Pasak federacijos vadovų, rankinis ne tik sportinis veiksmas aikštelėje, bet ir Lietuvos vardo garsinimas bei pasididžiavimo savo šalimi  ir jos istorija reiškinys.

Todėl atnaujinant Lietuvos rankinio įvaizdį, nutarta jį praturtinti tautine istorine simbolika, kuri yra reikšminga Lietuvos istorijos dalis, siekianti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – Dvigubu Vyčio kryžiumi. Jis yra sudedamoji Lietuvos valstybės herbo dalis.

„Dirbdami su įvaizdžio kūrimo profesionalais, sporto medijų grupe „Trendo Sports“ ir ieškodami sprendimų atnaujinti federacijos logotipą, turėjome kelias pagrindines idėjas, kurias norėjome realizuoti: modernus, minimalistinis logotipas su Lietuvos istoriniu ir, žinoma, rankinio elementu. Taip pat svarbus aspektas – logotipo panaudojimo galimybės. Skydas, Vyčio kryžius ir vėliavos fragmentas yra mūsų šalies simboliai, kurie rodo mūsų ryšį su didinga Lietuvos istorija ir yra unikali indikacija tarptautiniu mastu. Skydo viduje taip pat matome stilizuotą rankinio kamuolį bei Lietuvos rankinio federacijos sutrumpinimą (LRF). Šie aspektai naujame logotipe puikiai realizuoja norėtas įgyvendinti idėjas, kurių iš mūsų tikisi dabartinė moderni visuomenė“, – sako LRF prezidentas Donatas Pasvenskas.

Logotipą kūrusios medijų grupės „Trendo Sports“ vadovo teigimu, federacijos noras turėti istorines sąsajas yra sveikintinas ir sektinas pavyzdys.

„Siekiant efektyviai populiarinti ir vystyti rankinį Lietuvoje – modernus ir šiuolaikiškas organizacijos įvaizdis tampa puikiu ir stipriu pagrindu. Šis logotipas byloja ne tik apie pažangą ir naujoves, bet tuo pačiu yra stipri sąsaja su Lietuvos šaknimis. Šiai dienai yra labai aiški logotipų tendencija – pasaulinės sporto organizacijos, kurios atsinaujina savo įvaizdžius, prieina prie daug paprastesnių ir žmogaus akiai lengviau „skaitomų“ logotipų: atsisakoma daugiaspalviškumo, pagrindiniai logotipo objektai tampa abstraktūs, minimalistiniai. Be to įvaizdžiui labai svarbu ir tai, ką žmogus, juos matydamas ar naudodamas atributikoje jaučia širdimi. Šiuo atveju, mums labai svarbu, kad istoriniai momentai simbolikoje sportininkus nuteikia kovai už savo šalį“, – sako „Trendo Sports“ vadovas Edgaras Alšauskas.

Atnaujintu logotipu pasipuoš ne tik Lietuvos rankinio rinktinės, bet ir oficialūs LFR informaciniai šaltiniai. Logotipu taip pat bus puošiama kita Lietuvos rankinio atributika.

Artimiausiu metu bus atnaujinta ir oficiali LRF svetainė „Rankinis.lt“ bei pristatyti nauji Lietuvos rankinio lygos ir Lietuvos moterų rankinio čempionato logotipai.

Lietuvos jaunimo rinktinė praėjusiais metais Europos čempionato B divizione Italijoje iškovojo sidabro medalius ir įgijo teisę žaisti pasaulio čempionato atrankos turnyre. Jame Alos Senvaitienės treniruojamos lietuvės turėjo pripažinti Austrijos ir Nyderlandų ekipą pranašumą ir rinktinei nepavyko iškovoti tiesioginio kelialapio į planetos pirmenybes.

Tarptautinė rankinio federacija (IHF) Lietuvos rinktinei skyrė vardinį kvietimą pagal reitingą, kai čempionate atsisakė dalyvauti Pietų Amerikos atrankos zonoje kelialapį iškovojusios Paragvajaus rankininkės. Pasaulio čempionate lietuvės žais E grupėje su Rumunijos, Čekijos ir Angolos rinktinėmis.

„Lietuvos rankiniui šie metai ypatingi. Vyrų rinktinė po daugiau negu dviejų dešimtmečių žaidė Europos čempionato finaliniame etape. Merginų rinktinė po ilgos pertraukos sugrįžta į pasaulio čempionatą. Džiaugiamės suteikta galimybe dalyvauti pasaulio čempionate ir jaunoms mūsų rankininkėms išbandyti jėgas su stipriausiomis planetos komandomis. Praėjusių metų Europos čempionate Lietuvos rinktinės merginos demonstravo kovingumą, charakterį ir kokybišką rankinį. Viso to prireiks ir Slovėnijoje. Tikimės, kad dalyvavimas pasaulio čempionate rankininkėms suteiks motyvacijos toliau tobulėti ir kelti sau ambicingus tikslus rankinio aikštelėje“, – sako Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Donatas Pasvenskas.

Pasaulio U20 čempionatuose Lietuvos rankininkės yra dalyvavusios dukart – 1999 ir 2005 metais.

1999 m. Kinijoje vykusiame čempionate Lietuvos rankininkės tapo pasaulio vicečempionėmis. Andrejaus Perovo treniruojama rinktinė nukeliavo iki finalo ir ten turėjo pripažinti Rumunijos komandos pranašumą. Kelialapį į pasaulio čempionatą lietuvės iškovojo laimėjusios sidabro medalius 1998 m. Europos čempionate. Į simbolinį Europos čempionato septynetą buvo išrinktos Lietuvos rinktinės lyderės Teodora Visockaitė ir Laura Gylytė. Europos ir pasaulio čempionatų sidabro apdovanojimus laimėjo ir dabartinė Lietuvos rinktinių vartininkių trenerė Kristina Matuzevičiūtė-Kvedarienė.

Nuo 1977 m. organizuojamas pasaulio jaunimo čempionatas vyks jau 22 kartą. Pasaulio čempionės titulą gins Vengrijos rinktinė, kuri laimėjo 2018 m. namuose vykusį čempionatą. 2020 m. pasaulio pirmenybėse nebuvo organizuojamos dėl pandemijos.

Vos ministerija paskelbė skaičius, iškart pasipylė kritikos strėlės. Turbūt jos buvo neišvengiamos, nes laukiančių buvo nepalyginamai daugiau nei gavusių. Juk vien inventoriui buvo prašyta apie 15 mln. eurų, renginiams – dar beveik 12 mln. Vis dėlto kai kurios kritikų pastabos atrodo itin taiklios. Bene ryškiausią salvę iššovė Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Donatas Pasvenskas. Jo vadovaujama organizacija šiems metams gavo 117 tūkst. valdiškų eurų. Už šias lėšas bus išlaikomos net devynios nacionalinės įvairaus amžiaus rinktinės, organizuojami čempionatai ir t.t. Tačiau rankininkų nuostabą sukėlė ne gerokai mažesnė, nei prašyta paramos suma, o įspūdingi ministerijos reveransai kitoms sporto lygoms ir projektams. 

Skirstant lėšas veikloms, skatinančioms fizinį aktyvumą, dzūkams nubyrės beveik 200 tūkst. eurų. Už tokius pinigus išties galima pagyventi! Kaip tikroje pasakoje: ir ilgai, ir laimingai.

Pavyzdžiui, tokia Vilniaus mėgėjų krepšinio lyga sulaukė net 170 tūkst. eurų iš biudžeto. Mėgėjų lyga, turinti visus privačios verslo organizacijos požymius: joje dalyvaujančios komandos kasmet moka starto mokestį (700–900 eurų), pačios nuomojasi sales, perka aprangas ir t.t. Dosnaus rėmimo iš biudžeto pavyzdžių pateikta ir daugiau. Tarkime, tinklinio mėgėjos savo projektui "Judam visais metų laikais" gavo 49 tūkst. eurų. Tačiau skambiausią akordą sugrojo Alytaus lopšelis-darželis "Du gaideliai". Skirstant lėšas veikloms, skatinančioms fizinį aktyvumą, dzūkams nubyrės beveik 200 tūkst. eurų. Tiek įvertintas jų projektas "Mokomės gyventi sveikai ir laimingai". Už tokius pinigus išties galima pagyventi! Kaip tikroje pasakoje: ir ilgai, ir laimingai. Ir, pageidautina, sveikai.

Kai 2016-aisiais D.Pasvenskas pirmą sykį iškėlė savo kandidatūrą Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidento rinkimuose, šios sporto šakos bendruomenė jį priėmė entuziastingai – žinomų rankininkų šeimoje augęs kaunietis, nors ir ne vienus metus dirbo Kauno "Žalgirio" krepšinio klube, ne iš nuogirdų žinojo situaciją giminingoje sporto šakoje.

Tačiau čia pat skambėjo ir abejonių: ar žmogus iš dėmesiu lepinamo krepšinio pasaulio sugebės savo patirtį pritaikyti kur kas kuklesnėje dirvoje?

Vis dėlto naujasis vadovas, neužtrukęs įrodyti savo gebėjimų sporto rinkodaros ir vadybos srityse, įpūtė naujų vėjų ir į rankinį. Nors ir turėdama ribotus išteklius, LRF pamažu vaduojasi iš ją smaugusios skolų kilpos, o rankininkų rezultatai tarptautinėje arenoje įkvepia vilties, kad noras dar kartą pakovoti pasaulio ar Europos čempionato finaliniame etape lietuviams netaps nepasiekiama svajone.

– Pabūkite atviras: ar per tuos ketverius metus nenusivylėte įbridęs ne į pačius sočiausius rankinio vandenis? – pasiteiravome D.Pasvensko.

– Tikrai ne. Tai rodo, kad šiemet siekiau pratęsti savo darbą. Žinoma, ateidamas į Rankinio federaciją buvau labiau optimistas, bet teko tapti realistu. Rankinio ir apskritai sporto realybė Lietuvoje yra gana liūdna. Nors valdžios vyrai labai mėgsta fotografuotis su nugalėtojais, bet mūsų valstybės požiūris į sportą – nesuprantamas. Europoje rastume vos vieną kitą šalį, kurioje ši sritis gyvena nugrūsta į užkampį. Faktas, kad Lietuvoje, ypač jauniems sportininkams, nelengva nei finansiškai, nei infrastruktūros aspektu.

Labai įsiminė pirmaisiais mano kadencijos metais mūsų vyrų pasiekta įspūdinga pergalė Vilniuje prieš norvegus, kurie po kelių mėnesių tapo pasaulio vicečempionais. Tai buvo įrodymas, kad mūsų rankinis yra gero lygio. Įstrigo ir dvikova pasaulio čempionato atkrintamosiose atrankos varžybose su islandais, kai Vilniuje laimėjome vieno įvarčio persvara. Visa spauda apie tai parašė, o ryte paaiškėjo, kad po mačo buvo perskaičiuoti įvarčiai ir mūsų pergalė anuliuota – paskelbtos lygiosios.

Galiausiai šių metų situacija, kai, regis, ir dėl burtų pasisekė, ir atmosfera rinktinėje buvo puiki, bet pandemija viską nubraukė. Europos rankinio federacija (EHF) nerado galimybių atidėti rungtynių su lenkais ir mes netekome realaus šanso pakovoti dėl kelialapio į pasaulio čempionatą.

– EHF drastišką sprendimą išvis nutraukti atrankos kovas viešai pavadinote šokiruojančiu. Ar sulaukėte kokios nors EHF reakcijos?

– Tyliai sutikti su EHF sprendimu būtų buvę neteisinga dėl žaidėjų ir trenerių darbo bei lūkesčių. Atėjo metas pasakyti, kad mes nesutinkame nei su sprendimu, nei su tuo, kaip jis buvo priimtas. Gavome ne tik raštišką atsakymą, bet ir asmeninį. Mums paskambino EHF prezidentas Michaelis Wiedereris ir pasikalbėjome. Papasakojome apie situaciją mūsų šalies rankinyje, išklausėme jo argumentų. Nors sprendimo pakeisti negalėjome, mums buvo svarbu ir tai, kad buvome išgirsti, nes turbūt ne kiekviena šalis sulaukia tokio EHF prezidento dėmesio.

– Vis dėlto bet kuriam LRF prezidentui bene opiausias – federacijos skolų klausimas. Ar pavyko jas bent kažkiek apmažinti?

– Iš gerokai ankstesnių laikų paveldėjome nemenkus įsiskolinimus. Todėl vienas pagrindinių tikslų buvo atsikratyti šio šleifo. Vienu metu federacijos skolos siekė 680 tūkst. litų (apie 200 tūkst. eurų). Pavyko jas apmažinti iki 70 tūkst. eurų. Atsirandant galimybių atsiskaitome tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis. Situacija tapo ramesnė, nes dabar nėra jokių teismo procesų, yra sudėlioti grąžinimo grafikai. Nepaisant mums mažėjančio valstybės finansavimo, per artimiausią kadenciją mėginsime skolų atsikratyti visiškai.

– Kodėl rankinis lėšų iš biudžeto gauna vis mažiau?

– Man sunku spręsti, tačiau naujoji sporto finansavimo tvarka kelia daug klausimų daugumai federacijų. Bėda ta, kad skelbiama apie žymiai padidintas lėšas sportui, tačiau dalis jų išdalijama abejotinos vertės projektams, įvairaus plauko organizacijoms, kurios tikros sportinės veiklos anksčiau išvis nevykdė. Jų projektai dažnai neturi jokios išliekamosios vertės, nekalbant apie sportinį lygį. Pats principas finansuoti federacijas pagal pasiektus aukštojo meistriškumo rezultatus yra teisingas, tačiau vėlgi – žaidimų sporto šakose konkurencija yra nepalyginamai didesnė nei kitose. Rankinis – viena populiariausių sporto šakų Europoje, todėl pelnyti medalius yra nepaprastai sunku. Manau, kad finansavimo kriterijai galėtų būti objektyvesni, apimantys ir masiškumą, ir visą sporto šakos kontekstą. Apskritai, pasigendu valstybės ilgalaikės investavimo į sportą strategijos.

Pasaulio čempionams prancūzams pralaimėjome vienu įvarčiu. O jų biudžetas bene 100 kartų didesnis – 25 mln. eurų!

– Kiek 2020-aisiais gausite lėšų iš biudžeto?

– Federacijai paskirta 300 tūkst. eurų. Už šias lėšas turime išlaikyti rekordiškai daug – net devynias įvairaus amžiaus nacionalines rinktines. Yra suaugusieji, jaunimas, jauniai, paplūdimio rankinis. Kai kolegoms iš užsienio pasakau, su kokiomis lėšomis verčiamės, jie netiki. Pavyzdžiui, žaidėme vienoje grupėje su rumunais ir portugalais. Jų biudžetai yra atitinkamai 4–5 mln. ir 6–7 mln. Pasaulio čempionams prancūzams pralaimėjome vienu įvarčiu. O jų biudžetas bene 100 kartų didesnis – 25 mln. eurų! Europoje nesame pastumdėliai, nors pinigais su konkurentais negalime lygintis nė iš tolo.

– Ar nėra galimybių tai kompensuoti iš savivaldybių finansuojamų programų?

– Savivaldybės prisideda prie mūsų organizuojamų renginių ir tai mums yra nemenka pagalba. Per pastaruosius ketverius metus Klaipėdoje ir Kaune surengėme tris B divizionų Europos čempionatus. Tai vaikinų (iki 18 metų) ir merginų (iki 17 ir iki 19 metų) turnyrai. Kitąmet Klaipėdoje dar vyks merginų iki 17 metų antrojo diviziono pirmenybės. Tikrai jaučiame savivaldos paramą, todėl pavyksta varžybas surengti taip, kad teisėjai ir komisarai net rašosi į eilę dirbti mūsų turnyruose, nes žino, kad čia viskas bus organizuota aukščiausiu lygiu.

– Vyrų rinktinės ir nacionalinės lygos situacija nėra tragiška, kitąmet pozicijas dar sustiprins reformuota Baltijos lyga, bet moterų rinktinė ir šalies čempionatas, kuriame žaidžia vos keturi klubai, atrodo niūrokai...

– Prieš ketverius metus tikėjomės, kad moterų rinktinės žengs į priekį padedamos trenerių iš Danijos. Iš pradžių progresas lyg ir vyko: rinktinė sužaidė lygiosiomis su Vokietija, iki paskutinių minučių grūmėsi su galinga Ispanijos komanda. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje lūžio neįvyko. Nepaisant to, mes esame dėkingi kolegoms iš Danijos už naudingą patirtį, bet dabar bandome kitus variantus. Grįžome prie mūsų specialistų, nors bendradarbiaujame ir su užsieniečiais. Kitąmet Klaipėdoje vyks Europos merginų antrojo diviziono pirmenybės. Jose mūsiškes treniruos perspektyvus ispanas Ike Cotrina. Lietuvos moterų rankinio lygos situacija nedžiuginanti, bet tokios mūsų realijos. Kita vertus, iš tų keturių klubų trys yra tvirti rankinio centrai su savo tradicijomis, perspektyviu jaunimu. Bet, žinoma, ateityje komandų norėtųsi daugiau. Dideles viltis siejame su Baltijos lyga, kurioje mūsiškės grūdinasi su pajėgiais Ukrainos ir Baltarusijos klubais.

– Kaip klubiniam rankiniui atsilieps pandemijos padariniai?

– Kol kas sunku prognozuoti, tikiuosi, kad bankrotų išvengsime. Rankininkai jau senokai įpratę prie spartietiškų sąlygų, užgrūdinti sunkumų, todėl turėtų išgyventi ir šią krizę. Mūsų sportas laikosi ne didelių pinigų, o žmonių entuziazmo, pasiaukojimo dėka. Sąstingis didesnių problemų sukėlė kitų sporto šakų klubams, kurie sukaupdavo didelius biudžetus, o dabar tai padaryti bus nepalyginamai sunkiau.

– Birželio pradžioje vykusios visuotinės konferencijos dalyviai jums vienbalsiai dar ketveriems metams patikėjo LRF vairą. Ką numatote pakeisti per antrąją kadenciją?

– Pirmiausia noriu padėkoti rankinio bendruomenei už palaikymą. Mane sujaudino ne patys balsavimo rezultatai, bet vėliau gautos žinutės, išgirsti žodžiai. Stengsiuosi dirbti taip gerai, kaip sugebu. Tam tikros permainos įtvirtintos jau konferencijoje. Nuo šiol turėsime ne vieną, o du viceprezidentus. Greta profesoriaus Antano Skarbaliaus, kurio autoritetas rankinio bendruomenei yra didžiulis, mums talkins ir Kristina Keburė. Ji yra "Fiskars Group" vyresnioji pardavimų vadovė Baltijos šalims, o ši verslo grupė keletą metų padeda ir federacijai, ir Garliavos rankinio klubui. Tikimės, kad verslo atstovė mums padės tobulėti organizacine, komunikacine prasmėmis ir ieškant rėmėjų, mezgant naujus kontaktus. Pokyčių bus ir daugiau. O sporto baruose neatsisakome tikslo pakartoti istorinį pasiekimą ir patekti į didžiųjų turnyrų finalinį etapą.

– Jūsų pareigos federacijoje yra visuomeninės, todėl turite ir pagrindinį darbą. Ar tarp profesinių veiklų lieka laiko šeimai?

– Esu dėkingas artimiesiems, kad mane supranta ir palaiko. Džiaugiuosi, kad šeima neabejinga sportui. Abu mano sūnūs žaidžia ledo ritulį, ne vienus metus lanko šio sporto treniruotes. Gal keista, kad ne rankinio ar krepšinio, kur esu dirbęs aš, bet svarbiausia, kad jiems tai įdomu. Kaip ir man mano veiklos.

Kovos į 2021-ųjų metų pasaulio čempionatą Egipte prasidės dar šį spalį. Tiesa, komandos pačios tarpusavyje turi teisę pasirinkti varžybų vykdymo sistemą. Komandos gali žaisti turnyro sistema vienoje iš keturių šalių arba tarpusavyje sužaisti po 2 rungtynes: vienas namuose, vienas išvykoje. Į kitą pasaulio čempionato atrankos etapą pateks tik grupės nugalėtojas.

Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Donatas Pasvenskas po burtų traukimo ceremonijos tikino, jog nors varžovai pajėgūs, tačiau rinktinės tikslų tai nekeičia: „Keliamas tikslas yra patekti į pasaulio čempionatą, todėl turime įveikti pirmąjį atrankos etapą. Nors burtais labai skųstis negalime, tačiau varžovus tikrai reikia gerbti: Farerų Salų rankinis, kaip rodo pastarųjų jaunimo čempionatų rezultatai, tikrai kyla, panaši situacija yra ir Liuksemburge, o slovakai tik šioje atrankoje atrodė kiek silpniau, bet jų pajėgumai yra tikrai dideli. “.

Prieš dvejus metus būtent Lietuva vykdė pasaulio čempionato atrankos etapą Klaipėdoje. Tuomet lietuvaičiai įveikė Latvijos, Sakartvelo ir Izraelio rankininkus bei žengė į kitą etapą. Vis dėlto, šiuo metu atrankos turnyrą Lietuvoje rengti rankinio federacija planų kol kas neturi. „Be abejo, labiau norėtumėm turnyro sistemos ir, jog viskas vyktų vieną savaitgalį, tačiau kol kas planų siūlyti turnyrą organizuoti Lietuvoje neturime“, - kalbėjo D.Pasvenskas.

Antrojoje grupėje žais Izraelio, Graikijos, Suomijos ir Kipro rinktinės, trečiojoje – Italijos, Rumunijos, Kosovo ir Sakartvelo komandos, ketvirtojoje – Turkijos, Belgijos ir Estijos šalių rinktinės.

Grįžęs iš susitikimo LRF prezidentas D. Pasvenskas džiaugėsi, jog šalys vieningai priėmė sprendimą trise teikti paraišką Europos rankinio čempionato vykdymui 2026 metais: „Džiaugiamės, kad Minske su kolegomis iš Baltarusijos bei Lenkijos pasirašėme protokolą teikti paraišką organizuoti 2026-ųjų metų Europos vyrų rankinio čempionatą. Malonu, kad buvo parodytas pasitikėjimas mūsų federacija ir suteikta galimybė pretenduoti į tokį reikšmingą renginį mūsų šalyje“.

Šiais metais pasaulio čempionatas buvo vykdomas dvejose šalyse – Vokietijoje bei Danijoje, o 2020-ųjų metų Europos čempionatas pirmą kartą bus vykdomas trijose skirtingose valstybėse – Austrijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Tad praktika čempionatus rengti keliose šalyse įgauna vis didesnį pagreitį.

„Be abejo, pasirašydami protokolą suprantame, kad prisiimame didelę atsakomybę ir laukia daug darbo, kad mūsų bendra trijų šalių paraiška laimėtų teisę rengti šį čempionatą. Esu įsitikinęs, kad ši kaimyninių šalių paraiška yra labai perspektyvi“, – grįžęs iš Minsko kalbėjo LRF prezidentas Donatas Pasvenskas. Tai, jog šansai trims kaimyninėms valstybėms organizuoti 2026 metų Europos čempionatą įrodo ir tai, jog kaimynai lenkai savo šalyje tokį renginį jau yra turėję. 2016-aisias Lenkija jau rengė savo šalyje Europos čempionatą ir tuomet tai jie darė vieni.

Anot Donato Pasvensko, svarių svertų ši trijų šalių bendra paraišką turės tikrai nemažai: „Mūsų valstybes sieja bendra istorija, turime gilias rankinio tradicijas, tinkamą infrastruktūrą bei gerą geografinę padėtį, tad belieka suremti pečius ir siekti bendro tikslo.“

Artimiausiu metu šalys parengs bendrą paraišką čempionato organizavimui šiose trijose valstybėse. Šiuo metu Lietuvos rankininkai dalyvauja atrankos varžybose į 2020 Europos čempionatą. Tai bus pirmasis Europos čempionatas, kuriame dalyvaus jau ne 16, o 24 stipriausios Europos rinktinės.

Ateinančią vasarą Lietuvoje bus vykdomas dar vienas svarbus renginys. Lietuvai buvo suteikta teisė organizuoti Europos merginų iki 19 metų B diviziono čempionatą. Aštuonios Europos rinktinės Klaipėdoje varžysis liepos mėnesio pabaigoje. Prieš du metus Klaipėdoje Lietuva organizavo merginų iki 17 metų čempionatą, o dar anksčiau ir vaikinų iki 18 metų pirmenybes Kaune.

Vasarį sukako dveji metai, kai 38-erių metų kaunietis diriguoja Lietuvos rankinio federacijai (LRF). Įpusėjus kadencijai, LRF prezidentas apžvelgė savo darbo rezultatus, papasakojo apie rankinio aktualijas ir problemas.

"Mūsų svarbiausias tikslas – vyrų arba moterų rinktinės patekimas į vieną didžiųjų turnyrų, Europos arba pasaulio čempionato finalo varžybas. Ir to tikslo link mes einame. Pernai vyrai buvo visai netoli, išlaikė intrigą iki pat atrankos varžybų pabaigos, pakeliui įveikę pasaulio vicečempionus norvegus. Šiemet patekome į atkrintamąsias varžybas, kur kausimės su Islandija. Tai šansas, už kurio reikia kabintis", – teigė D.Pasvenskas.

LRF vadovo nuomone, ne ką prastesnes galimybes prasibrauti į Europos čempionato finalo turnyrą turi ir moterų rinktinė, kurios perspektyvas didžiąja dalimi lems pasirodymas jau per artimiausią atrankos mačą kovo 22-ąją Kaune su Turkija.

"Jei norite pamatyti tikrąjį moterų sporto žavesį, o drauge ir kovingumą, šios rungtynės – kaip tik jums", – sirgalius į Sporto halę pakvietė LRF vairininkas.

– Kaip vertinate savo prezidentavimo laikotarpį? – paklausėme D.Pasvensko.

– Maniau, kad bus šiek tiek lengviau, pirmiausia – finansine prasme, ieškant rėmėjų ir pan. Sportine prasme – pasiekimai gerėja. Drauge su rezultatais didėja ir rankinio matomumas. Informacinis srautas apie rankinį tikrai auga. Grįžome į nacionalinio transliuotojo LRT eterį. Apie mūsų sporto šaką daugiau rašoma ir interneto žiniasklaidoje. Tai nėra atsitiktinumai. Mes pakeitėme savo strategiją. Nebelaukiame, kol mums paskambins žurnalistai ir paklaus, kaip mums sekasi, o stengiamės daugiau informacijos siūlyti patys, nuolat platiname straipsnius ir sulaukiame teigiamų atgarsių.

Mes pakeitėme savo strategiją. Nebelaukiame, kol mums paskambins žurnalistai ir paklaus, kaip mums sekasi, o stengiamės daugiau informacijos siūlyti patys, nuolat platiname straipsnius ir sulaukiame teigiamų atgarsių.

– Į rankinį atėjote iš krepšinio. Ne paslaptis, kad rankinis ir kitos sporto šakos dėl savo mažesnio populiarumo kaltina mūsų antrąją religiją, kuriai esą tenka visas dėmesys ir lėšos. Ar ir jūs užsikrėtėte tokiu mąstymu?

– Tai įsisenėjęs rankinio žmonių požiūris. Ir jis visiškai neteisingas. Aš du su puse sezono dirbau Kauno "Žalgirio" klube, bilietų pardavimo vadovu. Prieš tai baigiau Eurolygos studijų programą Venecijos universitete. Šios patirtys buvo nepaprastai naudingos ir padėjo suvokti, kad mes turime ne keikti ir kaltinti krepšinį, o pasimokyti iš jo, kaip reikia dirbti ir kaip rasti savo nišą. Rankinio ar kitų sporto šakų sunkumai – ne krepšinio problema.

– Siekiant didelių tikslų labai svarbus federacijos, klubų, rėmėjų susitelkimas. Net ir mažose federacijose kartais verda tokios aistros ir kivirčai, kad per susirinkimus nedaug trūksta iki muštynių. O ar vieninga rankinio bendruomenė?

– Su konfliktais tikrai nesusidūriau. Esu dėkingas rankinio bendruomenei už supratingumą ir palaikymą. Žinoma, smulkių niuansų iškyla bet kuriame darbe, bet bendro vaizdo tai negadina.

– Rankinio federaciją nuolat kamuodavo šimtatūkstantinės skolos, besivelkančios nuo praėjusio dešimtmečio. Ar pavyko jas aptirpdyti?

– Liko labai nedidelė skolos dalis, kurią mažiname. Grąžindami skolas mes sugebame vykdyti savo finansinius tikslus – aprengiame, treniruojame ir išsiunčiame į svarbiausias varžybas visų amžiaus grupių rinktines. Nebeliko tokių kuriozų, kai rinktinės į čempionatus tūkstančius kilometrų važiuodavo ankštais autobusais. Dabar keliaujame lėktuvais. Žinoma, ir dabar kai kurie atsiskaitymai vėluoja, bet visi jie padengiami, o šiemet arba kitąmet skolų išvis nebeliks.

– Šiemet pasikeitus sporto finansavimo modeliui kai kurios federacijos skundžiasi sumažėjusiais biudžetais. Ar rankiniui naujoji tvarka atsiliepė taip pat skaudžiai?

– Mūsų lėšos iš Kūno kultūros ir sporto departamento bei kitų šaltinių šiek tiek sumažėjo, bet ne drastiškai. Naujoji tvarka palankesnė individualių sporto šakų atstovams, kuriose yra daug rungčių, distancijų, tad vienoje jų galima sublizgėti ir užsitikrinti gerą pyrago dalį. Rankinis – olimpinė sporto šaka, čia didžiulė konkurencija, tad ir išskirtinio rezultato siekti kur kas sunkiau. Sunkiau bus surinkti ir šių metų federacijos biudžetą.

Reikia sutikti, kad lėčiau, nei tikėtasi, renkame lėšas iš rėmėjų. Verslininkai rankinį vertina kaip nišinę sporto šaką, kurioje nėra didelių laimėjimų. Visi nori ateiti ten, kur jau šiandien yra skambių pergalių. Kita vertus, žinant, kad mūsų klubai praeityje yra laimėję ne vieną ir ne dvi Europos taures, rinktinės žaidė pasaulio ir Europos čempionatuose, mes turime ką pasiūlyti rėmėjams. Tai ir gilios tradicijos, ir galimybė kurti įmonės istoriją augant kartu su mumis.

Toks modelis, kai bendrovė stovi prie sporto šakos ištakų ir kartu užauga iki skambių laimėjimų, yra populiarus užsienyje. Verslas mato didelę pridėtinę vertę. Štai ir praėjusią savaitę pasirašėme sutartį su lažybų bendrove Cbet.lt, ji tapo viena pagrindinių federacijos rėmėjų. Finansiškai prisideda Kinijos bendrovė "Xiaomi" ir kelios kitos. Produkcija mums padeda "Hummel" ir "Select" bendrovės. Vis dėlto rėmėjų norime dar daugiau.

– Vis dėlto Lietuvoje kur kas paprasčiau reklamuotis remiant krepšinio klubus ir rinktines…

– Nebūtinai. Pirmiausia, krepšinyje būsite vienas iš daugybės rėmėjų, tad nebūsite išskirtinis. Rankinis kiekvienam gali pasiūlyti išskirtines, labai matomas pozicijas. Ir už daug mažesnes investicijas. Kitas dalykas, rankinis itin populiarus daugelyje Europos šalių, kur krepšininkų pasiekimais domimasi kur kas mažiau. Tai visa Skandinavija, Vokietija, Prancūzija. Tad, jei rėmėjas nori įsitvirtinti šiose rinkose, rankinis – pats tiesiausias kelias. Pavyzdžiui, mūsų vyrų rinktinės pergalė prieš Norvegiją šioje šalyje nuskambėjo labai plačiai. Tai būtų puiki proga ir garsinant mūsų rėmėjus. Panaši situacija buvo po kovos Klaipėdoje su Prancūzija (25:26). Mažai kas tikėjosi, kad lietuviai taip atkakliai pasipriešins olimpiniams, pasaulio ir Europos čempionams. Po moterų rinktinės lygiųjų su galinga Vokietijos komanda mūsų treneris iš Danijos taip pat vos spėjo dalyti interviu vietos žurnalistams, apie mūsų rankininkes rašė visa Danijos žiniasklaida.

– Paminėjote moterų rinktinės trenerius. Nuo 2016-ųjų mūsų šalies ekipai pirmą kartą istorijoje diriguoja užsieniečiai – specialistai iš Danijos Bo Miltonas ir jo asistentas Larsas Sune Pedersonas. Ar pasiteisino šis eksperimentas?

– Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad mes anaiptol nenuvertiname Lietuvos trenerių. Jie su rinktine daugelį metų dirbo nuoširdžiai ir rezultatyviai. Vis dėlto norėjosi išmėginti ir naujas idėjas. Rezultatai rodo, kad einama teisingu keliu. Itin pajėgioje atrankos grupėje išlieka šansų patekti į kitą etapą, turime vadinamąjį auksinį tašką su Vokietijos komanda. Jei pavyktų abu kartus įveikti Turkiją, realiai pretenduotume į vietą Europos čempionato finalo turnyre. Rinktinei perteikiama Danijos rankinio patirtis mums labai naudinga.



 

Trečiadienį Vilniuje vykusiosios Lietuvos rankinio federacijos konferencijos metu buvo išrinktas naujasis prezidentas. Federacijos narių susirinkime vienbalsiai pritarta Donato Pasvensko kandidatūrai.

Laikinai federacijos prezidento pareigas ėjęs Antanas Skarbalius savo postą užleido jaunesniam ir kupinam ryžto vadovui. Trečią sezoną Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo bilietų pardavimo vadovo pareigas einantis D. Pasvenskas taip pat yra apgynęs du magistro diplomus.

Savo komandoje naujasis prezidentas kol kas pokyčių nedaro. Generalinio sekretoriaus pareigas ir toliau eis Miglius Astrauskas, o Antanui Skarbaliui patikėtas viceprezidento postas.