„Manyčiau, kad tikimybė nėra labai didelė, nes besivystančios rinkos dar tikrai nemato šviesos tunelio gale ir jos būtent daugiausia lėmė ir tebelemia naftos paklausos augimą, o kita didelė rinka, JAV, susiduria su antrąja koronaviruso grėsme“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, daug įtakos naftos kainoms turės ir vasarą dėl COVID-19 pandemijos sumažėjęs keliautojų skaičius.

„Naftos atsargos prieš prasidedant sezonui (vasaros – ELTA) yra labai didelės. Buvo vilčių, kad atsigavus ekonomikai kelionių skaičius išaugs, bet dabar, kadangi apribojimai yra netgi tarp valstijų įvedami vėl, tai tų kelionių didesnių turbūt nebus vasarą ir sezonas nemaža dalimi bus prarastas. Juolab didžiausi atvejų skaičiai yra Pietų valstijose, kur dažniausiai žmonės vykdavo. Turint tai omeny, manau, kad atsargų lygis išliks aukštas ir neleis kilti naftos kainoms“, – teigė ekonomistas.

Anot Ž. Maurico, Lietuvoje pastaruoju metu keliais centais už litrą pabrangę degalai didesnio kainos augimo taip pat neturėtų patirti.

„JAV yra labai didelė grėsmė, kad sezonas vasaros nebus kelionių kupinas, ko buvo tikimasi prieš kelias savaites. Dabar netgi yra grėsmė, kad naftos kaina gali pasikoreguoti į apačią“, – pridūrė jis.

Anot Ž. Maurico, Lietuvoje pastaruoju metu keliais centais už litrą pabrangę degalai didesnio kainos augimo taip pat neturėtų patirti.

„Nėra lengva prognozuoti, tačiau didelio kilimo, spurto nebeturėtų būti, nes optimizmas, kuris vyravo gegužę, birželio pradžioje, po truputį išblėsta“, – Eltai sakė jis.

Antradienio duomenimis, JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina kelias dienas laikosi apie 40 JAV dolerių už barelį, o tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ rūšies naftos kaina – apie 43 JAV dolerio už barelį.

JAV naftos kaina dėl paklausos trūkumo balandį buvo kritusi iki rekordinių žemumų.

ELTA primena, kad Europos Komisija atnaujino prognozes Lietuvai, kuriose numato, jog reikšmingas energinių kainų smukimas lems, kad infliacija šiemet sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo 2021 m. tikimasi, kad infliacija sieks 1,5 proc.

„Lenkijoje benzino kaina be mokesčių šiuo metu krito iki žemiau nei 30 euro centų (už litrą – ELTA), kai Lietuvoje benzino kaina be mokesčių nukritusi iki 43 euro centų. Daugiau nei trečdaliu brangesnis Lietuvoje benzinas negu Lenkijoje, nors iki Naujųjų jis stipriai koreliuodavo su kaimynais“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė S. Gentvilas.

„Tas pats galioja ir dyzelinui, kuris visą laikotarpį koreliavo su kaimynais, tačiau paskutiniais mėnesiais, ypač kovą, kritus kainoms pasaulio rinkose, Lietuvos naftos produktų prekybininkai išlaikė dyzelino kainą ties 54 euro centais, kai tuo tarpu Lenkijoje kaina krito iki 41 euro cento, o Latvijoje iki 33 euro centų“, – pridūrė parlamentaras.

S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje mokesčiai už benziną yra žymiai mažesni nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tačiau kaina yra „žymiai aukštesnė nei ES vidurkis“.

„Tai rodo, kad arba yra tiekime sudėtingumas, arba prekyboje galimai neefektyvi konkurencija, kuri leidžia didinti kainą“, – sakė S. Gentvilas.

Tuo metu dyzelino rinkoje, pasak Seimo nario, situacija yra geresnė ir čia esama arti ES vidurkio.

„Tačiau, žvelgiant į kaimynines šalis, matome, kad Lietuvoje tiek benzino, tiek dyzelino kainos krito mažiausiai ir tai, kas atrodo šiandien pigu Lietuvoje, turėtų būti žymiau pigiau, palyginti su tais parametrais, kiek atpigo kuras Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Nei Latvija, nei Estija neturi savo naftos produktų perdirbimo gamyklos, ką mes turime Mažeikiuose, ir turėdami vienintelę naftos perdirbimo gamyklą mes vis dar išlaikome aukštesnę kainą“, – sakė parlamentaras.

Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas sakė, kad labiausiai vežėjai pasigenda „sinchroninio naftos ir kuro kainos kilimo ir leidimosi galutinėje prekyboje“.

„Galimai čia yra dalykai, kuriuos reikėtų akyliau pasižiūrėti Konkurencijos taryboje ar kitose tarnybose ir asociacijose. Gal užtektų apvalaus stalo ir diskusijos išsiaiškinti, nes turbūt nė vienas verslas nenori būti apkalbamas“, – sakė R. Austinskas.

„(...) Jeigu gamybos procesas užtrunka nuo naftos gręžimo, pardavimo iki atsiradimo perdirbimo gamykloje, yra laiko tarpas. Gali būti 2–4 keturios savaitės. Tai tas ciklas ir kilimo, ir kritimo turėtų būti analogiškas. Jei (kaina – ELTA) krenta lėčiau, o kyla greičiau, kažkas yra netvarkoje“, – sakė R. Austinskas.

Tuo metu Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sakė, kad asociacija „mažmeninės naftos produktų prekybos rinkoje stebi nemažai tokių pat reiškinių, kokius daugelyje metų kritikuoja bankų rinkoje“.

„Mažmeninė naftos produktų prekyba pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip finansų paslaugų rinka. Čia dideli įėjimo kaštai ir tai reikia, kad bet kas, norėdamas pradėti tokį verslą, negali užsinorėjęs imti ir atidaryti degalinių. Tai yra tam tikri būtini reikalavimai, gana sudėtingos sąlygos, kurias reikia įvykdyti. Reikalingas didžiulis kapitalas, įvairūs leidimai, kurie atsiveria į teritorijų planavimą, ir matome kaip mažieji degalinių tinklai nyksta, o stiprieji ir toliau stiprėja. Tai yra dar ne taip blogai kaip bankų sektoriuje, bet turime laikyti tam tikrą aštresnį matymą“, – sakė K. Kupšys.

Naftos kainas jau kurį laiką veikia dėl viruso įvestos karantino priemonės ir kelionių apribojimai, smarkiai sumažinę šios žaliavos paklausą. JAV naftos kainos praėjusį pirmadienį pirmą kartą buvo neigiamos, kadangi ima trūkti vietos atsargoms – pardavėjai buvo pasiryžę primokėti prekybininkams, kad šie iš jų naftą paimtų.

Anksčiau šį mėnesį Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) ir jos sąjungininkės susitarė nuo gegužės sumažinti naftos gavybos apimtis 10 mln. barelių per dieną. Sandoris paskatino naftos rinkas ir užbaigė Saudo Arabijos ir Rusijos kainų karą.

Tikėjosi didesnio vartojimo

Taip pat pirmadienį paskelbtoje BNS Lietuvos degalų rinkos apžvalgoje SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikino, kad degalų kainų dugnas Lietuvoje buvo maždaug nuo balandžio pradžios iki Velykų, o dabar jos stabilizavosi.

"Naftos kainos žemesnės negu 30 JAV dolerių už barelį jau visą mėnesį laikosi. Dyzelino kainos žemiausią ribą buvo pasiekusios praėjusios savaitės pabaigoje, kai net 0,752 euro už litrą taikė "Orlen Lietuva". Pastarosiomis dienomis pastebimas šioks toks didmeninės kainos stabilizavimasis", – sakė jis.

T.Povilauskas prognozuoja, kad karantino sąlygų ir ribojimų atlaisvinimas po truputį didins naftos produktų paklausą, bet ne iš karto ir ne visur: "Bent jau keleivinio transporto sektoriuje, kai kuriose pramonės srityse."

Tadas Povilauskas: Šiuo metu degalinių maržos istoriškai didelės, nes degalinės bando kompensuoti dėl nuperkamų degalų sumažėjimo.

Pardavėjai: labai pigu

Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės teigimu, degalų kainos nukrito labai žymiai.

"Turėjome benziną, kuris kainavo 1,28 euro, dabar turime eurą arba net mažiau – žymiai sumažėjo", – teigė D.Jokšienė

Pasak jos, nusistovėjus didmeninėms degalų kainoms, stabilizuojasi ir mažmeninės kainos. Tačiau D.Jokšienė neprognozuoja, kiek jos išsilaikys – savaitę ar ilgiau, kol bus atlaisvinta daugiau verslo.

Anot D.Jokšienės, nuo praėjusios savaitės, atlaisvinus kai kuriuos verslus, degalų pirkimas nepadidėjo: "Kol kas ne. Per trumpas laikas dar praėjo nuo atlaisvinimų. Jeigu žmonės buvo prisipylę pilną baką ir niekur per karantiną nevažinėjo, tai jis beveik pilnas ir iki šiol yra. Jie nevažiuoja dar į degalines. Verslai dar irgi neatsigavo, reikia savaitės ar dviejų."

Prognozė: vėl brangs

T.Povilauskas abejoja, ar, atsistačius paklausai, naftos kaina augs, o kartu ir brangs degalai. Anot jo, artimiausiais mėnesiais naftos kainos dar bus ties 20–30 JAV dolerių riba.

"Balandį apie 25 proc. yra sumažėjęs naftos vartojimas pasaulyje. Tai beprotiškas sumažėjimas, ir akivaizdu, kad naftos išgavėjai nespėja taip sparčiai mažinti naftos gavybos. Išgaunama nafta dabar yra talpinama į rezervuarus ir tai leidžia prognozuoti, kad gegužę, birželį, liepą, kai naftos suvartojimas pradės augti, naftos kainos neaugs, nes yra pilnos naftos talpyklos, tai iki metų vidurio tikėtis didesnės naftos kainos kol kas yra maža tikimybė", – teigė jis.

T.Povilauskas įsitikinęs, kad, jeigu koronaviruso krizės nepavyks suvaldyti arba epidemija atsinaujins rudenį, toliau galima tikėtis mažų naftos kainų.

Maždaug po metų, anot jo, naftos kaina tikrai bus didesnė: "Suveiks visi pasiūlos mažinimo veiksmai ir, jeigu sektorius labai nukraujuos artimiausiu metu, dalis naftos gamintojų pasitrauks iš rinkos, gali būti nemažas naftos kainos šuolis metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje."

Išaugusios maržos?

Banko ekonomistas, be kita ko, atkreipia dėmesį į išaugusias degalų maržas, kurias apkarpytų auganti degalų paklausa.

"Šiuo metu degalinių maržos istoriškai didelės, nes degalinės bando kompensuoti dėl nuperkamų degalų sumažėjimo", – pastebėjo analitikas.

Tačiau D.Jokšienė neigė, kad maržos didėja.

"Nemanau, kad kažkas nori išlaikyti didesnę maržą. Kiekviena įmonė turi savo kainų politiką ir strategiją bei laiko kainas tokias, kokios yra, bet visi mato, kad kainos nukrito. Mažmenininkams neapsimoka. Jiems reikia apyvartos", – kalbėjo Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė.

Neįtikėtinos naftos kainos

Per Balandžio 20-osios vakarinę prekybą Niujorko biržoje WTI ateities sandorių gegužės mėnesio pristatymui kaina krito iki rekordiškai žemos –37,63 dolerio už barelį ribos. Tai reiškia, kad naftos pardavėjai buvo pasirengę primokėti prekybininkams, kad šie paimtų iš jų naftą.

O per balandžio 21-osios rytinę Azijos prekybą WTI kaina kiek atsigavo ir siekė 1,10 dolerio už barelį. Tiesa, WTI ateities sandorių birželio mėnesio pristatymui kaina kiek padidėjo iki 21 dolerio už barelį. O tarptautiniu etalonu laikomos "Brent" rūšies naftos kaina birželio mėnesio pristatymui siekė 25,75 dolerio už barelį.

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, degalų kainų „dugnas“ Lietuvoje buvo maždaug nuo balandžio pradžios iki Velykų, o dabar jos stabilizavosi.  

„Naftos kainos žemesnės negu 30 JAV dolerių už barelį jau visą mėnesį laikosi. Dyzelino kainos žemiausią ribą buvo pasiekusios praėjusios savaitės pabaigoje, kai net 0,752 euro už litrą taikė „Orlen Lietuva“. Pastarosiomis dienomis pastebimas šioks toks didmeninės kainos stabilizavimasis“, – BNS sakė jis.

T. Povilauskas prognozuoja, kad karantino sąlygų ir ribojimų atlaisvinimas po truputį didins naftos produktų paklausą, bet ne iš karto ir ne visur: „Bent jau keleivinio transporto sektoriuje, kai kuriose pramonės srityse“.

Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės teigimu, degalų kainos nukrito labai žymiai.

„Turėjome benziną, kuris kainavo 1,28 euro, dabar turime eurą arba net mažiau – ženkliai sumažėjo“, – BNS teigė D. Jokšienė

Pasak jos, nusistovėjus didmeninėms kuro kainoms, stabilizuojasi ir mažmeninės kainos. Tačiau D. Jokšienė neprognozuoja, kiek jos išsilaikys – savaitę ar ilgiau, kol bus atlaisvinta daugiau verslo.

Anot D. Jokšienės, nuo praėjusios savaites „atlaisvinus“ kai kuriuos verslus degalų pirkimas  nepadidėjo.

„Kol kas ne. Per trumpas laikas dar praėjo nuo atlaisvinimų. Jeigu žmonės buvo prisipylę pilną baką ir niekur per karantiną nevažinėjo, tai jis artipilnis ir iki šiol yra. Jie nevažiuoja dar į degalines. Verslai dar irgi neatsigavo, reikia savaitės ar dviejų“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

T. Povilauskas abejoja, ar atsistačius paklausai, naftos kaina augs, o tuo pačiu brangs degalai. Anot jo, naftos kainos ties 20-30 JAV dolerių riba bus dar artimiausiais mėnesiais.

„Balandį apie 25 proc. yra sumažėjęs naftos vartojimas pasaulyje. Tai beprotiškas sumažėjimas ir akivaizdu, kad naftos išgavėjai nespėja taip sparčiai mažinti naftos gavybos. Išgaunama nafta dabar yra talpinama į rezervuarus ir tai leidžia prognozuoti, kad gegužę, birželį, liepą, kai naftos suvartojimas pradės augti, naftos kainos neaugs, nes yra pilnos naftos talpyklos, tai iki metų vidurio tikėtis didesnės naftos kainos kol kas yra maža tikimybė“, – teigė jis.

T. Povilauskas įsitikinęs, kad jeigu koronaviruso krizės nepavyks suvaldyti arba epidemija atsinaujins rudenį, toliau galima tikėtis mažų naftos kainų.

Maždaug po metų, anot jo, naftos kaina tikrai bus didesnė: „Suveiks visi pasiūlos mažinimo veiksmai (...) ir jeigu sektorius labai nukraujuos artimiausiu metu, dalis naftos gamintojų pasitrauks iš rinkos, gali būti nemažas naftos kainos atšokimas metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje“.

T. Povilauskas, be kita ko, atkreipia dėmesį į išaugusias degalų maržas, kurias apkarpytų auganti degalų paklausa.

„Šiuo metu degalinių maržos istoriškai didelės, nes degalinės bando kompensuoti dėl nuperkamų degalų sumažėjimo“, – pastebėjo analitikas.

Tačiau D. Jokšienė neigė, kad maržos didėja.

„Nemanau, kad kažkas nori išlaikyti didesnę maržą. (...) Kiekviena įmonė turi savo kainų politiką ir strategiją ir laiko kainas tokias, kokios yra, bet visi mato, kad kainos nukrito. Mažmenininkams neapsimoka... Jiems reikia apyvartų“, – kalbėjo D. Jokšienė.

Naftos kainos pirmadienį krito į žemiausią per daugiau kaip du dešimtmečius lygį. Gegužės mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) buvo trumpam kritusi beveik 20 proc. iki 14,73 JAV dolerio už barelį – žemiausio lygio nuo 1999 metų.

Tuo tarpu birželio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ buvo trumpam smukusi 4,1 proc. iki 26,93 JAV dolerio už barelį, nors netrukus atsitiesė iki 27,72 JAV dolerio už barelį.