21-erių J. Teixeira, įtariama, suorganizavo per dešimtmetį didžiausią žalą padariusį slaptų Jungtinių Valstijų dokumentų nutekinimą.

Federalinė didžioji prisiekusiųjų žiuri Bostone pateikė jam šešis kaltinimus dėl tyčinio slaptos informacijos, susijusios su nacionaline gynyba, laikymo ir perdavimo.

Už kiekvieną iš šių kaltinimų jam gresia iki 10 metų kalėjimo.

Šie kaltinimai prisideda prie kitų dviejų, kuriuos prokurorai pateikė J. Teixeirai po to, kai jį sulaikė balandį.

J. Teixeira buvo sulaikytas kitą dieną po to, kai laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad vienas JAV karinėje bazėje dirbęs vyras platformoje „Discord“ paskelbė šimtus dokumentų puslapių.

Kai kurie iš šių dokumentų vėliau pasirodė kitose platformose, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.

Dokumentuose, kurie žaibiškai išplito internete, be kitų slaptų detalių, nurodoma, kad JAV nerimauja dėl Ukrainos karinio pajėgumo kovojant su Maskvos pajėgomis, ir nurodoma, kad Vašingtonas, regis, šnipinėjo sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.

Tai yra vienas didžiausių tokių pažeidimų nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) paviešino JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) dokumentus.

JAV nacionalinės gvardijos biuro teigimu, J. Teixeira, IT ir ryšių specialistas, į pajėgas buvo priimtas 2019-ųjų rugsėjį. Jis įgijęs pirmos klasės lakūno laipsnį, kuris yra trečias žemiausias tarp oro pajėgų karių.

Praėjusį mėnesį teisėjas nurodė, kad J. Teixeira turi likti suimtas, kol vyks teismo procesas. Anot prokurorų, jis kelia nuolatinį pavojų JAV nacionaliniam saugumui.

Prokurorai teigė, kad J. Teixeira vis dar gali turėti prieigą prie slaptų dokumentų ir kad priešiškos valstybės gali padėti jam pabėgti, jei jis bus paleistas iš kalėjimo, be to, jis anksčiau yra padaręs smurtinių pareiškimų.

Teismo dokumente prokuratūra pranešė, kad lapkritį jis socialiniuose tinkluose rašė, kad nori nužudyti daug žmonių, nes tokiu būdu išnaikins silpnapročius.

Prokurorai taip pat teigė, kad J. Teixeira prašė kito vartotojo patarimo, kokį šautuvą būtų lengva valdyti iš visureigio galo, ir kad jis internete ieškojo masinių šaudynių atvejų.

Jo advokatų komanda pareiškė, kad jų klientas nebeturi prieigos prie įslaptintos medžiagos ir kad vyriausybė perdėtai sureikšmina jo keliamą grėsmę, tvirtindama, kad jis turėtų būti išleistas į tėvo globą, kol vyks teismo procesas.

J. Teixeira buvo sulaikytas balandžio 13 dieną. Šį jo sulaikymą transliavo televizijos.

Taip ji komentavo internete pasirodžiusias dešimtis galimai JAV dokumentų nuotraukų, apimančias vertinimus ir slaptas žvalgybos ataskaitas, kuriose kalbama ne tik apie Ukrainą ir Rusiją, bet ir apie itin jautrias JAV sąjungininkių analizes.

„Apie tuos nutekėjusius dokumentus daug dabar kalbama, tiesa, ukrainiečiai iš karto pasakė, kad tai yra sufabrikuoti dokumentai, kad galbūt už to stovi Rusijos slaptosios tarnybos“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

„Ar tai pakenkia mūsų saugumui? Jeigu pasirodytų, kad tai yra tikra, žinoma, kad tai kenkia saugumui, kai karinių operacijų, su gynyba susijusių dokumentų ištraukos pasirodo viešuosiuose šaltiniuose. Tai palengvina oponentams gyvenimą, to neturėtų būti“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Ukrainiečiai iš karto pasakė, kad tai yra sufabrikuoti dokumentai, kad galbūt už to stovi Rusijos slaptosios tarnybos.

Šiuo metu nutekėjimą tiria JAV Teisingumo departamentas. Pasak šalies gynybos sekretoriaus padėjėjo viešiesiems ryšiams Chriso Meagherio (Kriso Migerio), platinami dokumentai kelia „labai rimtą pavojų nacionaliniam saugumui ir turi potencialo skleisti dezinformaciją“.

Kai kurios dokumentų nuotraukos internete galėjo būti kelias savaites ar net mėnesius, kol praėjusią savaitę ėmė sulaukti žiniasklaidos dėmesio.

„JAV atitinkamos institucijos šiuo metu atlieka tyrimą, turbūt atlikus tyrimą būtų žinoma daugiau ar tai tikrai – sufabrikuota, ar vis dėlto yra kažkoks nutekėjimo faktas“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.

Teisingumo departamento atstovas atsisakė komentuoti, ar dokumentai yra tikri, sakydamas, kad Pentagono komanda stengiasi tai įvertinti, tačiau pažymėjo, kad internete platinamose nuotraukose, regis, matyti slapta informacija.

33 metų Joshua Schulte'as (Džošua Šaltas), dirbęs CŽV elitiniame kompiuterinių įsilaužėlių padalinyje, slapta pasisavino vadinamosios Septintosios saugyklos (Vault 7) turinį – įsilaužimo priemones, kenkėjiškas programas, virusus, „Trojos arklius“ ir kitokias kibernetiniam šnipinėjimui skirtas priemones – ir persiuntė jas „WikiLeaks“.

Kai informacija apie šias priemones buvo paskleista, jos tapo prieinamos užsienio žvalgybos grupėms, kompiuteriniams įsilaužėliams ir kibernetiniams pinigų prievartautojams visame pasaulyje.

Prokurorai sakė, kad J. Schulte'as jautė pagiežą savo darbovietei ir nutekino 8 761 dokumentą, kad pakenktų agentūrai.

„Schulte'as žinojo, kad jo keršto šalutinis poveikis gali sukelti nepaprastą grėsmę, jeigu [šios šnipinėjimo priemonės] būtų paviešintos ir būtų padarytos praktiškai bevertės“, – paskelbus kaltinamąją nutartį savo pranešime parašė federalinis prokuroras Damianas Williamsas (Deimianas Viljamsas).

Nutekinimas sukėlė „niokojamų padarinių mūsų žvalgybos bendruomenei, suteikiant kritiškai svarbioms informacijos tiems, kas nori mums pakenkti“, aiškino D. Williamsas.

„WikiLeaks“ dokumentus iš Septintosios saugyklos ėmė skelbti 2017 metų kovą. Tai sudavė skaudų smūgį CŽV autoritetui, o profesionalūs kibernetiniai įsilaužėliai ir programišiai mėgėjai visame pasaulyje įgijo tokias pat priemones, kokias naudoja JAV šnipai. 

Tai buvo vienas žalingiausių iš virtinės itin griežtai saugomų JAV žvalgybos bendruomenės paslapčių nutekinimų, privertęs smarkiai sunerimti vyriausybės aukščiausio rango saugumo pareigūnus.

JAV pareigūnai yra sakę, kad Septintosios saugyklos turinio nutekinimas ir demokratų kandidatės Hillary Clinton (Hilari Klinton) privataus susirašinėjimo žinučių paviešinimas per 2016-ųjų prezidento rinkimų kampaniją rodo, kad „WikiLeaks“ yra jokiai valstybei nepriklausanti priešiška užsienio žvalgybos tarnyba.

Kai „WikiLeaks“ pradėjo skelbti šią įslaptintą informaciją, J. Schulte'as buvo greitai įtartas, bet 2017 metų rugsėjį jam patylomis tebuvo pareikšti kaltinimai dėl kompiuteryje laikyto didelio kiekio vaikų pornografijos.

Vėliau paskelbtame didžiosios žiuri kaltinamajame akte J. Schulte'ui pridėti kaltinimai pagal Šnipinėjimo įstatymą, susiję su nacionalinės gynybos informacijos vagyste ir perdavimu.

2020 metais žiuri pripažino J. Schulte'ą kaltu pagal du švelnesnius kaltinimus – dėl melavimo ir nepagarbos teismui, bet nebuvo pateikta bendra išvada dėl kitų kaltinimų.

Trečiadienį nauja žiuri pripažino J. Schulte'ą kaltu pagal aštuonis Šnipinėjimo įstatymo punktus, taip pat dėl vieno trukdymo institucijų darbui atvejo. Už kiekvieną su šnipinėjimu susijusį nusikaltimą jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo.

JAV vyriausybė taip pat yra iškėlusi kaltinimus dėl šnipinėjimo „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui (Džulianui Asandžui). Pastarasis šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje ir kovoja, kad nebūtų išduotas Jungtinėms Valstijoms.

J. Schulte'as dar bus atskirai teisiamas pagal tris kaltinimus, susijusius su vaikų pornografija.

Tai jau trečia byla šią savaitę, akcentuojanti ryžtingus JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos veiksmus prieš informacijos nutekinimą žiniasklaidai.

17 metų FTB dirbęs Terry Albury (Teris Alberis), pabėgėlio iš Etiopijos sūnus, pripažino savo kaltę, o Minesotos teisėjas jam skyrė ketverių metų bausmę.

„Vykdome galbūt agresyviausią per departamento istoriją kampaniją prieš nutekinimus“, – sakoma generalinio prokuroro Jeffo Sessionso (Džefo Sešonzo) pareiškime.

„Tokie nusikaltimai, kaip įvykdė... šis atsakovas, nebus toleruojami: už juos bus griežčiausiai pagal įstatymą persekiojama ir baudžiama“, – nurodė jis.

2016-2017 metais, kai interneto svetainei „The Intercept“ nutekino FTB Vidaus tyrimų ir operacijų vadovą, T. Albury dirbo specialiuoju agentu FTB Mineapolio biure.

Dokumentas parodė, kaip ši agentūra gali naudoti rasinį ir religinį profiliavimą per tyrimus, apeiti taisykles siekiant infiltruotis į aktyvistų grupes ir šnipinėti žurnalistus.

T. Albury advokatai sakė, kad kaip vienintelis juodaodis agentas praktikas Mineapolio biure jis atkreipė dėmesį į rasistinį požiūrį savo skyriuje, trukdantį įgyti didelės tame rajone gyvenančios somaliečių kilmės bendruomenės pasitikėjimą. Dėl to kažkiek jaunų vyrų kaip kovotojai prisidėjo prie džihadistų grupuočių „al Shabab“ ir „Islamo valstybė“ (IS).

T. Albury advokatai teigė, kad jis siekė ne atskleisti paslaptis, bet paskatinti diskusijas „apie tai, kaip išsaugoti trapią pusiausvyrą tarp laisvės ir saugumo“.

„Jis stengėsi išspręsti tai, kas jam tapo neįveikiamu moraliniu konfliktu tarp jo, kaip FTB agento, prisiekusio remti įstatymą, vaidmens ir jo asmeninės pareigos socialiniam teisingumui bei žmogaus teisėms“, – akcentavo advokatai.

Tačiau kaltintojai sakė, kad T. Albury keršijo savo darbdaviams ir būtų nutekinęs daugiau slaptų dokumentų.

Nuosprendis buvo paskelbtas kitą dieną po federalinių agentų pranešimo apie Iždo departamento pareigūno areštą dėl dokumentų nutekinimo „The Intercept“ konkurentei „BuzzFeed“, apie pinigų pervedimus, susijusius su svarbiomis tyrimo dėl Rusijos vaidmens per JAV rinkimus figūromis.

Be to, pirmadienį savo kaltę dėl melavimo FTB agentams pripažino JAV Senato darbuotojas, anksčiau šiais metais areštuotas dėl įtariamo slaptos informacijos nutekinimo savo draugei reporterei.

Jo nutekinta informacija taip pat yra susijusi su tyrimu dėl galimo slapto susimokymo su Rusija, per kurį jau buvo nuteisti arba kaltės pripažinimo pareiškimus padarė keli buvę prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) padėjėjai.

Beveik prieš metus J. Sessionsas sakė, kad Teisingumo departamentas vykdo 27 tyrimus dėl nutekinimo.

Didžiulis 11,5 mln. mokestinių dokumentų nutekinimas demaskavo slaptus Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjų, pasaulio lyderių ir garsenybių, įskaitant „FC Barcelona“ klubo puolėją Lionelį Messi (Lionelį Mesį), ofšorinius sandorius.

Tyrimas, kurį analizuodamos dokumentus atliko daugiau kaip 100 žiniasklaidos grupių ir kuris buvo apibūdintas kaip didžiausias tokio pobūdžio tiriamasis darbas istorijoje, atskleidė maždaug 140 politinių figūrų slaptus ofšorinius veiksmus su lėšomis.

Milžinišką įrašų pluoštą iš anoniminio šaltinio gavo Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, o su žiniasklaidos priemonėmis visame pasaulyje jais pasidalijo Tarptautinis tyrimą atliekančių žurnalistų konsorciumas (ICIJ).

Miunchene leidžiamas dienraštis gavo tuos duomenis anksčiau negu prieš metus šifruoto ryšio kanalu iš anoniminio šaltinio, kuris neprašė jokio piniginio atlygio, tik pageidavo neįvardytų saugumo priemonių, sakė „Sueddeutsche Zeitung“ reporteris Bastianas Obermayeris (Bastianas Obermajeris).

Tą duomenų masyvą sudaro Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ vidinio naudojimo dokumentai. Ši bendrovė, įkurta Vokietijoje gimusio Juergeno Mossacko (Jurgeno Mosako), turi biurų visame pasaulyje ir yra viena iš stambiausių ofšorinių bendrovių steigėjų, nurodė laikraštis.

Tie dokumentai, susiję su 214 488 ofšorinių subjektų ir asmenimis iš daugiau negu 200 šalių bei teritorijų, byloja apie prieštaringai vertinamą veiklą per pastaruosius beveik 40 metų.

„Nusikaltimas“ ir „išpuolis“ prieš Panamą

Skandalo centre atsidūrusi teisinių paslaugų bendrovė pareiškė, kad šis paviešinimas yra „nusikaltimas“ ir „išpuolis“ prieš Panamą.

„Tai nusikaltimas, nusikalstama veika“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ramonas Fonseca (Ramonas Fonseka), kitas advokatų kontoros įkūrėjas.

„Privatumas – fundamentali žmogaus teisė, kuri šiuolaikiniame pasaulyje yra vis labiau žlugdoma. Kiekvienas žmogus turi teisę į privatumą, ar jis būtų karalius, ar elgeta“, – pabrėžė jis.

R.Fonsecos nuomone, tos medžiagos nutekinimas taip pat yra „išpuolis prieš Panamą, nes kai kurioms šalims nepatinka, kad mes esame tokie konkurencingi, pritraukdami bendroves“.

R.Fonseca, kuris iki praeito mėnesio buvo Panamos prezidento Juano Carloso Varelos (Chuano Karloso Varelos) patarėjas, pažymėjo, jog šis duomenų nutekinimas yra „ribota kibernetinė ataka“.

„Didžiausias visų laikų nutekinimas“

ICIJ nurodė ateinančio mėnesio pradžioje paskelbsianti visų bendrovių ir su jais susijusių asmenų sąrašą.

Pasak B.Obermayerio, per kelis mėnesius „Sueddeutsche Zeitung“ gavo apie 2,6 terabaitų duomenų; tokiam informacijos kiekiui įrašyti reikėtų daugiau negu 600 DVD plokštelių.

Kaip praneša ICIJ, tuos dokumentus sudaro elektroniniai laiškai, finansinės lentelės, pasų kopijos ir įmonių dokumentai, pateikiantys detalių, kaip pasaulio galingieji ir garsenybės naudodavosi bankais, advokatų kontoromis ir ofšorinėmis priedangos bendrovėmis, kad nuslėptų savo turtą.

Nutekinti dokumentai, susiję veikla nuo 1977-ųjų iki praeitų metų pabaigos, suteikia, anot ICIJ, „precedento neturintį žvilgsnį iš vidaus į ofšorinį pasaulį“.

Jie „leidžia pamatyti, kaip diena iš dienos, dešimtmetis po dešimtmečio tamsūs pinigai teka per pasaulio finansų sistemą, skatindami nusikalstamumą ir atimdami mokestines pajamas iš nacionalinių iždų“, pabrėžė ICIJ.

Pasak ICIJ, dauguma tų numanomų ryšių yra teisinio pobūdžio, bet jie tikriausiai padarys didelį politinį poveikį daugeliui minimų veikėjų.

Tačiau „Panamos popieriai“ savo apimtimi tikriausiai yra didžiausias visų laikų vidinio naudojimo informacijos nutekinimas, teigia ICIJ.

„Manau, šis nutekinimas bus bene didžiausias kada nors ofšorinio pasaulio patirtas smūgis dėl šių dokumentų apimties“, – sakė ICIJ direktorius Gerardas Ryle'is (Džerardas Railis).

Prieš šį milžinišką nutekinimą nublanksta Vašingtono įtūžį sukėlę tinklalapio „WikiLeaks“ paviešinimai 2010 metais, kai buvo paskelbta apie 500 tūkst. slaptų JAV kariuomenės dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake, taip pat 250 tūkst. diplomatinių pranešimų.

Slapti sandoriai

Tyrimas rodo, kad artimi V.Putino, kuris pats neįvardytas dokumentuose, sąjungininkai „per bankus ir šešėlines kompanijas slapta prasuko nemažiau kaip 2 mlrd. dolerių“.

Tyrime figūruoja 12 esamų ir buvusių valstybių vadovų, tarp jų Islandijos ir Pakistano vyriausybių vadovai, Ukrainos prezidentas ir Saudo Arabijos karalius, taip pat sporto ir kino žvaigždės, įskaitant Jackie Chaną (Džakį Čaną).

Dokumentai rodo, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir jo šeimas turi sąskaitų užsienio bankuose, taip pat byloja, kad Islandijos premjeras slapta valdė milijonų dolerių vertas bankų akcijas per finansų krizę.

Xi Jinpingas, vadovavo didelio masto antikorupciniam vajui Kinijoje, per kurį buvo taikomasi į per didelį turtą, sukauptą Komunistų partijos veikėjų.

Dokumentai taip suteikia naujų duomenų apie korupcijos skandalą, susijusį su Tarptautinė futbolo federacija (FIFA), rodydami, kad jos etikos komiteto narys Juanas Pedro Damiani (Chuanas Pedras Damianis) palaikė ryšius su trimis vyrais, kuriems buvo pateikti kaltinimai per tą tyrimą.

Susikompromitavęs Europos futbolo federacijos (UEFA) vadovas Michelis Platini (Mišelis Platini), kaip įtariama, naudojosi „Mossack Fonseca“ paslaugomis – bendrovė administravo jo ofšorinę įmonę; tuo tarpu L.Messi ir jo tėvas tikriausiai turėjo priedangos bendrovę, neaptiktą per Ispanijos tyrimą dėl šios futbolo žvaigždės mokesčių reikalų.

M.Platini viešųjų ryšių tarnyba savo pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP, nurodė, kad „visos jo sąskaitos ir aktyvai yra žinomi Šveicarijos, kurioje jis buvo mokesčių mokėtojas nuo 2007 metų, mokesčių institucijoms“.

Islandijos premjerui Sigmundurui Davidui Gunnlaugssonui (Sigmundurui Davidui Gunlaugsonui) tikriausiai bus surengtas balsavimas dėl nepasitikėjimo, paaiškėjus, kad jis tikriausiai naudojosi slapta ofšorine bendrove „Wintris Inc.“, kad nuslėptų milijonus dolerių Britanijos Mergelės salose.

„Niekada neturėjau slaptų sąskaitų“, – S.D.Gunnlaugssonas sakė Švedijos televizijos SVT žurnalistams.

„Atrodo, tarsi mane kažkuo kaltintumėte“, – pridūrė pastebimai suirzęs premjeras ir atšaukė interviu.

Jo atstovas tvirtino, kad S.D.Gunnlaugssonas ir jo žmona griežtai laikosi įstatymų.

Argentinos prezidento Mauricio Macri (Maurisijaus Makrio) kanceliarija sekmadienį patvirtino, kad jo šeimos valdoma verslo grupė yra įkūrusi Bahamose ofšorinę bendrovę „Fleg Trading Ltd.“, bet pabrėžė, kad pats šalies vadovas neturi jos akcijų ir niekada nėra gavęs iš jos jokių pajamų.

M.Macri biuras šiuos komentarus paskelbė po to, kai Argentinos nacionalinis dienraštis „La Nacion“ pranešė apie prezidento ir jo šeimos ryšius su „Fleg Trading“.

„Žalinga veikla ir nusikaltėliška mąstysena“

Bent 33 žmonės ir bendrovės, įvardyti tuose dokumentuose, yra įtraukti į JAV vyriausybės „juoduosius sąrašus“ dėl savo netinkamos veiklos, įskaitant sandorius su Šiaurės Korėja ir Iranu, taip pat Libano islamistų grupuote „Hizbollah“, nurodė ICIJ.

ICIJ tinklalapyje nurodoma, kad tarptautiniai bankai, tarp jų HSBC, UBS, „Credit Suisse“, „Deutsche Bank“ it kiti naudojosi „Mossack Fonseca“ paslaugomis, steigdamos ofšorines įmones.

Dokumentai rodo, kad „bankai, advokatų kontoros ir kiti ofšoriniai veikėjai dažnai nesilaiko teisinių reikalavimų, kad tarp jų klientų nebūtų nusikalstamų grupių, mokesčių vengimo arba politinės korupcijos“, rašoma ICIJ tinklalapyje.

„Šios bylos rodo, kad tie reikalų tvarkytojai ir tarpininkai apsaugo save ir savo klientus, nuslėpdami įtartinas finansines operacijas. Kai kuriais atvejais jie pasistengia sužlugdyti oficialius tyrimus, perrašydami dokumentus ankstesne data arba juos sunaikindami“, – pridūrė žurnalistų organizacija.

„Šios išvados rodo, kaip giliai ofšoriniame pasaulyje yra įsitvirtinusi žalinga veikla ir nusikaltėliška mąstysena“, – sakė Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomistas Gabrielis Zucmanas (Geibrielis Zakmanas), kurio žodžius citavo konsorciumas.

Nutekintus dokumentus peržiūrėjo daugiau negu 370 žurnalistų iš daugiau negu 70 šalių, pažymėjo ICIJ.

Kol kas neaišku, kas yra pirminis šios nutekintos medžiagos šaltinis.