Nuo sausio iki kovo pabaigos bendrovė 37 butus pardavė Vilniuje, Šnipiškių rajone, vystomame „Naujojo Skanseno“ kvartale ir 19 butų dešiniojoje Neries krantinėje Kaune plėtojamame urbanistiniame kvartale „Piliamiestis“. Klaipėdoje parduotas paskutinis likęs butas bendrovės įgyvendintame „9 Bijūnų“ projekte.

„Karas Ukrainoje neabejotinai turi įtakos gyventojų lūkesčiams ir priimamiems sprendimams. Dar ir prieš jam prasidedant naujienų srautas apie Rusijos planuojamą invaziją dalį gyventojų paskatino atidėti svarbesnius finansinius sprendimus – įskaitant ir susijusius su investicijomis į būstą. Vasarį ir kovą tai lėmė gerokai pasyvesnę, nei kad pastaruoju metu buvome įpratę matyti, būsto rinką“, – sako K. Vanagas.

Anot K. Vanago, sausį būsto pirkėjų aktyvumo mažėjimas dar nebuvo juntamas. Pirmąjį metų mėnesį „YIT Lietuva“ pardavė 37 butus – daugiausiai nuo praėjusių metų gegužės. Rinkos augimą vasarį ir kovą, įmonės vadovo teigimu, taip pat pristabdė dėl sutrikusių tiekimo grandinių augusios būsto kainos. Be to, K. Vanagas primena, kad praėjusių metų pradžia išsiskyrė rekordiniais pardavimais, kurie vėliau stabilizavosi. Todėl lyginant šių ir praėjusių metų pirmųjų ketvirčių būsto pardavimus svarbu įvertinti ir bazės efektą.

„Visgi pandemijos patirtis rodo, kad pirmajai nerimo bangai atslūgus gyventojų susidomėjimas investicijomis į būstą greitai sugrįžta ir netgi išauga. Be abejo, daug priklausys nuo karo Ukrainoje eigos ir geopolitinės situacijos regione, tačiau yra nemažai pagrindo manyti, kad rinkos augimo stabtelėjimas tėra laikinas“, – sako K. Vanagas.

Šiemet „YIT Lietuva“ planuoja tęsti centrinėje Vilniaus dalyje vystomo „Naujojo Skanseno“ kvartalo plėtrą ir imtis naujo būsto ir administracinės paskirties patalpų „Sky Office“ projekto Viršuliškėse. Kaune bendrovė tęsia „Piliamiesčio“ plėtrą, kuriai dešiniojoje Neries krantinėje pernai įsigijo 5,3 ha teritoriją. Šiais metais Kaune taip pat bus pradėtas vystyti iki šiol didžiausias bendrovės įsigytas – net 10 ha ploto – sklypas ant Aleksoto kalno šlaito, šalia miesto centro esančioje teritorijoje Aleksoto rajone. Į šio sklypo plėtrą bendrovė per artimiausią dešimtmetį planuoja investuoti daugiau kaip 150 mln. eurų.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam dešimtyje šalių. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

NT agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka prognozuoja, kad šiemet numatomas tolesnis butų brangimas.

„Manome, kad ateinantys metai, bent jau būsto rinkai, Lietuvoje turėtų būti pakankamai sėkmingi. Manome, kad kainų lygis skirtingose šalies vietose turėtų augti skirtingais tempais, bet bendros tendencijos turėtų išlikti nuosaikios. Tai reiškia, kad sandorių skaičius turėtų būti labai panašus, koks buvo praėjusiais metais. Galbūt šiek tiek didesnis atskiruose regionuose.

Kainos taip pat turėtų nuosaikiai kilti. Skaičiuojame, kad Vilniaus mieste butų kainų lygis turėtų augti maždaug apie 3-5 proc., lygiai taip pat ir Klaipėdoje bei Kaune. Šiauliuose, Panevėžyje – apie 6-7 proc. Atskiruose regionuose gali būti ir kitų kainų pokyčių, bet atskiri regionai neturi labai plačiai išsivysčiusios NT rinkos. Ten galima pamatyti ir dviženklių (procentais. – ELTA) kainos augimų, nors juos gali išpūsti vos keli įvykę brangesni sandoriai“, – Eltai sakė A. Šapoka.

Jo teigimu, nors ir prielaidų rekordiniams metams yra, tačiau NT sektorius neturėtų augti išskirtinai žymiai.

„Prielaidų rekordams šiemet, bent jau kalbant apie trijų didžiųjų Lietuvos miestų pirminės rinkos būstą, yra, bet skaičiuojame, kad jie neturėtų būti kažkuo žymiai didesni“, – sakė A. Šapoka.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad, nors jau praėjusių metų NT rinka nustebino savo augimu, teigiamų signalų matoma ir šiemet.

„Daugelį analitikų pernai nustebino ir visi jau pernai prognozavo tam tikrą kuklesnį būsto rinkos aktyvumą. Visi tikėjosi, kad prieš metus žadėtas pinigų politikos kursas kryps priešinimo link. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketino pernai metų pradžioje didinti palūkanų normas, pabaigė kiekybinį skatinimą ir apie jo tąsą nebuvo net kalbos. Bet euro zonos ekonomikai lėtėjant ir išsikvepiant, ta situacija pasikeitė.

Manome, kad ateinantys metai, bent jau būsto rinkai, Lietuvoje turėtų būti pakankamai sėkmingi.

ECB atnaujino kiekybinį skatinimą, nelietė palūkanų normų į griežtinimo pusę. Tai labai svarbus indikatorius, kuris rodo, kad jau dabar analitikai prognozuoja, kad net vidutiniu keleto metų laikotarpiu kažkokių griežtinimo veiksmų, kalbant apie kredito kainą, neturėtų būti. Tai NT rinkai yra labai teigiamas signalas, kuris nuramina tiek investuotojus į šią rinką, tiek ir būsto pirkėjus“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto, pasak ekspertės, šiemet NT rinką nuo naujų rekordų gali sulaikyti sumenkę vartotojų lūkesčiai.

„Kas jau šiems metams neleidžia tikėtis kažkokių panašių rekordų, tai tie patys vartotojų lūkesčiai. Jei pernai stebėjome rekordinius pastarąjį dešimtmetį vartotojų lūkesčius, tai dabar matome, kad tas neapibrėžtumas, kurį stebime išorės rinkose, euro zonos stagnacija, eksportuotojų prastesni rodikliai, lemia atsargesnį ir vartotojų elgesį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Jos nuomone, dabartinė būsto rinkos situacija nėra panaši į buvusią prieš dešimtmetį, prieškriziniu laikotarpiu.

„Lyginant investicijų į gyvenamąjį NT srautą su kredito srautu, jie eina koja kojon. Prieškriziniu laikotarpiu šių dviejų rodiklių santykyje matėsi, kad daug kredito lėšų nebuvo padengta realiais investicijų srautais“, – Eltai sakė ekspertė.

A. Šapokos teigimu, pasiūlos ir paklausos dėsniai rinką patys sureguliuoja per 12-24 mėnesius.

„Rizikos, kurios galėtų iš esmės nulemti NT rinkos pokyčius – bendra makroekonominė padėtis. Jeigu iš esmės mažėtų BVP, keistųsi eksporto-importo balansas. Kalbame ne apie pačios NT rinkos, bet daugiau šalies bendros ekonominės padėties pokyčius.

NT rinkos pokyčius galėtų sąlygoti sugriežtėjęs bankų skolinimas, bet bent jau artimiausiu metu, panašu, tokių dalykų nenusimato. Plėtotojai susiduria su brangstančiais statybos kaštais, su ribotu skolinto kapitalo prieinamumu ir biurokratiniais procesais“, – teigė „Ober-Haus“ vadovas.

A. Šapoka pridūrė, kad šiuo metu investuoti į būsto įsigijimą vis dar verta.

„Jeigu žvelgtume į vidutinę perspektyvą, tai įsigyti būstą dar tikrai vertėtų. Tikrai negalime pasakyti, kas bus po 5 ar 10 metų, bet, žvelgiant bent jau į artimiausius metus, labai panašu, kad neigiamų pasikeitimų rinkoje neturėtų būti. Plėtotojai lygiai taip pat nusiteikę optimistiškai“, – sakė jis.

Vilniuje pernai buvo parduota 12,1 tūkst. butų, Kaune – 5,2 tūkst., Klaipėdoje – 3,2 tūkst.

Investiciniai būstai populiarėja, bet ar ne per vėlai?

Registrų centro duomenimis, Vilniuje 2019 metais investicinių butų buvo beveik 2 tūkst., Kaune – kiek daugiau nei 1 tūkst., Klaipėdoje – 550. A. Šapoka teigė pastebintis tendenciją, kad tarp lietuvių populiarėja investavimas į šiuos būstus.

Sakyčiau, kad šis metas yra praėjęs senokai. Dabar yra avių momentas, kai investuotojos avys seka madingą tendenciją.

„Praėję metai, bent jau daliai stambiausių plėtotojų, buvo labai sėkmingi tuo atžvilgiu, kad didelę dalį jų parduodamo portfelio nupirko atskiri, pavieniai investuotojai, kurie ir perka po vieną būstą. Manome, kad panašios tendencijos turėtų išsilaikyti šiais metais.

Daugiausia tai nedidelio ploto, efektyviai suplanuoti naujos statybos būstai. Mūsų skaičiavimais, tokių būstų kaina dominuoja tarp 60-90 tūkst. eurų. Toks būstas, bent jau prie dabartinių sąlygų, yra likvidus tiek nuomos rinkoje, tiek pačiame pardavime. Tai galima laikyti tvaria, saugia investicija. Vidutinė nuomos grąža Vilniaus mieste yra apie 5 proc. Kituose miestuose šiek tiek didesnė, priklausomai nuo regiono“, – sakė A. Šapoka.

Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė mano, kad metas, kai reikėjo įsigyti investicinius būstus, yra jau praėjęs.

„Sakyčiau, kad šis metas yra praėjęs senokai. Dabar yra avių momentas, kai investuotojos avys seka madingą tendenciją. Šiuo metu ta rinka yra pakankamai neprastai išpopuliarėjusi ir pritraukusi daug dėmesio. Tas atsiperkamumo ir atitinkamai ilgalaikės naudos ir grąžos santykis su investicija labai priklauso nuo atskirų objektų, bet tai nėra taip patrauklu, kaip buvo kokiais 2016 metais, kai tai buvo pati pradžia ir labai trūko to nuomojamo ploto. Dabar situacija yra kitokia. Dabar reikėtų labai atidžiai galvoti“, – Eltai sakė LLRI vyriausioji ekspertė.

Pernai bendra investicijų suma į investicinius butus siekė per 300 mln. eurų trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Tarp nesusituokusių investuotojų į butus 62 proc. sandorių teko moterims. Apie 60 proc. visų investicijų teko šeimoms. 9 iš 10 šeimų turėjo vaikų, o daugiausiai sandorių teko šeimoms nuo 40 iki 59 metų su dviem vaikais.

Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, praeitais metais pardavimų skaičius lenkė pasiūlą.

„2017 ir 2018 metais pasiūla buvo didesnė nei pardavimai, tai buvo didelis spaudimas kainoms, jos negalėjo kilti. 2019 metais tas apsivertė – pasiūla buvo 5 tūkst. butų, o parduoda praktiškai 5,5 tūkst. butų. Čia yra rimtas signalas rinkai, kai pardavimai yra didesni nei pasiūla“, – sakė A. Avulis.

Pasak jo, matoma, kad neparduotų butų skaičius siekia 4800–4900 vienetų.

„Daugiausia neparduotų butų – statomuose objektuose (62 proc.) ir 20 proc. – jau pastatytuose namuose. Įdomi viena detalė – yra pardavinėjami būstai tuose projektuose, kur dar nevyksta statybos, tik planuojami projektai. Pasiūla tokių pardavimų nemaža – apie 17 proc.“, – kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Jo teigimu, populiariausi Vilniuje yra vieno dviejų kambarių butai, pagal plotą – 40 ir 50 kv. metrų ploto.

„Rajonai, kurie populiariausi, – vienareikšmiškai Šnipiškės, tai yra miesto centras ir čia daugiausia visi nori gyventi. Kitas pagal populiarumą mikrorajonas – Pilaitė. Santykinai pats pigiausias ir arčiausiai miesto centro, kur daugiausia pasiūlos, lengviausia įsigyti žemės sklypus“, – tikino jis.

Tuo metu NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sakė, kad pernai butų kainos visoje Lietuvoje augo 7,2 proc., kai užpernai kainų augimas siekė 3,9 proc.

„Visuose didmiesčiuose tai didžiausias kainų augimas nuo kainų burbulo. Vilniuje buvo mažiausias kainų augimas – 6,9 proc., kiti miestai turėjo dviženklį kainų augimą“, – sakė S. Vagonis.

Jo teigimu, Vilniuje senos statybos butų kainos augo 6,9 proc., o naujos statybos praktiškai tiek pat – 6,8 proc.

„Paėmus pasiskirstymą, butai centre, prestižiniuose gyvenamuosiuose rajonuose – Žvėryne, Antakalnyje, Užupyje, brango 7,2 proc., visuose kituose mikrorajonuose – 6,8 proc. Tai praktiškai identiška. Tai reiškia, kad Vilniaus rinka praeitais metais buvo aktyvi praktiškai visuose segmentuose“, – kalbėjo S. Vagonis.

„Daugiausia – 56 proc. – per dešimtmetį pabrango naujos statybos butai centre ir prestižiniuose gyvenamuosiuose rajonuose.  Naujos statybos butai kituose gyvenamuosiuose rajonuose brango 29 proc.“, – kalbėjo ekspertas.

Jo teigimu, dėl augančios ekonomikos, augančio darbo vietų skaičiaus ir didėjančio gyventojų skaičiaus nėra matoma priežasčių, kodėl NT kainos šįmet turėtų mažėti.

Palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, rinkoje butų šiemet parduota 49 proc. daugiau, skaičiuoja bendrovės „Hanner“ analitikai, remdamiesi NT plėtros bendrovių viešai skelbiama informacija apie projektus.

„Metų pradžioje smarkiai sujudusi rinka ir toliau išlieka aktyvi, nors didžiausias pikas, kai pavasarį kai kurių mėnesių augimas siekė 80 proc., jau, panašu, praėjo. Plėtotojai taip pat nemiega – vien per rugsėjį rinkai pasiūlė 571 butą naujuose projektuose ar etapuose, tai 120 butų daugiau, nei buvo parduota per rugsėjį. Tai, kad rinkos žaidėjai gali greitai reaguoti į padidėjusią pasiūlą, lemia ir pakankamai stabilias kainas, kurių augimas tikrai nėra toks spartus, kaip pardavimų skaičiaus“, – pranešime cituojamas „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Per rugsėjį plėtotojai Vilniuje pardavė 451 butą, tai 27 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Bendrai per devynis šių metų mėnesius plėtotojai pasiūlė rinkai 4062 butus, 3 proc. mažiau, nei jų buvo nupirkta per tą patį laikotarpį.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai rinkai pasiūlė 499 naujus butus. Lyginant su praėjusių metų geguže, tai – 74 proc. daugiau butų. Iš viso neparduotų naujų butų „sandėlyje“ – 4767.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ duomenimis, ekonominės klasės būsto kaina padidėjo 6 proc., vidutinės klasės – 4 proc., prestižinės klasės – sumažėjo 1 proc.

Pasak „Inreal“ NT rinkos analitikės Kotrynos Griško, daugiausia buvo pasiūlyta ekonominio segmento būstų – 254, vidutinio – 188 ir prestižinio – 57.

„Kainos, lyginant su praėjusių metų geguže, ekonominiame ir vidutiniame segmente išlaikė nuosaikaus augimo tendenciją, prestižiniame – beveik nekito. Vilniaus būsto rinkos likvidumo indeksas išlieka lygus 1,0 (visą turimą „sandėlį“ galima parduoti per 1 metus) ir rodo labai gerą rinkos būklę“, – pranešime cituojama K. Griško.

„Inreal“ duomenimis, Kaune gegužę buvo parduoti 46 nauji butai. Lyginant su pernai, tai – 31 proc. daugiau.

Iš viso neparduotų naujų butų „sandėlyje“ – 934. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai rinkai pasiūlė 45 naujus butus. Lyginant su pernai geguže, tai – 61 proc. mažiau.

Kaune ekonominės klasės būsto kaina sumažėjo 2 proc., vidutinės klasės – 2 proc., prestižinės klasės – padidėjo 10 proc.

K. Griško teigia, kad, lyginant su balandžiu, gegužę parduota trečdaliu mažiau naujų būstų.

„Neparduotų butų sandėlis išliko panašios apimties, kaip ir kainų kitimo tendencijos. Ekonominiame ir vidutiniame segmente jos šiek tiek smuktelėjo, o prestižiniame - paaugo 10 proc., lyginant su praėjusių metų geguže. Kauno būsto rinkos likvidumo (sveikatos) indeksas išlaikė 1,5 reikšmę, kas rodo, jog visą naujų butų „sandėlį“, nesikeičiant rinkos situacijai, galima būtų parduoti per 1 metus ir 6 mėnesius“, – pranešime cituojama K. Griško.

Tuo metu Klaipėdoje gegužę buvo parduoti 49 nauji butai – beveik 5 kartus daugiau nei pernai.

Iš viso neparduotų naujų butų – 633, tačiau gegužę NT vystytojai rinkai naujų butų nepasiūlė.

Ekonominės klasės būsto kaina per mėnesį Klaipėdoje nepasikeitė, vidutinės klasės – padidėjo 7 proc., prestižinės klasės – sumažėjo 4 proc.

Pasak K. Griško, Klaipėdos būsto rinkos likvidumo (sveikatos) indeksas, beveik metus balansavęs ties ribine 2 reikšme, sumažėjo iki 1,7, kas rodo, jog visą naujų butų „sandėlį“, nesikeičiant rinkos situacijai, galima būtų parduoti per 1 metus ir 8 mėnesius.

Šių metų trečiasis ketvirtis pirminėje būsto rinkoje pasižymėjo jau seniai matytais skaičiais - per ketvirtį Vilniuje parduota 1194 nauji butai, savo komentare rašo M. Žibūda. Panašūs pardavimai buvo fiksuoti tik rekordiniais 2016 metais. Išaugęs pirkėjų aktyvumas lėmė, kad šiais metais parduotų būstų skaičius viršijo praėjusių metų trijų ketvirčių pardavimus, teigia ekspertas.

Jis daro prielaidą, kad trečiojo ketvirčio įspūdingus pardavimus skatino išaugęs NT plėtotojų aktyvumas, kurie per ketvirtį rinkai pasiūlė 1565 butus, kai tuo tarpu per pirmus du 2018 m. ketvirčius buvo pasiūlyta tik 1800 naujų būstų.

Šį ketvirtį dar labiau išryškėjo jau ne pirmus metus pastebima tendencija plėtoti projektus kuo arčiau miesto centro. Tai, anot M. Žibūdos, lėmė augančią projektų kokybę, nes apie 75 proc. naujos pasiūlos buvo vidutinėje bei prestižinėje klasėje, kai pernai tuo pačiu metu apie 66 proc. sudarė ekonominės klasės būstai.

„Būstu besidomintys pirkėjai turėjo pastebėti ne tik pagerėjusią pasiūlos kokybę, bet ir didelę projektų įvairovę: per trečią 2018 metų ketvirtį butai buvo pasiūlyti 17-oje projektų, iš kurių 10 yra nauji, o 7 - tęsiami. Panašu, kad pagerėjusi projektų kokybė ir įvairovė tapo papildomu veiksniu, suaktyvinusiu pirminę Vilniaus būsto rinką, kurioje pastaruosius 5 ketvirčius pardavimai neviršijo 900 butų, kai trečiąjį ketvirtį grįžo į aukštą 2016 metų lygį - 1194 butai per ketvirtį“, - komentuoja ekspertas.

Nepaisant didelio plėtotojų aktyvumo, pasak M. Žibūdos, neparduotų būtų skaičius išaugo nežymiai - tik 3 proc. Stabilų pasiūlos ir paklausos balansą rodo jau trečią ketvirtį iš eilės 4500 butų ribos neperkopiantis laisvų butų skaičius.

„NT plėtotojai ir toliau labai atidžiai seka rinkos paklausą ir projektus plėtoja, remdamiesi realiais paklausos skaičiais, o ne nepasvertais rinkos augimo lūkesčiais“, - teigia M. Žibūda.

Panašus pasiūlos ir paklausos lygmuo bei padidėjęs aktyvumas brangesnio būsto segmente lėmė, kad vidutinė būsto kaina per trečiąjį metų ketvirtį paaugo 2,9 proc. nuo 1904 iki 1959 eur/kv. m. Kainos pokyčiams įtakos turėjo ir pardavimuose padidėjusi A plius energetinės klasės būsto dalis, kurio savikaina yra šiek tiek didesnė, - teigia „Eikos“ atstovas.

M. Žibūda apibendrina, kad per trečiąjį ketvirtį pateiktas būsto kiekis, aukštesnė jo kokybė bei įvairovė lėmė aktyvesnį būsto pirkėjų elgesį, kuris leidžia tikėtis, jog bendri šių metų pardavimai gali viršyti 2017-ųjų rezultatus.

Rugpjūtį butų rinka buvo šiek tiek aktyvesnė: per paskutinį vasaros mėnesį šalyje buvo perleisti 3 123 butai - 6,6 proc. daugiau negu šiemet liepą ir 1,2 proc. daugiau negu pernai rugpjūtį, kai pirkėjus rado atitinkamai 2 929 ir 3 090 gyvenamųjų patalpų.

Gyvenamųjų namų rinka šalyje rugpjūtį taip pat buvo kiek judresnė negu liepą. Besibaigiant vasarai buvo perleisti 1 048 gyvenamieji namai, t. y. 3 proc. daugiau negu liepą ir 5,5 proc. daugiau negu pernai vasaros pabaigoje, kai buvo parduoti atitinkamai 1 017 ir 993 namai.

Vilniuje rugpjūčio mėnesį tradiciškai perleista daugiausiai butų šalyje - apie 30,1 proc., t. y. 946 butai. Tai 7,6 proc. daugiau negu per liepą ir šiek tiek - 0,4 proc. - daugiau nei pernai rugpjūtį, kai buvo parduoti atitinkamai 879 ir 942 butai. Sostinės namų rinka praėjusį mėnesį taip pat kiek aktyvesnė: parduoti 79 gyvenamieji namai, t. y. 8,2 proc. daugiau negu liepą ir 53 proc. daugiau negu pernai paskutinį vasaros mėnesį, kai šeimininkus pakeitė atitinkamai 73 ir 52 gyvenamieji namai.

Kaune situacija praėjusį mėnesį buvo kiek kitokia negu sostinėje: rugpjūtį parduota 413 butų, t. y. 8,8 proc. mažiau negu liepą ir 7,2 proc. mažiau negu pernai rugpjūtį, kai buvo perleisti atitinkamai 453 ir 445 butai. Kauno gyvenamųjų namų rinka, lyginant su liepa, stabtelėjo: rugpjūčio mėnesį perleisti 65 namai - 20,7 proc. mažiau negu liepos mėnesį (82 namai), tačiau tai yra 10,2 proc. daugiau negu pernai rugpjūtį, kai laikinojoje sostinėje buvo parduoti 59 gyvenamieji namai.

Klaipėdoje vasaros pabaigoje perleisti 282 butai: 20 proc. daugiau negu liepos mėnesį ir 6,4 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį (atitinkamai 235 ir 265 butai). Gyvenamųjų namų rinka rugpjūtį uostamiestyje buvo tradiciškai gana vangi: per mėnesį parduoti 7 namai (liepą perleista 13 namų, pernai rugpjūčio mėnesį - 5).

Palangoje vasaros pabaigoje parduoti 66 butai (liepą parduoti 46 butai, pernai rugpjūtį - 39). Rugpjūtį Palangos gyvenamųjų namų rinka buvo vangesnė - parduoti 6 namai (liepą - 11, pernai rugpjūtį - 9).

Šalies žemės sklypų rinkai vasaros paskutinysis mėnuo atnešė šiek tiek judesio. Per praėjusį mėnesį perleista 5 620 žemės sklypų - 7 proc. daugiau negu liepą ir 1,3 proc. daugiau negu pernai vasaros pabaigoje, kai buvo įsigyti atitinkamai 5 251 ir 5 547 žemės sklypai.

Vilniuje rugpjūtį parduota 440 sklypų (0,2 proc. (t. y. vienu sklypu) mažiau negu liepą, kai savininkus pakeitė 441 sklypas, ir 6 proc. daugiau negu 2017 m. rugpjūčio mėn., kai buvo parduota 415 sklypų). Kaune rugpjūtį parduota lygiai tiek pat sklypų kaip liepą - 226 (tai - 8,1 proc. daugiau negu pernai rugpjūtį). Klaipėdoje šiek tiek sumažėjo sklypų pardavimas: per rugpjūtį parduoti 43 sklypai, liepą - 45, pernai rugpjūtį - 46 sklypai. Šiauliuose sklypus parduodantiems asmenims rugpjūtis, lyginant su liepa, buvo gana palankus: parduoti 55 sklypai (liepą parduoti 39 sklypai, o pernai rugpjūtį - 71 sklypas). Panevėžys vasaros sezoną užbaigė šiek tiek mažesniais negu liepą sklypų pardavimais: rugpjūčio mėn. perleisti 48 sklypai (liepą - 50 sklypų, pernai rugpjūtį - 44). Palanga vasaros sezoną uždarė gana įprastai: rugpjūtį parduoti 69 sklypai, liepą kurorte perleisti 66 sklypai, 2017 m. vasaros pabaigoje - 70.

Po pusantrų metų smuko nekilnojamojo turto pardavimai Lietuvoje. Tačiau Klaipėdoje situacija visiškai kitokia, nes butų ir namų paklausa čia banguoja. Nepaisant nuosmukių, dabartinė nekilnojamojo turto pardavimų situacija uostamiestyje – geriausia per penkerius metus.

Būdingas chaotiškumas

Lietuvoje nekilnojamojo turto pardavimų augimas tęsėsi daugiau nei pusantrų metų. Tačiau rugpjūtį pirmąkart užfiksuotas smukimas.

Paskutinį vasaros mėnesį buvo parduota 780 gyvenamųjų namų – 11 proc. mažiau nei prieš metus. Jų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2013 metų sausio. Iki tol jie augo, nors ir po truputį.

Kiek mažiau šalyje smuko butų pardavimai. Rugpjūtį jų parduota 2 454. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, 6 proc. mažiau. Butų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2012 metų rugsėjo.

Tačiau nekilnojamojo turto situacija Klaipėdoje skiriasi nuo bendrų šalies tendencijų.

Pasak valstybinės įmonės Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, uostamiesčio rinkai, kuriai tenka apie dešimtadalis visų šalyje parduodamų ir nuperkamų butų bei namų, būdingas tam tikras chaotiškumas, nenuspėjamumas.

Vien per šiuos metus individualių namų pardavimas trečiame pagal dydį šalies mieste buvo smukęs du kartus.
Birželį tokių sandėrių buvo sumažėję 9 proc., liepą – net 50 proc., palyginti su praėjusių metų tais pačiais laikotarpiais.
Tačiau rugpjūtį vėl užfiksuotas pakilimas – 11 proc.

Butų pardavimai šiemet uostamiestyje buvo smukę tris kartus. Balandį – 7 proc., liepą – 8 proc. Didžiausias butų pardavimo sandėrių sumažėjimas užfiksuotas rugpjūtį – 24 proc.

Ir krito, ir augo

Tačiau, anot A.Petrošiaus, nepaisant bangavimo, dabartinė padėtis uostamiesčio būsto rinkoje atrodo kur kas geriau nei bet kada per pastaruosius penkerius metus.

Negalutiniais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šiemet per aštuonis mėnesius individualių namų ir butų buvo nupirkta 2 265 – 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais tą patį laikotarpį. Tada tokių buvo 1 922. Toks pat 18 proc. augimas buvo užfiksuotas ir šalyje.
Tokiems rezultatams veikiausiai įtakos turėjo ypač dideli nekilnojamojo turto pardavimai metų pradžioje. Sausį individualių namų nupirkta tris kartus, kovą – 85 proc., balandį – du kartus, gegužę – 88 proc. daugiau nei praėjusių metų tais pačiais mėnesiais.

Namų pardavimai 11 proc. augo ir rugpjūtį.
Šalyje sausį ir balandį, kai Klaipėdoje užfiksuoti didžiausi individualių namų pardavimai, augimas buvo kur mažesnis – 45 ir 26 proc.

Butų pardavimai sausį Klaipėdoje išaugo 83 proc., vasarį – 68 proc., kovą – 52 proc., palyginti su praėjusių metų tais pačiais mėnesiais.

Mažesnis augimas buvo gegužę – 8 proc.
Lietuvoje sausį butų pardavimai augo 48 proc., vasarį ir kovą – po 49 proc.

Rugpjūčio nesureikšmino

Anot nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktoriaus Edmundo Jankaus, rugpjūtis buvo iš tikro vangokas, tačiau to nesureikšmino.

O rugsėjį Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje jau jaučiamas realus pagyvėjimas.

"Didžiausios įtakos sandėrių mažėjimui turėjo atostogos. Taip būna kasmet. Rudenį visi grįžta, kimba į darbus. Tad rugsėjį, spalį, lapkritį susidomėjimas būstais suaktyvėja. Šiemet situacija nėra kuo nors išskirtinė. Nėra taip, kad žmonės jau prisipirko nekilnojamojo turto ir nebeturi pinigų", – komentavo vadovas.

Metų pradžioje gerokai išaugusi nekilnojamojo turto paklausa buvo siejama su būsimu euro įvedimu. Pasak E.Jankaus, tai buvo jaučiama iš pirkėjų nuotaikų.
Vėliau nekilnojamojo turto rinka uostamiestyje stabilizavosi.

"Gal rudenį dar ir sulauksime klientų, kurie prieš euro įvedimą norės atliekamus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Šiaip žmonės ieško, kur įsikurti, gerina savo gyvenimo sąlygas. Ar litas, ar euras, jie vis tiek pirks būstus. Dabar vis tiek visi paskolas ima eurais", – dėstė vadovas.

Už butus prašo per daug

Apie 20 metų patirtį nekilnojimojo turto srityje turinti agentūros "Kavintenė" savininkė Vida Karaliūnienė įžvelgė kitas būsto pardavimų smukimo rugpjūtį priežastis.

Anot vadovės, žmonės, kurie baiminosi pokyčių, suskubo ir butus įsigijo dar metų pradžioje. Dabar paprasčiausiai jie išsisėmė – išleido pinigus.

"Nuosmukiui, kuris nekilnojamojo turto rinkoje buvo rugpjūtį, įtakos vasara ir atostogos tikrai neturėjo. Ankstesniais metais šį mėnesį būdavo dideli pirkimai. Šiemet tik pirmus mėnesius buvo pastebimas suaktyvėjimas nekilnojamojo turto rinkoje. Vėliau viskas stabilizavosi", – komentavo savininkė.

Be to, anot V.Karaliūnienės, Klaipėdoje nebėra ko pasiūlyti pirkėjams. Butų yra, bet jie neverti prašomos kainos. Už kai kuriuos būstus savininkai nori gauti gerokai per daug.
Vadovė atkreipė dėmesį, jog žmonės turi suprasti, kad nebėra taip, kaip nekilnojamojo turto pardavimų piko metu, kai 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą buvo siūloma net nepriklausomai nuo rajono, kur yra namas.

"Dabar vertinimas kitoks. Žmogus Laukininkų gatvėje nusipirko butą, kurio kvadratinis metras kainavo 3 tūkst. litų. Už kitoje gatvės pusėje esantį panašų butą negauname nė 2,5 tūkst. litų. Klaipėda – nedidelis miestas. Visi viską susižino. Kainų neatitikimas stabdo pardavimus", – teigė savininkė.

Klaipėdą iškeičia į Vilnių

V.Karaliūnienė prognozavo, kad rudenį nekilnojamojo turto rinka uostamiestyje nesuaktyvės. Ją išjudintų butų kainų mažėjimas, kad šios atitiktų realią situaciją.

"Žmonės mąsto, ką perka. Pastaruoju metu patenkiname tik 30 proc. savo klientų poreikių, nes vėlgi kainos neatitinka būstų. Į butus, kurių pirkimui suteikiama paskola, savo požiūrį turi ir vertintojai, ir bankas. Nėra taip paprasta gauti paskolą. Būtina atitikti reikalavimus", – pabrėžė savininkė.

Vadovės manymu, Klaipėda iš bendro šalies konteksto išsiskiria, nes čia neatvažiuoja naujų gyventojų.

"Girdėjau, kad ir Kaune nėra didelio būstų pirkimo. Viską tempia Vilnius. Sostinėje yra didesnė gyventojų kaita. Klaipėdoje viskas labiau nusistovėję. Pačiai pastaruoju metu teko parduoti du butus, nes šių savininkai išvyko gyventi į Vilnių", – pasakojo V.Karaliūnienė.

Žmonės išmoko skaičiuoti

Per metus pirkėjų poreikiai mažai pasikeitė.
E.Jankaus teigimu, dauguma ieško ekonominės klasės vieno ar dviejų kambarių būstų. Būtent nedidelio ploto butai, esantys senos statybos namuose, po truputį brangsta.

Nuo metų pradžios iki rugsėjo tokių būstų kaina yra išaugusi 2–3 proc.

"Žmonės pagaliau išmoko skaičiuoti. Ieško nedidelių būstų", – teigė vadovas.

Kai kurie klaipėdiečiai būsto ieško tik renovuotame name. Pasak direktoriaus, tokių nėra daug, bet pasitaiko. Labiausiai žmonių apsisprendimą pirkti būstą lemia jo kaina.

Naujos statybos butų kainos išlieka stabilios. E.Jankus tvirtino, kad brangiau prašoma už tuos, kurie pradėti statyti dabar. Kainos gali skirtis iki 9 proc.

Pabrango iki 50 proc.

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, individualių namų kainos nesikeitė. Jos kaip buvo, taip ir liko įvairios. Kaina priklauso nuo namo įrengimo, vietos, sklypo dydžio.

Anot V.Karaliūnienės, būtent individualių namų ir kotedžų paklausa dabar yra išaugusi. O butų pirkėjai ieško įvairių. Didelių pokyčių jų rinkoje vadovė neįžvelgė.

"Viskas priklauso nuo žmonių galimybių. Pasirinkimui didžiausios įtakos turi kaina. Ateina norintieji nusipirkti būstus centre, naujos statybos, tačiau, susisiekus su bankų atstovais paaiškėja, kad gali įsigyti tik ekonominės klasės – miegamuosiuose rajonuose", – pasakojo savininkė.

V.Karaliūnienė tvirtino, kad pagal kainų augimą labiausiai išsiskiria senos statybos vieno kambario butai. Kai kurie jų pabrango net 50 proc.

Pernai vieno kambario butą buvo galima įsigyti ir už 60–70 tūkst. litų. Dabar už tokį suremontuotą būstą norima gauti ir 130 tūkst. litų.

Sudaryta butų ir namų pirkimo sandėrių

Lietuva

2010 m. – 25 797

2011 m. – 28 807

2012 m. – 31 118

2013 m. – 37 757

Klaipėda

2010 m. – 2 138

2011 m. – 2 218

2012 m. – 2 224

2013 m. – 3 070

Klaipėdoje ir jos pašonėje smarkiai suaktyvėjo statybos, – daugiausia statoma individualių namų. Tačiau dygsta ir daugiabučiai, mat prieš euro įvedimą gyventojai toliau skuba investuoti į nekilnojamąjį turtą. Manoma, kad jo kaina dar kils.

Išaugo 30 proc.

Statybų suaktyvėjimas jaučiamas ir Klaipėdos mieste, ir rajone.

Uostamiesčio savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius pasakojo, kad nauji pastatai dygsta visoje Klaipėdoje. Intensyviau statoma šiaurinėje miesto dalyje.

"Daugiausia statybų Tauralaukyje, Paupių gyvenvietėje. Dažniausiai statomi individualūs namai, tačiau yra ir daugiabučių. Pastarieji nebėra tokie dideli. Dažniausiai mažaaukščiai, 10–20 butų", – komentavo vedėjas.

Pasak G.Pociaus, vienas kitas namas bus statomas ir centrinėje miesto dalyje, tuščiuose sklypuose arba teritorijose, kur yra griautinų pastatų.

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius tvirtino, kad rajone nebuvo visiško štilio dėl planavimo ar projektavimo dokumentacijos rengimo.

"Krizės metu projektų buvo rengiama mažiau, bet darbo netrūko. Dabar jaučiame suaktyvėjimą", – teigė vedėjas.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Giedrės Stankevičienės, statomų ar planuojamų statyti pastatų skaičius išaugo apie 30 proc.

"Statybų pagyvėjimas jaučiamas jau porą mėnesių. Tikrai prisidėjo ne po vieną projektą", – informavo pavaduotoja.

Klaipėdos rajone paprastai statomi individualūs namai. Jų statybai išduodama daugiausia leidimų.

Daugiausia naujų namų statoma arčiau Klaipėdos: Slengiuose, Mazūriškėse, Triušeliuose.

Pilys prarado populiarumą

Nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai taip pat pastebi, kad Klaipėdoje ir jos pašonėje statybos tapo aktyvesnės.

"Šiemet naujų namų statybos labai suaktyvėjo. Daugiausia žmonės sau statosi individualius namus, o ne įmonės – kvartalus. Yra pripirkta daug sklypų ir dabar juose prasidėjo veiksmas", – pasakojo nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Vadovas tvirtino, kad dažniausiai žmonės stato apie 150–200 kv. m ploto namus. Žinoma, yra ir tokių, kurių plotas siekia 300 kv. m.

"Žmonės pradėjo protingai galvoti. Suprato, kad nereikia ypač didelių namų", – tvirtino direktorius.

E.Jankaus manymu, įtakos statybų pagyvėjimui turi kylanti ekonomika, padidėję atlyginimai.

"Žmonių galimybės didėja ir jie nori įsikurti savo namuose", – pabrėžė direktorius.

Trūksta namų gerose vietose

Anot E.Jankaus, daugiabučių namų statyba nėra tokia aktyvi, kaip individualių gyvenamųjų namų. Dabar nėra statoma didelių naujų kvartalų.

Daugiabučių namų statybos tęsiamos Dragūnų kvartale, Tauralaukyje, Panevėžio gatvėje esančiame kvartale "Dangės vingis". Šalia pastarojo ruošiamasi statyti ir kotedžus.

"Statyti daug daugiabučių namų nenumatoma ir artimoje ateityje", – teigė vadovas.

E.Jankus atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje trūksta naujos statybos daugiabučių namų gerose vietose.

"Įdomus ir reikalingas projektas – Panevėžio gatvės pabaigoje statomi kotedžai. Tai viena geriausių vietų. Šalia – Danės slėnis, geras susisiekimas, netoli mokyklos, parduotuvės. Dabar neturime ko pasiūlyti klientams tokiose gerose vietose, o kotedžų paklausa yra. Populiariausia tarp pirkėjų išlieka šiaurinė miesto dalis", – komentavo vadovas.

Sunku rasti statybininkų

Pasak E.Jankaus, pabrango ir statyba. Išaugo ir medžiagų, ir pačių darbų kaina.

"Medžiagos brangsta kasmet. Vidutiniškai apie 10 proc. Apie 10 proc. yra pakilusios ir pačios darbų kainos. Tam įtakos turi ir vykdoma pastatų renovacija", – tvirtino vadovas.

Prieš trejus metus Taikos prospekto pabaigoje baigtų statyti daugiaaukščių pastatų savininkės bendrovės "BIG Būstas" komercijos direktorius Mindaugas Vėgelė pasakojo, kad vien per pastaruosius trejus metus 20–25 proc. išaugo apdailos darbų kainos.

"Statybininkų rasti sudėtinga. Krizės metu daug gerų apdailos specialistų iškeliavo į užsienį. Prisišaukti juos sezono metu – nuo pavasario iki rudens – yra sunku. Tenka daugiau mokėti, nors nesi garantuotas  dėl darbų kokybės", – komentavo vadovas.

Prašo didesnio užmokesčio

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pasakojo, kad statybų brangimą labiausiai lemia darbo jėgos brangimas. Dabar statybininkams reikia mokėti 7,3 proc. daugiau nei pernai.

"Darbo jėga brangsta, nes kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Skandinavijoje statybininkams mokama daugiau nei Lietuvoje. Tad minėtose rinkose statybos duonos paragavę asmenys yra reiklesni atlygiui. Jie turi galimybę išvykti dirbti kitur. Tai ir brangina paslaugas", – teigė prezidentas.

Pasak D.Gedvilo, 3–4 proc. yra pakilusios ir statybinių medžiagų kainos, palyginti su praėjusiais metais.

"Jei tokios tendencijos išsilaikys, tai naujos statybos namai brangs. Tačiau reikia paminėti, kad darbo jėga sudaro tik 10 proc. namo pastatymo kainos. Tai nėra labai tragiška. Kai pabrangsta statybinės medžiagos, tada naujo namo kaina iš karto išauga", – aiškino prezidentas.

D.Gedvilas prognozavo, kad ateityje statybininkų darbo užmokestis kils. Tam įtakos turės ne tik išaugusi paklausa, bet ir atlygio konvertavimas įvedus eurą.

"Minimalus atlyginimas turės pasikeisti. Jei konvertuotume dabartinį į eurus, atrodytų juokingai. Be to, kaimyninėse šalyse minimalus darbo užmokestis yra didesnis. Turės ką nors daryti", – teigė prezidentas.

D.Gedvilo nuomone, padidėjus darbo užmokesčiui, Lietuvoje nebeturėtų būti statybininkų trūkumo, kuris yra dabar. Tai paskatintų jaunus žmones siekti šios profesijos.

Butai dar brangs

Uostamiestyje suintensyvėjo ne tik statybos. Labai išaugo ir nekilnojamojo turto paklausa. Pagyvėjimas visose srityse jaučiamas nuo sausio. Pasak E.Jankaus, žmonės perka ir butus, ir žemės sklypus, ir namus.

Paklausiausi išlieka senos statybos vieno kambario butai. Tokių būstų trūksta. Auga ir nekilnojamojo turto kainos. E.Jankaus teigimu, jau prabylama, kad bus didinamos naujos statybos butų kainos.

"Nekilnojamojo turto kainos dar nėra labai pakilusios. Veikiausiai didesnėmis kainomis bus pardavinėjami dabar statomi būstai", – komentavo agentūros vadovas.

Nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimui įtakos turi planuojamas euro įvedimas. Žmonės būstus perka ir už santaupas, ir gavę paskolas iš bankų.

"BIG Būstas" pardavimų vadybininkė Vilija Bujanauskienė pasakojo, kad didžioji dalis asmenų, kurie nori įsigyti naujos statybos būstą, užduoda klausimus, susijusius su euro įvedimu.

"Žmonės seka situaciją, matė tendencijas kaimyninėse šalyse. Žino, kad konvertavimas bus į didžiąją pusę. Tai nebus ženklu, bet kai operuojama didelėmis sumomis, susidarys keli tūkstančiai. Kaimyninėse šalyse įvedus eurą, kelis mėnesius rinkoje buvo šioks toks sąstingis. Tačiau gyventojams pripratus prie naujos valiutos, rinka atsigavo. O nekilnojamojo turto kainos nesumažėjo", – teigė pardavimų vadybininkė.

Rezervuoja iš anksto

Pasak V.Bujanauskienės, žmonės nori įsigyti butą kuo pigiau – bijo laukti, nes įvedus eurą būsto kaina gali išaugti. Dabar negalintys įsigyti būsto jį rezervuoja ilgesniam laikui, kad vėliau nereikėtų permokėti.

"Žmonės bijo, kad nebūtų pabrangimo. Dabar yra puiki proga įsigyti butą. Stebime situaciją ir matome, kad kai kurie konkurentai jau yra kilstelėję kainas", – tvirtino "BIG Būstas" pardavimų vadybininkė.

V.Bujanauskienė prognozavo, kad naujos statybos būstų kainos tikrai didės. Užtenka įvertinti, kaip pastaruoju metu kito senos statybos būstų kainos.

"Nuo naujų metų pastarieji gerokai pabrango. Sausį dviejų kambarių suremontuotą butą buvo galima nupirkti už 130 tūkst.–140 tūkst. litų. Dabar ir 180 tūkst. litų prašo už tokį pat būstą be remonto. Žmonės perka senos statybos butus. Net bankai tvirtina, jog neprisimena, kada kreditavo naują statybą", – pasakojo pardavimų vadybininkė.

Neįvertina realios kainos

Senos statybos butus perkantiems žmonėms V.Bujanauskienė patarė neapsigauti. Jų kainos yra priartėjusios prie naujos statybos. Nedaug trūksta, kad jos susilygintų.

"Pavyzdžiui, senos statybos dviejų kambarių, 47 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja nuo 150 tūkst. iki 180 tūkst. litų. Tokio būsto kaina gali būti kur kas didesnė, priklausomai nuo rajono, namo būklės. Vadinasi, vienas kvadratinis metras atsieina nuo 3,2 tūkst. iki 3,8 tūkst. litų. Pas mus naujos statybos buto kvadratinio metro kaina prasideda nuo mažiau nei 3,4 tūkst. litų", – pasakojo "BIG Būstas" atstovė.

Anot jos, žmonės dažniausiai neįvertina vieno kvadratinio metro kainos. Žiūri į visumą.

"Pas mus mažiausių butų plotas siekia 65 kvadratinius metrus. Pigiausi kainuoja 220 tūkst. litų. Žmogus palygina, kad senos statybos butas kainuoja nuo 150 iki 180 tūkst. litų ir neįvertina, kad naujos statybos būsto kvadratinio metro kaina yra mažesnė", – pasakojo pardavimų vadybininkė.

Be to, anot V.Bujanauskienės, senos statybos namuose butus perkantys žmonės nepagalvoja, kiek reikės į jį investuoti ateityje. Anksčiau ar vėliau teks renovuoti. Taip pat, kad senos statybos daugiabučių namų kiemuose trūksta vietos automobiliams. Vertėtų įvertinti ir kaimynystę.

"Naujos statybos namuose negyvens asocialūs asmenys, nes jie neįpirks tokio būsto. Kaimynai bus tvarkingi. Pirkdamas senos statybos būstą, nežinai, ką gausi. Žmonės, kurie perka būstą sau, įvertina viską: ir kvadratinio metro kainą, ir kitas aplinkybes. Į tai nekreipia dėmesio ir senos statybos būstus įsigyja asmenys, kurie yra susitaupę 150 tūkst. litų ir nori investuoti, arba negauna didesnės paskolos – ieško, ką gali nupirkti už tokią sumą", – aiškino atstovė.