– Ar tikrai įmonė be vadovo yra darbuotojų svajonė? Atrodo, niekas nevadovauja, nekvaršina galvos, dirbi savo darbą ramiai.

– Klausimas, ar tikrai nekvaršina galvos. Čia gal skambiai pasakyta – įmonė be vadovo. Iš tikrųjų, įmonė su daug vadovų. Nes, iš principo, kas keičiasi tokioje organizacijoje, kad visi organizacijos darbuotojai tampa savo srities vadovais, prisiima atsakomybę už savo sritį. Tai tokiose organizacijose iš vadovo-pavaldinio santykių pereinama prie suaugęs-suaugęs santykio, kur aš pilnai prisiimu atsakomybę, neieškau kaltų, ieškau, kaip išspręsti situaciją, pats keliuosi sau tikslus, kiek noriu padaryti.

– Ar tokių įmonių yra Lietuvoje? Jeigu yra, kiek?

– Norėčiau žinoti, kiek. Aš pati prieš pusantrų metų rašiau tiriamąjį darbą ir iš lūpų į lūpas sužinojau, kad Lietuvoje tuo metu buvo septynios tokios organizacijos. Šiandien jau apie penkiolika galėčiau suskaičiuoti. Tiesiog nėra tokio sąrašo, kur būtų galima pamatyti. Kai mokiausi Ispanijoje, kur moko, kaip organizacijas transformuoti iš hierarchinės struktūros į tą suaugusių žmonių organizaciją, tai Ispanijoje, Basko regione jų per 60 skaičiuoja. Čia nėra labai didelė naujovė pasaulyje, tokių organizacijų galime rasti ir JAV, ir Rusijoje, ir Kinijoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kuo toks modelis yra geresnis? Ar jis yra geresnis, kai darbuotojai turi daugiau laisvės ir atsakomybės, patys yra vadovai?

– Tos organizacijos dažniausiai nesprendžia vieno dažno visų vadovų galvos skausmo t. y. darbuotojų motyvacija, įsitraukimas. Ten automatiškai, kai žmonės išsikelia sau tikslus, patys jų siekia, ta motyvacija ir įsitraukimas yra savaime duotas dalykas. Jeigu žiūrėti per verslo rezultatų pusę, tos organizacijos veikia keliasdešimt procentų pelningiau negu kitos organizacijos. Tai tikrai apsimoka. Tos organizacijos tikrai rodo geresnius rezultatus.

– Ar darbuotojai tada ir daugiau uždirba? Kaip padalinamas pelnas?

– Taip, tai, pavyzdžiui, Ispanijoje, Basko organizacijose vidurkis yra maždaug 15-20 proc. daugiau negu rinkos vidurkis. Ir yra pelno dalybos. Kažkokia dalis procento pelno dalijamasi kiekvienais metais. Bet taip pat reikia suprasti, kad kartais būna krizės, kažkokios rinkoje nenumatytos situacijos, gali būti, kad reikia susimažinti atlyginimus. Tai, kai yra kuo dalintis – dalijamasi, kai nėra kuo dalintis, ieškoma būdų, kaip išgyventi krizes, persiorientuoti į kitas sritis. Tarkim, viena ispanų organizacija pasakojo, kaip per COVID-19 jie, užuot atleidę darbuotojus, susitarė pasiimti po mėnesį nemokamų atostogų.

– O kokie yra sektoriai Lietuvoje, kurių įmonės gali taip veikti be vadovo?

– Mano tirtos organizacijos apėmė IT, statybos, distribucijos, edukacijos sritis. Iš principo, nėra apribojimų, gali būti bet kokio dydžio organizacijos. Pavyzdžiui, Ispanijoje buvo organizacijų, kur keli tūkstančiai darbuotojų dirbo ir jos veikia labai sėkmingai.

Ispanijos šiaurės Afrikos autonominiame mieste Seutoje 41 vyras priėmė drastišką sprendimą oficialiuose dokumentuose pakeisti savo lytį, kai 2023 m. kovą buvo įgyvendintas vadinamasis „Translyčių įstatymas“.

Iš Seutoje gyvenančių vyrų, kurie pakeitė savo tapatybę, tik keturi teisėtai pasikeitė ir vardą. Dauguma jų išlaikė visus kitus gyvenimo aspektus, įskaitant vyriškus lytinius organus, lytinę orientaciją ir net veido plaukus.

„Iš išorės jaučiuosi heteroseksualiu vyru, bet viduje esu lesbietė“, – Ispanijos laikraščiui „El Español“ sakė armijos kapralas Roberto Perdigonesas.

Kaip teigia „Telegraph“, karininkai tai daro tikėdamiesi paaukštinimo ir didesnio atlyginimo.

Iš išorės jaučiuosi heteroseksualiu vyru, bet viduje esu lesbietė.

„Dėl lyties pakeitimo padidėjo mano pensija, nes moterys gauna daugiau, kad būtų kompensuojama nelygybė. Taip pat už tai, kad esu mama, gaunu 15 procentų didesnį atlyginimą“, – teigė R. Perdigonesas ir pridūrė, kad kareivinėse turi atskirą kambarį su vonios kambariu.

„Taip yra todėl, kad negaliu būti su vyrais, nes esu moteris, ir nemaniau, kad būtų teisinga būti su biologinėmis moterimis iš pagarbos joms“, – sakė A. Perdigones.

Translyčių asmenų įstatymas, priimtas 2022 m. gruodžio 22-ąją, leidžia 14 metų ir vyresniems asmenims pakeisti savo tapatybę be jokio psichologinio ar medicininio įvertinimo, nors 14–16 metų amžiaus vaikams reikia tėvų ar globėjų sutikimo.

Antradienį priimtomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis nuo rugsėjo 1 dienos 8,125 proc. keliamos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms pareigybių grupėms.

Ministerijos skaičiavimais, nuo rugsėjo 1-osios vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kiltų 149–268 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 eurų. Mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo atlyginimas kiltų 130–158 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 eurų iki mokesčių.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti 2020 metais numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Pernai metų trečiąjį ketvirtį vidutinis aukštojo mokslo veiklos darbuotojų mėnesinis atlyginimas į rankas siekė 1,1 tūkst. eurų.

„Taškas nėra padėtas. Ir aš pats asmeniškai, ir politikai, ir premjeras – mes daug ką skaičiuojame, ieškome variantų, kad ta suma augtų ir, mano galva, mes turėtume pasiekti tai, kas yra numatyta šakos kolektyvinės sutarties projekte“, – LRT radijui sakė A. Monkevičius, pridurdamas, kad Vyriausybė visgi turės surasti trūkstamas lėšas švietimo darbuotojų reikalavimams įgyvendinti.

„Biudžetas grįžta į Vyriausybę, po to dar kartą bus svarstomas Seime, manau, kad mes turėtume to siekti“, – teigė ministras, primindamas, kad švietimas buvo paskelbtas prioritetine sritimi valstybėje.

A. Monkevičiaus manymu, finansinių šaltinių, būtinų realizuoti švietimo darbuotojų reikalavimus, dar galima surasti.

Bet jei kalbame, kad švietimas yra prioritetinė sritis – nenoriu spekuliuoti gražiomis frazėmis – mes turėtume atrasti biudžete tą sumą.

„Galima kalbėti apie neapmokestinamų pajamų tempo lėtinimą, galime ieškoti ir kitur. Bet jei kalbame, kad švietimas yra prioritetinė sritis – nenoriu spekuliuoti gražiomis frazėmis – mes turėtume atrasti biudžete tą sumą. Priešingu atveju nuvilsime pedagoginę bendruomenę“, – LRT radijui kalbėjo A. Monkevičius.  

Ministras pridūrė, asmeniškai suprantantis jau ketvirtadienį streikuoti ketinančių pedagogų nepasitenkinimą.

„Aš visiškai pripažįstu, kad tas nepasitenkinimas yra natūralus ir man priekaištai yra pagrįsti. Aš turiu padaryti viską, kad sutartis būtų įgyvendinama“, – apibendrino A. Monkevičius.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga lapkričio 28 d. skelbia terminuotą dviejų valandų streiką.

Švietimo darbuotojai sako esantis nepatenkinti nes profsąjungos susitarimo su Vyriausybe įgyvendinimui po biudžeto pristatymo Seime trūksta kiek daugiau nei 62 mln. eurų. Profsąjunga reikalauja, kad 2020 m. biudžete būtų realizuotas 2017 metais su Švietimo ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.

Nepaisant aštrių diskusijų 2020 metų biudžeto projekte kol kas numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų. Pirmadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) informavo, kad  ketvirtadienį taip pat skelbs įspėjamąjį streiką.

LŠMPS pranešė, jog su prašymu sudaryti ginčo dėl interesų komisiją kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, nes ketvirtadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotose derybose dėl 2020 metų biudžeto nepavyko rasti sutarimo.

Mokytojus vienijančios profsąjungos susitarimo su Vyriausybe įgyvendinimui po biudžeto pristatymo Seime trūksta 62,2 mln. eurų.

„Liepos mėnesį su ministerija pasirašėme kompromisinį susitarimą. Tačiau ministerija sutarties nevykdo. Galimybės dar kartą nusileisti nematome, todėl ruošiamės dviejų valandų įspėjamajam streikui lapkričio 28 dieną“, – teigia LŠMPS pirmininkas socialdemokratas Egidijus Milešinas.

LŠMPS vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje.

Mokytojų streikui paramą yra išreiškusi ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga.

Profsąjunga reikalauja, kad kitų metų biudžete atsispindėtų 2017 metais su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.

Šiuo metu 2020 metų biudžeto projekte tam numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų.

Be interpretacijų

Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus Sveikatos draudimo įstatymo pataisas ir papildymą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šalies gyventojams žada daugiau nemokamų gydymo paslaugų.

Ar galime tikėtis, kad nebereikės primokėti už kai kuriuos tyrimus, reabilitacijos procedūras ir netgi operacijas, paaiškės, deja, ne anksčiau kaip po pusmečio: įstatymo pataisos įsigalios nuo 2019-ųjų liepos.

Iki to laiko būtina atlikti daug vadinamųjų namų darbų: įteisinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus, sudaryti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetą. Būtent jis pagal nustatytus kriterijus siūlys įtraukti paslaugas į sąrašą tų, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Ministro A.Verygos nuomone, tai yra didelis žingsnis pirmyn, užtikrinantis didesnį sistemos skaidrumą ir būtinąsias paslaugas ligoniams.

"Sprendžiant, kokios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, bus vadovaujamasi Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais kriterijais. Juk paslaugos turi būti apmokamos racionaliai ir vadovaujantis nustatytais standartais, nepaliekant vietos interpretacijoms", – ministras A.Veryga lyg ir kritikuoja dabartinę tvarką, kuri netenkina ir medikų bei jų pacientų.

Dalyvaus ir gydytojų pacientai

Valstybinė ligonių kasa turi ilgą sąrašą gydymo įstaigų teikiamų paslaugų, už kurias pacientai turi susimokėti patys. Pavyzdžiu gali būti skrandžio mažinimo operacijos, kurios iki šiol nelaikytinos gydomosiomis, arba pagalbinio apvaisinimo procedūros, už kurias poros, negalinčios susilaukti vaikų, už medikų paslaugas turėjo susimokėti iš savo kišenės, kol nebuvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas.

Iki šiol PSDF lėšomis apmokamos gydymo paslaugos buvo įrašomos į sąrašą, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir PSD tarybos nuomones. Įsigaliojus įstatymo pataisoms savo siūlymus galės teikti universitetų ligoninės ir sveikatos priežiūros specialistus vienijančios asociacijos, o pagrindinius sprendimus priims sveikatos apsaugos ministro patvirtintas dvylikos narių komitetas. Jis bus sudaromas iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), dviejų VLK, dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM, dviejų universiteto ligoninių, dviejų gydytojams ir dviejų pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkančių sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Komiteto nario kadencija – ketveri metai. Komiteto narius skirs sveikatos apsaugos ministras.

Daugiausia šansų – naujovėms

"Lietuva, kaip ir kiekviena valstybė, turi nuspręsti, ką ji kompensuoja ir ko ne. Tai, ką kompensuoja, turi būti nuspręsta demokratiniu būdu. Komitetas, sudarytas pariteto pagrindais, įvertins paslaugas ir pateiks sveikatos apsaugos ministrui savo sprendimą įtraukti ar neįtraukti jas į kompensuojamųjų PSDF lėšomis sąrašą. Jei siūlys įtraukti, nurodys, kokia prioriteto tvarka", – paaiškino sveikatos apsaugos ministro vyr. patarėjas Gintaras Kacevičius.

Jis pabrėžė, kad neabejotinai didžiausią tikimybę patekti į sąrašą turės naujos ar naujomis technologijomis pagrįstos paslaugos.

Į klausimą, galbūt pagaliau bus pripažinta alternatyvioji medicina, apie kurios įteisinimą jau ne kartą kalbėjo ir ministras A.Veryga, jo vyr. patarėjas G.Kacevičius oficialaus atsakymo nepateikė.

"Tai komiteto, kuris dar nesudarytas, vaidmuo. Aš, kaip pilietis, nemanau, kad Lietuva iš PSDF – mūsų visų bendrų lėšų – turėtų kompensuoti alternatyviosios medicinos paslaugas. Pirmiausia susitvarkykime tradicinę", – G.Kacevičius pabrėžė, kad būtina reglamentuoti netradicinės medicinos paslaugas, nes žmonės turi žinoti, pas ką eina gydytis, kokią kvalifikaciją ir įgaliojimų tas specialistas turi, ar jo teikiamos paslaugos saugios.

Tai, anot ministro patarėjo, yra svarbiausia, o kompensavimas iš PSDF – kas kita.

Valstybinė ligonių kasa turi ilgą sąrašą gydymo įstaigų teikiamų paslaugų, už kurias pacientai turi susimokėti patys.

Apie kaštų investavimo naudą

Lietuvos medikų sąjūdžio lyderis Vytautas Kasiulevičius, vertindamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, viename socialinių tinklų primena lygiai prieš metus vykusio Sąjūdžio mitingo deklaracijos reikalavimus.

"Planuojant brangiųjų procedūrų diegimą, brangiųjų vaistų pirkimus, valstybės investicijų programą sveikatos priežiūroje, taip pat pertvarkant sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, iki 2019 m. Lietuvoje turi būti įdiegta ir naudojama kaštų ir naudos analizės metodika, o sutaupytos lėšos turi būti nukreiptos paslaugų prieinamumui didinti", – cituoja V.Kasiulevičius ir pabrėžia, kad garsūs šalies ekonomistai akcentuoja būtent kaštus ir jų investavimo naudą.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tvirtina, kad vertinant paslaugas bus atsižvelgiama į jų poveikį PSDF biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui ir į jų veiksmingumą, patvirtintą medicinos mokslo įrodymais.

"Veiksmingos paslaugos bus įtraukiamos į kompensavimą prioriteto tvarka, atsižvelgiant į jų poveikį ligoms ir būklėms, kurios lemia didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą šalies sveikatos rodikliams, taip pat pacientų išgyvenamumui, darbingumui, neįgalumui ir gyvenimo kokybei", – apibendrina A.Veryga.

Būtent ministras tvirtins PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą.

"Jei dėl vienų ar kitų paslaugų, įrašytų į šį sąrašą, ministras turės labai rimtų abejonių – tuomet lieps pertvarkyti ar panašiai", – sako G.Kacevičius.

Paraiškų teikėjai (tai neabejotinai yra gydymo įstaigos) turi teisę apskųsti jų netenkinančius komiteto sprendimus.

Atlyginimai – iš uždarbio

Sveikatos priežiūros paslaugos, neįtrauktos į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, kitais metais vėl galės būti vertinamos ir pretenduoti į jį patekti. Neatitinkančios nustatytų kriterijų paslaugos galės būti iš sąrašo išbrauktos.

"Pokyčiai, kuriuos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos įveda, nėra radikalūs, PSDF biudžeto valdymas nesikeičia", – apibendrina sveikatos apsaugos ministro vyr. patarėjas G.Kacevičius, atsakydamas į Lietuvos medikų sąjūdžio atstovų klausimą, kokia dalis lėšų iš naujai finansuojamų paslaugų bus numatyta medikų atlyginimams.

Skaičiuojama, kad PSDF biudžete šiais metais bus apie 2 mlrd eurų. Nuo 60 iki 80 proc. visų gydymo įstaigų išlaidų yra skiriama atlyginimams.

"Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas su medikų atlyginimais neturi nieko bendro. Nebent tai, kad tuomet, kai gydymo įstaiga uždirba daugiau lėšų, daugiau jų gali skirti atlyginimams", – apibendrino G.Kacevičius.

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, jog dabar konkursus laimi įmonės, pasiūliusios geriausią kainą vien dėl to, kad darbuotojams moka mažus atlyginimus ar tai daro „vokeliais“.

„Tai ypač didelė problema šalies regionuose. To neturėtų būti ir konkursus turėtų laimėti skaidrios, atsakingos ir savo darbuotojus vertinančios įmonės, tai yra mokančios jiems orius atlyginimus ir sąžiningai mokančios mokesčius“, – pranešime spaudai teigė V. Sinkevičius.

Perkančiosios organizacijos vertindamos pasiūlymus turės atsižvelgti, kiek tiekėjo darbuotojų atlyginimo mediana viršija šalies minimalų darbo užmokestį. Iš tiekėjų bus reikalaujama visą sutarties laiką mokėti ne mažesnius negu deklaruoti teikiant  siūlymą atlyginimus, kitu atveju jie bus įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Ūkio ministerija taip pat siekia supaprastinti užsienio tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose – jie galės teikti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias Europos standartą.

Jei Seimas priimtų Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Koncesijų įstatymo pakeitimus, jie turėtų įsigalioti 2019 metų pavasarį.

Ministerija informavo, kad tai leis padidinti socialinių darbuotojų atlyginimus 15 procentų. Žadama, kad padidinimas išliks ir vėlesniais metais.

„Socialinio darbuotojo darbas labai sudėtingas. Tiek dėl paties darbo kompleksiškumo, kuriam reikalinga aukščiausia socialinė, psichologinė, teisinė kompetencija, tiek dėl nuolat patiriamos fizinės bei emocinės įtampos. O darbo užmokestis yra neadekvačiai žemas. Tad įvertinus trijų šių metų ketvirčių savivaldybių rezultatus dėl skirtų, bet nepanaudotų asignavimų kitose srityse (pvz., dėl sumažėjusio paslaugų ar išmokų gavėjų skaičiaus), nutarėme tas sutaupytas lėšas skirti būtent socialiniams darbuotojams“, – pranešime spaudai teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 1 tūkst. socialinių darbuotojų, dirbančių su rizikos šeimomis.

Nauja darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, kurią patvirtino Seimas, įsigalios jau nuo gruodžio mėnesio, o nuo 2019 metų sausio pareigūnams bus mokami didesni priedai ir už tarnybinį rangą.

Pasak teisingumo ministrės Mildos Vainiutės, neseniai pataisos įstaigose apsilankę Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą delegacijos nariai atkreipė dėmesį, kad pareigūnams šiuo metu mokamas darbo užmokestis yra neadekvatus jų atliekamam darbui.

„Tai atitinkamai turi įtakos ir jų darbo kokybei, taip pat dėl paminėtų aspektų yra gana komplikuotas bausmių vykdymo sistemos personalo išsaugojimas ir naujų kvalifikuotų specialistų pritraukimas“, – sako M. Vainiutė.

Pagal naują darbo užmokesčio sistemą, pataisos pareigūnams darbo užmokestis iš esmės bus suvienodintas su vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamu darbo užmokesčiu, o kai kuriais atvejais bus didesnis už jį.

Kitąmet dėl padidėjusių atlyginimų papildomai iš valstybės biudžeto reikės 4 mln. eurų, o 2019-aisiais – dar papildomai 2,4 mln. eurų. 60 proc. šios sumos bus skiriama mažiausiai uždirbančių pataisos pareigūnų darbo užmokesčiui.