Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS patvirtino, kad tai numatanti sutartis su „Profile Investment“ pasirašyta praėjusią savaitę.

P. Poderskis anksčiau sakė, kad fondas finansuos iki 5 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų, jo sėkmės mokestis priklausys nuo prisiteistos sumos. Maksimali suma, į kurią gali pretenduoti „Profile Investment“, yra 21,5 mln. eurų, o bylinėjimosi nesėkmės atveju fondas negautų jokios pinigų sumos.

„Profile Investment“ suteiks tik finansavimą ir tiesiogiai bylinėjimosi procese nedalyvaus. Savivaldybės ir VŠT interesams arbitraže atstovauja advokatų kontora „TGS Baltic“ ir tarptautinė advokatų kontora „Shearman & Sterling LLP“.

„Profile Investment“ savo tinklapyje nurodo, kad jo steigėjai yra buvęs teisinių paslaugų finansavimo bendrovės „Vannin Capital“ vykdomasis direktorius ir generalinis ginčų patarėjas Iain McKenny (Janas Makenis) bei buvęs „La Francaise International Claims Collection“ vadovas Alainas Grecas (Alenas Grekas). Fonfas yra registruotas Liuksemburge, jo valdymo įmonė – Paryžiuje, tačiau ir jai taikomi Liuksemburgo įstatymai.

Teigiama, kad „Profile Investment“ paramą teikia daugiau kaip 70 mlrd. eurų valdanti „La Francaise’s Asset Management Group“ bei Paryžiuje įsikūręs „Acofi“ investicijų fondas.

Vilniaus valdžia šiemet sausį nusprendė ieškoti išorės partnerio ginčui su „Veolia“ finansuoti. Anot valdančiųjų, tai leis apsidrausti nuo rizikų, kad procesui politinę įtaką galėtų daryti kita miesto valdžia. Kritikai sako, kad laimėjus bylą fondas gautų nepagrįstai daug lėšų, kurios galėtų atitekti miestui.

Vilnius su prancūzais bylinėjasi Stokholmo arbitraže. Ginčas kilo dėl 2002–2017 metų įmonės investicijų į Vilniaus šilumos ūkį. Savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai siekia prisiteisti per 400 mln. eurų. „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė ji ir reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.

Nuo šiol šilumos ūkį vėl administruos Vilniaus miesto savivaldybė per jos įmonę „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT). Nuo 2002 metų Vilniaus miesto šilumos ūkį pagal nuomos sutartį valdė Prancūzijoje įsikūrusios bendrovės „Veolia“ antrinė UAB „Vilniaus energija“.

„Šiandien – istorinė diena Vilniaus miestui, vilniečiams. Po 15 metų pertraukos sostinės šilumos ūkis pagaliau grįžta miestiečiams. Baigiasi rubikoninis, skaudžiomis patirtimis paženklintas laikotarpis. Mano tikslas, kad šilumos kaina vilniečiams ir toliau būtų kuo mažesnė, o šilumos ūkio valdymas – skaidrus ir efektyvus“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko, susigrąžinus šilumos ūkį lieka neišspręsti itin svarbūs klausimai dėl „Vilniaus energijos“ negrąžintų permokų šilumos vartotojams, nuomininko skolų ir kitų dalykų. „Noriu pabrėžti, kad pasitelkdami teisines priemones darysime viską, kad būtų išaiškinti visi nesąžiningos veiklos ar piktnaudžiavimo atvejai ir apgintas viešasis interesas“, – teigė Benkunskas, VŠT Stebėtojų tarybos narys.

Pagrindinis VŠT akcininkas – Vilniaus miesto savivaldybė – ir įmonės vadovai vieningai sutaria, kad siekiant svarbiausio tikslo – užtikrinti mažiausią ekonomiškai pagrįstą šildymo ir karšto vandens kainą – būtina dirbti efektyviau, sumažinti šilumos nuostolius modernizuojant ūkį.

Pasak VŠT generalinio direktoriaus Manto Buroko, pirmiausia būtina užtikrinti įmonės veiklos stabilumą ir efektyvumą, būtina subalansuoti finansų srautus, tęsti paslaugų tiekimą miestiečiams ir įvertinti, kiek reikės investuoti į šilumos ūkio rekonstrukciją bei plėtrą ateityje.

„Jau šiais metams esame numatę rekonstruoti per 10 šilumos trasų atkarpų Vilniaus mieste. Planuojame modernizuoti kai kurias termofikacines ir rajonines katilines. Iš viso šiemet esame numatę investuoti per 11 mln. eurų. Nėra abejonių, kad ir ateityje modernizuosime šilumos ūkį, tobulinsime ir procesus, nes visa tai leidžia siekti mažiausios ekonomiškai pagrįstos kainos už šildymą ir karštą vandenį“, – kalbėjo M. Burokas.

Dar viena labai svarbi galutinės kainos vartotojams mažinimo dalis – kuro kainos valdymas. „Šiuo metu didžioji dalis šilumos gamybai naudojamo kuro – suskystintos gamtinės dujos. Sumažinus gamtinių dujų ir kito, aplinkos taršą didinančio iškastinio kuro, naudojimą, būtų galima sumažinti ir jo įtaką kainos didėjimui", - teigė M.Burokas.

Kaip vieną iš veiklos prioritetų, VŠT numato ir klientų aptarnavimo gerinimą. Akcentuodamas klientams aktualią informaciją, VŠT vadovas primena, kad pasikeitus šilumos tiekėjui klientams naujų sutarčių sudaryti nebūtina. „Nuo kovo 30 d. už suteiktas paslaugas reikės mokėti „Vilniaus šilumos tinklams“. Visą informaciją, reikalingą mokėjimui atlikti, klientai ras mūsų sąskaitose. Kilus klausimų, į juos visus atsakys mūsų klientų aptarnavimo specialistai“, – sakė M. Burokas.

VŠT vadovas džiaugiasi, kad net 95 proc. darbuotojų tęs savo veiklą šilumos ūkyje. Pasak jo, bendrovė sieks išlaikyti geriausius specialistus ir veiklai atsidavusius darbuotojus, su kuriais drauge bus kuriama nauja įmonės kultūra ir įvaizdis.