Visgi partijos pirmininkas Saulius Skvernelis pažymi, kad jo vedama politinė jėga siūlo alternatyvas šiems krašto apsaugos klausimams spręsti.

„Didesnė dalis nepritarė visuotiniam, horizontaliajam mokesčiui, bet palaiko kitas galimas finansavimo alternatyvas. (...) Manome, kad pirmiau turi būti surenkami jau esami mokesčiai ir tik po to turėtume kalbėti apie kitų mokesčių, susijusių su žalingų įpročių vartojimu, didinimą ar apie galimybę suteikti gyventojams šalies gynybai skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

„Dėl visuotinio šaukimo – pasisakome nuosekliai už tą modelį, kuris dabar yra – profesionalios kariuomenės stiprinimas, didinant šauktinių skaičių. Bet apskritai manome, kad šiuo metu prioritetas yra ne visuotinis šaukimas, o Vokietijos brigados atsiradimas ir nacionalinės divizijos kūrimas“, – partijos poziciją komentavo S. Skvernelis.

Tokią politinės jėgos tarybos poziciją S. Skvernelis ketina atstovauti ir jau kitą savaitę vyksiančiame Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės organizuojamame partijų, verslo, profsąjungų ir nevyriausybinių organizacijų susitikime dėl gynybos finansavimo.

Kol kas dėl to, ar susitikime skirtingas vizijas turinčioms partijos pavyks rasti sutarimą šiuo metu Lietuvai itin svarbiais krašto apsaugos klausimais, S. Skvernelis spėlioti neskuba.

„Viskas priklausys nuo to, kokios diskusijos bus tenai“, – sakė partijos lyderis.

Sausio pradžioje premjerė Ingrida Šimonytė pakvietė politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo. Visgi šį politikės siūlymą opozicinės partijos garsiai vadina rinkiminiu triuku. Nepaisant kai kurių politikų kritikos šiam formatui, atsisakiusių dalyvauti I. Šimonytės rengiamame susitikime kol kas nėra.

Gruodį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė artimiausiu metu kviesiantis parlamentines partijas aptarti visuotinio šaukimo idėją. Pasak ministro, pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos leidžia tikėtis, kad artėjama link konsensuso šiuo klausimu. Visgi, ne visos politinės partijos laiko tai prioritetu ir žada remti iniciatyvą.

Prezidentūra palaiko visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.

Premjerė I. Šimonytė anksčiau yra teigusi, kad derantis dėl visuotinio šaukimo parlamentinės partijos turėtų rasti sprendimus ir dėl tvarių krašto apsaugos sektoriaus finansavimo šaltinių.

Rengiamame Laisvės partijos suvažiavime taip pat bus tvirtinamas kandidatas į prezidentus – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis suvažiavimo metu pristatys savo rinkiminę programą, kuri turės būti patvirtinta. D. Žalimą „laisviečiai“ taip pat išrinko lyderiu į EP.

Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, toliau rikiuojasi Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, parlamentarė Monika Ošmianskienė, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė bei ministras Marius Skuodis, Seimo nariai Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Kasparas Adomaitis bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius.

Tuo metu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tarybos renginyje svarstys kandidatus į EP, teiks rekomendacijas dėl jų. Partija taip pat kalbės apie bendruomenės ilgalaikį veiklos planą.

Demokratų skyriai iškėlė 23 kandidatus dalyvauti EP rinkimuose. Daugiausia balsų surinko eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, demokratų lyderis Saulius Skvernelis, Seimo narys Lukas Savickas. Toliau rikiuojasi partijos nariai Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius ir kiti.

Šio kandidatų sąrašo reitingavimas numatomas vasarį.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9 dieną, o spalio 13 dieną – Seimo rinkimai.

„Tai nėra paslaptis, V. Sinkevičius apsisprendė grįžti į nacionalinę politiką, bent jau aš siūlysiu tarybos nariams, kad kandidatas vesti sąrašą į EP galėtų būti V. Sinevičius“, – ketvirtadienį interviu LRT televizijai sakė S. Skvernelis.

Jis pats patvirtino ketinantis vesti partiją į Seimo rinkimus.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai kandidatais į Europos Parlamentą iškėlė 23 politikus, tarp jų – eurokomisarą V. Sinkevičių. Jis su partijos lyderiu Sauliumi Skverneliu ir rinkimų štabo vadovu Luku Savicku surinko daugiausia balsų partijoje, ketvirtadienį pranešė partija.

Šio kandidatų sąrašo reitingavimas numatomas vasarį, o šeštadienį Kaune kandidatus į EP rinkimus bei kitus klausimus svarstys demokratų taryba.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

„Ši partija Europos Parlamente turi 72 narius ir yra ketvirta pagal dydį frakcija. Kol kas EŽP nepriklauso nė viena Lietuvos partija, taigi mūsų sąjungos sprendimas – naujas žingsnis. Ji vienija nacionalines partijas, kurios vadovaujasi žaliosiomis vertybėmis ir yra aktyvios ne tik Europoje“, – pranešime sakė Seimo narys Lukas Savickas.

„Be to, ji kalba apie klimato kaitos stabdymą, naujų darbo vietų sukūrimą, žmogaus teisių stiprinimą, jaunų žmonių įgalinimą“, – pridūrė jis.

Taip pat per suvažiavimą pakeisti partijos įstatai, įgalinant bendruomenę steigti analitinį centrą – Demokratijos institutą.

Partijoms steigti analitinius centrus leido naujas pernai rudenį įsigaliojęs Politinių organizacijų įstatymas. Pagal jį, partijos gali steigti ne pelno siekiančias organizacijas, analitinius centrus, kurių tikslas – vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – centro kairės politinė jėga, įsteigta 2022-ųjų sausį. Seime ji turi 16 parlamentarų frakciją. Partijai vadovauja Seimo narys, ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Partija parlamento rinkimuose dar nėra dalyvavusi, frakcija Seime įsteigta, didžiajai daliai jos narių pasitraukus iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

Jis taip pat pabrėžė, kad aukštos politinės kultūros standarto Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siekė tik būdama opozicijoje.

„2020 metais buvo pažadėta, kad šalis ir Vyriausybė bus be istorijų, skandalų, su kompetentinga Vyriausybe, be kotletų, deja, nuo pat darbo pradžios mes matome, kad valdančiąją daugumą ir Vyriausybę tiesiog veja didesni ar mažesni skandalai“, – sakė S. Skvernelis.

„Aukštas politinės kultūros standartas buvo siekiamas ir taikomas tik būnant opozicijoje“, – pridūrė jis.

Valdančiųjų inicijuotus pirmalaikius partijos pirmininkas rinkimus lygino su Pilėnais.

„Skirtumas tarp anų Pilėnų – ten buvo didvyriškumo pavyzdys, nepasiduoti priešui. Čia – kitoks pavyzdys: rizika sudeginti save ir valstybę“, – sakė politikas.

Aukštas politinės kultūros standartas buvo siekiamas ir taikomas tik būnant opozicijoje.

Šalyje kilus politinei krizei dėl tarybų narių kanceliarinių išlaidų, valdantieji konservatoriai pasiūlė rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau parlamentas tokią iniciatyvą atmetė.

Siūlymą skelbti naujus rinkimus TS-LKD argumentavo siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Vadino G. Landsbergio J. Prigožinu

S. Skvernelis tvirtino, kad konservatorių deklaruotas siekis perkrauti politinę sistemą buvo „dūmų uždanga visa visuomenei“, mat išankstiniai rinkimai būtų naudingiausi patiems valdantiesiems.

Užsienio reikalų viceministrą Joną Survilą jis vadino pilkuoju TS-LKD kardinolu.

„Čia per gražiai dar pasakyta. Aš manau, kad jis yra toks konservatorių virėjas, Landsbergio Prigožinas“, – sakė demokratų vadovas.

„Jis verda tą mišrainę, (...) ir bando ta mišraine mus visus pamaitinti“, – pridūrė politikas.

Jevgenijus Prigožinas, pramintas „Putino virėju“, nes jo bendrovė „Konkord“ tiekdavo maistą Kremliui. Jo vadovaujamos „Wagner“ samdinių pajėgos šiuo metu kariauja prieš Ukrainą.

„Nesame nei teisėjai, nei prokurorai“

Kalbėdamas apie abejonių dėl skaidrumo keliančias tarybos narių išlaidas, S. Skvernelis sakė, kad ši krizė palietė visas partijas, įskaitant ir Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

„Galima bandyti pasiaiškinti, reikia pasiaiškinti, atsakyti. Dar galima kai kuriuos tarybų narius suprasti padarius žmogiškas klaidas: sausainiai, cigarečių kažkoks pakelis“, – sakė partijos vadovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad „nesame nei teisėjai, nei prokurorai“.

„Nieko neteisime, nieko nesmerksime. (...) Taip, svarbiausias dalykas – ištaisyti klaidingą praktiką“, – sakė politikas.

S. Skvernelis akcentavo vertinantis visus politinės bendruomenės narius.

„Mes nė vieno savo nario neišmetėme. Kas nusprendė savo noru susispenduoti – tam pritarėme, kol bus rasti logiški paaiškinimai“, – kalbėjo jis.

Į išmokų skandalą patekusi Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė šią savaitę sustabdė narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“, kol savivaldybėje bus baigtas neplaninis auditas dėl tarybos narių išmokų.

Tokį sprendimą ji priėmė prisipažinusi, kad už kurą per ketverius metus mokėjo 43 skirtingomis kortelėmis. Merė pažadėjo iki metų pabaigos į savivaldybės biudžetą grąžinti per 4,4 tūkst. eurų.

Panašius sprendimus yra priėmė ir dalis kitų politikų, kurių išlaidos sukėlė abejonių dėl skaidrumo.

Dėl kanceliarinių išlaidų Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus devyniose savivaldybėse. Šių veiksmų teisėsauga ėmėsi visuomenininkui Andriui Tapinui ėmus viešinti savivaldybių tarybų narių kanceliarines išlaidas ir keliant klausimus dėl jų panaudojimo skaidrumo.

Dėl galimai neskaidraus lėšų naudojimo Seimas priėmė naują teisinį reguliavimą – savivaldybių tarybų nariams bus mokamas atlygis, kuris sieks penktadalį mero darbo užmokesčio.

„Šio suvažiavimo tikslas ne tik pakoreguoti politinės partijos įstatus, taip įgalinant bendruomenę steigti institutą, bei aptarti politinę situaciją šalyje, bet ir priimti sprendimus dėl europinės partijos pasirinkimo po ilgų partinių konsultacijų su Europos žaliaisiais“, – BNS sakė partijos administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – centro kairės politinė jėga, įsteigta 2022-ųjų sausį. Seime ji turi 16 Seimo narių frakciją. Partijai vadovauja parlamentaras ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Partija parlamento rinkimuose dar nėra dalyvavusi, frakcija Seime įsteigta, didžiajai daliai jos narių pasitraukus iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

Partijoms steigti analitinius centrus leido naujas pernai rudenį įsigaliojęs Politinių organizacijų įstatymas. Pagal jį, partijos gali steigti ne pelno siekiančias organizacijas, analitinius centrus, kurių tikslas – vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.

Vis dėlto, pasak jo, projektui peržengus pateikimo stadiją frakcija siūlys jį skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.

„Šitą solidarumo mokestį mes palaikysime, kadangi manome, kad jis iš tikrųjų yra reikalingas. Tačiau esminės pozicijos kertasi dėl to, kam jis bus panaudotas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Jeigu bus pritarta po pateikimo, mes teiksime savo pasiūlymus, kad būtų susieta ir galėtų žmonės susigrąžinti dalį palūkanų už sumokėtus pirmojo gyvenamojo būsto įnašus“, – pridūrė jis.

Šitą solidarumo mokestį mes palaikysime, kadangi manome, kad jis iš tikrųjų yra reikalingas.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų  – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti. 

Ryšių su praeityje teistais verslininkais Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius, ir Žydrūnu Buzu neslėpusi marijampolietė pašalinta iš demokratų gretų, penktadienį pranešė naujienų portalas „15min“.

„Taip, toks sprendimas priimtas vadovaujantis partijos įstatais“, – portalui patvirtino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas spaudai Kęstutis Butvydas. Jis nedetalizavo, dėl kokių priežasčių B. Valungevičienė pašalinta iš partijos.

Su pačia B. Valungevičiene „15min“ penktadienio vakarą susisiekti nepavyko.

Nacionalinės švietimo agentūros metodininkė ir Marijampolės moksleivių kūrybos centro vadovė B. Valungevičienė metų pradžioje buvo paskelbta tarp galimų kandidatų vadovauti S. Skvernelio suburtai partijai, tačiau kandidatūrą atsiėmė pranešus apie jos ryšius Ž. Buzu ir A. Pukeliu.

Ji buvo išrinkta partijos Marijampolės skyriaus vadove, dabar skyriui vadovauja kandidatas į merus, parlamentaras Kęstutis Mažeika.

Klausiami, už kokią partiją balsuotų, jei artimiausią sekmadienį vyktų rinkimai, birželio pabaigoje atliktos apklausos metu 13,4 proc. jos dalyvių įvardijo Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungą (TS-LKD), prieš mėnesį konservatorių populiarumas siekė 13,5 proc. apklaustųjų.

Už opozicinę Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ balsuotų 11,6 proc. respondentų, gegužę tokių buvo 8,5 procento. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) galėtų tikėtis 11,2 proc. balsų (12,4 proc. gegužę).

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) užima ketvirtą reitingų lentelės vietą su 6,4 proc. balsų (5,7 proc. gegužę), toliau rikiuojasi valdančiojoje koalicijoje veikiantis Liberalų sąjūdis su 5,5 proc. balsų (5,4 proc. gegužę). Opozicinė „Laisvė ir teisingumas“ gautų 5,1 proc. balsų (4,5 proc.), valdančioji Laisvės partija – 3,6 proc. (4,3 proc.). Lentelę užbaigia opozicinė Darbo partija su 2,9 proc. balsų (3,4 proc.).

Už kitą partiją balsavę būtų 8,3 proc., nebalsuotų 12,6 proc., nežinojo arba į klausimą neatsakė 19,4 proc. apklaustųjų.

Paprašyti įvardinti, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas, respondentai dažniausiai minėjo premjerę Ingridą Šimonytę (19,2 proc.).

Antras – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis (12,5 proc.). Trečioje vietoje – LSDP pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (6,2 proc.).

Paprašyti įvertinti Vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai pasisakė 32,3 proc. apklaustųjų (35,7 proc. gegužę) – teigiamų vertinimų sumenko 3,4 proc. punkto.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausą „Delfi“ užsakymu atliko birželio 18–28 dienomis, taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų, paklaida 3,1 procento.

Steigiamasis visuotinis susirinkimas užtruko kelias valandas, per kurį ir suformuota visa Klaipėdos demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriaus struktūra. Tai vienas didžiausių skyrių visoje Lietuvoje, kuriam priklauso 115 narių.

Skyriaus pirmininku vienerių metų kadencijai išrinktas A. Bogdanovas, kuris anksčiau buvo žemės ūkio viceministru, Klaipėdos rajono administracijos direktoriumi. Jo pavaduotojais tapo Dainius Smatavičius ir Elida Mantulova. Išrinkta ir Klaipėdos skyriaus valdyba, kurios nariais tapo Karolis Grigalauskas, Aurelijus Karolis, Andrius Leliuga, Virginija Lukošienė, Mindaugas Makaras, Daiva Mockevičienė, Vilma Monikienė, Egidijus Sabataitis, Irena Šiaulienė, Germanas Čepas.

Klaipėdos skyriaus pirmininkas sako, kad dabar jų laukia nemažai darbų ir iššūkių, o vienas pagrindinių – priminti valdžiai, kad Klaipėda yra svarbus ir unikalus miestas, kuris privalo sulaukti tinkamo dėmesio, investicijų ir pokyčių.

„Ilgus metus mes matėme tik vieną dalyką – vis didėjančią atskirtį tarp vietos valdžios ir klaipėdiečių. Politikai tarsi pamiršo, kad Klaipėdoje gyvena žmonės. Nebuvo įsiklausoma į jų nuomonę, pastabas ar problemas. Tai privalo keistis ir visa mūsų stipri komanda to sieks. Tuo pačiu sostinės valdžiai priminsime, kad Lietuvoje yra ne tik Vilnius. Klaipėda ne mažiau svarbi ir miestas privalo sulaukti tinkamo dėmesio, kurio jau seniai nusipelno“, – sako Klaipėdos demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriaus pirmininkas A. Bogdanovas.

Steigiamajame skyriaus susirinkime dalyvavęs buvęs premjeras ir partijos pirmininkas S. Skvernelis ne tik pasveikino naujai įsteigto skyriaus narius, bet ir pabrėžė Vakarų regiono svarbą.

„Tikrai džiaugiuosi tokia stipria ir motyvuota komanda Klaipėdoje ir tą patį matau visame Vakarų regione. Čia prie mūsų partijos prisijungė daugybė kompetentingų, iniciatyvių ir pokyčių norinčių žmonių. Savivaldybių tarybose turime savo frakcijas, o, pavyzdžiui, Neringai ir Šilutei vadovauja merai, kurie yra mūsų partijos steigėjai. Tai rodo, kad esame stipri jėga, turinti ne tik noro, bet ir galimybių įgyvendinti pokyčius, kurių žmonės jau seniai laukia“, – teigia demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.

Naujai įsteigtas Klaipėdos skyrius miesto taryboje taip pat turi ir savo frakciją. Joje trys ilgametę patirtį politikoje ir visuomeniniame gyvenime turintys nariai – Elida Mantulova, Vytis Radvila ir Artūras Razbadauskas.