekvieną dieną jį koreguoja kintantis personalo skaičius.

„Neabejotinai mes esame pasirengę šiokį tokį planą papildomų lovų atvėrimui (...) Pasikartosiu – lovų turime, personalo trūksta“, – teigė viena Santaros klinikų vadovių.

Ji pridūrė, kad ateinantį savaitgalį medikų laukia „didelis iššūkis“.

„Tikėtina, kad būsime lovų ir personalo ribiniame skaičiuje, kai lovas skaičiuosime pavieniui arba geriausiu atveju dešimtimis“, – sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.

Ji tvirtino, kad medikai reaguos į situaciją ir stengsis, kad pacientams nereiktų laukti lauke ar greitosios pagalbos automobiliuose.

„Nieko kito nebelieka, kai nesame tikri dėl personalo“, – kalbėjo gydymo įstaigos direktorė valdymui.

COVID-19 šiuo metu serga 261 Santaros klinikų medikas, tarp kurių – ir slaugytojai, ir jų padėjėjai, 38 yra saviizoliacijoje.

Naujai viceministrei pavesta kuruoti visuomenės sveikatos, psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų, netradicinės medicinos, epidemiologinę priežiūrą. Ji taip pat atsakinga už rizikos sveikatai valdymą, mitybos ir fizinio aktyvumo klausimus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Pasak A.Verygos, jo paskelbta vieša atranka sulaukė beveik 50 pretendentų gyvenimo aprašymų ir motyvacinių laiškų. Jis teigė, kad artimiausiu metu komandą papildys ir naujas patarėjas.

A.Bilotienė Motiejūnienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos priežiūros fakultete yra įgijusi visuomenės sveikatos magistro kvalifikaciją. Vilniaus universitete ji dar studijavo teisės, istorijos mokslus, šiuo metu tęsia doktorantūros studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institute.

A.Bilotienė Motiejūnienė yra dirbusi Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, Respublikinėje universiteto ligoninėje ir kt.

Sveikatos apsaugos viceministrių pareigas jau eina Kristina Garuolienė ir Gintarė Šakalytė.