Keičia nuomones

Nuo 2020 m. liepos 1 d. registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius (M1 ir N1 kategorijos) taikomas registracijos mokestis priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų ir kai išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km.

Ši prievolė galiojo registruojant automobilį Lietuvoje. Tuo tarpu vairuotojai, naudojęsi anksčiau įsigytomis transporto priemonėmis, galėjo būti ramūs – jiems šis mokestis netaikytas.

Šių metų liepos viduryje Aplinkos ministerija parengė Transporto priemonės kasmečio taršos mokesčio skaičiuoklę, pagal kurią siūlyta įtvirtinti naują nuolatinę prievolę transporto savininkams, kurios sumos siektų nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Kasmetis mokestis būtų apskaičiuojamas pagal formulę, sujungiančią du automobilių techninius parametrus: kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka 1 km ir oro taršos koeficientą.

Galiausiai praėjusią savaitę Aplinkos ministerija apsigalvojo – pateikė siūlymą išvis atšaukti registracijos mokestį, jį pakeičiant kitu – kasmečiu automobilio naudojimo mokesčiu. Pastarasis buvo planuojamas ir anksčiau, tačiau naujame projekte pateikti gerokai didesni jo tarifai. Naujovė turėtų įsigalioti nuo 2023 m.

Galvosūkis: daugelis vairuotojų stebisi, kad kasmetinis taršos mokestis siejamas su teoriniu jos išmetamo CO2 kiekiu, o ne su nuvažiuojamais kilometrais. Vilmanto Raupelio nuotr.

Tarifas padvigubėjo

Aplinkos ministerijos specialistai beveik pusantrų metų taikyto registracijos mokesčio atsisakymą argumentuoja Teisingumo ministerijos išaiškinimu, kad šis gali prieštarauti ES teisės aktams.

Jų žodžiais, galiojantis mokestis galimai kertasi su ES sutarties 110 straipsnio nuostata, kurioje sakoma, kad jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius. Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.

Be to, Aplinkos ministerijos specialistų nuomone, vietoj registracijos mokesčio įvedus kasmet mokamą taršos mokestį, taps paprasčiau šias prievoles administruoti.

Ankstesniame naudojimosi mokesčio projekte buvo numatyta, kad tarifai siektų nuo 0,28 euro už 1 g iki 0,75 euro už 1 g. Tuo tarpu naujajame projekte jie pakilo dvigubai – nuo 0,56 euro už 1 g, o viršutinė – iki 1,5 euro už 1 g.

Mokestis apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį padauginus iš įstatyme numatytų mokesčio tarifo, mokesčio koeficiento ir mokesčio indeksavimo koeficiento, o tada padalijus iš mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus ir padauginus iš leidimo dalyvauti viešajame eisme mokestiniu laikotarpiu dienų skaičiaus.

Ankstesniame naudojimosi mokesčio projekte buvo numatyta, kad tarifai siektų nuo 0,28 euro už 1 g iki 0,75 euro už 1 g. Tuo tarpu naujajame projekte jie pakilo dvigubai.

Su taršiais – du trečdaliai

Aplinkos ministerija ir jos vadovas Simonas Gentvilas pabrėžia, kad esminis šio mokesčio tikslas – keisti žmonių elgseną ir skatinti darnų judumą. Tačiau sunerimę vairuotojai linkę tuo abejoti.

Pernai du trečdaliai lietuvių registravo automobilius, kurių tarša siekė nuo 130 iki 200 g CO2 1 km. Priėmus naują automobilių taršos mokestį, visi šie savininkai kasmet piniginę paplonintų nuo 50 iki 500 eurų. Tiek mokės tie, kurių kilmės arba patvirtinimo dokumentuose nurodytas anglies dvideginio išmetimas. Beveik pusė registruojamų automobilių šių duomenų neturi ir jų savininkai mokėtų dar daugiau. Pagal šiuos skaičius Lietuva priartėtų prie vienos turtingiausių Europos valstybių – Vokietijos.

Mūsų dienraščio anksčiau kalbintas Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys tikino, kad planuojamo mokesčio dydis kelia rimtų abejonių.

"Mūsų regione tikrai nėra tiek daug pajamų gaunančių žmonių, kiek likusioje Europoje. Mažiausiai gaunantiesiems tikrai bus didelis smūgis per kišenę, nes jų automobilis kainuoja gal 500 eurų, o jeigu reikės susimokėti dar kelis šimtus eurų kasmet, tai bus tikrai didelė suma", – teigė V.Baršys.

Verslininkas neslėpė įžvelgiąs populistinį politikų norą sekti europinėmis madomis ir kone priverstinai visus vairuotojus persodinti prie elektromobilių vairo. Tačiau tam Lietuvoje dar nėra nei tinkamos infrastruktūros, nei pakankamai elektros gamybos pajėgumų.

Kaip vieną galimo neteisingumo pavyzdžių, V.Baršys pateikė situaciją, kad, apmokestinant automobilius pagal CO2 kiekį, neatsižvelgiama, kiek šis automobilis bus eksploatuojamas – ištisus metus ar vos kelis mėnesius. Tai aktualu ir kemperių savininkams, kurie jais keliauja dažniausiai tik šiltuoju metų laiku. Tas pats galioja ir sezoniniams automobiliams, pavyzdžiui, bestogiams kabrioletams arba istoriniams automobiliams, kurie važinėja taip pat labai retai.

Statistika: pernai du trečdaliai lietuvių registravo automobilius, kurių tarša siekė nuo 130 iki 200 g CO2 1 km. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Pasigenda logikos

Panašias problemas kelia ir interneto komentatoriai.

"Nesuprantu, kas bendro tarp teoriškai išmetamo CO2 ir realios taršos? Jei aš su 6 l varikliu nuvažiuoju 1 000 km per metus, o darbiniu automobiliu su 1,2 l varikliu – 40 000. Tai kur čia logika?" – svarstė vienas jų.

"Kodėl neįvertinta, kad bet kuris automobilis teršia aplinką tik važiuodamas. O net labiausiai taršus neeksploatuojamas neteršia visiškai", – stebėjosi kitas.

"Reikia nustoti vieną kartą dangstytis ta ekologija ir aiškiai pasakyti, kad įvedamas automobilių mokestis, kurio tikslas – papildyti biudžetą ir su jokiomis ekologijomis jis neturi nieko bendro. O mokestį sieti ne su mistiniais CO2 išmetimais, o tiesiog su automobilio eurostandartu ir variklio galia", – dėstė trečias.

Buvo nemažai siūlančiųjų taršos mokestį mokėti, jį pridėjus prie pilamų degalų kainos – esą taip būtų daug teisingiau: pili daug degalų, vadinasi, daug važinėji. Jei daug važinėji, daug ir terši.

"Kodėl neįvedamas taršos mokestis už tai, kiek važiuoji ir kiek degalų  sunaudoji? Pridėtų akcizą degalams ir viskas išsispręstų: važiuoji daug – ir moki daugiau, o jei nevažiuoji – tai ir nemoki. O dabar mokėsi vien todėl, kad turi automobilį", – gūžčiojo pečiais vairuotojas.

Yra ir palaikančių

"Mokestis turi būti įtrauktas į degalų kainą. Turi būti teisingumo principas: kas važiuoja daugiau, moka daugiau. Be to, nereikėtų administruoti to mokesčio – tik susirinkti iš degalų pardavėjų. Dabar vienodai mokės ir 50 tūkst. km per metus nuvažiuojantis, ir vasarą į sodą nuriedantis pensininkas. O kur dar naujų etatų mokesčio skaičiuotojams išlaikymas?" – skaičiavo jo kolega.

Mokestis turi būti įtrauktas į degalų kainą. Turi būti teisingumo principas: kas važiuoja daugiau, moka daugiau.

"Kokiu pagrindu 2010 m. gamybos dyzeliuką turintis diedukas, kuris nuvažiuoja 5 000 km per metus, ir taksistas, su tokiu pačiu dyzeliuku nuvažiuojantis 5 000 km per mėnesį, už taršą mokės vienodai?" – iškalbingą pavyzdį pateikė dar vienas tautietis.

Žmonės nepraleido pro akis ir žinios, kad daugiau nei metus rinktas registracijos mokestis galimai prieštarauja ES teisės aktams.

"Jei dabartinis mokestis galimai prieštarauja ES teisei, ar jau sumokėti pinigai bus grąžinti mokesčių mokėtojams?" – teiravosi jie.

Vis dėlto buvo nemažai ir pritariančių, kad didėsiantis senų, aplinką teršiančių transporto priemonių apmokestinimas yra teisingas žingsnis.

"Sakykite, ką norite, bet pritariu tiems mokesčiams. Nusibodo jau, kai stovi kamštyje ir nuolat jauti tą dyzelio kvapą nuo priekyje stovinčio automobilio", – argumentavo mokesčio šalininkas.

"Dabar kažkoks snarglys važinėja senu 7 klasės BMW, apdraustu mamos vardu, – tarša didžiausia ir niekam nesvarbu", – pritarė jam kitas bendramintis.

"Lietuvis visada taip: nusipirko lemputę – verkia, kad elektra pabrango. Nusipirko puodą – verkia, kad dujos pabrango. Nusipirko šaukštą – verkia, kad maistas pabrango", – taikliai reziumavo dar vienas komentatorius.

„Liepos mėnesį anglies dioksido dydis iš viso buvo nustatytas apie 25,3 tūkst. naujų ir naudotų lengvųjų automobilių. Iš jų kiek daugiau nei 5 tūkst. mokestis nebuvo taikytas, kas sudarė apie 20 proc. nuo visų atvejų. Kita automobilių dalis – apie 20,3 tūkst. – viršijo 130 g/km ribą, todėl jiems mokestis buvo pritaikytas“, – pranešė „Regitra“.

Registracijos mokestis yra taikomas tik lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams, kurių išmetamo anglies dioksido kiekis viršija 130 g/km.

Jį reikia sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą, t. y. kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Taip pat tais atvejais, kai keičiasi transporto priemonės valdytojas arba kai išregistruotas automobilis yra registruojamas pakartotinai.

„Per šias dvi savaites iki vakar dienos (antradienio – ELTA) buvo 8 tūkst. pirmą kartą įregistruotų transporto priemonių, kurioms buvo taikomas mokestis, ir 8 tūkst. pasikeitusių valdytojų, kuriems taikomas registracijos mokestis. Ir iš šitų 16 tūkst. mes praktiškai didesnių problemų neturėjome su apskaičiavimu ir nustatymu (mokesčio – ELTA)“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė „Regitros“ vadovas.

Anot jo, kol kas surinkta 1,5 mln. eurų mokesčio.

„Populiariausia nuo 150 g/km iki 180g/km (taršos grupė – ELTA). Tai būtų populiariausias tarp 90 ir 150 eurų (mokestis – ELTA)“, – teigė S. Šuminas.

Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius teigė, kad prijungiami hibridiniai automobiliai yra kontraversiškai vertinami kaip priemonė taršos mažinimui.

„Vienaip ar kitaip ir akumuliatoriai sensta, jei dėvėta mašina, mažėja atstumas nuvažiuojamas. Jei automobilis yra sunkesnio svorio ir ryja daugiau kuro, tai jis ir teršia daugiau. (...) Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos tuos tradicinius gamintojus ir hibridinius automobilius, kurie nuvažiuoja iki 50 km, vertina kaip neprisidedančius prie klimato kaitos mažinimo“, – teigė A. Mockevičius.

Anot jo, buvo svarstyta pakeisti hibridinių automobilių taršos apskaičiavimo formulę, tačiau įstatymo pakeitimų atsisakyta.

„Manau, kad su „Regitra“ bendradarbiaudami tokius klausimus išspręsime ateityje. Šiuo metu nematome, kad reikėtų keisti įstatymą ir leisti pinigus brangioms studijoms ir diskusijoms“, – sakė jis.

Automobilių taršos mokestis įsigaliojo nuo liepos 1 dienos.

Kaip nurodo „Regitra”, registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius taikomas registracijos mokestis priklausomai nuo degalų rūšies ir kai išmetamo anglies dioksido kiekis viršija daugiau nei 130 gramų kilometre.

Mažiausias mokestis turėtų siekti 13,5 euro, didžiausias – 540 eurų.

Mokestis taikomas, kai automobilis yra registruojamas pirmą kartą (registruojant naują arba įvežtą iš užsienio), keičiasi jo valdytojas ar po išregistravimo jis yra registruojamas iš naujo. Šiuo mokesčiu nebus apmokestinti istoriniai automobiliai.

Aplinkos ministerija nurodo, kad keisti įstatymo įsigaliojimo datą gali tik įstatymų leidėjai. Kaip ir planuota, motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas įsigalios liepos 1-ąją, o jo administravimu užsiims „Regitra“.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šis mokestis neturėtų paliesti tų asmenų, kurie buvo labiausiai paveikti krizės ar tų, kurie galimai gali prarasti pajamas.

„Vis tiek kalba eina apie naujai registruojamus automobilius, tad tie, kas prarado pajamas, abejoja dėl savo ekonominių perspektyvų, tai, turbūt, automobilio nekeis, naujo neįsigis ir jų toks mokestis nepalies“, – komentavo N. Mačiulis.

Tiesa, pasak jo, dabartiniame ūkio kontekste veikiausiai iš šio mokesčio bus surinkta mažiau lėšų negu buvo planuota.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad šio mokesčio negalima traktuoti kaip visiškai naujo, nes jį buvo bandyta įvesti dar 2018-aisiais, tačiau svarbu, kaip mokestis bus pristatytas visuomenei – nuo to priklauso, ar nekils nepasitenkinimas ir nekris vartotojų pasitikėjimas valdžios institucijomis.

„Tie žmonės, kurių pajamos nemažos, kurie pirkdavo brangesnius, bet galingus automobilius, jų kišenės gal ir tuštės, bet dėl gerų tikslų, o tų, kurių pajamos mažiausios, jie, tikėtina, gaus kitokią didesnę paramą, tai yra išmokos vaikams, pensininkams, NPD mažinimas. Na, jiems išeis, kad viena ranka duos, kita paims, bet žmogus turi pasirinkimą, jis gali nepirkti mašinos arba pirkti ekologiškesnę, kuri nepatenka į mokesčio radarą“, – teigė Ž. Mauricas.

Pasak jo, šio mokesčio įvedimo kryptimi Lietuvai anksčiau ar vėliau reikės žengti.

Tuo metu transporto skelbimų portalo autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis teigė išvis nematantis tokio mokesčio prasmės.

„Net jeigu ir ekonominė situacija būtų buvusi geresnė, ši priemonė yra per silpna, kad pakeistų vairuotojų pasirinkimą arba skatintų rinktis švaresnius automobilius. Tai daugiau panašu į eilinę rinkliavą. Reikėtų garsiau komunikuoti apie tai, kaip tiksliai bus panaudojamos surinktos lėšos – kaip tie surinkti pinigai valys itin inertišką Lietuvos automobilių rinką“, – sakė jis.

„Regitra“ yra informavusi, kad mokestis bus taikomas lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams priklausomai nuo degalų rūšies ir jų kombinacijų bei išmetamo CO2 kiekio.

Jį reikės sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą – kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Mokestį teks mokėti ir tais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas.

Dėl šio mokesčio įsigaliojimo buvo apsispręsta dar 2019-ųjų gruodį. Iš pradžių buvo planuota, kad jis įsigalios 2020-ųjų sausį, vėliau, balandžio pradžioje, jo data nukelta iki liepos 1-osios, siekiant suteikti daugiau laiko pasiruošimui jį administruoti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, įvertinęs parlamentarų siūlymus atidėti mokesčio įsigaliojimo datą, antradienį jiems pritarė.

Pavėlinti mokesčio įsigaliojimą siūlo „valstietis“ Tomas Tomilinas ir Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma.

Komitetas nepritarė Seimo teisininkų išvadai dėl mokesčio administravimo.

Įstatymo projekte numatyta, kad mokestis būtų renkamas į valstybės įmonės „Regitra“  sąskaitą, tačiau Teisės departamento teigimu, „Regitra“ negali būti mokesčio administratore, į kurios sąskaitą būtų pervedamos mokesčiu surenkamos valstybės biudžeto lėšos.

„Manytume, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis kaip ir kiti Valstybinės mokesčių inspekcijos renkami mokesčiai, rinkliavos ir įmokos turėtų būti mokamas į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas“, – nurodoma teisininkų išvadoje. 

Seimas antradienį balsuos, ar kitais metais įvesti taršių automobilių mokestį.

Anksčiau skaičiuota, kad šiam mokesčiui įsigaliojus nuo sausio, biudžetas gautų papildomai  apie 19-20 mln. eurų pajamų, o jei nuo liepos – maždaug pusę šios sumos.

Šis mokestis būtų mokamas kaskart, keičiantis mašinos savininkui, jo nemokėtų tik senovinių automobilių valdytojai.   

Opozicija prognozuoja, kad naujas mokestis neskatins keisti taršių automobilių į naujesnius, taip pat neskatins važinėti mažiau, persėsti į viešąjį transportą.

Taip pat priekaištaujama, kad bus apmokestinamos ne visos transporto priemonės, mokesčio išvengs sunkiasvorių automobilių savininkai, ūkininkų technika.

Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų kilometrui.

„Komitetas (Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, BFK. – ELTA) labai greitai apsigalvoja ir gali apsibalsuoti kitaip. Kol kas į šoną padėti nauji mokesčiai stambiai prekybai ir bankų turto mokestis, nors šiandien bus bandoma įvesti bankų viršpelnio mokestį, kuris irgi yra labai keistas dalykas. Labai neaišku, kodėl pasirinkta tik šita grupė subjektų, kaip buvo nustatyta, kad būtent šitoje veikloje yra tie viršpelniai. (...) Bet bent jau pati schema mokėjimo turbūt yra suprantama ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir mokesčių mokėtojams“, – žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

Seimo Audito komiteto pirmininkės teigimu, jai keista, kad BFK pritarė transporto priemonių registracijos mokesčiui.

„Labai keista, kad komitetas pritarė transporto priemonių pardavimo mokesčiui, nes manau, kad tai yra mokestis, kuris labiausiai žmones piktina, nes nei jis su tarša susijęs, nei turi kažkokią aiškią logiką, bet komitetas nusprendė pritarti ir stumti, tai, matyt, kad tiek tie mokesčių pakeitimai ir apsiribos“, – teigė ji.

„O pats biudžetas, manau, – didžiausias iššūkis ir didžiausias klausimas šiandien bus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas“, – pridūrė I. Šimonytė.

Kaip ELTA jau rašė, BFK pirmadienį pritarė automobilių registracijos mokesčiui. Tuo metu Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai automobilių mokesčiui nepritarė.

Valdantieji, anksčiau siūlę apmokestinti tik pirmą automobilio registraciją, dabar siūlo mokestį taikyti kiekvieną kartą pasikeitus automobilio savininkui.

„Valdančioji dauguma nejaučia žemės po kojomis su naujais siūlymais apmokestinti automobilius – 200 tūkst. automobilių kiekvienais metais. Tokie siūlymai prasilenkia su sveiku protu, ir opozicija darys viską, kad tokie siūlymai nebūtų priimti“, – žurnalistams antradienį sakė M. Majauskas.

Pasak jo, siūlomas mokestis skatins žmones laikyti taršius automobilius.

„Apmokestinti degalus, kuriuos pili į automobilį, toks būtų taršos mokestis. Bet kai turi automobilį, su juo vieną kartą nuvažiuoji aplankyti vaikus per Kalėdas ar Velykas, vieną kartą per Vėlines nuvažiuoji aplankyti į kapus, tu jo nenaudoji, bet moki kaip už taršų. Tai skatins žmones laikyti taršius automobilius, nudrožti iki metalo laužo ir neparduoti“, – sakė M. Majauskas.

„Manau, kad transporto priemonių mokestis priimtas nebus, nes opozicija nedalyvaus tokiame balsavime“, – pridūrė jis.

Tuo metu valdantieji daryti pertrauką dėl stambios prekybos mokesčio, pasak M. Majausko, apsisprendė supratę, kad šio mokesčio našta bus perkelta vartotojams.

„Valdantieji suprato, kad šio mokesčio pagrindinė dalis bus perkelta ant vartotojų, didinant būtinojo vartojimo prekių kainas. Susimokės šį mokestį eiliniai piliečiai, o ne prekybos centrai. Prekybos centrai dirba oligopolinėmis sąlygomis, nėra jokios konkurencijos, dėl to jiems bus labai nesunku permesti šį mokestį ant eilinių piliečių“, – tikino konservatorius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pritarė automobilių registracijos mokesčiui. Tuo metu Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai automobilių mokesčiui nepritarė.

Valdantieji, anksčiau siūlę apmokestinti tik pirmą automobilio registraciją, dabar siūlo mokestį taikyti kiekvieną kartą pasikeitus savininkui.

Pirmadienį BFK taip pat nutarė daryti pertrauką dėl stambios prekybos mokesčio.

„Mano supratimu, šis mokestis neturi nieko bendro su tarša, tai dar kažkoks papildomas įvežimo, registracijos ar dar kažkoks mokestis. Kadangi valdžia bijo žmonių, jį (mokestį. – ELTA) padarė tokį mažą, nes didelį uždėti bijo, visokie rinkimai būna gyvenime. Uždėjo tokį, kuris iš esmės nieko nelemia.

Pirmas dalykas, kad tai neturi nieko bendro su taršos mokesčiu, nes pasaulyje ne taip yra tvarkomi taršos dalykai. Tai kažkoks įvežimo mokestis, bet jis yra menkavertis, dėl to nieko jis nepakeis, nes elementariai pabrangs žmogui kažkoks automobilis. Bet jei 20 tūkst. eurų vertės automobilis pabrangsta 100 ar 200 eurų, tai nieko nelemia pasirinkime – viena žieminė padanga ar dar kažkas. Neturi reikšmės toks mokestis, pinigų surinkimo schema ir tiek“, – Eltai teigė V. Milius.

Siūlomi mokesčiai atsisakyti senų taršių automobilių nepaskatins, sako jis.

„Atsikratyti senų automobilių neskatina ši sistema, su senu gali važiuoti 100 metų ir nieko už jį nemokėsi. Jei noriu nusipirkti 5 litrų darbinio tūrio automobilį, tai koks skirtumas, ar jis pabrangs 200 eurų, ar nepabrangs“, – sakė V. Milius.

Eksperto teigimu, kol kas šiek tiek šurmulio rinkoje dėl planuojamų įvesti mokesčių yra, tačiau nedaug.

„Tokio šurmulio apie tai yra. Socialinėje erdvėje, visur matosi, kad ši tema yra ant bangos, dabar galvojama: „Ką čia daryti, pirkti, nepirkti?“. Tačiau primityviai pasižiūrėjus į apmokestinimo lentelę pasimatys, kad ten nieko drastiško nėra“, – Eltai sakė jis.

„Mokestis niekaip neskatina nei ką nors keisti, nei formuoja Lietuvos automobilių parko ilgalaikes tendencijas ar atnaujinimo. Toks niekalas“, – pridūrė V. Milius.

Pasak jo, Aplinkos ministerijos pirmasis pasiūlytas taršių automobilių apmokestinimo modelis buvo „dar didesnė nesąmonė“.

„Tas pirmasis (siūlymas. – ELTA) turbūt buvo dar didesnė nesąmonė. (...) Galima būtų uždaryti vartus taršiems, seniems, nesaugiems automobiliams. Būtų galima uždaryti vartus šiukšlynui. Būtų parašyta – tokių ir tokių automobilių į Lietuvą įvežti negalima, na, ir viskas, nebegalima. Kaip ir daug valstybių yra pasidarę, kad tam tikrų automobilių tiesiog neleidžia importuoti į šalį, nes mano, kad jie yra per seni, per taršūs ar dar kokie nors. Lietuvoje tas vis tiek neįvyko“, – teigė jis.

V. Miliaus teigimu, beveik visos Europos valstybės turi taršos mokesčius, todėl Lietuvai reikėtų atsižvelgti į jų patirtį.

„Vienos šalys yra pririšusios prie CO₂, kitos – prie galingumo, įvairių schemų yra. 20 metų buvo siūlymas paimti visus pavyzdžius, kokie yra aplinkinėse, labiau išsivysčiusiose automobilizmo šalyse, kokie yra pavyzdžiai, panagrinėkime juos, kuri versija tiktų labiausiai Lietuvai, kartu su ministerijomis padarykime schemą, kaip kokioje Vokietijoje ar dar kitoje šalyje, ir tik adaptuokime ją Lietuvai, kad būtų kainos adekvačios mūsų gyvenimui, kad žmonės galėtų susimokėti šiuos mokesčius. Nereikia čia išradinėti dviračių“, – Eltai sakė V. Milius.

ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė svarstyti „valstiečių“ įstatymo projektą dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio.

Už įstatymo pateikimą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 36, susilaikė – 16.

Pagal siūlomą projektą, mokesčio objektas būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre. Mokestį mokėtų pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.

Mokestį mokėtų vairuotojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d.

Skaičiuojama, kad mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų. Tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 milijonų eurų.

„Jis paliečia tik automobilius, kurie bus pirmą sykį registruojami Lietuvoje ir lubos bus visai kitokios nei anksčiau. (...) Dabar maksimali suma pačiam taršiausiam automobiliui yra 760 eurų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, visuomenė neturi baimintis, kad mokestis bus taikomas tiems automobiliams, kurie dabar yra Lietuvoje.

„Mes atsižvelgėme, priėmėme sprendimą, kuris tenkins visus. Jei mes to sprendimo nedarytumėme, tokiu atveju mums gresia kelių šimtų milijonų eurų bauda iš Europos Komisijos dėl to, kad mes nedarome žingsnių mažindami taršą“, – kalbėjo R. Karbauskis.

ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.

Mokesčio objektas būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre. Mokestį mokėtų pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.

Jeigu Seimas pritartų, mokestį mokėtų mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 metų sausio 1 dienos.

Skaičiuojama, kad mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų. Tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 milijonų eurų.

„Keičia pakankamai daug. Visų pirma tai atrodo desperatiškas veiksmas kažkokiu būdu įvesti tokį mokestį, bet jis keičia tai, kad jis nutolsta nuo ekologijos mokesčio principo. Reikia suprasti, kad pirmą kartą registruojamam automobiliui taikomas mokestis reiškia, kad tie automobiliai, kurie yra taršūs šalyje, jų nebus skatinama atsisakyti, toliau cirkuliuos rinkoje. Maža to, jie taps sąlyginai patrauklesni negu įsivežami iš užsienio, galbūt šiek tiek naujesni ar geresnės kokybės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė M. Dubnikovas.

„Šiuo atveju tai prailgins ir užrakins tuos senus taršius automobilius Lietuvoje, kurie jau šiandien yra“, – pridūrė jis.

Ekonomisto teigimu, kritikos šiam mokesčiui tik daugėja.

„Tai panašu į desperatišką veiksmą bandant įvesti mokestį. Maža to, jis dar yra kažkiek mažinimas ir surinkimas šio mokesčio priartėja prie visiškai niekingo skaičiaus. Kalbama tik apie 15 mln. eurų. Kritikos tik daugėja šiam mokesčiui“, – „Žinių radijui“ teigė M. Dubnikovas.

Anot jo, šis mokestis labiausiai paveiks neturtingųjų sluoksnį.

„Reikia suvokti, kad valdantieji yra nusitaikę į neturtingiausiąjį sluoksnį, nes jei atvežame naujus, apynaujus, bet galingus ir taršius automobilius, tarkime, 200 eurų prie brangaus automobilio nepaveiks žmogaus apsisprendimo. Tačiau jei žmogus neturi pinigų, gyvena regione, nori atsivežti automobilį, kuris kainuoja 1 ar 5 tūkst. eurų, tai toks mokestis gali sudaryti 10 ar 20 proc. automobilio vertės. Tiems žmonėms šis mokestis tikrai smogs. Tas sprendimas išties atrodo keistas, nes jis nutaikytas į mažiausias pajamas gaunančius žmones“, – sakė M. Dubnikovas.

Šiuo atveju tai prailgins ir užrakins tuos senus taršius automobilius Lietuvoje, kurie jau šiandien yra.

ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.

Mokesčio objektas būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre. Mokestį mokėtų pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.

Jeigu Seimas pritartų, mokestį mokėtų mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d.

Skaičiuojama, kad mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų. Tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 milijonų eurų.