Toks patikrinimas vyktų asmeniui pateikus neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Apie svarstymus jį įteisinti pradėta kalbėti pernai rugpjūčio pabaigoje. Dabar įstatymų pataisos keliaus į Seimą.

Kaip Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra nepakankamas.

„Yra labai mažas skaičius darbdavių ir paslaugų gavėjų, kurie prieš įdarbindami asmenį ar prieš pradėdami gauti paslaugas patikrina, ar šis asmuo nėra teistas dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų“, – kalbėjo Monika Navickienė.

Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimas turėtų būti tikrinamas ir savanorių, praktiką, stažuotę besiruošiančių atlikti atžvilgiu. Tą daryti siūloma kartą per metus, siekiant išvengti darbdavių apkrovimo papildomais įpareigojimais.

Yra labai mažas skaičius darbdavių ir paslaugų gavėjų, kurie prieš įdarbindami asmenį ar prieš pradėdami gauti paslaugas patikrina, ar šis asmuo nėra teistas dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad siekiant palengvinti darbdaviams įgyvendinti tokią prievolę, numatoma įdiegti automatizuotą teistumo duomenų tikrinimą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimais taip pat norima įtvirtinti draudimą dirbti su vaikais ne tik tiems, kurie apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais, bet ir tiems, kurie padarė nusikalstamas veikas, bet buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba tokiu atveju, jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, taip pat esant lengvinančioms aplinkybėms.

„(...) arba jei asmuo padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, siekiant užtikrinti (...) keliamus tikslus ir maksimaliai sumažinti riziką vaikams nukentėti nuo seksualinio smurto“, – teigiama dokumente.

„Prognozuojama, kad toks teisinis reguliavimas ne tik užtikrins, kad asmenims, kuriems turėtų būti taikomi apribojimai, bus pasunkintos sąlygos įsidarbinti ar teikti paslaugas srityse, susijusiose su vaikais, tačiau reikalavimas tikrinti periodiškai (...) užtikrins ir tai, kad asmuo net ir ateityje, jau įsidarbinus, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, veikiant tokiam mechanizmui, turėtų netekti galimybės būti šalia vaikų“, – rašoma rašte.

Įstatymo pakeitime taip pat numatytas skubesnis reagavimas į policijos pareigūnų pranešimą apie galimą seksualinį smurtą prieš vaiką. Jame nurodoma, kad į tokį galimą pažeidimą turi būti reaguojama per vieną valandą.

Anksčiau spartesnė pagalba buvo numatyta reaguojant į vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje.

Šio įstatymo pakeitimais taip pat numatoma detalizuoti specializuotos pagalbos galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui poreikio vertinimą ir teikimą.

Tuo metu Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimu įvedamos baudos darbdaviui, jei šis nepatikrina, ar asmuo gali dirbti su vaikais.

Už nepatikrintą kodą būtų skiriamos nuo 300 iki 500 eurų siekiančios baudos. Didesnės baudos – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų – būtų skiriamos nustačius, kad organizacijoje dirba, stažuojasi, savanoriauja ar atlieka praktiką dirbti su vaikais dėl savo teistumo negalintis žmogus.

„Manau, kad per artimiausias dvi savaites turėtume pasiekti Vyriausybę“, – BNS sakė ministrė.

Anot jos projektai parengti, tačiau drauge su Duomenų agentūros specialistais siekiama palengvinti QR kodo tikrinimo procesą.

„Kad kuo mažiau būtų papildomų iššūkių visoms institucijoms, kurios turės rūpintis kontrole. Kai tik užtikrinsime, kad jau viską esame padarę dėl paprastesnio duomenų „suvaikščiojimo“ tarp institucijų, iš karto einame į Vyriausybę“, – sakė M. Navickienė.

Norintis su vaikais dirbti asmuo QR kodą galėtų turėti atsisiuntęs telefone ir jį pateiktų, kai to prireiktų. Darbdaviai būtų įpareigoti juos patikrinti, o to nepadarius grėstų baudos.

Anot ministrės, prašyti parodyti tokį kodą galėtų ir tėvai, samdantys vaikams korepetitorius, aukles.

Planuojama sukurti ir darbdavių kontrolės mechanizmą bei stebėseną, kaip tai veikia praktikoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Valstybinė darbo inspekcija turėtų teisę patikrinti ir įvertinti, kaip darbdavys laikosi jam priskirtos prievolės. Socialinėse įstaigose tai darytų Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentas, švietimo ir sporto – Nacionalinė švietimo agentūra, sveikatos – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą siūloma bausti iki 500 eurų bauda, už pakartotinį pažeidimą – iki 1 tūkst. eurų. Jeigu būtų aptikta, kad su vaikais vis dėlto dirba teistas asmuo, grėstų bauda nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, antrą kartą nustačius pažeidimą – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, darbdaviai būtų įpareigoti patikrinti šiuos kodus, o to nepadarius grėstų baudos.

„Viliamės, kad per mėnesį laiko pavyktų tai padaryti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.

„Mes tikrai siekiame, kad su šia problema būtų kovojama efektyviau, nepaisant to, kad šiuo metu egzistuoja įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras ir asmenys privalo pateikti pažymą, kad nėra teisti dėl sunkių ar seksualinių nusikaltimų. Tačiau ne visada darbdaviai patikrina, ar žmogus turi tokią pažymą, ne visada pats žmogus pasirūpina tuo, o mes siekiame, kad ir būtų didesnis žinojimas ir atsakomybė, kad tai yra privalu patikrinti kiekvieną žmogų, kuris nesvarbu kokioje srityje, dirba su vaikais“, – kalbėjo M. Navickienė.

Anot jos, QR kodo atsiradimas suteiks galimybę informaciją paprastu būdu pateikti darbdaviui, kuris įpareigotas jį tikrinti prieš priimdamas į darbą, taip pat ir vėliau mažiausiai kartą metuose.

„Svarbiausia, turintys individualios veiklos pažymą žmonės, dirbantys tiesiogiai su šeima, vaikais ar korepetitoriais, ar kita forma, galėtų tokį QR kodą parodyti, tėvai turėtų galimybę patikrinti. Būtų supaprastintas mechanizmas ir stebėsena, kaip yra laikomasi tikrinimo privalomumo“, – sakė M. Navickienė.

Ji teigė siūlanti griežtinsi atsakomybę ir didinti baudas darbdaviams, kurie nesilaikys prievolės patikrinti darbuotojus.

Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą siūloma bausti iki 500 eurų bauda, už pakartotinį pažeidimą – iki 1 tūkst. eurų. Jeigu būtų aptikta, kad su vaikais vis dėlto dirba teistas asmuo, grėstų bauda nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, antrą kartą nustačius pažeidimą – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.

Už vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės su grupe kolegų teikiamas pataisas antradienį po pateikimo balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 14 parlamentarų. Toliau jas svarstys Seimo komitetai.

Projektus pristačiusi A. Bilotaitė pateikė duomenis, kad per pastaruosius trejus metus seksualinio pobūdžio nusikaltimų aukomis tapo beveik tūkstantis vaikų, o tokius nusikaltimus padariusių ar įtariamų tokiomis veikomis asmenų Lietuvoje yra 2,6 tūkstančio.

„Turime užtikrinti, kad vaikais būtų pasirūpinta daug anksčiau, nei įvyksta tas lemtingas susitikimas su seksualiai prieš vaikus linkusiu nusikalsti asmeniu, taip pat užkirsti kelius ir būdus tokiems asmenims įsidarbinti įstaigose ar organizacijose, kurios teikia paslaugas vaikams“, – pristatydama projektus sakė A. Bilotaitė.

Pataisos įvestų prievolę seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims per nustatytą laiką pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo vietos pakeitimą.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato įpareigojimą asmenims su įsigalėjusiu teismo nuosprendžiu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą policijai, tačiau nėra įpareigojimo tokiems asmenims pranešti apie darbo vietos pakeitimą.

Taip pat siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiką. Pagal projektą, už tai būtų skiriamas laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia asmenims, pripažintiems kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

Tačiau, pasak pataisų iniciatorių, įstatyminis reglamentavimas palieka spragų, kuriomis gali naudotis ir naudojasi vaikų skriaudėjai. Pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už ilgalaikį jaunesnio negu 16 metų vaiko tvirkinimą arba daugiau nei vieno nepilnamečio vaiko tvirkinimą.

Policijos departamento atlikta analizė parodė, kad pusėje 2022 metais vykdytų ikiteisminių tyrimų tvirkinamieji veiksmai nepilnamečio atžvilgiu buvo atliekami ilgiau negu tris mėnesius arba dviem ar daugiau asmenų.

Antradienį taip pat pristatytos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kad asmenis, kuriems taikomi darbo su vaikais apribojimai, įdarbinusieji sulauktų nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų baudos, o nusižengus pakartotinai – iki 5 tūkst. eurų baudos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu derina dar vieną įstatymų pataisų paketą, taip pat turintį užkirsti kelią su vaikais dirbti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus teistiems asmenims. Norima jiems nustatyti prievolę gauti specialų QR kodą, kad darbdavys galėtų lengvai patikrinti, ar asmeniui nėra taikomas ribojimas dirbti su vaikais.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, darbdaviai būtų įpareigoti patikrinti šiuos kodus, o to nepadarius grėstų baudos.

Jos vadovaujama ministerija jau parengė atitinkamas įstatymų pataisas.

„Mes siekiame, kad tas dirbančiojo su vaikais kodas būtų kuo paprastesnis: nesi teistas – užsidega žalia spalva, jeigu esi teistas, – raudona. Kad per keletą akimirkų būtų galima įsitikinti, jog tas žmogus nėra baustas už sunkius nusikaltimus“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė ministrė.

Anot jos, prašyti parodyti tokį kodą galėtų ir tėvai, samdantys vaikams korepetitorius, aukles ir pan.

„Tai galiotų ir tėvams, kurie samdo savarankiškai dirbančius žmones pagalbai vaikams – korepetitoriai, būreliai, Kalėdų seneliai šventėms, kad būtų galima paprašyti parodyti kodą (...)“, – teigė M. Navickienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis sakė, kad šia paslauga galėtų pasinaudoti ir bažnyčių hierarchai.

Privatūs asmenys, bažnyčios neturėtų prievolės prašyti asmens minėto kodo.

„Jie neprivalės to dalyko daryti, čia turbūt bus labiau tėvų klausimas, ar jie reikalaus, ar prašys“, – teigė ministrė.

Norintis su vaikais dirbti asmuo šį kodą galėtų turėti atsisiuntęs telefone ir jį pateiktų, kai to prireiktų.

Įstatymo pataisomis taip pat siūlome numatyti ir periodinį, ir reguliarų prevencijos kodo tikrinimą.

Pasak M. Navickienės, šio kodo įvedimas veiktų kaip prevencija.

„Įstatymo pataisomis taip pat siūlome numatyti ir periodinį, ir reguliarų prevencijos kodo tikrinimą. Planuojame, kad tai turėtų būti atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, o (...) kai yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, jog asmeniui gali būti taikomas draudimas dirbti su vaikais, tokį prevencijos kodo patikrinimą būtų galima atlikti bet kada“, – aiškino ji.

Ministrės teigimu, planuojama sukurti ir darbdavių kontrolės mechanizmą bei stebėsena, kaip tai veikia praktikoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Valstybinė darbo inspekcija turėtų teisę patikrinti ir įvertinti, kaip darbdavys laikosi jam priskirtos prievolės. Socialinėse įstaigose tai darytų Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentas, švietimo ir sporto – Nacionalinė švietimo agentūra, sveikatos – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

„Tikiuosi, kad paskirsčius atsakomybę tarp įstaigų, tai padėtų sukurti tokį savininkiškumo jausmą, kad kiekviena sritis, kurioje yra dirbančių su vaikais darbuotojų, žinotų, suprastų ir jaustų atsakomybę, kad turi saugoti vaikus“, – kalbėjo M. Navickienė.

Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą siūloma bausti iki 500 eurų bauda, už pakartotinį pažeidimą – iki 1 tūkst. eurų. Jeigu būtų aptikta, kad su vaikais vis dėlto dirba teistas asmuo, grėstų bauda nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, antrą kartą nustačius pažeidimą – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.

Pasak M. Navickienės, numatoma ir efektyvinti pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams, numatyti reagavimo terminus, atvejo vadybą.

Vidaus reikalų ministrės patarėja Agneta Ladek ketvirtadienį priminė, kad jau inicijuotos įstatymo pataisos griežtinti atsakomybę už pakartotinį seksualinį smurtą prieš vaikus.

Siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamą ilgą laiką.

Anot jos, Policijos departamento analizė parodė, kad pernai praktiškai pusėje vykdytų ikiteisminių tyrimų tvirkinamieji veiksmai nepilnamečių atžvilgiu būdavo atliekami ilgiau nei tris mėnesius arba dviem ir daugiau asmenų.

„Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už ilgalaikį jaunesnio negu 16 metų vaiko tvirkinimą arba daugiau nei vieno nepilnamečio vaiko tvirkinimą, todėl siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamą ilgą laiką“, – sakė A. Ladek.

M. Navickienė vylėsi, kad siūlomas pataisas pavyks priimti iki šių metų pabaigos, jos pradėtų galioti kitąmet.

– Ar jūs turite paaiškinimą šiam atvejui, kodėl pirmosios instancijos teismo ir net medicinos ekspertų pripažintas pedofilu asmuo dirbo vienoje iš Alytaus gimnazijų?

– Na, iš tikrųjų, įstatymas įpareigoja kiekvieną švietimo, sveikatos, bet kurią kitą įstaigą, kuri dirba su vaikais, tikrinti savo darbuotojus, savanorius nuteistųjų registre. Tas yra privaloma ir čia ne tik seksualiniai, bet ir įvairūs kiti sunkūs nusikaltimai. Visais tais atvejais žmonės neturi teisės dirbti su vaikais. Šiuo atveju yra tokia specifinė situacija, kad to žmogaus teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Bet, kita vertus, visada, kada yra tokio pobūdžio byla, teismas turi teisę nušalinti žmogų nuo pareigų, siekiant apsaugoti jį nuo kitų nusikaltimų, siekiant apsaugoti aukas nuo galimų nusikaltimų. Tai teismas, turintis informacijos, kad žmogus dirba mokykloje… Ir kitas dalykas, jeigu mokyklos vadovė jau žinojo, tai čia yra visiškai nepateisinama. Suprantu, yra rizika, nes jeigu žmogaus nenuteistų, tada jam reikėtų gražinti atlyginimą, bet tai nėra tokia didelė rizika, kai rizikuojama vaikais.

– Bet teismai apie savo sprendimus neinformuoja mokymo įstaigų, nes, kaip jie teigia, kad teisės aktai tokios pareigos nenumato. O gal kaip tik reikėtų, na, ne tik teismams, bet bendrai teisėsaugos institucijoms tokio įpareigojimo – pranešti ne tik apie teismo sprendimus, bet net įtarimus, kad bent jau laikinai tas žmogus, kol teismas iki galo išsiaiškins, negalėtų dirbti su vaikais.

– Tai čia šiuo atveju teismas galėjo pats priimti tokį sprendimą ir neleisti dirbti žmogui. Kitas dalykas, darbdavys turi teisę tą patį padaryti, bet vėlgi reikia tam gauti informaciją. Ir dar čia yra giliau – jei byloje yra nukentėję vaikai, tai vadinasi vaiko teisių tarnyba žinojo apie byla ir žinojo, kur tas žmogus dirba. Aš net neabejoju, kad į bylą turėjo būti pateikta žmogaus charakteristika, kur jis dirba, ką veikia. Taigi visiems buvo akivaizdu, visoms byloms šalims buvo akivaizdu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai tik vienas iš tokių atvejų. Mes vis apie tokias situacijas išgirstam, nes tokių situacijų būta ir anksčiau. Gal tai yra kažkokia didelė sisteminė problema, kad iki šiol tokie įvykiai nėra pažabojami?

– Matot, aš manau, kad nėra. Aišku, galima visiškai kiekvieną atvejį apsirašyti teisės aktuose, bet vis tiek atsiras spraga tam tikra, nes ne viską numatysi. Aš sakyčiau, kad priemonės yra, yra žmonių, pareigūnų, specialistų, kurie su tuo dirba budrumas, teisėjų atsakomybė, prokuroro, kuris nagrinėja bylą, mokyklos vadovo, Vaiko teisių tarnybos. Taigi visi žino apie bylą. Tai jeigu žino apie bylą, tai reikia priimti sprendimus.

– Bet kai tiek daug atsakingų žmonių ir nėra kažkokio kraštinio žmogaus, kuris turėtų pasirūpinti, kad tokia informacija pasiektų ugdymo įstaigas, tada kyla klausimas – o kam kelti atsakomybę šiuo atveju?

– Na, kai reikia kelti atsakomybę, tada iškyla klausimas kam iš jų. Bet aš sakyčiau, net ir prokurorui, kuris palaiko kaltinimą. Jeigu jis jau turi ekspertizės išvadas, kur akivaizdu, kad dar ir liga yra žmogui. Tai bet kurią dieną bet kuris vaikas gali būti jo nauja auka. Tai čia akivaizdu, kad jis negali dirbti švietimo įstaigoje.

– Tai jūsų vertinimu, kas turėtų būti tas žmogus, kuris pirmiausiai turėtų informuoti ugdymo įstaigą?

– Manau, kad tiek teisėsaugos pareigūnai, kurie nagrinėjo bylą, tiek ir Vaiko teisių specialistai, tiek ir teismas galų gale priimdamas vienokį ar kitokį nuosprendį.

Nes kai pradedam kalbėt tik apie registrą, man kartais atrodo, kad mes „užsiliūliuojam“, atsiranda toks iškreiptas saugumo jausmas – turėsim registrą ir tada nieko daryt nereikės.

– Jeigu mes kalbėtume ne tik apie ugdymo įstaigas, bet ir, tarkime, kitas įmones, kuriose dažnai lankose vaikai, pavyzdžiui, tai gali būti įvairūs meno kolektyvai, atrakcionų parkai ar kokių kitų pramogų parkai. Kaip tada, pavyzdžiui, va tokių įstaigų darbuotojai tikrinami? Ar kol kas mes kalbame tik apie ugdymo įstaigas, tačiau negalvojame apie kitas įmones, kurių yra labai daug? Ir čia mes jau ateinam prie to klausimo – ar mums reikalingas viešasis tokių nusikaltusių asmenų registras?

– Iš tikrųjų šiandieną yra valstybėje visų nusikaltimų registras, informatikos ryšių departamentas jį valdo ir visi darbdaviai privalo kreiptis ir susirinkti duomenis apie darbuotoją. Šiandieną vyksta nemažai diskusijų ir Seime, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dėl to, kaip pakeisti tą straipsnį, kad ir atsakomybė už jo nevykdymą būtų tam tikra ir ką padaryti ypatingai su tais, kurie dirba patys sau, apie save nerenka informacijos.

– Tai pažiūrėkim į lenkus. Lenkai turi viešą tokių nusikaltusių asmenų registrą, kuris yra prieinamas viešai. Lietuvoje diskutuojama, kad galbūt  jis bus kažkiek apribotas. Ar neturėtų būti vaiko teisė į saugų ugdymą, saugų gyvenimą aukštesnė už nusikaltusio asmens anonimiškumą?

– Jeigu žiūrėt iš vaiko teisių perspektyvos, žinoma, kad mes vaikus pirmiausia turim apsaugoti. Tai yra akivaizdu ir niekam čia nekyla diskusijų. Bet mums atrodo, kad jeigu bus registras, to užteks. Tačiau mes pirmiausia turėtume kalbėt apie lytinį vaikų švietimą, apie visas kitas priemones. Nes kai pradedam kalbėt tik apie registrą, man kartais atrodo, kad mes „užsiliūliuojam“, atsiranda toks iškreiptas saugumo jausmas – turėsim registrą ir tada nieko daryt nereikės. Reikės daryt labai daug, nes vis tiek reikia visuomenę paruošti. 

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė inicijavo ir su grupe Seimo narių įregistravo įstatymų pataisas, kuriomis siūloma nustatyti prievolę seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims per nustatytą laiką pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo vietos pakeitimą.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato įpareigojimą asmenims su įsigalėjusiu teismo nuosprendžiu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą policijai, tačiau nėra įpareigojimo tokiems asmenims pranešti apie darbo vietos pakeitimą.

Taip pat siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiko tarpą.

Šiomis pataisomis siekiame atgrasyti nuo mėginimų seksualiai išnaudoti vaikus, tuo pačiu siunčiame aiškią žinią – atsakomybė už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus – neišvengiama.

„Šiomis pataisomis siekiame atgrasyti nuo mėginimų seksualiai išnaudoti vaikus, tuo pačiu siunčiame aiškią žinią – atsakomybė už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus – neišvengiama“, – pranešime cituojama pataisų iniciatorė Agnė Bilotaitė.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia asmenims, pripažintiems kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

Tačiau, pasak pataisų iniciatorių, įstatyminis reglamentavimas palieka spragų, kuriomis gali naudotis ir naudojasi vaikų skriaudėjai. Pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už ilgalaikį jaunesnio negu 16 metų vaiko tvirkinimą arba daugiau nei vieno nepilnamečio vaiko tvirkinimą.

Policijos departamento atlikta analizė parodė, kad pusėje 2022 metais vykdytų ikiteisminių tyrimų tvirkinamieji veiksmai nepilnamečio atžvilgiu buvo atliekami ilgiau negu tris mėnesius arba dviem ar daugiau asmenų.

„Už seksualinius nusikaltimus bausti asmenys kontroliuojami nepakankamai. Labai svarbu užkirsti kelius jiems dirbti su vaikais. Taip pat siekiame, kad darbdaviams, kurie nesilaiko numatytos darbo su vaikais apribojimų tvarkos išsiaiškinti dėl priimamo darbuotojo galimo teistumo, būtų numatyta administracinė atsakomybė. Deja, bet realybė rodo, kad vien paraginimo tai daryti neužtenka“, – teigia vienas iš pataisų iniciatorių Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis.

Darbdaviams, kurie netikrina informacijos apie asmens teistumą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, siūloma nustatyti administracinę atsakomybę.

Viešumas, A. Bilotaitės manymu, taip pat gali tapti gera paskata įstaigoms atsakingiau rinktis darbuotojus darbui su vaikais, todėl dar šiemet VRM Informacijos ir ryšių departamentas pradės viešinti duomenis apie įstaigas, kurios kreipėsi dėl informacijos apie asmenų teistumą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

„Šią vasarą kartu su Valstybinės darbo inspekcijos kolegomis atrinksime kelias stovyklas skirtinguose Lietuvos regionuose ir aplankysime kartu pasižiūrėdami, kaip pavyksta užtikrinti vaiko teises ir kaip darbdaviai pasiruošę užtikrinti vaikų saugumą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Tarnybos vadovė pabrėžė, kad dirbantys su vaikais negali būti teisti dėl seksualinio pobūdžio, taip pat sunkių arba labai sunkių nusikaltimų, ir darbdavio pareiga patikrinti, ar darbui su vaikais samdomi ar savanoriaujantys žmonės nėra padarę tokių nusikaltimų.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Prieš pradedant įdarbinti žmones, prieš pasirašant sutartis su savanoriais labai svarbu, kad šias pažymas turi turėti ne tik žmonės, kurie dirba, bet ir savanoriai. Jūs (vaikų laisvalaikio organizatoriai – BNS) turite kreiptis į Informacijos ir ryšių departamentą prie VRM ir išsiimti pažymas iš Kaltinamųjų, įtariamųjų ir nuteistųjų registro, kurios patvirtina, kad žmonės, kurie leis laiką su vaikais, nėra įvykdę šių nusikaltimų“, – pažymėjo I. Skuodienė.

Labai svarbu nešti žinią, kad niekas negali prisiartinti prie vaiko būdamas tokioje situacijoje.

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius per spaudos konferenciją teigė, jog taktikos sumetimais konkretus skaičius, kiek vaikų stovyklų bus patikrinta, nebus atskleidžiamas.

„Labai svarbu nešti žinią, kad niekas negali prisiartinti prie vaiko būdamas tokioje situacijoje“, – sakė vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė teigė, jog tokia akcija rengiama pirmą kartą, ja siekiama ne tik patikrinti vaikų stovyklas, bet ir atkreipti visuomenės, vaikų laisvalaikio organizatorių dėmesį, kad būtų laikomasi įstatyme nustatytų reikalavimų.

„Startuosime po trijų savaičių, tad kolegos, organizuojantys stovyklas ar būrelius, dar turi laiko kreiptis į Informacijos ir ryšių departamentą dėl pažymų, susitikrinti, susižiūrėti. Vizitai ir apsilankymai iš vaikų teisių tikrai vyks pirmą kartą. Tai, ką matome, kad tam tikra dalis smurtinių, seksualinių nusikaltimų įvyko būtent vasaros metu, vasaros stovyklose ar būreliuose“, – kalbėjo tarnybos vadovė.

I. Skuodienės pateiktais duomenimis, kasmet vasaros stovyklose poilsiauja daugiau kaip 50 tūkst. vaikų – tai yra daugiau nei 10 proc. visų Lietuvos vaikų.

J. Gricius teigė, kad taip pat Valstybinė darbo inspekcija tikrins, ar darbdaviai laikosi teisės aktų įdarbindami jaunuolius vasarai.

„Kiekvieną rudenį Darbo inspekcija sulaukia jaunų nuviltų žmonių prašymų dėl įvairių skundų, jauniems asmenims sumokama tik dalis atlyginimo, fiksuojame nelegalaus darbo faktus, kurie gėdingi teisinės valstybės sąlygomis“, – kalbėjo J. Gricius.

Darbdaviai turėtų teisę neįdarbinti tokio kodo nepateikusių asmenų, jei jų pareigos būtų susijusios su vaikais.

„Vaiko gerovė ir saugumas, nesvarbu kokioje aplinkoje jie bebūtų, svarbiausias valstybės prioritetas“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas.

Anot jo, ministerijos specialistai su kitų institucijų atstovais nuolat ieško tiek prevencinių, tiek smurtines ar nusikalstamas veikas užkardančių sprendimų.

„Šiuo metu intensyviai diskutuojame apie įvairių vaikų saugumą užtikrinančių priemonių diegimą“, – teigė patarėjas.

Vaiko gerovė ir saugumas, nesvarbu kokioje aplinkoje jie bebūtų, svarbiausias valstybės prioritetas.

Svarstoma, kad QR kodas būtų susietas su Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registru. Ar jį suformuoti, spręstų pats su vaikais norintis dirbti asmuo, bet jo negavęs darbdavys galėtų atsisakyti priimti asmenį į darbą.

Darbdavys nuskenavęs kodą patikrintų, ar darbuotojas atitinka reikalavimus dirbti su vaikais.

Šis reikalavimas galėtų būti taikomas ir savanoriams, ir dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymą.

Dar viena svarstoma naujovė – susieti Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registrą su „Sodros“ duomenų baze, kad už nusikaltimus prieš vaikus teistam asmeniui nutarus įsidarbinti ugdymo įstaigoje ar kitur, darbdavys gautų žinutę apie jo teistumą. Taip pat darbovietė būtų informuota, jeigu jos darbuotojas būtų nuteistas už tokius nusikaltimus.

Šiomis priemonėmis norima užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, kad kaltais dėl seksualinių nusikaltimų, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos ir panašius nusikaltimus pripažinti asmenys nedirbtų su vaikais.

Svarstoma, kad įdiegus minėtas priemones, būtų galima darbdaviams įtvirtinti tūkstantines baudas už pareigos nevykdymą.

– Kaip vertinate šią parlamentarų idėją?

– Na, iš tikrųjų, jau yra draudimas žmonėms, teistiems už seksualinius nusikaltimus, dirbti ir kitą veiklą su vaikais atlikti. Jeigu kalbėti apie kitus nusikaltimus, tai turbūt tada kyla klausimas, ką įstatymų leidėjas pasirenka – ar tai yra žmonės, teisti už tyčinius, smurtinius nusikaltimus, ar tai yra visi. Taip pat, kokia tai yra veikla. Šiandien Šveitimo įstatymas ir Valstybės tarnyba draudžia visiems teistiems žmonėms dirbti su vaikais. Tada klausimas yra labiau apie žmones, kurie turi įvairius būrelius, užklasines įvairias veiklas, yra socialiniai darbuotojai ir t. t. Klausimas yra platus, ypač jeigu kalbame apie moralinę, dorovinę pusę – ar žmonės, linkę nusikalsti arba gyvenantys nusikalstamą gyvenimą, propaguojantys nusikalstamas idėjas neperduotų jų vaikams. Čia tikslas yra akivaizdus, tik kaip įtvirtinti tuos ribojimus, kad jie nepažeistų kitų vertybių, teisinės sistemos?

– Tuomet žmonės, kurie yra teisti, atlikę bausmę (ne už seksualinius nusikaltimus), gali skųstis, kad jiems neleidžia dirbti?

– Matot, turbūt nusikaltimas nusikaltimui nėra lygus. Pavyzdžiui, netyčinę avariją sukėlę asmenys ir už prekybą narkotikais, psichotropinėmis medžiagomis teistas žmogus. Klausimas, ar jis dar kartą nedarys to paties ir ar neįtrauks nepilnamečių?

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dabar, kaip suprantu, teisti asmenys negali dirbti švietimo įstaigose – darželiuose, mokyklose. Tačiau būreliuose, užklasinėje veikloje, stovyklose gali dirbti ir teisti, ir teisti net už seksualinius nusikaltimus žmonės?

– Nuo tada, kai buvo ratifikuota Lanzarotės konvencija, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, galioja draudimas žmonėms, kurie yra teisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dirbti ar atlikti kokią nors veiklą su vaikais. Šis reikalavimas yra perkeltas ir į mūsų Vaiko teisių pagrindų įstatymą. Šiuo atveju kiekvienas darbdavys, priimdamas į darbą asmenį, kuris dirbs ar turės kitokį tiesioginį kontaktą su vaikais (tai gali būti net ir mokyklinio autobuso vairuotojas), privalo gauti pažymą, kad tas žmogus nėra teistas. Tas pats yra pasakytina ir apie savanorius, t. y. žmogus, kuris nori įtraukti savanorius į savo veiklą, taip pat turi gauti šią pažymą. Jeigu mes kalbame apie būrelius, kurie yra vieno žmogaus, pavyzdžiui, dailės studija, krepšinio būrelis ar kt., tokiais atvejais žmogus irgi pats apie save gali gauti informaciją, tačiau šiuo atveju tėvai yra tie žmonės, kurie turėtų pareikalauti tokios pažymos. Tai gali atrodyti kaip žeminantis dalykas, bet žmogus, kuris yra padaręs seksualinį nusikaltimą, atrodo taip pat, kaip bet kuris kitas gatvėje sutiktas žmogus. Vien tikėtis, kad jis toks nėra – neužtenka.

– Tėvai tos pažymos turėtų prašyti tada, kai būrelį individualiai daro žmogus, kai ne organizacija jį samdo?

– Jei Teistiems draus dirbti su vaikaistai yra institucija, galima ir jos prašyti, klausti, bet kuris darbdavys turėtų būti atsakingas už tai, turėti dokumentus ir žinoti, ką jis samdo. Tačiau jeigu tai yra individualus darbas, tai akivaizdu, kad niekas kitas jo nekontroliuoja, tik jis pats.