Maria de los Angeles Duarte (Marija de los Ancheles Duartė), dirbusi valdant Ekvadoro eksprezidentui Rafaeliui Correa (Rafaeliui Korėjai), buvo nuteista aštuoneriems metams už kyšininkavimą, tačiau nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio kartu su sūnumi, kurio tėvas yra argentinietis, slapstėsi Argentinos ambasadoje.

Argentina pasiūlė M. de los Angeles Duarte prieglobstį, tačiau Ekvadoras atsisakė leisti jai laisvai išvykti iš šalies.

Argentinos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad antradienį nuo 11 val. M. A. Duarte „buvo Argentinos ambasadoje Karakase“, tačiau nepateikė jokios informacijos apie tai, kaip jai pavyko pabėgti į Venesuelą.

Ekvadoras reagavo piktai ir iškvietė Argentinos ambasadorių Gabrielį Fuksą pasiaiškinti dėl, jo teigimu, nenuoseklių ambasados komentarų apie tai, kaip M. de los Angeles Duarte pabėgo, ir dėl to, kad jis atsisakė perduoti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus iš komplekso vidaus.

Tada sostinė Kitas paskelbė G. Fuksą persona non grata ir atšaukė savo ambasadorių konsultacijoms į Argentiną.

Po to Buenos Airės pasekė jo pavyzdžiu ir atšaukė savo ambasadorių iš Kito bei pareiškė, kad taip pat išsiųs Ekvadoro ambasadorių.

Argentinos užsienio reikalų ministras Santiago Cafiero (Santjagas Kafjeras) savo Ekvadoro kolegai pirmadienį pranešė, kad M. de los Angeles Duarte pabėgo iš ambasados „be darbuotojų žinios“.

Tuomet M. de los Angeles Duarte pabėgo iš Kito, atvyko į Venesuelą ir prisistatė Argentinos ambasadoje Karakase, nenurodydama, kaip ji ten atvyko ir ar ją lydėjo sūnus, sakoma antradienį paskelbtame Argentinos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Jame priduriama, kad eksministrė „teigė neketinanti artimiausiu metu vykti į Argentiną“, nors ji „teiravosi dėl dokumentų“, kuriuos ši šalis galėtų jai pasiūlyti.

Pasak prokuratūros, M. de los Angeles Duarte buvo nuteista kartu su 2007–2017 metais prezidento pareigas ėjusiu R. Correa ir kitais buvusiais vyriausybės pareigūnais korupcijos byloje, susijusioje su prašymu duoti beveik 7,6 mln. dolerių (7,08 mln. eurų) kyšių už valstybines sutartis.

R. Correa, kuriam suteiktas prieglobstis Belgijoje, kur gimė jo žmona, teigia, kad yra politinio persekiojimo auka.

Ekvadoro užsienio reikalų ministras Juanas Carlosas Holguinas (Huanas Karlosas Holginas) žurnalistams sakė esąs įsitikinęs, kad dialogo būdu galima atkurti jo šalies ir Argentinos santykius.

„Atrodo, lyg [tai būtų nutikę] vakar“, – sakė 86 metų popiežius, kalbėdamas apie savo išrinkimą oficialiosios naujienų svetainės „Vatican News“ tinklalaidei. Iš pradžių pontifikui teko paaiškinti, kas išvis yra tinklalaidė.

Paklaustas, kokios dovanos norėtų 10-osioms popiežiavimo metinėms, per kurias nėra numatęs viešų renginių, išskyrus mišias su kardinolais, Pranciškus pridūrė: „Taikos. Mums reikia taikos.“

Jorge Bergoglio (Chorchė Bergoljas) popiežiumi buvo išrinktas 2013 metų kovo 13-ąją, jo pirmtakui Benediktui XVI pribloškus pasaulį savo sprendimu atsistatydinti. Tai buvo pirmas popiežiaus atsistatydinimas nuo viduramžių.

Pranciškus yra sakęs, jog nesitikėjo būti išrinktas ir išvykdamas iš Argentinos į Romą dalyvauti konklavoje susikrovė tik nedidelį lagaminą, tikėdamasis netrukus grįžti į Buenos Aires, kur buvo arkivyskupas.

Tačiau jis turėjo viziją ir tolesnį dešimtmetį užsiėmė Bažnyčios valdymo pertvarkymu, įskaitant Vatikano buhalterijos sutvarkymą ir veiksmus prieš dvasininkų vykdytą vaikų išnaudojimą.

Jis taip pat pakeitė daugelio žmonių įsivaizdavimą apie popiežius, mažiau dėmesio skirdamas teologijai ir daugiau – socialiniams klausimams, nuo migracijos iki aplinkos.

Net išlaikydamas tradicinę doktriną tokiais klausimais kaip abortai ir gėjų santuokos, jis siekia kurti atviresnės, užjaučiančios Bažnyčios įvaizdį.

Ginčas su Nikaragva

„Jis yra popiežius šiems laikams“, – sakė italų kunigas Roberto (Robertas), sekmadienį atvykęs į Šv. Petro aikštę pasiklausyti popiežiaus savaitinės „Viešpaties angelo“ maldos.

„Jam pavyko suprasti šiandienos poreikius ir pateikti juos visai visuotinei Bažnyčiai... O dabar jis suteikia postūmį Bažnyčiai ateinantiems metams. Jis sėja gera ateičiai“, – pridūrė tėvas Roberto.

Tačiau Pranciškaus nuostatos žavi ne visus, ypač kalbant apie konservatyvųjį Bažnyčios sparną. Vienas iš kritikų, vokiečių kardinolas Gerhardas Muelleris (Gerhardas Miuleris), neseniai supeikė popiežiaus „doktrinos painiavą“.

Pranciškus niekada nevengdavo kontroversijos ir nuolat kritikuoja daugybę dalykų, nuo mafijos iki vartotojiškumo ir ginklų pramonės.

Popiežiavimo metinių proga duotame interviu argentiniečių interneto leidiniui „Infobae“ jis Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos vyriausybę pavadino „šiurkščia diktatūra“.

D. Ortegos vyriausybė, kurios santykiai su Katalikų Bažnyčia jau ilgą laiką yra įtempti, sekmadienį sureagavo pareiškimu, kad svarsto galimybę sustabdyti diplomatinius ryšius su Vatikanu.

Praėjusios savaitės interviu šveicarų transliuotojui RTS popiežius pasmerkė visų „didžiųjų galybių“ dalyvavimą kare Ukrainoje.

Jis nuolat meldžiasi už šio karo aukas, bet buvo kritikuojamas dėl to, kad tiesiai nepavadino Rusijos agresore.

„Nelengvas darbas“

Pranciškus savo popiežiavimo metais stengėsi gerinti santykius su islamu, ir prestižinės sunitų institucijos – Kairo al Azharo mečetės bei universiteto – didysis imamas šeichas Ahmedas al Tayebas (Ahmedas Tajebas) yra tarp veikėjų, pasveikinusių Pranciškų su 10-osiomis popiežiavimo metinėmis.

Laiške, kurį paskelbė „Vatican News“, A. al Tayebas gyrė popiežiaus pastangas „statyti meilės ir brolybės tiltus tarp visų žmonių“.

Sveikinimą atsiuntė ir ekumeninis patriarchas Baltramiejus, pasaulio krikščionių ortodoksų lyderis, taip pat anglikonų vadovas Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby (Džastinas Velbis).

J. Welby neseniai prisidėjo prie Pranciškaus per taikos misiją į konflikto draskomą Pietų Sudaną, kur susitikti su popiežiumi plūdo didžiulės minios – kaip ir visur, kur jis nuvyksta.

Pranciškus ir toliau daug keliauja, nepaisydamas amžiaus ir sveikatos problemų.

2021-aisiais Pranciškui ligoninėje buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija. Nuo praėjusių metų jis naudojasi neįgaliojo vežimėliu dėl kelio problemų. Viename interviu jis prisipažino, kad dėl to „šiek tiek gėdijasi“.

Pranciškus yra sakęs, kad paseks Benedikto XVI pavyzdžiu ir atsistatydins, jei dėl sveikatos nebegalės eiti savo pareigų, bet tvirtina, kad to jo darbotvarkėje šiuo metu nėra.

Italijos laikraščio „Il Fatto Quotidiano“ paklaustas, ko tikisi ateityje, jis atsakė: „Kad Viešpats būtų man gailestingas. Būti popiežiumi nelengvas darbas.“

J. Janša laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos narius, Slovėnijoje spalio 5 dieną ketinant surengti neformalią lyderių vakarienę.

Jis teigė besitikintis, kad šio susitikimo metu bus numatyti „konkretūs žingsniai būsimoje politikoje Kinijos atžvilgiu“.

„Brangūs kolegos, norėčiau išreikšti tvirtą palaikymą ir solidarizuotis su Lietuva, kuri susiduria su beprecedenčiais ir apgailestauti verčiančiais iššūkiais, bendraujant su Kinija. (...) Turime parodyti Kinijai, kad mes esame vieningi ir kad neleisime Kinijai grasinti nė vienam iš mūsų“, – rašoma laiške.

„Turime rodyti aktyvesnį ir tvirtesnį solidarumą su Lietuva“, – teigiama jame.

Lietuvos Prezidentūra BNS patvirtino gavusi Slovėnijos premjero laišką. Liubliana šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

J. Janšos teigimu, Kinijos reikalavimas atšaukti ambasadorę ir prekybą naudoti kaip ginklą yra „smerktinas reiškinys, kuris turės įtakos bendriems ES ir Kinijos santykiams“.

„Sėkmingai atremti Kinijos grėsmę galime tik būdami vieningi ir laikydamiesi nuoseklaus ir bendro požiūrio. Turime palaikyti kiekvieną ES valstybę narę, kuri patiria spaudimą“, – teigia Slovėnijos premjeras.

„Nors gerbiame „vienos Kinijos“ politiką, Taivanas išlieka svarbus mūsų partneris. To nederėtų neigti. Lietuva, kaip ir visos ES valstybės narės, yra suvereni šalis ir turi visas teises plėtoti santykius su Taivanu“, – rašo politikas.

Lietuva pastaruoju metu kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo šios šalies investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.

Dvišaliai santykiai dar labiau ėmė prastėti gegužę Lietuvai pasitraukus iš Pekinui svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys.

Lūžio momentu tapo Taibėjaus sprendimas Vilniuje atidaryti atstovybę Taivano vardu.

Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjo pradžioje.

Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.

„JAV padėtis ne tokia, kad galėtų rodyti pirštu ir skelbti neatsakingus pareiškimus. Raginame JAV pusę laikytis trijų bendrų Kinijos ir JAV komunikatų dėl „vienos Kinijos“ principo, kad būtų palaikomas Kinijos ir JAV santykių politinis pagrindas“, – sakoma Kinijos ambasados Vašingtone tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Šis pareiškimas buvo atsakas į JAV Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o (Nedo Praiso) antradienį per „Twitter“ paskelbtą žinutę, kurioje rašoma, kad Jungtinės Valstijos palaiko savo sąjungininkę Lietuvą ir smerkia Kiniją dėl pastarųjų atsakomųjų veiksmų, įskaitant kinų ambasadoriaus atšaukimą iš Vilniaus ir reikalavimą, kad Lietuva atšauktų konsultacijoms savo ambasadorę iš Pekino. N. Price'as taip pat pabrėžė, kad JAV palaiko savo partnerius Europoje, plėtojančius ryšius su Taivanu.

Šis pareiškimas buvo atsakas į JAV Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o (Nedo Praiso) antradienį per „Twitter“ paskelbtą žinutę.

Anksčiau antradienį Kinija dėl gilėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu konsultacijoms atšaukė savo  ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorę Pekine. Kinijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad tokį sprendimą paskatino siekis Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę.

Taivanas prieš kelias savaites informavo apie atskirai nuo Kinijos Lietuvoje steigiamą atstovybę, ji turėtų pradėti veikti dar šią vasarą. Lietuva taip pat turėtų atidaryti prekybos atstovybę Taivane.

Maždaug 23 mln. gyventojų turintį Taivaną, oficialiai vadinamą Kinijos Respublika, kaip šalį pripažįsta tik 15 kitų valstybių. Lietuvos tarp jų nėra.

Kinija siekia izoliuoti Taibėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.

Tačiau Taivanas faktiškai palaiko diplomatinius santykius su dešimtimis valstybių per savo Taibėjaus atstovybes. Lietuvoje steigiama atstovybė skiriasi tuo, kad turės Taivano pavadinimą.

Lietuva pastaruoju metu taip pat dovanojo Taivanui vakcinos nuo COVID-19, tai sulaukė teigiamos reakcijos iš vietos gyventojų.

Kinijos ambasados Vašingtone atstovas pareiškė, kad Lietuvos leidimas atidaryti Taivano atstovybę ir plėtoti oficialius santykius su Taibėjumi „šiurkščiai pažeidžia komunikato dėl Kinijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo dvasią, rimtai pažeidžia Kinijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir smarkiai prieštarauja vienos Kinijos principui, plačiai pripažįstamam tarptautinės bendrijos“.

„Būdama suvereni šalis, Kinija turi teisę tinkamai reaguoti ir turėtų tai daryti“, – sakoma ambasados pranešime.

Kiek anksčiau savo tinklalapyje paskelbtame pranešime ambasada teigė, kad nuo gegužės 12 d. nustos teikti įprastas paslaugas JAV piliečiams, įskaitant pasų atnaujinimą, o paraiškas vizai gauti nagrinės tik skubiais atvejais, kai tai bus „gyvybės ar mirties klausimas“.

Rusija kiek anksčiau šiemet pranešė, kad JAV diplomatinėms misijoms uždraudė darbinti ne amerikiečius darbuotojus. Dėl šios priežasties ambasada Maskvoje buvo priversta „darbuotojų skaičių sumažinti 75 proc.“.

Rusijos ir JAV santykiai pastaruoju metu pablogėjo, Vašingtonui apkaltinus Kremlių kišimusi į JAV rinkimus, didelių kibernetinių išpuolių rengimu ir priešiškais veiksmais.

JAV prezidentas Joe Bidenas nuo pat kadencijos pradžios didina spaudimą Maskvai. Vašingtonas balandžio mėnesį paskelbė apie dar vieną ratą Rusijai įvedamų sankcijų, įskaitant 10 diplomatų išsiuntimą iš šalies.

Maskva savo ruožtu taip pat išsiuntė 10 JAV diplomatų, uždraudė atitinkamiems JAV pareigūnams įvažiuoti į šalį, o JAV ambasadai – darbinti užsieniečius darbuotojus.

Vis dėlto Vašingtonas ir Maskva derasi dėl galimo J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo birželį.

Britanijai išstojus iš ES 2020 metų sausį, Briuselis įkūrė Londone ES atstovybę.

Tačiau abi pusės nesutaria, kokios diplomatinės privilegijos turi būti taikomos ES ambasadoriui prie JK Joao Vale de Almeidai (Žuaunui Valei de Almeidai). Šis ginčas įsiplieskė tą pačią dieną, kai Britanija paskyrė savo pačios pasiuntinį Briuselyje.

ES tvirtina, kad jos pasiuntiniui turi būti taikomas visaverti diplomatinis statusas, kaip ir bet kuriose kitos suverenios šalies ambasadoriui. Tokia tvarka galioja 143 kitose valstybėse, kur Bendrija turi savo diplomatines atstovybes.

Tuo metu Londonas argumentuoja, kad ES pasiuntiniui turėtų būti suteiktas žemesnio lygio statusas, atitinkantis taikomą tarptautinių organizacijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), atstovams.

Ginčas išsivystė kelios valandos prieš užsienio reikalų sekretoriui Dominicui Raabui (Dominikui Rabui) paskelbiant, kad naujasis JK misijos prie ES vadovas bus Lindsay Croisdale'as-Appleby (Lindsis Kroisdeilas-Apelbis).

„Mums pradedant naują santykių su ES skyrių, man labai malonu paskirti Lindsay JK misijos vadovu“, – sakė britų diplomatijos vadovas.

„Jo anksčiau sukauptos žinios ir patirtis bus gyvybiškai svarbios tęsiantį mūsų draugišką bendradarbiavimą su ES“, – pridūrė D. Raabas.

L. Croisdale-Appleby pastaruoju metu JK Užsienio reikalų ministerijoje užsiėmė „Brexito“ klausimais.

Nuo pat Britanijos oficialaus išstojimo D. Croisdale'o-Appleby pirmtakui Briuselyje buvo taikomos visaverčio ambasadoriaus privilegijos.

ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) atstovas Peteris Stano (Peteris Stanas) tvirtino, kad Bendrijai „jos valstybės narės yra suteikusios reikšmingus įgaliojimus“.

Britanijai, buvusiai Lisabonos sutarties signatarei, „puikiai žinomas ES statusas išorės santykiuose“, naujienų agentūrai AFP sakė P. Stano.

„Po JK išstojimo iš Europos Sąjungos nepasikeitė niekas, kas galėtų pateisinti kokius nors JK pozicijos pokyčius“, – pridūrė jis.

Tuo metu britų URM atstovas tvirtino, kad „ES, jos delegacija ir darbotojai įgis privilegijas ir neliečiamybę, būtiną veiksmingai atlikti jų darbą Jungtinėje Karalystėje“.

Tačiau ES vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) sakė, kad Britanija turėtų būti „labai atsargi“, spręsdama šį klausimą.

Ketvirtadienį per vieną Airijos organizuotą virtualų renginį M. Barnier atmetė Britanijos poziciją, kad ES yra tarptautinė institucija, ir pabrėžė, kad blokas yra valstybių sąjunga.

„JK šioje sąjungoje dalyvavo apytikriai 47 ar 48 metus, – atkreipė dėmesį jis. – Tikiuosi, kad galėsime kartu rasti protingą ir objektyvų sprendinį dėl ES statuso Londone.“

Pietų Korėjos pramonės ministras Sung Yun-Mo sakė, kad Japonija pateks į naujai sudarytą šalių sąrašą, kurių eksporto kontrolės sistemos organizuojamos ne pagal „tarptautinius eksporto kontrolės principus“. Pietų Korėjos prekybos ministerijos atstovas Park Tae-Sung pridūrė, kad Japonija tapo pirmąja šalimi naujajame sąraše, tačiau nepateikė daugiau detalių, skelbia „Reuters“.

Šalių santykiai pašlijo po to, kai Pietų Korėjos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad Japonijos bendrovės pietų korėjiečiams, dirbusiems priverstinai Antrojo pasaulinio karo metu, turės išmokėti kompensacijas.

Japonijos vyriausybė ne iš karto atsakė į pirmadienio žinias, tačiau Užsienio reikalų ministerijos atstovas transliuotojui NHK sakė, kad atsakas bus paskelbtas tada, kai Japonija išanalizuos Pietų Korėjos sprendimą.

Japonija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad pašalins Pietų Korėją iš savo pačių prekybos „baltojo sąrašo“. Tai įvyko po to, kai Japonija pradėjo griežčiau reguliuoti į Pietų Korėją importuojamas medžiagas išmaniųjų telefonų gamybai.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-In teigė, kad Japonijos ekonominis kerštas ne tik nesąžiningas, tačiau ir neteisingas, kadangi jis kilo iš Japonijos Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų.

Norėdama sumažinti priklausomybę nuo Japonijos importo, Pietų Korėja praėjusią savaitę pranešė apie ketinimus investuoti 7,8 trln. vonų (5,7 mlrd. eurų) į vietinių medžiagų tyrimus ir gamybą per ateinančius septynerius metus.

„Vyriausybė bandys sukurti detalų strategijos planą, kad išplėstų savo ekonomiką, priimdama Japonijos ekonominį kerštą kaip progą kažką blogo paversti kažkuo geru“, – sakė prezidentas Moon Jae-In.

Pramonės ministras Sung Yun-Mo sakė, kad yra pasiruošęs vesti derybas su Japonijos pareigūnais, kai tik Tokijas paprašys susitikimo.