Kaip bus paskirstytos likusios dovanojamos vakcinos, turėtų būti nuspręsta artimiausiu metu.

Valstybės, kurioms, Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, Vyriausybė penktadienį numatė skirti vakcinų, bendradarbiaudamos su ES pažengė kur kas toliau nei likusios trys Rytų partnerystei priklausančios šalys – Armėnija, Azerbaidžanas ir Baltarusija. 

Apie tokią iniciatyvą anksčiau ne kartą viešai kalbėjęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vyriausybės posėdyje pažymėjo, kad Lietuva yra pasiruošusi dalintis. Pasak jo, nedelsiant bus pradedamos derinti techninės detalės, kad pirmosios vakcinos kuo skubiau pasiektų partnerius Rytuose.

G. Landsbergis: tikrasis solidarumas yra veiksmai

Pasak G. Landsbergio, kol kas tik vienintelė Rumunija žengė realius žingsnius teikdama pagalbą vakcinomis Rytų partneriams. Jo teigimu, Rumunija suteikė paramą Moldovai.

Ministro teigimu, Lietuva šiuo metu turi visas galimybes savo anksčiau deklaruotus pažadus dėl pagalbos partneriams Rytuose paversti darbais.

Anot G. Landsbergio, Rytų valstybėms tekusios skiepų dozių apimtys paskirstytos vadovaujantis ES kriterijumi – pro rata principu.

Dovanos „Vaxzevria“ vakcinas

Po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje ministras pažymėjo, kad Lietuva Rytų partnerėms dovanos „Vaxzevria“ (AstraZeneca) vakcinas, o žurnalistų paklaustas, ar už tai valstybė tikisi kažkokio atsidėkojimo, G. Landsbergis tikino, kad tai tiesiog parama.

„Nesitikime, kad kažkuo atsidėkos. Parama ir pagalba yra skiriama tiesiog draugams ir bičiuliams, kuriuos palaikome jiems ne pačiu lengviausiu metu“, – sakė ministras.

Nesitikime, kad kažkuo atsidėkos. Parama ir pagalba yra skiriama tiesiog draugams ir bičiuliams, kuriuos palaikome jiems ne pačiu lengviausiu metu.

„Pagal mūsų galimybes bei gyventojų skaičių valstybėse“, – sakė G. Landsbergis.

„Suprantame, kad tai nėra tie skaičiai, kurie išgelbės valstybes nuo situacijos, kuriose jos yra. Kita vertus, neužtenka vien tik kalbėti apie solidarumą. Mes turime žengti pirmąjį žingsnį ir parodyti, ką reiškia tikrasis solidarumas. Solidarumas nėra tik žodžiai, tai yra veiksmai“, – Vyriausybės posėdyje sakė G. Landsbergis.

Pagalbą siūlo tie, iš kurių jos pagalbos nenori

Ministras teigė tikįs, kad ilgainiui ir daugiau ES valstybių paseks Lietuvos pavyzdžiu.

„Tikiuosi, kad po šio mūsų sprendimo prisijungs ir kitos valstybės, kurios mus parėmė, ir kad jos, turėdamos panašių galimybių, kaip Lietuva, padės tiems, kuriems padėti kartais siūlosi tik tie, iš kurių pagalbos jie imti nenori. Kalbu apie draugą Vladimirą į Rytus arba dar tolimesnį draugą į dar tolimesnius Rytus“, – sakė ministras.

„Tikrasis solidarumas yra veiksmai‘, – dar kartą pažymėjo G. Landsbergis.

Viceministrė patikino, kad Lietuva gali skirti paramą

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė patikino, kad Lietuva trečio šių metų ketvirčio pabaigoje gali tikėtis gauti vakcinų tiek, kad galėtų paskiepyti 3,5 mln. gyventojų.

„Tai yra daugiau nei pakankamai“, – posėdyje sakė viceministrė, pažymėdama, kad dėl to Lietuva gali sau leisti suteikti paramą kitoms šalims.

„Be abejo, turime rizikų, kad į šiuos skaičius yra įskaičiuotos ir tam tikros vakcinos, kurios dar nėra patvirtintos Europos vaistų agentūros. Tad natūralu, kad įvertinę tas rizikas negalime apie kažkokius labai didelius skaičius kalbėti. Tačiau iki 200 tūkst. tikrai galime kalbėti. Be to, didžiausi tiekimai ir yra numatyti trečią ketvirtį“, – teigė viceministrė.  

Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis anksčiau yra užsiminęs, kad Lietuva svarstys galimybes prisidėti prie COVID-19 vakcinos skyrimo Rytų partnerystės šalims, kai išspręs vakcinų tiekimo trukdžius savo piliečiams.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą pirma skiepo doze Lietuvoje paskiepyta 15 293 žmonės, antra – 12 360. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 424 719 žmonių, panaudotos 1 268 762 vakcinos.

EK pirmininkė padėkojo Lietuvai

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sveikina Lietuvą, penktadienį nutarusią Rytų partnerystės šalims padovanoti 200 tūkst. vakcinų nuo COVID-19.

Netrukus po šio Lietuvos Vyriausybės sprendimo U. von der Leyen savo socialinio tinklo tviterio paskyroje, reaguodama į kiek ankstesnį užsienio reikalų ministro G. Landsbergio tviterio įrašą, padėkojo Lietuvai.

„Europos Sąjunga palaiko savo draugus ir partnerius iš Rytų partnerystės“, – rašė EK pirmininkė, kartu savo įraše nurodydama ir prezidentą Gitaną Nausėdą.

Anot jos, jei žinoma, kad brangi dovaną gali priversti kitą žmogų jaustis skolingą ir jis negalės atsilyginti, geriau tokios dovanos nedovanoti, o tuo labiau – nepasakoti, kiek už dovaną sumokėjote ar kaip ilgai jos ieškojote.

– Ar reikia dovanų per Kalėdas?

– Dovanų reikia, tačiau statistika rodo, kad mes dovanojame nedėmesingai, tiesiog nestebime savo artimiausių žmonių.

Kam dovanojame per Kalėdas? Artimiausiems žmonėms, šeimos nariams, kolegoms, turbūt verslo partneriams, galbūt kažkam išskirtiniam, galbūt kažką sutikome, kažką drauge kuriame. Tai gali būti dovanos tiems žmonėms, kurie mums padėjo: manikiūrininkams, treneriams, namų tvarkytojoms, jei tokią turimą. Kiekvienas turime skirtingų žmonių.

Gera, kokybiška, nuoširdi dovana yra ta, kuri patenkina to žmogaus poreikius. Gera dovana yra ne tai, ko žmogus pertekęs, bet tai, ko jis neturi, stokoja.

– Bet jeigu žmogus visko turi?

– Taip nebūna. Visą laiką turime kažkokių lūkesčių. Gal kažkam reikia mūsų laiko, pabendrauti, išgerti arbatos, gal kažkam reikia mūsų skambučio. Tai irgi dovana. Gal kažkam reikia mūsų apkabinimo. Tai nebūtinai turi būti materiali dovana. Gal kažkam reikia tiesiog pabūti drauge, gal žmogus nori su mumis pabendrauti, pažinti mus. Tai irgi dovana.

– Kokias emocijas dovana turėtų sukelti?

– Džiugias, geras, šiltas. Statistika rodo, kad esame labai nedėmesingi. Jeigu dovanoju artimam žmogui dovaną, visus metus turėčiau galvoti, ko jam reikia, kas jam sukelia rūpesčių. Galbūt tas žmogus negali sau nusipirkti brangesnio, pavyzdžiui, kremo, bet sako, kad to labai norėtų. Gal jis norėtų kelionės.

Pavyzdžiui, mane draugai labai nustebino. Aš kurį laiką norėjau kelionės į Barseloną. Gimtadienio proga ją gavau. Iš tikrųjų tai yra žmonės, kurie girdi, apie ką tu užsimeni, ką kalbi, nors to ir neprašai. [...]

Tai gali būti susiję su paprasta kasdienybe. Gal kažkas sako – mano megztinis jau nelabai gražus, reikėtų man jį pakeisti. O gal batus reikėtų pakeisti? Bet vėlgi, nederėtų pirkti taip, kad pats nueini ir nuperki. Galima pasiūlyti – einame drauge išrinkti tau batų. Po to galima dar ir papietauti ar kavos išgerti.

– Giliai tikintiems žmonėms tai yra tikrai ne ta šventė, kai keičiamasi dovanomis. Kaip tai vertinate?

– Bet ir vaikystėje visada būdavo dovanėlės. Kai buvome vaikai, mes gaudavo dovanų, pavyzdžiui, iš senelių. Tai galėjo būti eglutė, žaisliukai ar kažkas kito prie eglutės, gal kiškio pyragas. Krikščioniškoje kultūroje tos dovanos buvo ir yra.

– Jeigu šeimoje susirenka prie Kūčių, Kalėdų stalo tik suaugusieji, vaikų nėra, vis tiek manote, kad dovanos reikalingos?

– Ko gero, kai žmonės tikrai stokoja (o dauguma žmonių stokoja, tai galima matyti), kad neįpareigotume žmogaus leisti pinigėlių, kurių jis neturi ir tikrai tam nėra biudžeto, žmogus gali kažką iškepti, kažką padaryti pats.

Rankdarbių nereikėtų skubėti dovanoti, nes reikia tikrai žinoti, kad tuos rankdarbius kitas žmogus vertins. Jeigu žinome, kas susirinks prie stalo, galima, pavyzdžiui, pasiūlyti, kad visi atsineštų kažką suvartojamo, valgomą dovaną. Jomis galima tiesiog apsikeisti – padarome popierėlius, suvyniotus sudedame į kokį gražų krepšelį ar kepurę ir išsitraukiame vienas kitą, apsikeičiame. Ekonomiškai tai nebus taip skausminga.

– Įsivaizduoju, kad tokios dovanos labai tinka, jeigu kompanijoje susirenka mažai pažįstami žmonės, tada nežinai žmonių poreikių. Tai tarsi ir žaidimas.

– Taip, tai labai smagu. Be to, jei vienas žmogus negali skirti tam pinigų, turbūt prastas tonas demonstruoti – aš galiu nupirkti tau brangią dovaną – o paskui parodyti, kiek tai daug kainavo ar kaip ilgai ieškota. To neturėtų būti, nes tai yra puikavimasis.

– Galima ir taip priimti, bet kartais žmogus iš tikrųjų turi galimybių ir savo artimajam dovanoja brangų, reikalingą daiktą. Kai gauni tokią dovaną, kartais būna nejauku, nes tu tarsi negali atsilyginti tuo pačiu. Kaip derėtų elgtis?

– Nereikėtų taip vertinti. Neturėtumėte atsakyti tokio paties brangumo dovana. Žinote, vieni žmonės mėgsta dovanoti, o kiti nemėgsta. Vieni lengvai priima dovanas, bet niekada nedovanoja. Visokie esame, tačiau niekas mūsų neįpareigoja atsakyti labai brangia dovana.

Taip, nereikėtų dovanoti labai brangių dovanų, kad neįpareigotume kito žmogaus. [...] Juk labai nesmagiai jautiesi, jei tau dažnai kas nors dovanoja, o tavo finansinės galimybės nėra tokios, kad tu galėtum atsakyti.

Jeigu tai yra verslo dovanėlė, ji turbūt apribota vidaus tvarkos taisyklių, už kokią sumą gali priimti dovaną ar iš klientų, ar iš konkurentų. Neįpareigokime vienas kito.

Atsakyti ta pačia suma nebūtina. Atsakymas gali būti tik padėkos kortelė.

– Kita vertus, yra natūralu norėti tam žmogui, kuris gal gyvenime yra padėjęs, atsidėkoti, gal net brangesnę dovaną nupirkti.

– Viskas gerai su tuo brangumu, jei taip nori. Tik, žinote, gal kartais reikia pridėti čekį, ypač, jei dovanojami drabužiai, kad žmogus galėtų ateiti ir, pavyzdžiui, netikusią dovaną pasikeisti. Tai gali būti nebūtinai čekis, o parduotuvės kontaktai, kad žmogus žinotų, kur ateiti ir pasikeisti, jei daiktas jam netiks.

– LRT RADIJO klausytoja tvirtina nemananti, kad reikėtų dovanoti asmens higienos reikmenų, nes tai asocijuojasi su asmens nešvara. Ką manote?

– Jeigu tai tikrai artimas žmogus, jūs matote, kad to daikto jam reikia, tų priemonių rinkinys jau baigėsi ar jis mėgsta būtent kažkokį kosmetikos rinkinį, kodėl gi ne? Dovanojant kvepalus, kartu gali būti pridėtas ir, pavyzdžiui, dezodorantas, bet reikia žinoti, kokį kvapą žmonės mėgsta arba eiti drauge.

– Taigi grįžtame prie to paties – kiekvieną kartą, kai ką nors dovanoji, reikia šiek tiek pasidomėti?

– Taip, artimam šeimos nariui gali dovanoti ir apatinį trikotažą ar kojines.

– Kai kurie mėgsta dovanoti praktiškas dovanas, pavyzdžiui, kojines, marškinėlius, puodelius, maisto papildus, vitaminus, skareles, šalikus, kosmetiką. Gal taip paprasčiau išrinkti?

– Vis tiek reikia žinoti. Juk gali skarelės spalva netikti. Žinoma, ją galima perdovanoti, bet gal reikėtų be progos tokį daiktą perdovanoti. Pavyzdžiui, jeigu žinote, kad draugei ar mamai tiktų ta skarelė, tai ją tiesiog reikėtų atiduoti be progos.