Tačiau išsiskyrė frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės ir pačios R. Baškienės aiškinimai, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Iš darbo grupės pašalinta parlamentarė samprotauja, kad ji galėjo neįtikti rekomendacijas frakcijai teikiančiai LVŽS šešėlinei Vyriausybei. Savo motyvus atsisakyti toliau dirbti Rinkimų grupėje ji grindė tuo, kad nebenorėjo bėgti paskui nuvažiavusį „traukinį“. Tačiau pati frakcijos seniūnė A. Norkienė tvirtina, kad norą nebeatstovauti frakcijai šioje iniciatyvoje išsakė pati R. Baškienė.

Kaip penktadienį jau skelbė ELTA, partijos pirmininko Ramūno Karbauskio iniciatyva apie sugrįžimą į Rinkimų peržiūros grupę gegužės pradžioje pranešę „valstiečių“ atstovai po savaitės, gegužės 14 d., vykusiame posėdyje dar nedalyvavo, kadangi Seimo valdybai nebuvo pateikę oficialaus prašymo dėl sudarytos darbo grupės sudėties atnaujinimo. Tačiau, besitęsiant formalumams, tiek frakcijos seniūnė A. Norkienė, tiek į darbo grupę prieš pasitraukimą deleguotos R. Baškienė ir G. Burokienė kalbėjo, kad LVŽS į šią grupę deleguos būtent jas. Tačiau penktadienį, prieš dar vieną darbo grupės posėdį, frakcijos seniūnė A. Norkienė patvirtino, kad „valstiečiai“ savo sprendimą pakeitė ir prieš savaitę Seimo valdybai pateiktame dokumente įrašė parlamentares A. Širinskienę ir R. Miliūtę.

A. Norkienė stebisi frakcijos narės aiškinimu: ji pati paprašė pasitraukti

R. Baškienė, komentuodama šį sprendimą, teigė, kad tai iš esmės buvo frakcijos, o ne jos pačios iniciatyva. Tokiu aiškinimu itin stebėjosi LVŽS seniūnė A. Norkienė, tvirtinanti, kad R. Baškienė pati paprašė pasitraukti iš šios veiklos dėl asmeninių priežasčių, neleidžiančių toliau aktyviai įsitraukti į darbo grupės diskusijas.

„Po frakcijos sprendimo, kad mes grįžtame į šią darbo grupę, man asmeniškai, kaip seniūnei, Rima Baškienė paskambino, prašydama keisti ją. Ji teigė, kad negali dalyvauti šitoje darbo grupėje dėl asmeninių priežasčių. Dėl to vėliau frakcijoje iškėliau šitą klausimą, kad mes turime deleguoti kitą žmogų, kadangi R. Baškienė negali dalyvauti, atsisako“, – Eltai frakcijos sprendimą komentavo A. Norkienė.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė teigė nedetalizuosianti, kokios konkrečiai asmeninės priežastys paskatino tokį R. Baškienės sprendimą, tačiau dar kartą pažymėjo, kad tai buvo jos pačios sprendimas.

„Rima asmeniškai man paskambino ir pati paprašė, nes negali dalyvauti. Ji nenori, nes negali“, – tvirtino A. Norkienė.

Asmeninė priežastis – „nuvažiavęs traukinys“

Tuo metu R. Baškienė patikslina, kad asmeninės priežastys, kurias ji nurodė frakcijos seniūnei, buvo nenoras lipti į nuvažiavusį darbo grupės „traukinį“, iš kurio „valstiečiai“ buvo pasitraukę, o po dviejų mėnesių grupės veiklos apsisprendė grįžti atgal.

„Aš labai aiškiai pasakiau seniūnei, kad nuo pat pradžios pageidavau dirbti. Įsijungti tik į pabaigą nėra pageidautina. Labai norėjau dirbti nuo pat pradžios. Toks buvo mano argumentas (...), kai traukinys nuvažiuoja, mojuoti su vėliavėle ir pasiginti jį? Na, ne mano būdui...“, – Eltai sakė R. Baškienė.

Kartu parlamentarė pažymėjo, kad nuomonės turėjimas taip pat gali būti laikomas „asmenine priežastimi“ nebetęsti darbo.

„Nuomonės turėjimas, noras dirbti toliau toje grupėje yra asmeninė aplinkybė“, – tvirtino „valstietė“.

Atskiro balsavimo dėl naujųjų delegatų nebuvo

Frakcijos seniūnė A. Norkienė pabrėžė, kad, gavusi kolegės prašymą nebetęsti veiklos darbo grupėje, ji frakcijos posėdyje pasiūlė deleguoti A. Širinskienę ir R. Miliūtę. Jos, „valstietės“ teigimu, pagal eiliškumą buvo žemiau dar prieš darbo grupės pradžią sudarytame delegatų sąraše, už kurį balsavo LVŽS parlamentarai.

„Kadangi mes frakcijoje jau prieš tai buvome balsavę, kas galėtų dalyvauti šitoje grupėje, tiesiog iš eilės ir pasiūliau kitam žmogui, kuris buvo eilėje, ar jis sutiktų dalyvauti vietoje R. Baškienės (...), buvo siūlyti penki žmonės, ir mes dėl jų balsavome, mes turime eilę išsidėsčiusių. Rima nenori, tuomet pasiūliau tam žmogui, kuris jau yra eilėje, delegavome du žmones, kurie iš eilės ir buvo“, – teigė A. Norkienė, akcentuodama, kad šis demokratiškai sudarytas sąrašas įrodo, jog nebuvo siekiama tyčia pakeisti konkrečius, neva neįtikusius asmenis.

R. Baškienė: šešėlinė Vyriausybė galimai pasiūlė mus atšaukti

Tačiau R. Baškienė daro prielaidą, kad tai, jog būtent ji balsavimo metu buvo deleguota į darbo grupę, galėjo būti priežastimi „valstiečiams“ apskritai pasitraukti iš šios valdančiųjų iniciatyvos.

„Pirmas balsavimas buvo slaptas. Buvo pasiūlyti penki asmenys. Ir netikėtai išrinko Guodą Burokienę ir mane. Aš manau, kad galbūt kažkas toje grupėje norėjo dirbti labiau. Ir galbūt, sakau kaip prielaidą, šešėlinė Vyriausybė tada pasiūlė būtent tokį sprendimą – atsitraukti. Galbūt tai buvo kiti motyvai, aš nesiimu atsakinėti už šešėlinę Vyriausybę“, – svarstė R. Baškienė.

„Valstietė“ akcentuoja, kad, kol ji yra frakcijos narė, visuomet paklūsta daugumos priimtai nuomonei, tačiau ji neslėpė nepalaikiusi sprendimo pasitraukti iš Rinkimų peržiūros grupės. Taip, pasak parlamentarės, buvo prarasta galimybė būti aktyviems ir dalyvauti procese. Visgi „valstietė“ neatmeta ir to, kad pasitraukimą iš darbo grupės inicijavusi ir po to rekomendavusi grįžti atgal šešėlinė Vyriausybė galiausiai ir pasiūlė parlamento frakcijai pakeisti jai neįtikusius delegatus.

„Galimai dėl to, kad buvo išrinkti ne tie asmenys, šešėlinė Vyriausybė mus pasiūlė frakcijai atšaukti“, – samprotavo R. Baškienė.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Į šią grupę „valstiečiai“ tuomet delegavo būtent R. Baškienę ir G. Burokienę.

Visgi dar prieš pradedant grupės darbą, LVŽS paskelbė apie pasitraukimą, tuomet tvirtindami, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gegužės pradžioje pranešė siūlą nekeisti esamų Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“ ir kitą dieną informavo, kad, šios partijos pirmininkui R. Karbauskiui pasiūlius, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę.

Tačiau, nepaisant viešo paskelbimo apie sugrįžimą, po savaitės vykusiame posėdyje nė viena LVŽS atstovė nepasirodė. Kaip tuomet Eltai aiškino R. Baškienė, frakcija nebuvo Seimo valdybai pateikusi jokio oficialaus rašto, kuriuo informuotų apie sugrįžimą, todėl ji tuomet vykusiame posėdyje net negalėjo dalyvauti.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija), Rūta Miliūtė (LVŽS frakcija).

Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Režimo persekiojama opozicija šį susirinkimą vadina politiniu spektakliu.  

A. Lukašenka, ilgiausiai savo pareigas einantis valstybės vadovas Europoje, žada pristatyti savo miglotas reformų iniciatyvas siekdamas nuraminti demonstrantus, nuo pernai rugpjūčio protestuojančius prieš jo perrinkimą šeštai kadencijai.       

Opozicija ir Vakarų demokratijos rugpjūčio 9-osios rinkimus laiko suklastotais.

Autoritarinis šalies lyderis pernai lapkritį pažadėjo priimti Konstitucijos pataisas. Šį pažadą A. Lukašenka paskelbė praėjus kelioms savaitėms po to, kai šalyje tęsiantis protestams pasirodė mitinge ginkluotas Kalašnikovo automatu, o demonstrantus vadino „žiurkėmis“.   

Ketvirtadienį sostinėje Minske prasidėsiančiame „liaudies susirinkime“ turėtų dalyvauti apie 2 700 delegatų iš režimui lojalių struktūrų, pradedant vietos tarybomis ir baigiant darbininkų organizacijomis. 

Šis formatas „paveldėtas“ iš Sovietų Sąjungos, kur vykdavo panašūs Komunistų partijos suvažiavimai. Toks „liaudies susirinkimas“ neturi teisėkūros įgaliojimų ir jame neatstovaujama opozicijai.      

Pernai A. Lukašenka sakė, kad jo tikslas yra pristatyti pakeitimų projektus ir galiausiai nuspręsti, „kaip judėsime pirmyn ir kokiomis sąlygomis“.  

Tačiau baltarusių opozicijos lyderė, buvusi kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja, kuri iškart po rinkimų buvo priversta pasitraukti į Lietuvą, naujienų agentūrai AFP sakė, kad niekas nieko nesitiki.

Anot jos, delegatai neturi tikro ryšio su paprastais piliečiais, todėl šis susirinkimas „neturi reikšmės baltarusiams“.    

S. Cichanouskaja pranešė, kad režimui nepritariantys baltarusiai internete organizuos alternatyvų renginį A. Lukašenkos „liaudies susirinkimui“.

Ji sakė esanti tikra, kad šis renginys sustiprins protestus prieš režimą Baltarusijoje.

„Baltarusijos žmonės pradėjo iniciatyvą, kuri vyks paraleliai nacionaliniam susirinkimui. Ji vyks internete, skaitmeninėje platformoje, kur žmonės analizuos kandidatų rinkimą. Kandidatai neturi būti parinkti prezidento, jie turi būti išrinkti“, – sakė S. Cichanouskaja penktadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

„Mes kovojame už demokratiją, bet taip pat svarbu gyventi demokratijoje, ir tai pirmasis žingsnis, kad žmonės galėtų prisiimti atsakomybę už savo sprendimus (...). Esu tikra, kad po šio renginio protestų judėjimas sustiprės. Jis sustiprės, atsinaujins bet kokiu atveju, bet tai bus gera priežastis tam“, – teigė ji.

A. Lukašenka yra dukart rengęs konstitucinius referendumus. Abu kartus buvo prastumtos pataisos, sustiprinusios prezidento valdžią.

Proga papozuoti fotografams

1996-aisiais, praėjus dvejiems metams po to, kai tapo prezidentu, A. Lukašenka išplėtė savo įgaliojimus, įgydamas teisę skirti teisėjus, tarp jų Konstitucinio Teismo pirmininką.

Per antrą referendumą 2004 metais jis užsitikrino teisę dirbti tris kadencijas.  

Tiek analitikai, tiek opozicija nepuoselėja lūkesčių, kad „liaudies susirinkime“ pristatyti siūlomi pakeitimai duos kokių nors apčiuopiamų rezultatų. 

Rusijoje dirbantis Baltarusijos politikos apžvalgininkas Dmitrijus Balkunecas sakė, kad šis suvažiavimas tėra proga 66 metų A. Lukašenkai papozuoti fotografams. 

„A. Lukašenka nemato sau jokio kito vaidmens, išskyrus šalies prezidento“, – sakė apžvalgininkas.

„Šiuo suvažiavimu jis nori parodyti, kad turi 2 700 patikimų šalininkų, kurie atsistoję kelias minutes jam plos“, – kalbėjo D. Balkunecas. 

A. Lukašenka paprastai šaukia „liaudies susirinkimus“ per prezidento rinkimų kampanijas, siekdamas sukurti regimybę, kad jo kandidatūra plačiai palaikoma visuomenės. 

Tačiau pernai prieš balsavimą jis nusprendė apsilankyti milicijos ir kariuomenės daliniuose. 

Visą rudenį Minske kiekvieną savaitgalį vykdavo daugiatūkstantinės protesto akcijos, kurių piko metu į gatves išeidavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, todėl jėgos struktūrų palaikymas buvo gyvybiškai svarbus A. Lukašenkai.

Brutaliai slopindama protestus milicija sulaikė tūkstančius žmonių, daugelis kurių vėliau pranešė areštinėse patyrę smurtą ir kankinimus.

Slopinant protestus nuo rugpjūčio žuvo mažiausiai keturi žmonės.

Europos Sąjunga paskelbė sankcijas A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams. Sekmadienį Minske Bendrijos diplomatai susitiko su baltarusio, žuvusio per protestus, artimaisiais.  

Žiemą protestams nuslopus A. Lukašenka pareiškė užkirtęs kelią Vakarų kurstytai ir „fašistų“ vadovautai revoliucijai. 

Be konstitucinių reformų, „ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančio liaudies suvažiavimo“ delegatai taip pat turėtų pritarti teisės akto projektui, nukreiptam prieš nacizmo reabilitavimą. 

Varšuvoje gyvenanti baltarusių filmų kūrėja 34 metų Vlada Senkova neseniai Lenkijos sostinėje vykusioje solidarumo akcijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad „liaudies susirinkimas“ yra „klastotė“.

„Tai spektaklis“, – sakė ji ir pridūrė, kad šiuo suvažiavimu bus pasinaudota kaip pretekstu dar griežčiau suvaržyti opoziciją.

„Baltarusiai turės dar mažiau teisių nei iki šiol. Tai tik dar labiau suvaržys mūsų veiksmus“, – kalbėjo ji.

Daugiau kaip 3 tūkst. žmonių dalyvauja retai rengiamame suvažiavime – šalyje vadinamame Loja Džirga. Dabartinis suvažiavimas vadinamas didžiausiu per dabartinę Afganistano istoriją ir buvo surengtas siekiant apibrėžti galimas sąlygas, su kuriomis galbūt galėtų būti pritarta taikos susitarimui.

Loja Džirga, kurios pavadinimas puštūnų kalba reiškia „didįjį susirinkimą“, vyks keturias dienas, JAV ir Talibanui atskirai aptarinėjant galimą užsienio pajėgų išvedimą iš Afganistano mainais į nuolatines paliaubas ir įvairius kitus Talibano pažadus.

„Norime apibrėžti pagrindines linijas deryboms su Talibanu, – prasidedant susitikimui sakė Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis). – Norime aiškaus patarimo iš jūsų visų.“

Susirinkimas yra laikomas Afganistano vyriausybės bandymu daryti įtaką JAV ir Talibano taikos deryboms, kuriomis siekiama nutraukti daugiau kaip 17 metų trunkantį konfliktą.

Tačiau kol kas prie šių derybų A. Ghani, kurį Talibanas laiko JAV marionete, nebuvo prileistas.

„Atvykite į bet kokią šalies dalį derybų, kodėl nenorite kalbėtis su afganais?“– kreipdamasis į suvažiavimą boikotuojantį Talibaną klausė A. Ghani.

„Mes pasirengę kalbėtis su jumis be jokių išankstinių sąlygų“, – sakė jis.

Boikotas

A. Ghani vyriausybė tikisi, kad šis svarbus susitikimas apibrėš bet kokio susitarimo sąlygas, įskaitant konstitucijos tąsą ir moterų teisių, žiniasklaidos, žodžio laisvės apsaugą.

Prezidentas taip pat tikisi per suvažiavimą pademonstruoti politikų, genčių seniūnų ir kitų veikėjų vienybę. Vis dėlto kai kurie garsūs afganai, pretendentai į prezidentus ir vyriausybės pareigūnai, įskaitant šalies faktinį premjerą Abdullah Abdullah (Abdulą Abdulą), susirinkimą boikotuoja.

Jie kritikavo Loja Džirgą kaip A. Ghani bandymą sustiprinti savo pozicijas prieš rugsėjį numatomus prezidento rinkimus.

Didžioji Kabulo dalis pirmadienį buvo uždaryta, paskelbta savaitės trukmės valstybinė šventė.

Visoje sostinėje uždarytos gatvės, blokuoti aplinkinių kalvų šlaitai. Anksčiau Talibanas yra paleidęs raketų į palapinę, kurioje vyko Loja Džirga.

Savo pareiškime Talibanas pažadėjo, kad bet kokie Loja Džirgos priimti sprendimai ar rezoliucijos „niekada nebus priimtini tikriesiems ir dievobaimingiems tėvynės sūnums“.

Sukilėliai dabar turi savo rankose kontrolę ar daro įtaką maždaug pusėje Afganistano. Šio mėnesio pradžioje Talibanas paskelbė metinio pavasarinio puolimo pradžią, nors ir derasi su JAV atstovais. Tai sužlugdė viltis greitai pasiekti ugnies nutraukimą karo alinamoje šalyje.

Loja Džirga yra šimtmečių senumo tradicija. Šis susirinkimas šaukiamas per nacionalines krizes ar siekiant išspręsti svarbius klausimus.

Praėjusį kartą Loja Džirga buvo sušaukta 2013 metais, kai Afganistano pareigūnai patvirtino saugumo susitarimą, sudariusį sąlygas JAV kariams likti Afganistane po 2014-aisiais planuoto pasitraukimo.

Šiemetinės Loja Džirgos delegatai pasiskirstė į įvairius komitetus aptarti derybinių punktų būsimoms deryboms su Talibanu. Suvažiavimo rezultatai turi būti paskelbti ketvirtadienį.

Vis dėlto šis suvažiavimas veikiausiai lems net didesnį suskaldymą JAV palaikomoje vyriausybėje, nors karą siekiantis užbaigti Vašingtonas pasiekė pažangos tiesioginėse derybose su sukilėliais.