Teisėjas Cameronas Manderis (Kameronas Manderis) sakė, kad B. Tarranto „iškreipta“ ideologija buvo „niekšiška neapykanta“, paskatinusi užpuoliką žudyti beginklius vyrus, moteris ir vaikus per praeitais metais įvykdytą iki šiol didžiausią teroro ataką Naujojoje Zelandijoje.

„Teismas privalo atsakyti, ryžtingai atmesdamas tokį nedorą piktavališkumą“, – pridūrė teisėjas, skelbdamas Naujosios Zelandijos teisinėje istorijoje atitikmens neturintį nuosprendį.

C. Manderis pabrėžė, kad B. Tarrantui nepavyko įgyvendinti savo užmojo – paskleisti dešiniojo sparno ekstremizmą – kai jis šaltakraujiškai šaudė į savo aukas, bet Naujosios Zelandijos musulmonų bendruomenė vis tiek sumokėjo siaubingą kainą.

„Tai buvo žiauru ir daugiau nei beširdiška. Jūsų veiksmai buvo nežmoniški“, – teisėjas sakė kaltinamajam.

Australas B. Tarrantas, 29 metų baltųjų viršenybės šalininkas, pernai kovo 15 dieną atakavo į penktadienines pamaldas susirinkusius musulmonus dviejose mečetese Kraistčerčo mieste per 20 minučių trukusį išpuolį, sukrėtusį pasaulį.

Jis pripažino savo kaltę dėl 51 žmogaus nužudymo, pasikėsinimo nužudyti 40 žmonių ir teroro akto įvykdymo, atsiėmęs anksčiau pateiktą kaltės nepripažinimo pareiškimą.

Karūnos prokuroras Markas Zarifeh (Markas Zarifa) sakė, kad šis nusikaltimas „neturi atitikmenų per Naujosios Zelandijos kriminalinę istoriją“.

Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) savo ruožtu sveikino nuosprendį ir pareiškė, kad B. Tarrantas nusipelnė visą likusį gyvenimą praleisti „visiškoje tyloje“.

„Kovo 15-osios trauma nelengvai užgydoma, bet ši diena, tikiuosi, yra paskutinė, kai turime kokią nors priežastį išgirsti už tai atsakingo teroristo vardą arba jį ištarti“, – pareiškė J. Ardern, daugelio girta už atsaką į išpuolį Kraistčerče.

„Jis nusipelnė visą gyvenimą praleisti visiškoje tyloje“, – pridūrė vyriausybės vadovė.

Įtariamą šaulį Brentoną Tarrantą (Brentoną Tarantą) apžiūrės du medikai, kad nustatytų, „ar jis tinkamas stoti prieš teismą, ar yra psichiškai nesveikas“, per posėdį sakė Kraistčerčo aukštojo teismo teisėjas Cameronas Manderis (Kameronas Manderis).

B. Tarrantui turėtų būti pareikšti kaltinimai dėl 50 nužudymo ir 39 pasikėsinimo nužudyti atvejų per kovo 15-osios atakas.

Pasak latvių naujienų agentūros LETA, latvių žvalgyba patvirtino, kad vykdo tyrimą, tačiau detalesnių duomenų nepateikė. Remiantis penktadienį Estijos dienraštyje „Postimees“ paskelbtu straipsniu, B. Tarranas po savo apsilankymo Austrijoje praėjusių metų gruodžio 4 dieną išvyko toliau į Estiją ir iš čia du kartus lankėsi Latvijoje.

Pasak laikraščio, tam jis pirmą kartą naudojo išnuomotą automobilį, o antrąkart vyko autobusu. B. Tarranas Baltijos šalyse esą galėjo viešėti savaitę. Be to, jis prieš tai feisbuke pasidalijo vaizdo įrašu apie kasmetinį dainų festivalį Latvijoje.

Pasak komisaro, policija išsiaiškino, kur jis ketino surengti trečią ataką, tačiau šios informacijos nepaviešino, nes tyrimas tebevyksta.

74 puslapių manifeste, kurį šaulys paskelbė prieš išpuolį, kaltinamasis australas Brentonas Tarrantas (Brentonas Tarantas) sakė ketinantis pulti mečetes Kraistčerče ir Linvude, o tada, jei pavyks, – Ašbertono mieste.

M. Bushas paskelbė, kad pareigūnai sulaikė užpuoliką praėjus 21 minutei nuo pirmojo pagalbos skambučio, o ne 36-oms, kaip buvo skelbiama anksčiau.

Komisaras taip pat informavo, kad į Naująją Zelandiją padėti tirti išpuolio atvyko amerikiečių Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentų.

Naujoji Zelandija ketina sugriežtinti ginklų kontrolės įstatymus po daugiausia gyvybių per šiuolaikinę šalies istoriją nusinešusių šaudynių, pirmadienį paskelbė vyriausybė, o australas, įtariamas surengęs šiuos išpuolius dviejose mečetėse, nusprendė atsisakyti advokato ir teisme atstovauti sau pats.

Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) sakė, kad jos koalicinė vyriausybė vieningai sutarė, jog reikia mažinti tokių ginklų, kokius per savo išpuolius penktadienį panaudojo įtariamas šaulys Brentonas Tarrantas (Brentonas Tarantas), prieinamumą.

„Priėmėme sprendimą kaip kabinetas, esame vieningi“, – sakė premjerė.

J. Ardern koalicijos partneris ir vicepremjeras Winstonas Petersas (Vinstonas Pitersas), kurio partija „New Zealand First“ („Pirmiausia – Naujoji Zelandija“, NZF) iš pradžių buvo nusiteikusi prieš pokyčius, išreiškė premjerei paramą.

„Realybė tokia, kad po pirmos valandos penktadienį mūsų pasaulis pasikeitė visiems laikams, taip pat pasikeis ir mūsų įstatymai“, – pabrėžė W. Petersas.

Pusiau automatiniais ginklais ginkluotas užpuolikas Australijoje gimęs 28 metų B. Tarrantas penktadienį per pamaldas dviejose Kraistčerčo mečetėse nužudė 50 maldininkų ir dar dešimtis žmonių sužeidė.

J. Ardern taip pat sakė, kad ši kruvina ataka bus tiriama siekiant išsiaiškinti, ar buvo kokių nors ženklų, kuriuos prieš išpuolį galėjo pastebėti žvalgybos agentūros.

Po atakos dėmesio centre atsidūrė ir socialinių tinklų vaidmuo, nes užpuolikas šaudynes transliavo per „Facebook“.

Pirmadienį prieš Naujosios Zelandijos teismą stojo vienas 18-metis, kuriam buvo pareikšti kaltinimai platinus tą transliaciją.

Tragedijos sukrėsti Naujosios Zelandijos gyventojai pirmadienį rinkosi išreikšti pasipiktinimo žudynėmis ir pademonstruoti vienybės rasinės neapykantos akivaizdoje.

Maldos namuose, kur buvo nužudyta daugiausia žmonių, „Masjid al Noor“ („Šviesos mečetėje“), buvo surengtas maorių ritualas, kur dalyvavo vietos gyventojai, musulmonų lyderiai ir valdžios pareigūnai.

Kiek vėliau prie mečetės aukų pagerbti susirinko kelios dešimtys moksleivių, kurie padėjo gėlių ir uždegė žvakučių.

Be to, daugybė žmonių visoje Naujojoje Zelandijoje atėjo sušokti hakos – maorių karo šokio.

Tuo metu Oklando Orevos koledžo studentai susirinkę suformavo širdį ir žodžius „Kia Kaha“, kurie maorių kalba reikškia „Likite stiprūs“.

„Į galvą ateina mūsų vertybės ir tai, kodėl laikome tai (išpuolį) tokiu bjauriu dalyku. Kaltininko idėjoms mūsų bendruomenėje ir mokykloje vietos nėra“, – sakoma koledžo pranešime.

Šaulys veikė vienas, galimai buvo remiamas kitų asmenų

Naujosios Zelandijos policijos komisaras Mike'as Bushas (Maikas Bušas) pirmadienį pareiškė, kad dviejose Kraistčerčo mečetėse 50 žmonių nušovęs užpuolikas veikė vienas, bet galimai buvo remiamas kitų asmenų.

„Esame visiškai tikri, kad už tai buvo atsakingas tik vienas užpuolikas“, – per spaudos konferenciją kalbėjo M. Bushas.

Vis tik jis pridūrė, jog galimybė, kad jam padėjo kiti asmenys, nebuvo atmesta ir yra „labai, labai svarbi mūsų tyrimo dalis“.

„Nieko neįprasta“

Didžiausios Naujosios Zelandijos ginklų parodos „Kumeu Militaria Show“, turėjusios vykti netoli Oklando, organizatoriai pirmadienį paskelbė, kad renginį atšaukia dėl penktadienio žudynių ir „padidėjusio saugumo pavojaus“.

Nors Naujojoje Zelandijoje praėjusio šimtmečio 10-e dešimtmetyje po masinių šaudynių buvo sugriežtinti ginklų kontrolės įstatymai, šalyje galioja ganėtinai atlaidžios taisyklės, leidžiančios beveik visiems besikreipiantiems gauti leidimą turėti ginklą.

Keturis ginklus B. Tarrantui pardavusios internetinės parduotuvės „Gun City“ generalinis direktorius Davidas Tipple'as (Deividas Tiplas) sakė nejaučiantis jokios atsakomybės už žudynes.

„Neaptikome nieko neįprasta dėl šio leidimo turėti ginklą savininko“, – sakė verslininkas žurnalistams.

Šeštadienį prieš Kraistčerčo apygardos teismą stojęs ir nužudymu apkaltintas B. Tarrantas pirmadienį atsisakė jam paskirto advokato paslaugų.

Teismo paskirtas advokatas Richardas Petersas (Ričardas Pitersas), atstovavęs kaltinamajam per šeštadienio posėdį, naujienų agentūrą AFP informavo, kad 28 metų vyras „pareiškė nenorintis advokato“.

„Jis nori pats sau atstovauti šioje byloje“, – sakė R. Petersas ir paneigė kalbas, kad B. Tarrantas gali būti pripažintas nepakaltinamu.

„Jis kalbėjo racionaliai, neatrodė, kad turėtų kokią nors psichinę negalią. Taip atrodė. Regis, jis suprato, kas vyksta“, – teigė teisininkas.

Kaip numato Naujosios Zelandijos įstatymai, jei B. Tarrantas nepripažins savo kaltės, jo byla keliaus į teismą, kur jam gali tekti susidurti su savo aukų artimaisiais ir šaudynes išgyvenusiais žmonėmis.

Naujosios Zelandijos islamo asociacijų federacijos vadovas Mustafa Faroukas (Mustafa Farukas) žurnalistams sakė, kad teisine sistema pasitiki.

„Kaip bendruomenė norėtume, kad tas asmuo pereitų procesą, teisingą procesą, ir kad jam būtų suteiktos visos jo teisės“, – teigė jis.

„Tikime čionykšte teisingumo sistema ir žinoma, kad bus pasielgta teisingai“, – pridūrė M. Faroukas.

Vis dėlto jis perspėjo, kad turi būti pažabotos pažiūros, lėmusios žudynes.

Įtariamasis, baltųjų nacionalistas, savo radikalizaciją ir dvejus metus trukusį pasirengimą aprašė ilgame, padrikame ir sąmokslo teorijų bei kraštutinių dešiniųjų ideologijos persmelktame „manifeste“.

74 puslapių manifestą užpuolikas prieš pat ataką paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Šiam neapykantos iškilimui... tarp žmonių, vadinančių save dešiniojo sparno (atstovais), mažesnių grupuočių ar neatsakingų politikų neturi būti leista tęstis, – pabrėžė M. Faroukas. – Tai, kas nutiko mūsų bendruomenėje, atsitiks ir kitoje bendruomenėje.“

Kapo duobės

Pirmadienį 50 nužudytųjų šeimos tebelaukė, kol bus išduoti jų artimųjų kūnai, pareigūnams tebetęsiant savo sunkų tyrimą.

Belaukiant palaikų, buvo iškasta dešimtys kapo duobių. Policijos komisaro pavaduotojas Wally Haumaha (Valis Haumaha) sakė besitikintis, kad šeimos savo artimuosius galės palaidoti artimiausiu metu.

„Procesas sukėlė daug emocijų ir streso visiems... besilaikančios islamo (papročių) šeimos norėjo, kad kūnai būtų grąžinti kaip galima greičiau“, – teigė pareigūnas.

Jauniausiai penktadienio šaudynių aukai tebuvo treji, o vyriausiai – 77 metai, rodo tarp artimųjų išplitęs sąrašas.

Kai kurios aukos gyveno netoliese mečečių, o dalis maldininkų buvo atvykę iš Egipto ar kitų šalių. Tarp nužudytųjų buvo ir vienos šeimos tėvas ir sūnus.

Sekmadienį Delis paskelbė, kad per išpuolį nužudyti penki Indijos piliečiai, Pakistanas informavo apie devynių savo piliečių žūtį. Vienas pakistanietis buvo nužudytas bandydamas sutramdyti užpuoliką.

Pasak pareigūnų, 31 asmuo tebegydomas ligoninėje, devynių iš jų būklė yra kritinė.

Penktadienio atakos siaubas ir toliau plito visoje Naujojoje Zelandijoje; sekmadienį policija uždarė Danidino oro uostą, nes aerodrome buvo aptiktas įtartinas paketas.

Australijoje gimęs 28 metų Brentonas Tarrantas teisme pasirodė surakintas antrankiais ir vilkintis balta kalėjimo apranga, o teisėjas perskaitė kaltinimą dėl nužudymo. Daugiau kaltinimų turėtų būti pateikta ateityje.

Fašistu pasiskelbęs buvęs kūno rengybos instruktorius teisme vis atsisukdavo į žiniasklaidos atstovus. Posėdyje dėl saugumo priežasčių neleista dalyvauti visuomenės atstovams.

B. Tarrantas neprašė būti paleistas už užstatą ir liks sulaikytas iki kito teismo posėdžio vyksiančio balandžio 5 d.

Ligoninėje dėl šautinių žaizdų ir kitų sužeidimų vis dar gydomi per išpuolį nukentėję 39 žmonės. Tarp jų yra 2 metų berniukas ir 4 metų mergaitė, pastarosios būklė kritinė.

Kraistčerčo ligoninės gydytojai 12-oje operacinių per naktį gelbėjo sužeistuosius. Daugumai jų prireiks atlikti nemažai operacijų, kol jie visiškai atsigaus. Daugelis teroristinį išpuolį išgyvenusių žmonių teigė, kad psichologinės žaizdos niekada neužgis.

Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern sakė, kad išpuoliai Al Noor ir Linvudo mečetėse buvo teroristinis aktas ir, manoma, kad tai kruviniausiais šiais laikais surengtas išpuolis prieš musulmonus Vakaruose.

Pasak jos, aukos kilusios iš viso musulmonų pasaulio, o konsulinę pagalbą teikia Turkija, Bangladešas, Indonezija ir Malaizija.

Tarp nužudytųjų buvo vienas Saudo Arabijos ir du Jordanijos piliečiai, o penki pakistaniečiai dingę be žinios. 

Žada imtis ginklų reformos

Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) šeštadienį pažadėjo sugriežtinti šalies šaunamųjų ginklų kontrolės įstatymus, paaiškėjus, kad Kraistčerčo mečetes atakavęs užpuolikas teisėtai atsigabeno penkis ginklus, įskaitant du pusiau automatinius šautuvus, panaudotus per žudynes.

Naujosios Zelandijos šaunamųjų ginklų įstatymai yra liberalesni negu kaimyninės Australijos, smarkiai sugriežtinusios kontrolę po panašių žudynių 1996 metais.

J. Ardern sakė, kad 28 metų australas Brentonas Tarrantas (Brentonas Tarantas) 2017 metų lapkritį įgijo A kategorijos licenciją šaunamiesiems ginklams, leidusią jam įsigyti ginklų, penktadienį panaudotų nužudyti dešimtims musulmonų maldininkų dviejose mečetėse pietiniame Kraistčerčo mieste.

Premjerė nurodė, kad kai kurie ginklai veikiausiai buvo perdirbti, kad taptų dar pražūtingesni. Ji pridūrė, kad bus svarstoma galimybė uždrausti pusiau automatinius ginklus.

„Dėl paties fakto... kad šis asmuo įgijo licenciją ginklui ir gavo tokio pobūdžio ginklų, manau, žmonės aiškiai sieks pokyčių, ir aš įsipareigoju tai padaryti“, – J. Ardern sakė per spaudos konferenciją.

„Kol kas galiu pasakyti jums vieną dalyką – mūsų ginklų įstatymai keisis“, – pridūrė ji.

J. Ardern patvirtino, kad suimtas įtariamas šaulys ir du jo numanomi bendrininkai nebuvo patekę į jokių žvalgybos tarnybų akiratį dėl savo ekstremizmo.

„Šįryt paprašiau mūsų agentūrų skubiai įvertinti, ar socialiniuose tinkluose arba kitur buvo kokios nors veiklos, turėjusios išprovokuoti atsaką. Šis darbas jau vykdomas“, – sakė ji.

Naujosios Zelandijos policijos asociacijos vadovas Chrisas Cahillas (Krisas Kahilas) sveikino J. Ardern komentarus ir sakė, kad ankstesniems mėginimams griežtinti šaunamųjų ginklų įsigijimo smarkiai trukdydavo tokios reformos įnirtingi priešininkai.

„Esu įsitikinęs, kad daugelis Naujosios Zelandijos žmonių būtų priblokšti, (sužinoję), kad kas nors mūsų šalyje gali sukaupti tokį ginklų arsenalą, koks buvo rastas per šią tragediją Kraistčerče“, – sakoma jo pranešime.

„Būsimuose debatuose nėra vietos radikaliems ginklų lobistams, kurių vaidmuo buvo juntamas per ankstesnius mėginimus padaryti mūsų šalį saugesne“, – pridūrė Ch. Cahillas.

Jis atkreipė dėmesį į „karčiai ironišką“ faktą, kad įtariamasis šaulys savo tėvynėje Australijoje nebūtų galėjęs įsigyti tokių pačių ginklų.

„Instinktyvus atsakas“

Pranešama, kad mažiausiai vienas iš B. Tarranto panaudotų ginklų yra pusiau automatinis šautuvas AR-15. Tokio paties ginklai buvo panaudoti per virtinę masinių šaudynių Jungtinėse Valstijose, įskaitant 2012 metų žudynes Sendi Huko mokykloje Konektikute.

Sendi Huko aukų šeimoms neseniai buvo uždegta žalia šviesa apskųsti teismui JAV ginklų gamintoją „Remington“, esą sąmoningai reklamavusią kovinį ginklą, „visiškai netinkamą“ naudoti civiliams tikslams ir dažnai pasirenkamą kaip masinių žudymų įrankį.

Nors šaudynės Kraistčerče sukėlė pasibaisėjimą, kai kurie vietos gyventojai šeštadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad jokių drastiškų pokyčių ginklų kontrolės srityje neturėtų būti imtasi.

„Tikėkimės, kad nebus jokio instinktyvaus atsako, – sakė Matthew Simmondsas (Metjus Saimondsas). – Juk neuždraudžiame automobilių vien dėl to, kad daug žmonių žūva keliuose. Reikia atlikti tinkamą tyrimą.“

Naujoji Zelandija sugriežtino pusiau automatinių šautuvų įsigijimo tvarką 1992-aisiais, praėjus dvejiems metams po išpuolio pietiniame Aramoanos mieste, kai nestabilios psichikos vyras nušovė 13 žmonių.

Tačiau vėlesnės pastangos dar labiau griežtinti įstatymus, įskaitant mėginimą uždrausti pusiau automatinius ginklus, įstrigo parlamente.

Naujojoje Zelandijoje bet kuris 16 metų ar vyresnis asmuo gali prašyti išduoti licenciją šaunamiesiems ginklams, galiojančią 10 metų. Prašytojai privalo būti išklausę saugos kursą ir gavę teigiamą policijos patikrinimo išvadą.

Pagal šalies šaunamųjų ginklų įstatymą daugumos ginklų registracija neprivaloma. Dėl šios priežasties teisėsauga nežino, „kiek Naujojoje Zelandijoje yra teisėtai arba neteisėtai turimų šaunamųjų ginklų“, pernai nurodė policija.

Pagal policijos vertinimus, 2014 metais šalyje buvo iki 1,2 mln. civilių teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, tai yra, vienas ginklas teko maždaug keturiems gyventojams. Australijoje šis rodiklis yra dvigubai mažesnis.

Siekiant įsigyti pusiau automatinių ginklų, taip pat pistoletų ir kitų ribojamų ginklų, reikalinga gauti papildomų „patvirtinimų“, bet policija ir šaunamųjų ginklų ekspertai pabrėžia, kad įstatymuose esama spragų.

Turkų protestas

Keli šimtai demonstrantų šeštadienį prie Sofijos soboro Stambule – Bizantijos laikų katedros, kuri buvo paversta mečete, o dabar yra muziejus – protestavo prieš šaudynes Naujosios Zelandijos mečetėse.

Protestuotojai, daugiausia islamiškų pilietinės visuomenės grupių nariai, reikalavo didingą soborą vėl paversti mečete. Šis reikalavimas buvo atsakas į penktadienio šaudynių Naujojoje Zelandijoje vykdytojo 74 puslapių „manifeste“ esą esančius žodžius, kad „Sofijos soboras išsivaduos nuo minaretų“.

Osmanų pajėgoms 1453 metais užėmus Stambulą, Sofijos soboras buvo paverstas mečete. 1935-aisiais Turkijos pasaulietiškos valstybės įkūrėjas ją pavertė muziejumi, kuriame kasmet apsilanko milijonai turistų.

Tačiau pastaruoju metu Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybė vis dažniau raginama vėl paversti Sofijos soborą mečete.