„Svarstėme, kol atvejų skaičiaus augimas nebuvo toks didelis, koks yra dabar. Dabar svarstyti nebegalima. Tiesiog Vyriausybė jau turėjo priimti priemones“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.

Sekmadienį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad viešojo maitinimo įstaigos įsipareigoja, kad, pavyzdžiui, eilėse ir prie baro prekystalio bus laikomasi 1 metro atstumo, kaukės bus dėvimos nuolat patalpose ir kieme, išskyrus, kuomet sėdima prie stalo, prie kurio valgoma ir geriama, ar rūkoma tam skirtose ir specialiai pažymėtose vietose.

Gėrimai gali būti vartojami tik baro zonoje – iki 2 metrų nuo baro prekystalio spinduliu arba sėdint prie stalų; sėdimos vietos valgymui ir gėrimams vartoti turi būti zonomis atskirtos nuo šokiams skirtos erdvės ir pan.

Taip pat būtinas rankų dezinfekavimas prie įėjimo, prie baro ir tualetuose; „One-in-one-out“ (vienas išeinantis – vienas įeinantis) principo taikymas prie įėjimo durų, kai patalpos užpildytos; rekomenduojamas lankytojų kūno temperatūros matavimas prie įėjimo durų ar patalpų viduje (priklausomai nuo renginio pobūdžio), neįleidžiant tų, kurių kūno temperatūra viršija NVSC rekomenduotą normą.

Buvo numatytas lankytojų registravimas prie įėjimo ar viduje, išsaugant kiekvieno lankytojo mobiliojo telefono numerį 21 dieną, o židinio atsiradimo atveju pateikiant visų tos paros lankytojų mobiliųjų telefonų numerių išklotinę NVSC.

Tuo metu Vyriausybė nutarimo pakeitimo projektu trečiadienį nusprendė trumpinti maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laiką: šių įstaigų veikla bus leidžiama nuo 7 iki 24 valandos.

Lankytojų registracija Vyriausybės nuo pirmadienio nustatyta laisvalaikio, pramogų, renginių, viešojo maitinimo ir kitose vietose.

„Duomenų apsauga tikrai bus užtikrinta, juolab bus tikrai stengiamasi rinkti minimalią informaciją, kuri iš esmės leistų tik rasti tą žmogų, jei paaiškėtų, kad buvo užsikrėtusių asmenų, reikėtų išsiaiškinti, koks ten yra židinys. Pildyti bus galima tiek vieną, tiek kitą formą, priklausys nuo to, kokią formą pasiruoš maitinimo įstaiga“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

„Pateikti, tikėtina, reikės vardą, pavardę ir telefono numerį. Bet šiuo metu minimalus duomenų paketas dar yra aptarinėjamas ir derinamas“, – pridūrė jis.

Lankytojų registracija nuo pirmadienio nustatyta laisvalaikio, pramogų, renginių, viešojo maitinimo ir kitose vietose.

„Tikrai nieko asmeniškai prieš neturiu ir niekas neturi prieš naktinius klubus ir pasilinksminimo vietas, bet turime suprasti, kad reikia ieškoti kompromiso tarp visuomenės saugumo ir verslo, jo galimybių veikti. Tikrai ne tik naktiniai klubai patiria pačių įvairiausių sunkumų. Kad ir koks būtų suvaržymas, ar tai yra nuotolinis darbas, ar tai yra ugdymo apribojimas pereinant į nuotolinį mokymą kai kuriose savivaldybėse, tai taip pat yra poveikis verslui, izoliavimo taisyklės irgi yra poveikis verslui“, – „Žinių radijui" teigė ministras.

Reaguodamas į Vilniaus naktinio aljanso pasisakymą, kad dėl Vyriausybės sprendimo bus kreiptasi į teismą, A. Veryga pabrėžė, kad verslininkai turi tokią teisę, bet prašo daugiau supratingumo.

„Tai labai norėčiau tikėtis, kad ir tie verslininkai, kurie dabar kalba apie teismus (suprastų situaciją – ELTA). Žinoma, jie tokią teisę turi, ir kiekvienas turi teisę ginti save, bandyti įrodyti savo tiesą, bet mes visi turėtume suprasti, kad apsisaugoti mūsų visų bendras reikalas, ir tegul tos priemonės yra nemalonios, skausmingos, bet jos leis išsaugoti gyvybes. Ir, manau, tie verslininkai taip pat turi artimų žmonių, kuriuos norėtų matyti gyvus ir sveikus“, – teigė jis.

Vyriausybė nutarimo pakeitimo projektu trečiadienį nusprendė trumpinti maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laiką: šių įstaigų veikla bus leidžiama nuo 7 iki 24 valandos.

Darbo laiko ribojimai nebus taikomi tais atvejais, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas kitais būdais, kai viešasis maitinimas teikiamas įmonių, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įstaigų teritorijose ir patalpose. Darbo laikas nebus apribotas kazino ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktuose, jei šiose vietose neteikiama viešojo maitinimo paslauga.

Lankytojų registracija Vyriausybės nuo pirmadienio nustatyta laisvalaikio, pramogų, renginių, viešojo maitinimo ir kitose vietose.

„Pats kontrolės mechanizmas gali būti įvairus, tiek ir savivaldybės atrenkami padaliniai, tiek ir policija, bet turėtume kalbėti ne apie tai. Ne dėl valstybės ar valdžios institucijų institucijų tai daroma. Tai daroma dėl mūsų pačių, nes kuo daugiau bus neatsekamų kontaktų, tuo bus didesnis plitimas ir mūsų viešasis gyvenimas patirs didžiulių iššūkių“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Premjero teigimu, lankytojų registraciją turės užtikrinti paslaugų teikėjai, tačiau lankytojai taip pat turėtų būti tuo suinteresuoti.

„Aš manau, kad tai užtikrins šitų paslaugų teikėjas ir tiesiog mes patys – visi, kurie nori patekti, lankytis. Mes privalome tuos kontaktus palikti dėl labai paprastos priežasties. (...) Susirgimų skaičius auga ir atrasti kontaktus, nustatyti plitimo kryptis sudėtinga“, – sakė S. Skvernelis.

Lankytojų registracija Vyriausybės nutarimu nustatyta laisvalaikio, pramogų, renginių, viešojo maitinimo ir kitose vietose.

Vyriausybės nutarimu taip pat trumpinamas maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laikas: šių įstaigų veikla bus vykdoma nuo 7 iki 24 valandos.

„Yra netikėti (sprendimai – ELTA), nes dar turės būti nustatytos tvarkos, kaip tai bus įgyvendinta. Kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų, ypač dėl įgyvendinimo. Viena vertus, kaip ir atrodo, yra pasirinkimas – arba visiškas karantinas arba tam tikri ribojimai. Pasipylė klausimai dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo, duomenų surinkimo, kaip, kokie duomenys turės būti renkami. Daugybė klausimų pasipylė. Visi dabar išgyvena tokį lengvą šoką, žiūri, aiškinasi, kaip čia reikės gyventi“, – Eltai kalbėjo A. Romanovskis.

Anot jo, nors tokios priemonės atbaidys dalį klientų, tačiau tai geriau nei visuotinis karantinas.

„Kita vertus, suprantu, kad tai netiesioginė priemonė srautų mažinimui. Tokios priemonės atbaidys dalį klientų. Aišku, visada yra ta alternatyva, kurios visi nenorime, tai visiškas uždarymas. Suprantu, kad tas pasirinkimas ir buvo toks, sakyčiau, inovatyvus ir labai netikėtas. (...) Buvo renkamasi tarp visiško uždarymo paliekant tam tikrus saugiklius, kurie mažins klientų skaičių, bet neuždarys iki galo“, – teigė LVK prezidentas.

Jis taip pat siūlė atskirti naktinius klubus nuo barų ir nuo bendro maitinimo įstaigų.

„Dabar visiems taikomi (reikalavimai – ELTA). (...) Sunku vertinti pačios priemonės efektyvumą, bet tai yra naujiena ir būdas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Tačiau akivaizdu, kad epidemiologinė situacija blogėja, todėl tam tikri valdymo dalykai turi būti taikomi neišvengiamai“, – Eltai sakė A. Romanovskis.

Lankytojų registracija Vyriausybės nutarimu nuo pirmadienio nustatyta laisvalaikio, pramogų, renginių, viešojo maitinimo ir kitose vietose.

Vyriausybės nutarimu taip pat trumpinamas maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laikas: šių įstaigų veikla bus vykdoma nuo 7 iki 24 valandos.

Aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas sako, kad Europoje jau yra precendentų, kuomet barų ir naktinių klubų savininkai bei jų atstovai dėl panašių draudimų inicijuoja ginčus teismuose.

„Mes jau kalbame su teisininkais. Yra bylų ir Didžiojoje Britanijoje, aš šiandien buvau susitikime su įvairių šalių atstovais ir jie pasakė, kad paskelbti barus pavojingomis vietomis jie laiko klaidingu“, – BNS sakė M. A. Haroldas.

„Šita praktika Vakaruose yra laikoma klaida. Aš galvojau, kad Lietuvoje tos pačios klaidos nepadarysime. O šiandien gaunu žinutę, kad ir Lietuva padarė tą patį. Ir ji rėmėsi Vakarų praktika“, – kalbėjo Vilniaus naktinio aljanso vadovas.

Tiek jis, tiek Vilniaus baro „Piano Man“ valdytojos įmonės „BrandFood“ vadovas Saulius Galdikas sakė, kad Vyriausybės sprendimas buvo itin netikėtas, nes iki šiol buvo sakoma, jog šie sprendimai yra savivaldybės kompetencija.

„Jaučiamės apgauti iš Vyriausybės pusės. Paskutines kelias savaites buvo intensyviai komunikuojama, kad spręsti šitas problemas yra savivaldybės kompetencija“, – BNS sakė S. Galdikas.

Vos prieš kelias dienas savivaldybė ir Vilniaus naktinis aljansas pristatė #SafeVilnius žemėlapį, kuriame sužymėtos saugiausios pasilinksminimo vietos.

„Čia tikrai yra žaibas iš giedro dangaus (…) Mes sukūrėme pavyzdines saugumo programas Vilniuje. Tai programai buvo leista veikti tris dienas ir tada pasako, kad nieko nebus. Tai tikrai yra labai neatsakinga, aš šokiruotas“, – sakė M. A. Haroldas.

S. Galdikas sakė, kad barai ir naktiniai klubai jau buvo sutarę dėl papildomų saugumo priemonių pasilinksminimo vietose.

„Ten dalyvavo ir NVSC, kuri yra organizacija po Vyriausybės sparnu. Visas tas procesas vyko. Dabar sėdime ir patys galvojame, ką tai gali mums reikšti, nes tam tikrai nebuvome pasiruošę“, – teigė „Piano Man֧“ vadovas.

Naktiniams klubams – mirties nuosprendis

Pasak M. A. Haroldo, barai ir naktiniai klubai papildomus sprendimus dėl saugumo siūlė dar prieš porą mėnesių, kai situacija Lietuvoje dar nebuvo tokia bloga kaip dabar.

Jo teigimu, būtent šios įstaigos siūlė registruoti žmones, siekiant atsekti susirgusius ir kontaktą su sergančiais turėjusius barų lankytojus.

„Viskas galėjo būti padaryta prieš porą mėnesių ir mes siūlėme visokias priemones. Prašėme daugiau kontrolės, o dabar jie kaltina barų sektorių dėl viruso plitimo?“ – klausė M. A. Haroldas.

„Du kartus buvome pasitarimuose su Sveikatos apsaugos ministerija ir ji nepritarė registravimo prievolei. Jiems nebuvo įdomu siūlymai dėl daugiau apsaugos priemonių, jie tiesiog sakė, kad žiūrės į situaciją ir nieko nebedarė“, – sakė jis.

Pasak jo, leidimas dirbti tik iki vidurnakčio naktiniams klubams, kurie didžiausių lankytojų srautų sulaukia būtent po 24 valandos, faktiškai yra „mirties nuosprendis“.

„Naktiniams klubams tai yra mirties nuosprendis. Barai irgi jau buvo ant ribos. Dabar gaus dar mažiau pajamų. Dar blogiau, nekalbant apie ekonominį aspektą, neteisinga išmesti visus žmones į gatvę tą pačią minutę“, – piktinosi M. A. Haroldas.

S. Galdikas teigė, kad dėl karantino ir vėliau įvestų papildomų apribojimų baras ir dabar balansuoja ant nuostolių ribos.

„Dabar dirbame, balansuojame ant nuostolio ribos, tai dabar bus tik aiškus nuostolis. Kiek čia kas tą nuostolį norės laikyti, nežinome“, – sakė „Piano Man“ vadovas.

Jo teigimu, iki vidurnakčio apribojus barų veiklą, mažės darbo apimtys, o to pasekmė – personalo mažėjimas, prastovos.

„Laukia darbo krūvio mažėjimas, tai reiškia, kad reikės dirbti mažiau žmonių, fiziškai dirbsime trumpiau, kas reiškia apyvartų mažėjimą, užsakymų, darbo užmokesčio, turbūt, ir personalo mažėjimą“, – teigė S. Galdikas.

Abu pašnekovai teigė, kad duomenų, jog barai yra išskirtinai nesaugūs, nėra.

„Barus lengviausia uždrausti, tai ėmė ir uždraudė, nors jokios statistikos, duomenų, kad čia yra blogai, nėra, ir būti negali“, – tvirtino S. Galdikas.

Precedentas – Berlyne

Europoje toliau sparčiai plintant koronavirusui, šalys imasi vis griežtesnių viešojo gyvenimo ribojimų, o kai kurios jau grįžta ir prie karantino.

Tokie ribojimai yra itin skausmingi ne tik turizmo ir apgyvendinimo paslaugų tiekėjams, bet ir barams, naktiniams klubams ir kavinėms, kurių veikla šiemet jau buvo suvaržyta pavasarį.

Barų darbą iki 23 valandos apriboti buvo nusprendusi ir Vokietijos sostinės Berlyno valdžia, tačiau restoranų savininkai kreipėsi į teismą ir bylą laimėjo. Teismas nusprendė, kad tokie ribojimai yra neproporcingi, be to, trūksta įrodymų, kad barai, reikalaujantys kaukių dėvėjimo ir kuriuose tarp staliukų išlaikomas saugus atstumas, prisideda prie augančių užsikrėtimų skaičių.

Barų, naktinių klubų ir restoranų darbo laiko ribojimai taip pat buvo atšaukti Badeno-Viurtembergo, Saksonijos, Žemutinės Saksonijos ir Saro krašto žemėse.

„Kažkokio papildomo derinimo (su maitinimo įstaigomis – ELTA) nebuvo. Mes esame ne kartą girdėję verslo nuomonę, o, jų nuomone, jie viską gali užtikrinti. Deja, gyvenimas rodo šiek tiek kitą situaciją. Juolab kad ir medikų rekomendacijas girdėjome, įsiklausėme.

O dėl pačio darbo laiko tai yra apsisprendimo klausimas. Vyriausybė apsisprendė tokį laiką nustatyti. 24 valanda tikrai yra pakankamas laikas žmonėms, kurie ateina ne į naktinį klubą, bet į restoraną tiesiog pavakarieniauti, pavalgyti, pabūti su savo artimaisiais. Ir toks laikas, matyt, yra logiškas. Tuo labiau kad ir kai kurios kitos šalys panašų laiką yra nusistačiusios“, – teigė A. Veryga.

Vyriausybė nutarimo pakeitimo projektu trečiadienį nusprendė trumpinti maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laiką: šių įstaigų veikla bus leidžiama nuo 7 iki 24 valandos.

Darbo laiko ribojimai nebus taikomi tais atvejais, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas kitais būdais, kai viešasis maitinimas teikiamas įmonių, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įstaigų teritorijose ir patalpose. Darbo laikas nebus apribotas kazino ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktuose, jei šiose vietose neteikiama viešojo maitinimo paslauga.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas sako, kad darbo laiką trumpinti reikia, tačiau šis laikas, anot, jo, netinkamas tokioms diskusijoms.

„Prieš pandemiją kalbėjom ir mano asmeninė nuomonė buvo, kad galime kalbėti apie trumpesnes darbo savaites arba sutrumpinti dienos darbo trukmę kokia viena valanda, nes darbas tampa vis intensyvesnis, reikalaujantis didesnių emocinių, intelektualinių sąnaudų ir atsistatymui reikia daugiau laiko. Tokia nuomonė buvo, bet kalbėti šiandien apie tai gal ne visiškai rimta“, – BNS sakė D. Arlauskas.

Anot jo, nelogiška esant krizės dugne kalbėti apie vartojimo didinimą, nekalbant apie tai, kas uždirbs tuos pinigus.

„Aš labai pradedu galvoti, ar premjero patarėjai teisingai suformulavo jam žinią, kurią reikia perduoti visuomenei“, – pridūrė jis.

Tuo metu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad pati idėja yra gera, tačiau reikia atsižvelgti ir į tuos, dėl kurių darbo pobūdžio sudėtinga trumpinti laiką.

„Šitas principas yra geras, nes jau girdėjus esu ir Lietuvoj žinau įmonių, kur dirba penktadienį iki pietų ir darbo našumas žmonių dėl to nekrenta, jie tuos darbus padaro ir viską suplanuoja. Bet kiek turime ir įmonių, kurioms reikia viršvalandžių, kurios dirba labai ilgai, ištisom parom“, – BNS sakė K. Krupavičienė.

Jis teigė abejojanti, ar šiuo metu žmonės turės pakankamai pinigų lankyti Lietuvą ar kitur juos leisti.

Premjeras ketvirtadienį Seime sakė, kad pusdienis papildomo poilsio didintų darbo efektyvumą. Anot  jo, jei atskiruose sektoriuose reikėtų, valstybė galėtų pasamdyti daugiau darbuotojų.

Dviejų su puse dienos dienos savaitgalį svarsto įvesti Kinija, kur skatinamas vartojimas taip siekiant pagelbėti ekonomikai.

„Tai yra neišvengiamas procesas. Anksčiau ar vėliau vis daugiau tokių įmonių, kurios naudos tą naują instrumentą. Vadinčiau jį tokiu socialiniu instrumentu didinti lojalumą darbuotojų, nes dabar apskritai vyksta kova dėl žmogiškųjų resursų. Ne tik pinigai lemia (...) Atsiranda kiti interesai: kokie santykiai su vadovu, koks socialinis paketas, kokias taiko tam tikras programas darbuotojų kvalifikacijai kelti, karjeros galimybėms“, – Eltai sakė D. Arlauskas.

Anot jo, šių laikų darbuotojams neužtenka vien tik didinti atlyginimus, jie siekia ir socialinių garantijų.

„Įmonės supranta, kad dar gali didinti darbuotojų atlyginimą, bet kažkas, ypatingai darbuotojų požiūriu į darbdavį, nelabai kas pasikeis, nes kitas gali tiesiog perpirkti. Socialiniai paketai turi žymiai didesnį poveikį. Kadangi darbas tampa vis sudėtingesnis, jis emociškai vis labiau išsekina darbuotojus, kitiems žmonėms reikia vis daugiau atstatyti savo energiją, kad galėtų produktyviai dirbti. (...)

Kadangi darbas tampa vis sudėtingesnis, jis emociškai vis labiau išsekina darbuotojus.

Todėl dirbant fizinį darbą užtenka dviejų dienų (pailsėti. – ELTA), bet norint dirbti produktyviai, ten kur yra didelė emocinė įtampa, kur kūrybinis procesas labai intensyvus, ten tų dviejų dienų nelabai užteks, tada reikia tikrai daugiau laiko. Mano paminėti šie du dalykai tiesiogiai susiję su tuo, kad kai kas jau pradeda eksperimentuoti su ilgesnėmis atostogomis, trumpesnėmis darbo dienomis ar trumpesne savaite“, – Eltai teigė jis.

Darbdavių konfederacijos prezidento teigimu, darbo laiko trumpinimas daugiau prasmės turėtų dirbant kūrybinį darbą.

„Netikiu, kad jei žmonės dirba konvejerinį darbą, ten plačiai taikytų (tokią praktiką. – ELTA). Konvejerius gali lengvai pakeisti robotai, ten nėra didelės prasmės. Daugiau prasmės ten, kur yra daug kūrybinio darbo, kur nauji produktai kuriami, kur žmogiškieji resursai yra labai brangūs. Jų nėra lengva surasti rinkoje ir tada atsiranda plačiau taikomi stimuliavimo mechanizmai“, – sakė D. Arlauskas.

Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimas rodo, kad Lietuva patenka į daugiausiai dirbančių šalių dešimtuką – skaičiuojama, kad vidutiniškai šalies gyventojas per metus darbe praleidžia 1885 valandas. Latvijoje šis rodiklis siekia 1910, Estijoje – 1855 valandas.

Tuo metu Švedijos piliečiai per metus darbe praleidžia 1621 valandą, Šveicarijos – 1590, Belgijos – 1551 valandą. Danijoje darbo savaitė jau kelis dešimtmečius sutrumpinta iki 37 val., bet norima ją trumpinti net iki 30 val. Danijos atstovai tokią idėją rekomendavo priimti ir Lietuvai.