Nors Vašingtone įsikūręs skolintojas krizių atveju turi šimtus milijardų dolerių padėti šalims atsigauti po katastrofos, TVF generalinė direktorė Kristalina Georgieva sakė, kad tam atsiliepia įvairūs veiksniai – nuo kylančių maisto produktų kainų iki nevienodos prieigos prie vakcinų.

Kitą savaitę Vašingtone įsikūręs skolintojas paskelbs naujas augimo prognozes, tačiau K. Georgieva perspėjo, kad „šiemet tikimasi, jog augimas šiek tiek sulėtės“ nuo liepą prognozuotų 6 procentų. Jos žodžiais, „harmoningo pasaulio atsigavimo rizikos bei kliūtys tapo dar akivaizdesnės“. Atotrūkis tarp turtingų ir neturtingų šalių jų atsigavimo po pandemijos kelyje didėja. 

„Prognozuojama, kad išsivysčiusių šalių ekonomika iki 2022 m. grįš prie ikipandeminių tendencijų. Tačiau daugumai besivystančių šalių atsigauti prireiks dar daug metų, – sakė K. Georgieva. – Dėl šio uždelsto atsigavimo bus dar sunkiau išvengti ilgalaikių ekonomikos randų, įskaitant prarastas darbo vietas, o tai ypač skaudžiai paveikia jaunus žmones, moteris ir neoficialius darbuotojus“.

Pasaulinį atsigavimą po pandemijos K. Georgieva vadino tarsi „vaikščiojimu su akmenukais batuose“.

Italija ir kitos Europos šalys regi savo ekonomikos spartėjimą, bet pasaulio ekonomikos milžinės JAV ir Kinija jaučia lėtėjantį pagreitį, sakė ji. „Priešingai, daugelyje kitų šalių augimas ir toliau mažėja, tam trukdo menka prieiga prie skiepų ir ribotas politinis atsakas“, – sakė K. Georgieva.

Viena iš to priežasčių yra infliacija, išplitusi visame pasaulyje. Maisto kainos per pastaruosius metus pakilo daugiau nei 30 proc., sakė K. Georgieva, taip pat padidėjo energijos kainos. Fondas tikisi, kad kitąmet šuoliai bus mažesni, tačiau jie nesiliaus besivystančios ekonomikos šalyse, sakė K. Georgieva.

Be to, dar yra pasaulinis valstybių įsiskolinimas, kuris, jos manymu, pasiekė beveik 100 proc. bendrojo vidaus produkto.  Šių spragų pašalinimui reikės imtis priemonių, įskaitant didesnį COVID-19 vakcinų prieinamumą, tačiau K. Georgieva teigė, kad reikia „didesnio postūmio“, norint pasiekti TVF ir Pasaulio banko tikslus iki šių metų pabaigos visame pasaulyje paskiepyti 40 proc. žmonių ir 70 proc. per pirmąjį 2022 m. pusmetį.

Už pilietybės klausimus atsakinga jaunesnioji vidaus reikalų ministrė Marlene Schiappa teigė, kad pagal specialią schemą, leidžiančią būtiniesiems darbuotojams teikti prašymus dėl pilietybės praleidus Prancūzijoje mažiau nei dvejus metus vietoje reikiamų penkerių, per pastaruosius metus dėl prancūziško paso kreipėsi daugiau kaip 16 tūkst. žmonių.

Iš šių žmonių 12 012 tapo prancūzais, teigė ministrė.

Tarp darbuotojų, galinčių teikti prašymus pagal šią schemą, taip pat yra šiukšlių surinkėjai, sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikiantys specialistai ir auklės.

„Šie priekinės fronto linijos darbuotojai padėjo tautai, kai jai to reikėjo. Įprasta, kad tauta parodo jiems naudingą gestą“, – sakoma M. Schiappa pranešime.

2020 m. Prancūzijos pilietybė iš viso suteikta 61 371 žmogui.

Lina Linkevičiūtė (AFP)

„Lietuva turi nemažų sunkumų dėl lukašenkininkų organizuotos neva migrantų agresijos, brovimosi į Lietuvą. Siekiama destabilizuoti padėtį, sukelti kokių nors susirėmimų, riaušių ir panašiai. Tas veiksmas yra aiškus. Tai yra sunkumai. Pandemija taip pat yra didelis išmėginimas žmonėms, medikams, Vyriausybei, bet yra žmonių, kurie tuo tiesiog mėgaujasi: sunki padėtis, tai mes galime pasinaudoti. Veržiasi su visokiais šūkiais: šalin Vyriausybę, šalin Šimonytę“, – Eltai kalbėjo V. Landsbergis.

Visgi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką nustebino ne tik opozicijos, bet ir kai kurių valdančiųjų veiksmai. Praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis parlamentaras Audronius Ažubalis prakalbo apie tai, kad kai kuriuos dešiniųjų Vyriausybės ministrus derėtų atstatydinti.

Pandemija taip pat yra didelis išmėginimas žmonėms, medikams, Vyriausybei, bet yra žmonių, kurie tuo tiesiog mėgaujasi.

„Manau, kad ir Vyriausybės vadovė, ir pozicija turi tiesiog atsisveikinti su tais žmonėmis ir paskirti kitus. Tai nėra nieko tragiško“, – laidoje „Delfi tema“ tuomet sakė A. Ažubalis, tiesa, neįvardindamas konkrečių ministrų pavardžių.

V. Landsbergiui netikėta tai, kad tokie pareiškimai nuskambėjo būtent iš dešiniųjų valdančiajai koalicijai priklausančio politiko.

„Jeigu taip sako ir daro komuna, tai nieko naujo. Taip galima svajoti ir apie didžiąją spalio socialistinę revoliuciją, ir bus norma. Bet kai neseniai laimėjusios nuosaikių dešiniųjų jėgos, tarp jų atsiranda kažkas iš Tėvynės sąjungos, imasi bolševikų taktikos, kad kuo blogiau, tuo geriau, tai tokį elgesį sunku suvokti. Reikia paremti Vyriausybės pastangas, o ne torpeduoti ir kalbėti papildomas nesąmones“, – teigė profesorius.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas nesuprantama vadina Ministrų Kabinetui tenkančią kritiką, neva migracijos krizei suvaldyti reikalingi sprendimai buvo priimti per vėlai.

„Man nesuprantami tie pareiškimai. Vyriausybė daro teisingus žingsnius. Ieško kelių, kaip spręsti klausimus, bet puolama už tai, kam ieško sprendimo. Arba, kodėl per vėlai ieško sprendimo? Tai tu padėk. O tu ieškai priekabių. Truputį pavėlavo – tai blogai, šalin. Tai yra labai nerimta. Parėkauti apie savo stebuklingus pasiūlymus galima iš karto, bet subrandinti, apsvarstyti sprendimą Seimo valia, per demokratinį procesą reikia šiek tiek laiko, kartais ir poros savaičių. Rėkauti, kodėl ne iš karto, mes surikome, o jie dar nedaro, yra piemenų stilius“, – tvirtino V. Landsbergis.

Profesorius pabrėžia, kad kritikuoti visada yra lengviau, nei prisiimti atsakomybę. Jis laikosi pozicijos, kad opozicija apskritai nesuvokia, jog tokia savo retorika jie pakenkia ne valdantiesiems, o pačiai valstybei.

„Kritikuoti labai lengva. Stovint nuošalyje, be jokios atsakomybės, prieš tai nieko nedarius dabar smailinti liežuvius, kaip mes šitą valdžią papeiksime ir iš jos pasijuoksime. Valdžiai iš tikrųjų sunku, bet nereikia džiaugtis dėl to, kad jai sunku, nes tai valstybei sunku. O tokia opozicija mano, kad ji puola valdžią, tam, kad ji pati ateitų į valdžią. Iš tikrųjų ji kenkia valstybei, kenkia bendrai konsoliduotai valstybės gynybai“, – sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, kartu pridurdamas, kad reikalingų veiksmų būdami valdžioje nesiėmė ir dabartinės opozicijos politikai.

Reikia paremti Vyriausybės pastangas, o ne torpeduoti ir kalbėti papildomas nesąmones.

„Jie puikiai žino, kad jie nedarė, o dabar naudojasi sunkumais, kad galėtų puldinėti ir vaizduoti save iš teigiamos pusės. Putinėliai tik rankomis trina“, – teigė jis.

Profesorius neabejoja, kad vienas iš Aliaksandro Lukašenkos režimo tikslų organizuojant nelegalios migracijos srautus, buvo suardyti Lietuvos politinę sistemą.

„Yra ir mafinis kriminalas – žmonių kontrabanda, yra ir politinis tikslas, ardomasis tikslas. Visiškai aišku, kad kai kurie politiniai vadovai Rytuose yra paskelbę, kad mes taip atkeršysime, užvarysime nelegalų masę ir jūs žūsite. Tai yra naujo tipo karas. Valdžioje žmonės jau įvardija tai, ir prezidentas tai įvardija. Būtų gerai, kad visuomenė būtų vieninga ir neateitų kokie nors triukšmautojai sakydami, kad nereikia gintis, kad Lukašenka bravo vyras, mes patys jį suerzinome“, – tikino V. Landsbergis.

Kovos su korupcija organizacija 2020 metų spalio–gruodžio mėnesiais apklausė daugiau nei 40 tūkst. žmonių visose 27 ES valstybėse.

Gautais duomenimis, vidutiniškai 29 proc. apklaustųjų pasitikėjo palankumu ar gerais santykiais su draugais ir šeima, kad galėtų naudotis viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugomis.

Šeši procentai respondentų prisipažino turėję duoti kyšį.

„Sveikatos priežiūra buvo tapusi ypatingu korupcijos židiniu, kai vyriausybės stengėsi suvaldyti COVID-19 pandemiją“, – sakoma „Transparency International“ metinėje ataskaitoje apie žmonių patirtį ir korupcijos suvokimą ES.

Kyšininkavimo lygis sveikatos sektoriuje buvo didžiausias Rumunijoje (22 proc.) ir Bulgarijoje (19 proc.), o rėmimasis asmeniniais ryšiais dažniausiai pasitaikė Čekijoje (54 proc.) Ir Portugalijoje (46 proc.).

Daug respondentų taip pat teigė, kad jų vyriausybės su pandemija kovoja neskaidriai.

Prancūzijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje taip atrodė daugiau nei 60-čiai proc. respondentų.

„Transparency International“ šias išvadas pavadino „ypač keliančiomis nerimą dabartinėmis aplinkybėmis“.

Ataskaitos autoriai išskyrė Vengriją ir Lenkiją kaip šalis, kurios krizę naudoja kaip „dingstį sumenkinti demokratiją“, įvesdamos taisykles, silpninančias demokratines institucijas.

Pasak jų, buvo politikų, kurie krizę vertino kaip „galimybę gauti pelno“, pavyzdžiui, darant įtaką veido kaukių viešiesiems pirkimams ir lobizmo skandalus, į kuriuos pateko keli Vokietijos parlamentarai.

Žvelgiant už sveikatos krizės ribų, tyrimas parodė, kad trečdalis ES gyventojų mano, jog korupcija apskritai jų šalyje didėja, nors regioniniai skirtumai buvo didžiuliai.

Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad jų vyriausybė blogai sprendžia šią problemą.

Respondentai ypač nepatikliai vertino „šiltus santykius“ tarp vyriausybės ir privataus sektoriaus ir akivaizdžiai palengvėjusias sąlygas įmonėms susimažinti savo mokestines prievoles.

„Šie rezultatai turėtų būti pavojaus signalas“, – sakė „Transparency International EU“ direktorius Michielas van Hultenas.

„Galima imtis daug greitų veiksmų, – sakė jis, – pavyzdžiui, didinti lobizmo skaidrumą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu ir kovoti su mokesčių vengimu“.

Bendrovę turės palikti apie 30–40 darbuotojų, iš kanalo būstinės Prancūzijos Liono mieste sakė „Euronews“ atstovas. Kanale iš viso dirba apie 500 nuolatinių darbuotojų.

Apie 50 darbuotojų antradienį protestuodami prieš atleidimus neatėjo į darbą, pridūrė kanalo atstovas.

Pasak jo, bus tęsiamos derybos su darbuotojų atstovais. Taip pat bus sukurta naujų darbo vietų, tačiau atstovas konkretaus jų skaičiaus nepateikė.

Kanalą „Euronews“ 1993 metais įkūrė 10 visuomeninių transliuotojų, siekiant sustiprinti Europos identitetą ir integraciją.

Šiuo metu apie 88 proc. įmonės „Euronews SA“ valdo kompanija „Media Globe Networks“, teigia pats kanalas. Pasak žiniasklaidos, šią bendrovę savo ruožtu valdo Egipto milijardierius Naguibas Sawiris.

PSO teigimu, būtų klaidinga manyti, jog COVID-19 krizė eina į pabaigą, praėjus beveik metams nuo pandemijos, visame pasaulyje pareikalavusios 1,5 mln. žmonių gyvybių, pradžios.

„Vakcinos nereiškia, kad COVID bus likviduotas“, – pažymėjo PSO ekstremaliųjų situacijų vadovas Michaelas Ryanas (Maiklas Rajenas) ir pridūrė, kad toli gražu ne visi galės pasiskiepyti ateinančių metų pradžioje.

„Vakcinavimas papildys mūsų įrankių rinkinį labai svarbiu, veiksmingu instrumentu. Tačiau vien tik [vakcinų] nepakaks“, – pabrėžė ekspertas.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) taip pat paragino nesilaikyti „plintančios nuomonės, kad pandemija baigėsi“, kadangi virusas sparčiai tebeplinta pasaulyje, o dėl to susiduria su didžiuliais sunkumais ligoninės ir medikai.

Maskvos valdžia šeštadienį pranešė, kad Rusijos sostinėje atsidarė 70 vakcinavimo centrų, kuriuose pirmieji galės pasiskiepyti sveikatos priežiūros specialistai, pedagogai ir socialiniai darbuotojai.

PSO perspėjimas nuskambėjo Jungtinėms Valstijoms penktadienį antrą dieną iš eilės užfiksavus naujų COVID-19 atvejų rekordą, šaliai ruošiantis, kaip pareiškė JAV išrinktasis prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), „tamsiai žiemai“.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 15-25 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (38 proc.) suaugusių šalies gyventojų buvo patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o kiek daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų buvo nepatenkinti demokratija Lietuvoje. Kas dešimtas (10 proc.) respondentas neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Per pastaruosius 4 mėnesius gyventojų nuomonė šiuo klausimu kiek pablogėjo (5 procentiniais punktais padaugėjo nepatenkintų demokratijos veikimu šalyje), o lyginant su respondentų atsakymais prieš metus nepatenkintų demokratijos veikimu padaugėjo 8 procentiniais punktais.

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, kiek labiau patenkinti jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 1200 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai, besimokantis jaunimas. 

Labiau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.

Demokratijos veikimu šalyje yra daugiau patenkinti nei nepatenkinti tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų sąjungos rėmėjai, o tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, labiausiai nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Darbo partijos bei Laisvės partijos rėmėjai.

Apklausa vyko 2020 m. birželio 15 – 25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc..

Pasak ministro, „ Lietuva yra patikima šalis JAV verslo plėtrai, turinti palankias sąlygas įvairiems sektoriams plėtoti“.

L. Linkevičius atkreipė dėmesį į gerus šalių prekybinio, investicinio bendradarbiavimo rezultatus, pabrėždamas, kad JAV investuotojai visada gali pasitikėti Lietuvos Vyriausybės parama, sakoma pranešime.

Nuotoliniame pokalbyje dalyvavo daugiau nei 50 verslo atstovų bei Lietuvoje reziduojančių užsienio ambasadorių.

Pokalbio dalyviai domėjosi saugumo situacija regione, dezinformacijos plitimu pasinaudojant COVID-19 krize ir kaip tai gali paveikti verslo aplinką.

Amerikos prekybos rūmai (angl. American Chamber of Commerce) – nevyriausybinė verslo organizacija, atstovaujanti daugiau nei 130 JAV kompanijų bei verslininkų, dirbančių Lietuvoje. Asociacijos misija – atstovauti bendriems narių verslo interesams ir prisidėti prie verslo aplinkos gerinimo Lietuvoje. Tarp organizacijos narių yra „Hollister“, „Thermo Fisher Scientific“, „3M“, „Western Union“, IBM, „Moog“, „Nasdaq“ ir kitos pasaulinio masto JAV įmonės.

2019 metų ketvirtą ketvirtį tiesioginės JAV investicijos Lietuvoje sudarė 221,5 mln. eurų. 2019 metais Lietuvos ir JAV prekybos apyvarta siekė 1,58 mlrd. eurų. Lietuvos eksportas į JAV sudarė 1,1 mlrd. eurų, importas iš JAV – 478 mln. eurų.