Lietuviai jau priprato taip ilginti savo savaitgalius. Apie šių dienų naudą reportaže LNK žurnalistė pasikalbėjo su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidente Daiva Čibiriene.

– Tai ar naudingos yra tokios dienos?

 – Iš tikrųjų  naudingos. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris tik įsidarbino ir teisę į atostogas įgis tik po pusmečio darbo, o atostogų nori, pirmą tokį įdomų savaitgalį, kuriuo jis galėtų pasinaudoti, turi liepos mėnesį – liepos 6 d. Tądien turime Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, vadinasi, jei liepos 7 d. žmogus pasiimtų vieną laisvą dieną, gal darbdavys ją ir duotų, vis dėlto tai tik viena diena, tai jis, pasiėmęs tą vieną dieną, jau įgytų laisvą, tokį prailgintą, savaitgalį.

– Šią vasarą turime tris šventines dienas – Liepos 6-ąją, Jonines ir Žolinę. Apie Liepos 6-ąją jau paminėjote, o kaip dėl Joninių?

– Per Jonines prasiilginti atostogų nepavyks, nes ta diena yra šeštadienis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet dar turime Žolinę. Kaip su jomis?

– Žolinių šventė yra antradienį, vadinasi, galime pirmadienį, 14 d., pasigriebti vieną atostogų dieną ir turėti keturias atostogų dienas – nuo 12 iki 14 d.

– O jeigu imti 15–18 d.?

– Taip, galima, bet čia jau reikia  prašyti trijų dienų, ne visi darbdaviai išleidžia, ypač jei esi naujokas darbovietėje. O vieną dieną darbdavys gana lengvai išleidžia, net nebūtina labai anksti. Vieną dieną niekas nesugrius. 

– Vadinasi, pasiėmę vieną dieną, mes galime turėti keturias laisvas dienas?

– Taip. Tai yra teisėta, teisinga, o nuo to jūs nei pralošite, nei laimėsite. Laikoma, kad jūs tik viena diena pasinaudojote.

– O kaip finansine prasme? Juk už atostogas mes gauname atostoginius. Tai ta viena diena naudinga ar nuostolinga finansiškai?

– Atostoginiai pas mus skaičiuojasi iš trijų prieš tai buvusių mėnesių vidurkio. Pavyzdžiui, liepą yra tik 20 darbo dienų, o vidurkį skaičiuotume iš birželio, gegužės ir balandžio – jų bendras darbo dienų skaičius yra 63 dienos. Tuomet mes gausime vidurkį pamažintą, jeigu žmogaus alga visada buvo vienoda. Vadinasi, ta viena diena bus apmokėta mažesniu įkainiu, kuris skaičiuojamas iš trijų mėnesių vidurkio.

– O jei eitume ilgesnių atostogų – mėnesį, dvi savaites?

– Jei viena diena atostogų, o alga 1 tūkst. eurų, tai praloši tik du eurus. Tačiau jei eisi dešimt dienų, vadinasi du eurus reikės dauginti iš dešimties, tai jau yra 20 eurų. Dauginant iš 20-ies, jei atostogų einate liepą, – bus jau 40 eurų. Bet reikėtų vertinti viską – galbūt jūs birželio mėnesį gavote premiją ir tada liepos mėnesį labai smagu atostogauti, nes vidurkis bus didelis.

– Kuris šių metų mėnuo yra gausiausias tokių dienų, kuriomis pasiėmus atostogas galėsime atostogauti ilgiau?

 – Gausiausias tradiciškai yra gruodis, nes turime 25, 26 d. Šį mėnesį šventės prasideda pirmadienį ir baigiasi antradienį, vadinasi, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis yra trys darbo dienos, bet kas dirba nuo gruodžio 27 iki 29 d.? (juokiasi) Taigi, pasiėmus tas tris dienas, jau galima poilsiauti nuo gruodžio 23 iki 31 d. – visas devynias dienas.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė taip pat tvirtina, kad toks mokestis yra.

„Kas galėtų paneigti, kad tokio uolaus ir perdėto bankinių operacijų stabdymo ir tikrinimo priežastis yra tai, kad už tokį tikrinimą bankas neginčo tvarka nusirašo nuo tikrinamojo mokestį už paslaugą, kurios verslas neprašė ir kuri atneša nuostolius?“, – penktadienį Seime spaudos konferencijoje apie bankų klientų problemas teigė L. Mogenienė.  

„Turime faktus –  imamas mokestis. Patvirtinsime –  nuo 50 iki 65 eurų“, – pridūrė V. Butkuvienė.

Turime faktus –  imamas mokestis. Patvirtinsime –  nuo 50 iki 65 eurų.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad papildomą mokestį už mokėjimo, atliekamo į ar gaunamo iš rizikingos šalies, tikrinimą taiko kai kurie rinkos dalyviai.

„Finansų įstaiga turi atlikti išsamų tyrimą, kad būtų nustatyta, ar mokėjimas nepažeis tarptautinių sankcijų. Dėl griežtų sankcijų šiuo metu ilgiau trukti gali ir sąskaitų atidarymas“, – komentare BNS nurodė LBA.

L. Mogenienės turimais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, pernai buvo sustabdyta daugiau piniginių operacijų – du su puse karto didesnė suma lyginant su 2021 metais.

„Tai yra sustabdyta daugiau negu 162 mln. eurų. Tuo tarpu 2021 metais siekė 65 mln. eurų“, – teigė parlamentarė.

„Tik 11 mln. eurų  toliau pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. 2020 metais iš sustabdytų 40 mln. operacijų, tik 1 mln. eurų toliau turėjo eigą ir procesą. Vadinasi, dėl sustabdytų 39 mln. eurų verslas ir žmonės patyrė nepatogumus ir dažnai ir tikrus nuostolius“, – kalbėjo L. Mogenienė.  

LBA sako, kad apie tai, kad mokėjimai truks ilgiau bei bus reikalingi papildomi dokumentai, bankai savo klientus informavo dar prieš įsigaliojant tarptautinėms sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai. 

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentės teigimu, verslas turi problemų ir dėl to, kad bankuose ilgai užtrunka sąskaitų atidarymas.

„Visa tai verslui jau pradėjo trukdyti dirbti tarptautinėse rinkose, atsiranda reputacinė rizika, verslo partneriai kelia klausimą ar Lietuvoje veikiantis verslas patikimas“, – spaudos konferencijoje teigė V. Butkuvienė. 

Jos teigimu, 74 proc. rūmų narių teigia susidūrę su mokėjimų sulaikymais, 23 proc. – su sąskaitos apribojimais arba blokavimais, 13 proc. – su jos  atidarymu. 

V. Butkuvienės tvirtinimu, daugiausia problemų kyla su mokėjimais, susijusiems su trečiosiomis šalimis – JAV, Sakartvelu, Indija, Vietnamu, Pietų Korėja.

„Išeinantys mokėjimai vidutiniškai pailgėja 7-9 dienomis, įeinantys mokėjimai užtrunka 9-10 dienų. Tai reiškia, kad mūsų sutartinės sąlygos turi keistis atsiskaitymuose iš esmės“, – kalbėjo V. Butkuvienė.  

Tuo tarpu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad kai kuriems šalies bankams ignoruojant lietuviškas raides su varnelėmis, taip iškraipomi įmonių pavadinimai, todėl gali būti neapmokėtos skolos ar sąskaitos.

Pasak jos, tokia problema išaiškėjo asociacijai atlikus pustrečio šimto įmonių ir jų savininkų apklausą. 

„Bankas keičia išrašuose gavėjo pavadinimus – eliminuoja lietuviškas raides, o palieka lotyniškas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Čibirienė.

„Taip verslas nebegali naudotis įrankiais, teisingai nustatančiais, kas yra mokėtojas, ir gali būti, kad tas mokėtojas gali būti nustatytas neteisingai ir gali būti teisminės bylos dėl neapmokėtų skolų ar sąskaitų. Kas bus kaltas? Įmonė, neatkreipusi dėmesį, kad bankas nebežino lietuviškų raidžių“ – teigė ji.

„Manau, kad yra grubus net pinigų prevencijos tvarkos pažeidimas – mokėtojo pavadinimo iškraipymas“, – kalbėjo buhalterių ir auditorių atstovė.

Tuo metu LBA tvirtina, kad pagal tarptautinius susitarimus mokėjimuose į užsienio šalis informacija nurodoma lotyniškomis raidėmis.

„Tarptautiniame mokėjimo pavedime panaudojus lietuviškas raides, jos automatiškai transliteruojamos į lotyniškus atitikmenis – tai nurodyta ir finansų įstaigų mokėjimų sutartyse“, –  BNS nurodė LBA. 

Kas gali paneigti, kad bankas, surinkdamas, disponuodamas, reikalaudamas absoliučiai gilių duomenų, tiek asmeninių, tiek komercinių paslapčių, negali jais pasinaudoti, perleisti juos tiems, kas neturėtų teisės jų žinoti?

Anot D. Čibirienės, trečdalis apklausos dalyvių taip pat akcentavo, kad bankai prašo tų pačių duomenų kelis kartus, ypač kai atsiskaitoma su tais pačiais, pavyzdžiui, prekių tiekėjais. Dar trečdalis pabrėžė, kad mokėjimai būna sulaikomi, bet bankas neprašo jokių dokumentų.

„Tai liečia ne tik mokėjimus tiekėjams, bet ir išmokant darbo užmokestį net ir tada, jeigu mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad tai – „darbo užmokestis“ arba pateikiama darbo sutartis“, – kalbėjo D. Čibirienė.

Pasak jos, daug įmonių skundėsi trikdžiais dėl limitų, ypatingai įnešant grynus pinigus, nustatymo arba ilgų sąskaitų atidarymo procedūrų, o taip pat lėšų neįskaitymo be įspėjimo ar paaiškinimų.

L. Mogenienės teigimu, Lietuvos bankas (LB) sako, kad verslo ir gyventojų keliamo problemos, susijusios su jais aptarnaujančiais bankais, yra „pavienės ir neturi sisteminio pagrindo“.

Be kita ko, ji priekaištauja, kad priežastys, kodėl bankai tikrina verslo ir gyventojų mokėjimus, būna abstrakčios ir niekuo nepagrįstos, o sprendimai daromi banko tarnautojų nuožiūra.

„Kas gali paneigti, kad bankas, surinkdamas, disponuodamas, reikalaudamas absoliučiai gilių duomenų, tiek asmeninių, tiek komercinių paslapčių, negali jais pasinaudoti, perleisti juos tiems, kas neturėtų teisės jų žinoti?“, – tvirtino politikė     

Gyventojai privalo pranešti apie turimas sąskaitas užsienyje, tačiau retas tai daro, nes už duomenų nepateikimą nenumatytos jokių sankcijų - vis dėlto nuo balandžio 1-osios situacija gali pasikeisti - už šios informacijos neatskleidimą jiems grės tūkstantinės baudos, informuoja portalas delfi.lt.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigiamai vertino naują tvarką, pagal kurią nepranešusiems apie sąskaitas užsienyje bus skiriamos baudos. Esą ji taps drausminimo priemone ir suteiks daugiau aiškumo.

Ji išskyrė dvi grupes asmenų, kuriems gali būti aktualios naujos teisės aktų nuostatos ir kuriems nepateikus duomenų apie sąskaitas gali būti skirtos baudos. Pirma, tai užsienyje uždarbiaujantys, tačiau išvykimo nedeklaravę gyventojai. Paprastai vietos darbdaviai darbo užmokestį perveda į tenykštę banko sąskaitą. Antra, didesnių santaupų turintys turtingi Lietuvos verslininkai.

"Daug lietuvaičių turi terminuotus indėlius, pvz., Šveicarijos bankuose ir galvoja, kad nereikia jų deklaruoti. Iš tikrųjų reikia ne tik reikia juos deklaruoti, bet ir sumokėti mokesčius už tenykščių bankų apskaičiuotas palūkanas. Sumos gali būt mažos ir to galbūt daug kas nežino. Dėl to naudinga bus sužinoti - baudos paskatins sąmoningumą, nes kai vieną kartą pagaus, tai labai skaudės", - portalui sakė asociacijos prezidentė.

Informaciją apie praėjusiais metais užsienio bankuose atidarytas ir uždarytas sąskaitas privalu pateikti iki šių metų gegužės 1 -osios.