„Kūčios yra Kalėdų dalis, švenčiama naktis, kai gimsta Jėzus. Čia taip susiklostė liturgija Lietuvos kaimuose. Kadangi parapija, bažnyčia būdavo toli, tai Kūčios iškrito į atskirą šventimo dalį. Kūčių vakarienė turi savo ir buitinę, ir simbolinę, ir religinę liturgiją. Rytais būdavo važiuojama į ankstyvas mišias, tada jau prasidėdavo Kalėdos. Tuose pačiuose Lietuvos dvaruose arba mieste, Kūčių vakarienė nebūdavo labai pasninkinė. Kalėdų išvakarės kaip ir visas adventas buvo pasninkas. Tai dar ir ta Kūčių vakarienė turėjo būti pasninkas, nors pagal bažnytinį laiką ir paros skaičiavimą esame jau Kalėdose. Lietuvoje per laiką tos Kūčios atsiskyrė kažkaip nuo pačių Kalėdų. Jos įgijo savo tvarką, tačiau tokią labiau valstietišką. Kai pati pradėjau domėtis, teko nustebti, kad dvaruose yra rašytinų prisiminimų, kad kalėdinė vakarienė buvo jau šventiška. Aišku, daugiau žuvies patiekalų. Žuvis dar yra ir išganymo simbolis. Dabar jau taip atrodo, kad Kalėdos susideda iš dviejų elementų: silkės vakarienės ir žąsies, anties, jautienos“, – sakė profesorė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitose Europos valstybėse nėra tokios tradicijos Kūčių dieną padaryti šventinę valstybės mastu. Ar aš klystu?

– Daugumoje šalių Kūčių diena yra kaip prieššventinė diena, kaip ir Lietuvoje buvo gana ilgai. Mūsų Kūčių vakarienės paprotys paskatino pagalvoti apie tai, kad reikia tą vakarienę paruošti. Dabar jau matome Lietuvoje daug ginčų, ar galima užsisakyti tą vakarienę. Dabar tikrai Lietuva suskilo. Pažiūrėjau, kas vyksta „Facebook“ platformoje. Šiemet Kūčios sekmadienį, o sekmadienis nuima visus pasninkus. Tai yra Jėzaus prisikėlimo šventė. Kiekvienas sekmadienis yra mažosios Velykos, tai tada pasninko jau nėra. Tačiau žmonės taip prisirišę prie tradicijos, kad aiškina, kaip švęsti tokį sutapimą. Lietuvos vyskupai sako, kad galima šiek tiek laikytis ir tradicijos. Girdėjau tokių aiškinimų, kad sekmadienį bus sekmadienio mišios ir pasninko nėra, o jau po pietų prieš Kūčias dar galima ir papasninkauti ir valgyti pasninkines Kūčias. Kaip matote, žmonės iškelia skirtingus dalykus į pirmą vietą.

– Ar jūs sutinkate su tais nuogąstavimais ir dejonėmis, kad Kalėdos dabar per daug sumaterialėjusi šventė, pamirštama šventės esmė, kad reikėtų daugiau susikaupimo ir pabuvimo su šeima? Dabar viską nustelbia tik dovanų pirkimas.

Negalima primesti religingumo tiems, kurie jo neturi.

– Tai – pirmiausiai šeimos šventė. Labai priklauso, kokios yra šeimos tradicijos. Netgi Lietuvoje jų yra skirtingų. Netgi tas pats stalas suprantamas skirtingai. Kaip tik vakar kalbėjau su kolege, kad suvalkiečiai valgo sviestą per Kūčias, o dzūkai – jokiu būdu. Pasninkas turėtų būti be gyvulinių produktų. Jau labai seniai Kūčių ir Kalėdų šventimas yra išėjęs už religinio konteksto. Žiūrint religinėmis akimis, Jėzaus gimimas, Dievo atėjimas į pasaulį tiesiai pas žmones yra pati didžiausia dovana. Tačiau tada ta dovana apauga kitais dalykais. Lieka papročiai, kurie daugiau ar mažiau simbolizuoja tą patį, kalba apie tą patį, bet jau be apeigų. Dažnai žmonės painioja religiją ir apeigas. Netgi be didelio antgamtinio tikėjimo yra dalykai, kuriuos mes darome tik per Kalėdas. Negalima primesti religingumo tiems, kurie jo neturi. Manau, kad tokie vertinimai turi mažiau prasmės. O kas liečia tikinčius žmones, tada tai jau yra tikėjimo bendruomenės dalykas. Ten gali eiti kalbos, kas yra tikrosios Kalėdos. Pagal dabartinį mūsų gyvenimo stilių iškilo tokia graikų bažnyčios tėvo citata. Jis yra pasakęs, kad didžiausias pasninkas yra „nevalgyti“ savo artimo.

Padės išvengti rūpesčių

Natūralu, kad norime nustebinti artimuosius sukurdami jiems magišką Kalėdų nuotaiką. Tačiau tai nereiškia, kad turime verstis per galvą siekdami tikslo. Mūsų dėmesys ir laikas šeimai yra daug geresnė dovana nei pompastiškos dekoracijos ar patiekalai. Juolab kad pagalba – visai čia pat.

 „Atsipalaiduokite, juk Kalėdos!“ – tokiu šūkiu pasitinka ir šventinį laikotarpį kartu išgyventi lengviau kviečia prekybos tinklas „Lidl“. Kiek anksčiau nei įprastai startavusios kalėdinės kampanijos žinutė užkoduota vaizdo klipe, kuriame naujai atsiskleidžia dar 1977-aisiais grupės „The Commodores“ išleista legendinė daina „Easy“.

„Lengvas kaip sekmadienio rytas, kai iš miego pažadina orkaitėje kepamos anties kvapas ir išvyniojamų dovanų traškesys. Kai viskas staiga sulėtėja ir per vieną naktį įvyksta stebuklas, – kalbėdama apie Kalėdų ryto nuotaiką šypteli „Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovė Kristina Mažeikytė. – Norime, kad tą atsipalaidavimo jausmą mūsų pirkėjai išgyventų ne tik Kalėdų rytą, bet ir visą šventinį laikotarpį. Mes pažadame daryti viską, kad taip ir nutiktų.“

„Lidl“ yra vienas pirmųjų iš didžiųjų prekybos centrų Lietuvoje, pradėjęs kalėdinę kampaniją. Pasak K. Mažeikytės, šis sprendimas yra nulemtas pačios šventinės komunikacijos krypties. Padėti pirkėjams lėtai, be įtampos laukti didžiųjų metų švenčių, mėgautis laukimo ir pasiruošimo akimirkomis – tokia šiemetė

„Lidl“ dovana klientams

„Kampaniją pradedame ganėtinai anksti, kviesdami šventinio pasiruošimo nepalikti paskutinei minutei, kad kuo anksčiau galėtume atsipalaiduoti ir taip greičiau pajusti laukimo džiaugsmą. Tiek vaizdo klipas, tiek kitos priemonės ir turinys, kuriuos šiemet pasiūlysime, turi vieną aiškią – lengvumo – kryptį. Mes irgi esame žmonės, kurie susiduria su tuo pačiu lėkimu, automobilių spūstimis ar paskutinės minutės dovanų paieškomis. Todėl empatiškai pažiūrėjome į tai, ką norime suteikti savo pirkėjams ir drauge su jais kuo lengviau sulaukti vienų gražiausių metų švenčių“, – sako „Lidl Lietuva“ Rinkodaros departamento vadovė.

Verta įsigyti iš anksto

„Lidl Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad didelių kompromisų su pinigine šiais metais lietuviai nelinkę daryti. 44 proc. gyventojų pažymi, kad šiemet maistui šventiniu laikotarpiu ketina išleisti tiek pat arba daugiau nei pernai.

Šis skaičius panašiai pasiskirsto tarp vyrų (42 proc.) ir tarp moterų (45 proc.). Žymiai mažiau nei pernai planuoja išleisti vos 6 proc. apklaustųjų, o šiek tiek mažesnes išlaidas numato 21 proc.

Apklausos rezultatai rodo, kad kas penktas respondentas savo išlaidų maistui niekada neplanuoja iš anksto. Įdomu tai, kad šis skaičius didžiausias tarp vyresnio amžiaus žmonių (27 proc.), o mažiausias tarp jaunimo (12 proc.). „Lidl Lietuva“ Rinkodaros departamento vadovė pastebi, kad planuoti verta ir tikrai nesudėtinga, o žinant kelis triukus galima arba sutaupyti, arba už tą pačią sumą įsigyti daugiau.

Norintiems sutaupyti visada patartina stebėti akcijas ir specialius pasiūlymus. Yra nemažai produktų, kurių paprasta įsigyti iš anksto, o švenčių jie sėkmingai sulauks ir šaldymo kameroje ar spintelėje. Nuo žuvies iki daržovių ar kepinių – pastebėjus gerą kainą rekomenduojame įsigyti jau dabar. „Negaliu nepriminti – verta naudotis ir „Lidl Plus“ programėle, kurioje pirkėjai visada gali rasti papildomų nuolaidų“, – pataria K. Mažeikytė.

Ji priduria, kad dar vienas būdas, kuris padės išvengti kompromiso su pinigine, yra privatūs prekės ženklai, dažnai kainuojantys mažiau nei tos pačios kategorijos žinomų prekės ženklų produktai.

Švenčių planavimas ir staigmenos

Nieko nėra blogiau, kai, pradėję ruošti šventinį stalą, staiga susigriebiame, kad kažką pamiršome nusipirkti, o dar blogiau, kai to, ko reikia, prieš pat šventes jau nebegauname.

Šventinio stalo planavimas ir dovanų pirkimas paskutinėmis dienomis iki Kūčių ir Kalėdų gali tapti tikru galvos skausmu dar ir dėl spūsčių miesto gatvėse ir didžiulio šurmulio aplink.

Planavimas padės švenčių laukti be streso. Ši taisyklė galioja ir galvojant apie šventinį stalą. Nusprendę, kokius patiekalus ketinate ruošti Kūčioms ir Kalėdoms, visus reikalingus produktus galite įsigyti iš anksto ir taip išvengti paskutinės minutės skubos.

Tad, jei pradėsite šventinį krepšelį planuoti ir kaupti jau dabar, pirkdami šaldyti tinkamus ar ilgesnio galiojimo produktus, šventėms galėsite pasiruošti ne tik ramiau, bet ir taupiau.

Nuotaika: jau dabar „Lidl“ prekybos centruose galima įsigyti ilgo galiojimo artėjančioms šventėms tinkamų produktų ir skanėstų.  „Lidl“ nuotr.

„Lidl“ siūlomas asortimentas pasiruošimą šventėms gali paversti itin lengvu, kaip tame vaizdo klipe, kuriame linkima atsipalaiduoti. Kokių produktų šventinėms vakarienėms ir dovanoms įsigyti ne tik anksčiau, bet ir pigiau, gali pasufleruoti kassavaitinis „Lidl“ katalogas.

„Pastebime, kad žmonės jau pamažu rengiasi šventėms ir tai jiems gali padėti sutaupyti. Nuo dekoracijų iki įvairių prieskonių mišinių meduoliams, ilgo galiojimo prekių, tokių kaip panetonės pyragai, taip pat išskirtinių „Deluxe“ produktų, kurie pradžiugins išskirtinio maisto mėgėjus – visa tai praneša apie artėjančias Kalėdas“, – sako „Lidl Lietuva“ Rinkodaros departamento vadovė K. Mažeikytė.

Visada džiugina staigmenos

Ir dar viena smulkmena, be kurios neįsivaizduojamos Kalėdos, – dovanos. Ir netiesa, kad dovanos džiugina tik vaikus. Net ir padovanotas mažmožis yra ženklas, kad kažkas apie mus galvojo, kažkam esame svarbūs.

„Lidl Lietuva“ užsakymu „Norstat“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad dauguma apklaustųjų dovanas stengiasi planuoti ir įsigyti iš anksto. Vos 9 proc. apklaustųjų dovanų pirkimas ir planavimas vargina, todėl jie renkasi iš to, ką šventiniu laikotarpiu siūlo prekybos centrai.

Jei tai pagrindinis prizas kalėdiniame „Lidl Lietuva“ žaidime – kelionė dviem asmenims į Balį? Kodėl gi ne? Juolab kad ne tik dalyvautume žaidime, o ir papildytume šventinį stalą skanėstais.

Žaidimas „Favorina“, kuris pirkėjų patogumui vyksta „Lidl Plus“ programėlėje, suskirstytas į keturis etapus. Norint dalyvauti žaidime pakanka nusipirkti prekės ženklo „Favorina“ produktų už 4 eurus – taip iškart bus suteikiamas bilietas, kurį patvirtinus programėlėje, bus galima dalyvauti žaidime. Kuo daugiau dalyvavimo bilietų bus pateikta, tuo daugiau šansų laimėti.

Žaidimo dalyviams atiteks triženkliai dovanų čekiai akiniams nuo saulės ir chalatams įsigyti, taip pat galimybė pailsėti sveikatingumo centre „Amberton SPA Druskininkai“.

„Favorina“ – tai įvairiausi šventiniai sausainiai, šokoladai, saldainiai, zefyrai, meduoliai, legendiniai panetonės pyragai. Visi šie produktai yra tarsi pirmieji artėjančių žiemos švenčių pranašai.

Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius portalui kauno.diena.lt nurodė, kad per Kauno Kalėdų eglės įžiebimą į kai kurias Senamiesčio gatves patekti galės ne visi.

Pasak jo, lapkričio 25 dieną eismo ribojimai Kauno senamiestyje numatyti nuo 14 iki 22 valandos.

„Kauniečiai kviečiami į šventinį renginį Rotušės aikštėje vykti viešuoju transportu. Pakeliui į Kalėdų eglės įžiebimą pėstieji turės progą pasigrožėti iš pagrindų atnaujinta Vilniaus gatve, išpuošta žibančia kelių šimtų eglučių ekspozicija. Būtent čia prasideda kelias į Kalėdas Kaune“, – palikti automobilį mieste ir pasigrožėti papuoštu Senamiesčiu, kvietė M.Matusevičius.

Būtent čia prasideda kelias į Kalėdas Kaune.

Kad kauniečiams po įžiebimo būtų patogu pasiekti namus, organizuojamas papildomas viešasis transportas.

Po renginio iš Kauno pilies stotelių keleivius veš papildomi viešojo transporto maršrutai:

18 autobusas, Geležinkelio stotis – VDU Žemės ūkio akademija (tik galinės stotelės „VDU Žemės ūkio akademija“ link);

20 autobusas, Partizanų g. – Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija (tik galinės stotelės „Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija“ link);

37 autobusas, J. Grušo meno gimnazija – Partizanų g.;

40 autobusas, Urmo turgus – (Partizanų g.) – Kauno ligoninė (Šilainiai);

1 troleibusas, Islandijos pl. – Vaidoto g. (tik Vaidoto g. link);

2 troleibusas, Islandijos pl. – Parodos g. – Kauno pilis;

5 troleibusas, Petrašiūnai – Varnių g. (tik Petrašiūnų link);

7 troleibusas, Partizanų g. – Kaniūkai (tik Partizanų g. link);

10 troleibusas, Partizanų g. – Kėdainių g.;

11 troleibusas, Islandijos pl. – Kaniūkai.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Per Naujųjų metų sutikimo šventę eismo ribojimai mieste turėtų būti panašūs. Tikslesne informacija pasidalinsime tarpušvenčiu.

Primename, kad šiemet kalėdinė Kauno eglė bus įžiebta lapkričio 25 dieną 19.30 val.

Besibaigiančius 2016-uosius naujasis premjeras pavadino kūrybingais ir kupinais permainų metais.

„Vardan valstybės gerovės, mūsų ateities, darniai veikdami privalome įvykdyti daugelį pokyčių. Aš esu tikras, kad visas teigiamas permainas lydės sutarimas, socialinis jautrumas, atidus įsižiūrėjimas į įvairių visuomenės atstovų mintis. Tik veikdami vieningai, aiškiai žinodami pasirinktų reformų prasmę būsime stiprūs, sukursime modernią ir klestinčią valstybę“, - sveikinime teigia S.Skvernelis.

„Tegul Jūsų šeimas, artimųjų bei bičiulių namus lydi šiluma ir jauki bendro palaima. Ateinančių Naujųjų metų proga linkiu visiems stiprios sveikatos, didelių kūrybinių ambicijų, tegul 2017 –ieji būna dosnūs, kupini santarvės ir didelio tikėjimo mūsų Lietuva“ - linki premjeras.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis linki šv. Kalėdas pasitikti su „vilties ir šilumos sugrįžimu“.

„Kalėdų paliesti auginkime išmintį, ugdykime dvasingumą, kad patirtume mums teikiamą gyvenimo džiaugsmą. Pasitikime šventes atvira širdimi ir tik maloniais rūpesčiais“, - rašo parlamento vadovas.

Melancholija, nostalgija ar šiaip lietuviškas liūdesys ne vieną mūsų apima būtent prieš Didžiąsias metų šventes. Tada staiga pasijuntame nemylimi, nevertinami, apleisti artimųjų ir viso pasaulio. Anot šviesaus atminimo Ričardo Gavelio, ateina laikas, kai apnyksta jausmas, jog esame negailestingai apgaubti Didžiosios Dievo Neteisybės.
Tačiau, ar tikrai?

Dauguma juk turime šeimas, bičiulius, darbus, esame daugiau mažiau sveiki. Tačiau įkyriai neapleidžia mintys, kad laimės trūksta, sėkmę kažkas pavogė, o džiaugsmą sutrypė muilina buitis. Bet visa tai susigrąžinti neįtikėtinai paprasta. Kaip sakė vienas išminčius, tereikia pamatyti, kad yra žmonių, kuriuos slegia kur kas didesnės už mūsų bėdos.

Kadais sėkmingas verslininkas, po ilgus metus trukusių nenumaldomų egzistencinių ieškojimų šiandien tapęs vienuoliu broliu Elijumi, pasakojo, kaip turėjęs viską, viso to neteko savo noru. Pradžioje jausmas buvo klaikus. Neviltis – slegianti. Ir tada jis išgirdo apie moterį, prieš kurios istoriją jo negandos tapo juokingai menkos.

Pusamžė, bet dar sveika ir darbinga moteris vieną dieną savo virtuvėje nudardėjo ant grindų nuo taburetės. Nuotykis banalus, tačiau trauma buvo rimta, lūžo koja. Maža to, įsimetė sepsis. Finalas tragiškas – dėl kraujo užkrato nelaimėlei amputavo abi kojas ir abi rankas. Visiškai bejėgę žmoną apleido vyras. Kažin ar galime jį už tai smerkti, juk nežinome, kaip patys pasielgtume tokioje situacijoje. Šiandien ją globoja svetimi, ji priklauso nuo kitų valios ir nieko negali pakeisti.

Anot brolio Elijaus, štai pavyzdys žmogaus, kuriam išties yra blogai, kuris yra nelaimingas ir vienišas, kurio diena ir naktis nūnai vienoda – gulėjimas, belaukiant ateinančios slaugės. Net knygos į rankas ji paimti negali. Lieka tik televizorius, bet jis – negyvėlis jau daugelį metų, kiekgi į jį galima spoksoti?

Šios likimo nuskriaustos moters neviltis pagrįsta. Bet ar bent vieno mūsų padėtis tokia, kaip jos? Tikrai ne, bent jau daugelio. Tad, ar turime teisę virkauti? Turbūt, taip, nes savos bėdos – kebliausios, nelaimės – didžiausios, o liūdesys – sunkiausias. Vis dėlto prisiminkime pasaulio nelaiminguosius, bent Didįjį ketvirtadienį, ir liaukimės verkti dėl savo lemties.