Dar 2019 metais jaunasis 190 cm ūgio atakų organizatorius rungtyniavo ketvirtoje pagal pajėgumą Ispanijos lygoje, kur gynė „Movistar Estudiantes“ dublerių komandos garbę, tačiau netrukus 20-mečio laukė toks šuolis, kurio pats D. Giedraitis nesitikėjo.
Po 2018-2019 metų sezono tuometinis Madrido ekipos treneris Aleksandras Džikičius nusprendė, jog dublerių ekipoje sau lygių neturėjusį D. Giedraitį verta išbandyti aukščiausiame lygyje.
49-erių stratego lūkesčiai pasiteisino – talentingasis įžaidėjas per vasarą išsikovojo vietą pagrindinėje komandoje, o rugsėjį debiutavo pajėgiausioje Ispanijos krepšinio lygoje. Rungtynėse prieš Vitorijos „Baskonia“ nuo suolo pakilęs D. Giedraitis per 12 minučių pasižymėjo tritaškiu, kuris vėliau tapo gynėjo vizitine kortele.
„Iš pradžių greitas šuolis į aukštesnį lygį sukėlė nemažą šoką. Atsimenu pirmąsias savo rungtynes su Vitorijos „Baskonia“ klubu, kuomet debiutavau ACB lygoje. Labai jaudinausi ir rankos drebėjo“, – apie savo persikėlimą į pagrindinę komandą ir debiutą pasakojo vilnietis.
Apšilęs kojas ir paragavęs aukščiausio lygio krepšinio, šiemet D. Giedraitis yra ne tik ateities projektas, bet ir dabar rezultatą duodantis žaidėjas. 2020-2021 metų sezono pradžioje iš rikiuotės ilgam iškritus „Movistar Estudiantes“ ekipos lyderiui Edwinui Jacksonui, D. Giedraičiui atsivėrė galimybė išsikovoti apčiuopiamą vaidmenį bei daugiau minučių ant parketo.
Progų Lietuvos krepšinio talentas švaistyti nebuvo linkęs ir, įgavęs vyr. trenerio Javiero Zamoros pasitikėjimą, parodė, ką gali. Šį sezoną D. Giedraitis yra svarbus Madrido klubo krepšininkas ir per 19 ant parketo praleidžiamų minučių vidutiniškai renka po 7,2 taško, atkovoja po 1 kamuolį, atlieka po 0,8 rezultatyvaus perdavimo bei renka po beveik 5 naudingumo balus.
Trenerio Zamoros puolimo schemose lietuvis dažniausiai matomas kaip išreikštas snaiperis, o tai, kaip gynėjas įvykdo savo darbą, puikiausiai nusako pastarojo Ispanijos krepšinio lygoje demonstruojamas pataikymas. D. Giedraitis per 12 sužaistų rungtynių fiksuoja 43,6 procento tritaškių taiklumą.
Pagal šį statistinį komponentą D. Giedraitis lenkia net tokį pripažintą snaiperį kaip Madrido „Real“ ekipoje rungtyniaujantis ir eilę metų vienu geriausių Eurolygos metikų laikomas J. Carrollas.
Pasak D. Giedraičio, sėkmingo žaidimo paslaptis slypi ne tik tritaškiuose.
„Svarbiausia, jog gerai dirbu gynyboje. Puolime visada turėjau neblogus įgūdžius, tačiau patobulintas žaidimas savo aikštės pusėje pridėjo tą trūkstamą dėlionės dalį“, – duodamas interviu, pasakojo lietuvis.
Tinklalapiui basketnews.lt Ispanijoje sparčiai kylantis D. Giedraitis papasakojo apie šuolį iš ketvirtos lygos, buvusius ir esamus Madrido ekipos strategus, sunkų darbą, pergalę išplėšusius baudų metimus, konkurenciją, palyginimus su Klay Thompsonu, žaidimą Eurolygoje, rinktinę bei komandos ir asmeninius tikslus.
– Dar 2019-aisiais rungtyniavote 4-oje Ispanijos lygoje, o šiemet jau esate svarbus rotacijos žaidėjas pajėgiausiame divizione. Ar galite nupasakoti visą adaptaciją ir kaip jums pavyko atlikti tokį sėkmingą šuolį?
– Viskas priklauso nuo sunkaus darbo. Dabartinis ekipos strategas Javieras Zamora treniravo mane ir „Movistar Estudiantes“ dublerių komandoje, todėl man buvo kur kas lengviau adaptuotis. Treneris pažįsta mane, puikiai žino, ką galiu duoti ant parketo ir šita situacija man yra itin palanki.
Iš pradžių greitas šuolis į aukštesnį lygį sukėlė nemažą šoką. Atsimenu pirmąsias savo rungtynes prieš Vitorijos „Baskonia“ klubą, kuomet debiutavau ACB lygoje. Labai jaudinausi ir rankos drebėjo. Tačiau su kiekviena diena jaučiu, kad esu vis labiau pasitikintis savimi ir adaptacija iš jaunimo į vyrų krepšinį buvo labai sėkminga.
– Praėjusį sezoną dirbote su Aleksandru Džikičiumi, kuris pasižymi kaip reiklus ir griežtas treneris. Kokį įspūdį jis paliko?
– Su A. Džikičiumi turėjau labai stiprų ryšį. Tarpusavyje daug kalbėdavomės tiek per treniruotes, tiek per rungtynes ir nuolat gaudavau iš jo patarimų. Treneris matė, kad aikštelėje atiduodu save visu 100 procentų, apsunkinu gyvenimą bei duodu lygią kovą pagrindiniams savo komandos žaidėjams. Mano darbas paliko A. Džikičiui gerą įspūdį, dėl to greitai išsikovojau vietą rotacijoje ir iškart pasimatė vaisiai.
– Lyginant su A. Džikičiumi, kuo skiriasi šiais metais prie komandos vairo stojęs Javieras Zamora?
– Žaidimas yra kur kas greitesnis ir puolime turime daugiau laisvės. Žinoma, stilius priklauso nuo komandos, prieš kurią žaidžiame, tačiau tas laisvumas nuolat jaučiasi ir jis man padėjo dar labiau atsiskleisti. Pas A. Džikičių pagrindinės atakos dažniausiai sukdavosi aplink pagrindinius komandos žaidėjus ir derinį du prieš du, o man visa tai tekdavo stebėti iš aikštelės kampo. Jeigu priimsiu kamuolį atakai nepavykus, viskas gerai, bet jei žaidimas vyksta pagal planą, prisilietimų per rungtynes gausiu mažai. Pas J. Zamorą krepšinis kitoks – yra daugiau derinių, kurie turi virš 10 opcijų ir į juos įtraukiami ne tik pagrindiniai ekipos krepšininkai, bet ir tokie jauni žaidėjai kaip aš.
– Šiuo metu „Movistar Estudiantes“ rikiuojasi 14-oje ACB lygos vietoje. Kaip vertinate komandos pasirodymą sezono pradžioje?
– Sezono pradžioje turėjome palankų tvarkaraštį ir tikrai galėjome pradėti geriau. Tačiau pritrūko Fortūnos, kelias rungtynes pralaimėjome minimaliais skirtumais ir, jeigu būtų pavykę iškovoti pergales, dabar komandos padėtis turnyrinėje lentelėje būtų visiškai kitokia. Bet vėl gi, nereikia žvalgytis atgal, turime žiūrėti į priekį. Laukia daug svarbių rungtynių, sezonas tik prasideda ir reikia siekti atkrintamųjų varžybų.
– Mąstant realiai, ar „Movistar Estudiantes“ šį sezoną gali patekti į atkrintamąsias?
– Manau, tikrai gali. Žinoma, komandos lyderio Edwino Jacksono trauma yra labai didžiulė netektis. Visgi ilgam netekome pagrindinio žaidėjo, kuris turėjo būti mūsų vedlys. Tačiau ir be E> Jacksono demonstruojame neblogą žaidimą, komanda yra pakankamai tolygiai sukomplektuota. Pirmiausia, reikia žiūrėti į detales ir laimėti visas rungtynes, kuriose žaidžiame taškas į tašką.
– Dovydai, šį sezoną jūsų minučių skaičius kone padvigubėjo ir Madrido ekipoje turite svarbų vaidmenį. Kaip manote, kokios to priežastys?
– Svarbiausia, jog gerai dirbu gynyboje. Puolime visada turėjau neblogus įgūdžius, tačiau patobulintas žaidimas savo aikštės pusėje pridėjo tą trūkstamą dėlionės dalį. Iš dalies man pasisekė, nes dėl E. Jacksono traumos daug minučių gaunu avansu. Daug įtakos turi treneris J. Zamora, kuris mane pažįsta jau ketverius metus. Jis puikiai žino, ką iš manęs gaus, todėl labai pasitiki.
– Kaip jaučiatės išėjęs į aikštelę, kai žinote, kad turite nemažą pasitikėjimo kreditą?
– Labai smagu, kai turi svarbų vaidmenį ir aikštelėje stumdaisi prieš vienus pajėgiausių Europos krepšininkų, kurie rungtyniauja pajėgiausiose Europos komandose: Madrido „Real“, „Barcelona“, Vitorijos „Baskonia“. Todėl motyvacija bei noras visuomet yra maksimalūs ir aikštelėje stengiuosi palikti visą save.
Didžiulio pasitikėjimo kredito nejaučiu. Tai – mano nuopelnai. Niekas už dyką minučių nedalina, daugiau laiko gauni tik tada, kai gerai startuoji. Tokiame aukštame lygyje nėra daug laiko įsivažiuoti, rezultatas turi būti čia ir dabar.
– Kokiems žaidimo aspektams karantino metu skyrėte daugiausiai dėmesio?
– Sustiprinau savo kūną, kad galėčiau būti konkurencingas prieš fiziškai pajėgius varžovus. Taip pat patobulinau savo individualius įgūdžius – metimą bei driblingą. Tačiau tai nėra esminiai aspektai, kurie man leido padaryti šuolį aukštyn. Labiausiai išskirčiau įgytą patirtį ir pasitikėjimą savimi, kuris nuolat auga.
– Ar tikėjotės taip greitai gauti svarbų vaidmenį komandoje, kuri žaidžia vienoje stipriausių Europos krepšinio lygų?
– Tikrai ne. Iš pradžių tikėjausi 10, daugiausiai – 15 minučių. Tačiau jau po pirmųjų rungtynių treneris Zamora įsitikino, jog galiu žaisti aukščiausiame lygyje ir jau dabar duoti gerą rezultatą. Jau dabar sukeliu nemažai sunkumų pagrindiniams varžovų gynėjams, o komandos draugai greitai suprato, kad su manimi teks kovoti dėl minučių.
– Ar jaučiate išaugusį dėmesį iš priešininkų komandos gynėjų?
– Šį sezoną tikrai jaučiu. Būna, kai vyksta derinys ir aš stoviu kampe ties perimetru, priešininkų komandos treneriai šaukia savo gynėjams, kad neitų į pagalbą po krepšiu ir stovėtų prilipę prie manęs, nes bet kada galiu nubausti iš toli. Tikiuosi, jog sezono eigoje būsiu dar pavojingesnis ir sukelsiu dar daugiau problemų.
– Kalbant apie svarbų vaidmenį, šį sezoną atsidūrėte situacijoje, kuomet trimis taikliais baudų metimais rungtynių pabaigoje išplėšėte pergalę prieš Fuenlabrados „Urbas“ komandą. Ar galima teigti, jog tai buvo įsimintiniausias karjeros momentas?
– Galima. Tokių svarbių momentų savo trumpoje krepšininko karjeroje dar neturėjau. Džiaugiuosi, jog parodžiau šaltakraujiškumą ir pavyko visas baudas sumesti.
– Pakalbėkime apie tą momentą, kuomet stovėjote prie metimų linijos. Kokios mintys tuo metu sukosi? Rankos drebėjo?
– Lemiamoje atakoje kamuolio į savo rankas išvis neturėjau gauti. Tiesiog atsidūriau reikiamu laiku, reikiamoje vietoje, mečiau tritaškį ir varžovas prieš mane prasižengė. Buvo baisu, nes tuo metu buvau visas atšalęs ir prieš tai nežaidęs maždaug 15 minučių. Tačiau atsistojęs prie baudų metimų linijos stengiausi susikoncentruoti, apie nieką negalvoti ir pataikęs psichologiškai labai svarbią pirmą baudą, supratau, kad viskas bus gerai.
Pamenu, kad man atsistojus prie baudų metimų linijos, vienas Fuenlabrados klubo žaidėjas bandė mane paveikti psichologiškai. Jis priėjo prie manęs ir pasakė: „Tu esi per mažai pasiekęs ir per jaunas, kad įmestum tokias svarbias baudas“. Tada mane apėmė sportinis pyktis, sumečiau visus 3 baudų metimus ir nutildžiau visus kritikus bei abejojančius.
– Pagal tritaškių taiklumą ir savo žaidimo tipą „Estudiantes“ komandoje esate išreikštas snaiperis. Į kokį žaidėją lygiuojatės, ypač žiūrint į metimą?
– Draugai mane dažnai lygina su Klay Thompsonu, kuris abiejose aikštelės pusėje duoda vienodą rezultatą, tiek gerai ginasi, tiek gerai puola. Smagu sulaukti tokių palyginimų, tačiau jie kažkiek teisūs – aš taip pat įžvelgiu panašumų. Aišku, lygis visai kitas.
Ispanijoje lygiuojuosi į vienus iš geriausių lygos snaiperių – Jaycee Carrollą, Alexą Abrinesą ir Kyle‘a Kuricą. Visi šie žaidėjai yra aukščiausio lygio metikai ir džiaugiuosi, jog turiu galimybę prieš juos rungtyniauti.
– Kiek metimo susiformavimui įtakos turėjo tėtis?
– Kai dar gyvenau Lietuvoje, prieš pamokas su tėčiu ir broliu eidavome į salę dirbti ties metimais. Žiūrint į mano metimo techniką ir kojų darbą, galima įžvelgti labai daug panašumų su tėčiu. Jis parodė man daug mažų, praktiškai nepastebimų, bet labai svarbių detalių, kurios man padėjo suformuoti taisyklingą metimą ir esu jam be galo dėkingas. Be tėčio nebūčiau ten, kur dabar esu.
– Prieš kurį krepšininką Ispanijoje rungtyniauti buvo sunkiausia?
– Prieš Jaycee Carrolą. Jeigu prieš jį paliksi bent rankos delno atstumą, iškart gausi tritaškį be jokių ceremonijų. Atrodo, jog tikrai gerai gyniausi, bet Jaycee yra elitinis krepšininkas ir jeigu jis norės – metimą atliks bet kokiu atveju. Po rungtynių su „Real“ grįžau namo ir atsisukau epizodus, kuomet dengiau J. Carrollą. Įsitikinau, kad mano gynyba buvo gera, tiesiog puolimas ją nustelbė.
– „Movistar Estudiantes“ rungtyniauja tik nacionaliniame čempionate. Ar netrūksta tarptautinių varžybų?
– Labai trūksta. Rūbinėje kalbėdamiesi su komandos draugais prieiname bendros nuomonės, jog yra per daug treniruočių ir per mažai rungtynių. Žinoma, norint dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, reikia aukštų pozicijų lentelėje ir viską išsikovoti sportiniu principu. Jeigu šiemet pateksime į atkrintamąsias, tai bus didelis žingsnis į priekį.
– Kaip manote, ar jaučiatės pasiruošęs save išbandyti Eurolygos lygyje?
– Manau, jog esu pasiruošęs žaisti Eurolygoje ir vaizdo ten tikrai nesugadinčiau. Aišku, viskas priklausytų nuo to, į kurią komandą patekčiau, tačiau su savo užduotimis aikštelėje, ko gero, susitvarkyčiau ir jau dabar galėčiau Eurolygoje duoti gerą rezultatą.
– Ar sulaukiate dėmesio iš NBA klubų?
– Kol kas didesnio susidomėjimo iš NBA ar Eurolygos komandų nesulaukiau arba to paprasčiausiai nežinau. Esu girdėjęs, jog NBA klubai mane seka per žaidėjų agentūras, tačiau tiesioginio dėmesio dar negavau.
– Šį savaitgalį Vilniuje įvyks atrankos į Europos krepšinio čempionatą burbulas, kurioje varžysis Lietuvos rinktinė. Ar pats tikėjotės sulaukti kvietimo?
– Po kelių sėkmingų rungtynių Ispanijos lygoje kirbėjo mintis, kad mane pakvies. Taip ir atsitiko, buvau įtrauktas į išplėstinį Lietuvos rinktinės sąrašą. Tačiau nedėjau daug vilčių, kad pateksiu į pagrindinę rinktinę. Varžovai ganėtinai stiprūs, Lietuvai reikia pergalių ir jie renkasi pajėgiausius žaidėjus. Matyt, aš dar toks nesu, bet tikiuosi, jog ateityje tikrai išauš ir mano valanda.
– Su kokiais asmeniniais tikslais bei ambicijomis siejate etapą „Movistar Estudiantes“ komandoje?
– Noriu tęsti pradėtus darbus, kurie jau dabar duoda vaisių ir palaipsniui tapti vis geresniu žaidėju. Noriu įrodyti savo vertę, kad galiu žaisti aukščiausiame lygyje ir ateityje žengti į Eurolygą. Tą padaryti norėčiau po etapo Ispanijoje.
– Minėjote, kad yra noras išbandyti savo jėgas Eurolygoje. Žiūrint į dabartinį kontraktą ir situaciją, kada šis planas gali išdegti?
– Kontraktą su „Movistar Estudiantes“ komanda turiu iki 2022-2023 metų sezono pabaigos. Iki tol mane gali išpirkti bet kuri komanda. Tačiau aš pats apie tai visai negalvoju, mėgaujuosi žaidimu Madride, o kada ateis tas laikas – nežinau. Viskas įvyks natūraliai.
