Kaip rašoma šiose ataskaitose, pabėgėliams, prieglobsčio ieškantiems asmenims ir migrantams buvo jėga trukdoma pereiti iš Baltarusijos į Latviją, neleidžiama pateikti prieglobsčio prašymų. Be to, jie buvo verčiami pasirašyti savanoriško grįžimo deklaracijas, laikomi nežmoniškomis sąlygomis miške, sakoma ET pareigūnės laiške, kuris paskelbtas antradienį, bet datuotas liepos 29 d.

Atsižvelgdama į kaltinimų dėl Latvijos pasieniečių neteisėtų veiksmų rimtumą, komisarė ragina Latvijos valdžią kuo greičiau atlikti kruopštų ir nepriklausomą tyrimą, kad galimų pažeidimų kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.

Pasak D. Mijatovič, nors Latvija susiduria su didelėmis problemomis dėl neteisėto sienos kirtimo, ji kaip ir anksčiau privalo taip saugoti savo sienas, kad nebūtų pažeista Europos žmogaus teisių konvencija.

Praėjusią vasarą dėl Minsko režimo sukeltos migracijos krizės susikomplikavus situacijai pasienyje su Baltarusija, Latvijos vyriausybė pasienio rajonuose paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri vėliau ne kartą buvo pratęsta.

Smurtu prieš pabėgėlius Latvijos pareigūnus kaltina ir kai kurie šios šalies žmogaus teisių gynėjai.

Neseniai „Amnesty International“ taip pat paragino Latviją suteikti pagalbą prieglobsčio ieškotojams nepriklausomai nuo to, iš kurios šalies jie atvyko ir kaip kirto valstybės sieną.

„Mums reikia rasti būdą deeskaluoti [padėtį], užtikrinti, kad dėmesys būtų sutelktas į... kančių nutraukimą“, – reporteriams sakė D. Mijatovič, lankydamasi Lenkijos Michalovo miestelyje netoli Baltarusijos sienos.

„Mums reikia atsitraukti ir pagalvoti, kas vyksta prie Europos sienos, kodėl šie žmonės palikti nežinioje ir ką galima padaryti, kad ši itin pavojinga situacija baigtųsi“, – pridūrė ji.

Pagalbos organizacijų ir žiniasklaidos atstovams šiuo metu draudžiama lankytis pasienio rajone, kur Lenkija rugsėjį įvedė nepaprastąją padėtį, reaguodama į beprecedentį migrantų srautą.

„Situacija turi tuojau pat pasikeisti, kad visi galėtume dirbti savo darbą“, – sakė D. Mijatovič.

Ji pridūrė, jog „visiškai nepriimtina tai, ką daro Baltarusija, ir kaip manipuliuojama žmonėmis“.

Vakarų vyriausybės kaltina Minsko režimą apgaulingais pažadais viliojant migrantus į savo šalį ir siunčiant juos veržtis pro Lenkijos ir kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių sienas, keršijant už Bendrijos sankcijas Minskui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.

Baltarusija tai neigia ir paprašė Europos Sąjungos įsileisti tūkstančius prie sienos stovyklaujančių migrantų.

„Labai svarbu, kad Europos Tarybos narės, tvarkydamosi su iššūkiais, keliamais migracijos, laikytųsi standartų, numatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, 1951-ųjų Pabėgėlių konvencijoje ir kituose pagrindiniuose teisiniuose dokumentuose“, – rašoma komisarės laiške Lietuvos premjerei.

Ji teigia, kad šių įsipareigojimų kontekste nerimą jai kelia Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kuriomis, esant ekstremaliai situacijai, panaikinami „svarbūs saugikliai prieglobsčio procedūroje“, susiję su detaliu prieglobsčio prašymo faktų ištyrimu, teisinės pagalbos teikimu ir apeliacijos galimybe.

„Tai akivaizdžiai keltų grėsmę negrąžinimo principui, taip pat kaip ir teisei į veiksmingą gynybą. Taip pat esu susirūpinusi, kad naujai priimti įstatymai leistų pažeidžiamiems žmonėms, tokiems kaip nelydimi mažamečiai, kankinimų ir prekybos žmonėmis aukos, taikyti pagreitintas procedūras, neatkreipiant dėmesio į jų specifinę situaciją“, – rašoma D. Mijatovič laiške, paskelbtame oficialiame Tarybos puslapyje.

Komisarė taip pat atkreipia dėmesį, kad į Lietuvą atvykę migrantai yra apgyvendinami sulaikymui prilygstančiomis sąlygomis. Be to įspėja, kad automatiškai apgręžiant migrantus pasienyje, nėra galimybės identifikuoti, ar jiems negresia pavojus.

I. Šimonytė: migrantams pavojus Baltarusijoje negresia

Lietuvos premjerė pirmadienį atsakė Europos Tarybos atstovei, teigdama, jog asmenys, neteisėtai patenkantys į Lietuvą, sunkiai atitinka pabėgėlių apibrėžimą.

„Kyla rimtų abejonių, ar neteisėti migrantai šiuo atveju atitinka apibrėžimą, įvardytą 1951-ųjų Pabėgėlių konvencijoje“, – teigia ji.

„Irakiečiams, Afrikos šalių piliečiams ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams Baltarusijoje nėra jokios objektyvios grėsmės. Kai būna apklausiami laikinojo priėmimo vietose, dauguma migrantų atskleidžia, jog atvyko į Europą dėl ekonominių priežasčių organizuotais kanalais“, – atsakyme teigia premjerė.

Tuo pačiu ji pabrėžia, kad Lietuva vis viena gerbia jų teises bei humanitarinius įsipareigojimus nepriklausomai nuo šių žmonių statuso ir susidoroti su migrantų krize mėginama geriausiai, kaip tik įmanoma.

„Jokia žmogaus teisė negali tapti mažiau svarbi nei politiniai ar geopolitiniai vertinimai“, – pabrėžia I. Šimonytė.

Ji teigia, kad komisarės minimos įstatymo pataisos buvo priimtos siekiant neleisti Baltarusijos režimui išnaudoti pabėgėlio statuso tvarkos, o pažeidžiamoms žmonių grupėms išlieka galimybė pasiprašyti prieglobsčio neteisėtai kirtus sieną, o Lietuva užtikrina tiek negrąžinimo principo, tiek būtinybės užtikrinti veiksmingą gynybą laikymąsi.

Pasak I. Šimonytės, Lietuva susidūrė su beprecedenčiais iššūkiais nagrinėdama migrantų prieglobsčio prašymus ir būtų dėkinga už bet kokią pagalbą juos sprendžiant.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

Europos Taryba yra tarptautinė organizacija, besirūpinanti žmogaus teisių ir laisvių laikymusi per įvairias konvencijas.

D. Mijatovič memorandume pabrėžė, kad „kai kurie pastarųjų mėnesių Slovėnijos vyriausybės žingsniai gali pakenkti nepriklausomų balsų gebėjimui laisvai kalbėti“.

„Priešiškas viešasis diskursas, taip pat šmeižto kampanijos ir gąsdinimai, nukreipti į pilietinės visuomenės aktyvistus ir tuos, kas reiškia kritišką nuomonę, kenkia laisvai saviraiškai ir gali turėti neigiamų pasekmių žiniasklaidos laisvei“, – parašė D. Mijatovič, remiantis jos biuro išplatintu pranešimu.

Komisarė paragino vyriausybę imtis veiksmų siekiant pagerinti padėtį, taip pat pateikė rekomendacijų.

Slovėnijos valdžia užginčijo tokias išvadas komentaruose, atsiųstuose D. Mijatovič. Vyriausybės teigimu, žiniasklaidos laisvė Slovėnijoje neribojama jokiais teisės aktais.

„Bet kokia kritika, išsakoma dėl konkretaus politikų ir ministro pirmininko nušvietimo žiniasklaidoje, jokiu būdu negali būti laikoma ataka prieš žiniasklaidos laisvę ir žurnalistų darbo nepriklausomumą, – pabrėžė ministrų kabinetas. – Saviraiškos laisvė yra teisė, kuria gali naudotis visi, įskaitant vyriausybę ir jos atstovus; ji nesibaigia aukšta retorika, o apima ir kritišką išraišką.“

Populistas J. Janša sulaukia vis daugiau kritikos dėl savo vis labiau į autoritarizmą krypstančio požiūrio, kokio laikosi ir jo sąjungininkas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Į Slovėnijos gatves neseniai išėję tūkstančiai protestuotojų reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir pirmalaikių rinkimų, reikšdami nepasitenkinimą dėl, jų teigimu, ardomų demokratijos standartų 2 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Slovėnijoje – tradiciškai nuosaikioje Alpių valstybėje – pastaruoju metu tvyro paaštrėjusi politinė įtampa, kurią kritikai aiškina vyriausybės esą pasitelkiama neapykantos kalba ir tolerancijos stoka.

D. Mijatovič paragino slovėnų valdžią pasistengti numalšinti šią įtampą ir „paskatinti abipusę pagarbą keičiantis nuomonėmis“.

„Vyriausybės nariai turi susilaikyti nuo stigmatizuojančių ir klaidinančių komentarų apie pilietinės visuomenės darbą ir turėtų viešai pasmerkti kitus, įsiveliančius į tokį diskursą“, – pažymėjo komisarė.

J. Janša atmeta bet kokią kritiką namuose ir iš užsienio kaip liberalių jėgų sąmokslą prieš jo konservatyviąją vyriausybę. Jis yra pagarsėjęs žurnalistų ir kritikų užsipuolimu socialiniuose tinkluose.

D. Mijatovič išvardijo „daugybę problemų“, susijusių su žiniasklaidos laisvės padėtimi, įskaitant „priekabiavimą, bauginimus ir baudžiamąsias bylas žurnalistams, galimybės naudotis viešąja informacija apribojimus bei vyriausybės veiksmus prieš visuomeninę žiniasklaidą“.

„Komisarė ypač apgailestauja dėl seksistinio priekabiavimo ir mizoginiškos kalbos, nukreiptos prieš žurnalistes“, – rašoma pranešime spaudai.

D. Mijatovič taip pat išreiškė apgailestavimą, kad „Slovėnijos vyriausybė, atrodo, pasinaudojo COVID19 pandemija, siekdama atgrasyti nuo saviraiškos laisvės ar politinės opozicijos“, pasitelkdama bet kokių protesto akcijų draudimus ir baudas pažeidėjams.

J. Janša yra veteranas politikas, anksčiau dar du kartus ėjęs premjero pareigas. Jis yra buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) šalininkas, per anksti pasveikinęs pastarąjį su pergale 2020 metų prezidento rinkimuose, kol balsai dar buvo skaičiuojami.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič (Dunia Mijatovič) pareiškime sukritikavo Albanijos policiją dėl „neproporcingos jėgos naudojimo“ per kelias dienas vykusius protestus sostinėje Tiranoje ir kituose šalies miestuose.

Demonstracijos nuo laiko nuslopo ir antradienį, praėjus savaitei po šaudymo incidento, į gatves išėjo nedaug žmonių.

Albanai, nepaisydami viešų susibūrimų draudimo, išėjo į gatves, Tiranoje žuvus Klodianui Rashai (Klodianui Rašai). Policija teigia, kad jis ignoravo pareigūnų raginimus sustoti ir pabėgo. Po incidento buvo suimtas vienas policininkas, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl „žmogžudystės, įvykdytos viršijant savigynos būtinybę“.

Premjeras Edi Rama (Edis Rama) atsiprašė dėl protestuotojo nušovimo, o šalies vidaus reikalų ministras atsistatydino.

Praėjusią savaitę policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš šimtus demonstrantų, svaidžiusių akmenis į juos ir valstybės institucijų pastatus.

Policijai griežtai perspėjus dėl koronaviruso pavojaus vengti susibūrimų, protesto akcijų pirmadienį gerokai sumažėjo ir neįvyko jokių susirėmimų.

Dešimtys žmonių buvo sulaikyti, tačiau tik nedaugelis jų liko areštinėje.

Pasak valdžios institucijų, per susirėmimus buvo sužeisti 28 policininkai ir mažiausiai keturi protestuotojai, nors sužalotų civilių gyventojų skaičius gali būti didesnis.

Policija ne kartą perspėjo demonstrantus, kad „netoleruos jokio susibūrimo, rengiamo pažeidžiant esamus ribojimus“, ragindama žmones laikytis priimtų kovos su COVID-19 priemonių. Tarp jų yra draudimas viešosiose erdvėse būriuotis didesnėmis nei 10 žmonių grupėmis, komendanto valanda, taip pat reikalavimas dėvėti kaukes ir laikytis atstumo.

„Reagavimas į COVID-19 pandemiją nesuteikia valdžios institucijoms visiškos veiksmų laisvės naudoti jėgą palaikant tvarką per susibūrimus“, – pareiškė D. Mijatovič.

Ji taip pat sukritikavo dviejų žurnalistų sulaikymą per protestus, pabrėždama: „Žurnalistų užpuolimai yra rimtas spaudos laisvės ir teisės būti informuotam pažeidimas.“

Europos Sąjunga taip pat pasmerkė tų dviejų reporterių sulaikymą.

„Tai labai teigiamas žingsnis ir aš džiaugiuosi galėdama jį pasveikinti, ypač per Pasaulinę žiniasklaidos laisvės dieną, kuri šiemet skirta teisei gauti informaciją“, - antradienio vakarą paskelbtame pranešime spaudai teigė Dunja Mijatovič.

Prezidentė praeitą savaitę vetavo pataisas, pagal kurias už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grėstų viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Lietuvos žiniasklaidos atstovai teigė, kad pataisos apribotų galimybes pranešti apie vykstančius teisminius procesus ir sudarytų prielaidas kelti bylas žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms ir tais atvejais, kai paskelbiama visuomenės interesus atitinkanti informacija.

ESBO atstovės teigimu, Seimo priimtos pataisos būtų suvaržiusios tiriamąją žurnalistiką.

„Visuomenės interesas gauti tam tikrą informaciją gali būti toks stiprus, kad jis pateisintų konfidencialia laikomos informacijos paskelbimą“, - teigė D.Mijatovič.

Baudžiamojo kodekso pataisų iniciatoriai teigė, kad įstatymas priimtas, siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų, pirmiausia nepilnamečių, interesus.

Pataisą pateikusios socialdemokratės Irena Šiaulienė ir Rimantė Šalaševičiūtė iš pradžių siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija.

Tačiau Vyriausybė 2014 metų liepą pareiškė, kad baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti apribota nukentėjusiuoju laikant tik nepilnametį asmenį. Tokios pataisos be diskusijų ir buvo priimtos Seime.

Po prezidentės veto valdantieji sakė svarstysiantys grįžti prie pirminio varianto, o opozicija teigė esanti už visišką pataisų atmetimą. Šį klausimą Seimas ketina svarstyti ketvirtadienį.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žiniasklaidos laisvės vadovė Dunja Mijatovič (Dunia Mijatovič) ketvirtadienį išsakė susirūpinimą dėl Latvijos sprendimo uždaryti Rusijos užsienio naujienų agentūros „Sputnik“ vietos tinklalapį, kurį Ryga laiko Maskvos „propagandos įrankiu“.

Savo laiške Latvijos vidaus reikalų ministrui Edgarui Rinkevičiui, kuris buvo cituojamas ESBO tinklalapyje paskelbtame pranešime, D.Mijatovič rašo: „Esu susirūpinusi, kad (Latvijos) užsienio reikalų ministerijos veiksmai gali sukurti pavojingą precedentą uždarymo politikoje, susijusioje su žiniasklaidos tinklalapiais Latvijoje.“

Ji pridūrė, kad nepataria blokuoti tinklalapių, ypač jeigu tokie veiksmai atliekami be teismo sprendimo, taip pat prašė E.Rinkevičiaus suteikti daugiau informacijos apie naujienų portalo sputniknews.lv uždarymą.

Maskva įsteigė „Sputnik“ siekdama užtikrinti, kad jos balsas būtų geriau girdimas užsienyje, įskaitant Latviją, kurioje etninių rusų mažuma sudaro maždaug ketvirtadalį šalies gyventojų, kurių iš viso yra apie 2 milijonus.

„Sputnik“ yra informacinės agentūros „Rossija Segodnia“, vadovaujamos Dmitrijaus Kiseliovo, dalis. Pastarasis veikėjas yra įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje, sąrašą.

Kijevas ir Vakarai nekart kaltino Maskvą, kad ji vykdo „informacinį karą“, siekdama pateisinti savo paramą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.

Latvijos universiteto Matematikos ir informatikos instituto Tinklo paslaugų skyrius (NIC), kuris yra .lv domeno administratorius, kovo 29 dieną sustabdė portalo sputniknews.lv, kuriame nuo praėjusio mėnesio buvo skelbiami agentūros „Sputnik“ straipsniai rusų ir latvių kalbomis, veiklą. Šį sprendimą NIC priėmė gavęs Užsienio reikalų ministerijos laišką, kuriame sakoma, kad sputniknews.lv įregistravimas ir veikla kertasi su Europos Vadovų Tarybos sprendimu dėl priemonių, kurių reikia imtis dėl grėsmių Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei.

„Sputnik“ savo tinklalapį Latvijoje įkūrė šių metų vasarį, bet nebuvo oficialiai registruotas Latvijoje. Latvijos įmonių registras pernai rugpjūtį atsisakė įregistruoti „Rossija Segodnia“ padalinį Latvijoje, o šių metų sausio 28 dieną taip pat buvo atsisakyta įregistruoti „Sputnik Latvija“.

Latvijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pareiškė, kad sputniknews.lv negali būti laikomas žiniasklaidos priemone ir kad jis taip pat negali veikti šalyje kaip naujienų agentūra, nes yra kontroliuojamas kitos valstybės.

Baltijos šalims kovojant su Rusijos propaganda daroma ir teigiamų, ir neigiamų žingsnių, sako Vilniuje viešinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič.

Ji pabrėžia, kad žiniasklaidos turinys turi būti vertinamas ne vien žodžio laisvės požiūriu, kai kada tai yra ir baudžiamosios atsakomybės klausimai.

Kadenciją baigianti D.Mijatovič po susitikimo su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi žurnalistams sakė, kad atsižvelgdamos į tarptautinius standartus šalys pačios turi teisę nuspręsti, kaip kovoti su propaganda. Anksčiau ji yra kritiškai įvertinusi Lietuvoje pritaikytus ribojimus rusiškoms televizijoms.

„Aš pati esu kilusi iš Balkanų, buvusios Jugoslavijos, kuri patyrė tikrai blogiausią įmanomą propagandą, kurstančią neramumus, žudymus, karą, keliančią neapykantą tarp žmonių, skaldančią visuomenę ir vis tiek mano atsakymas yra tas, kad kaip demokratinės šalys mes turime elgtis tik pagal demokratinius standartus. Žinoma, yra atvejų – ir aš tai vadinu raudona linija – kada transliuotojai ar žurnalistai ragina žudyti ir kursto nesantaiką, tai jau nesusiję su žodžio laisve, už tai reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir tai turi būti vertinama už žodžio laisvės ar žiniasklaidos laisvės ribų“, – teigė D.Mijatovič.

Vis dėlto ESBO atstovė aiškino pirmiausia raginanti su propaganda kovoti švietimu, o ne draudimais.

„Tam tikro požiūrio, kuriam mes nepritariame, blokavimas ar stabdymas nėra tai, ką aš norėčiau matyti demokratinėse šalyse. Aš sekiau Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kovą su propaganda, yra sėkmių ir nesėkmių, buvo momentų, kada turėjau pakelti balsą, ir momentų, kada galėjau rodyti Baltijos šalis kaip pavyzdį, kaip spręsti šiuos reikalus“, – teigė ji.

D.Mijatovič atkreipė dėmesį, kad šių dienų iššūkis yra ne tik propaganda, bet ir kai kurių žurnalistų nekritiškumas rašant, pavyzdžiui, apie kovą su terorizmu.

„Šiandien susiduriame su dideliais iššūkiais, ne tik su propaganda, bet ir su saugumo dalykais, kurie šiuo metu kyla, matome šalių kovą su terorizmu, ekstremizmu ir kaip tai veikia žiniasklaidos laisvę“, – per spaudos konferenciją sakė ESBO atstovė.

„Kai pasireiškia savicenzūra, su ja turėtų dirbti patys žurnalistai ir žurnalistų organizacijos: parodyti pirštu į tuos žurnalistus, kurie dirba ne visai nepriklausomai, bet atstovaudami politinėms jėgoms. Deja, tai matome daugelyje šalių“, – dėstė ji.

ESBO atstovė Vilniuje pristato neseniai išleistą dokumentą „Propaganda ir žiniasklaidos laisvė“, kuriame pateikiamos rekomendacijos kovai su propaganda.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvės klausimams Dunja Mijatovič sveikina Lietuvą panaikinus baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, tačiau ragina eiti toliau ir dekriminalizuoti šmeižtą.

„Įžeidimo dekriminalizavimas yra pozityvus žingsnis. Bet aš nusivyliau sužinojusi, kad nebuvo pritarta siūlymui naikinti laisvės atėmimo bausmę už šmeižtą. Išlikusi nuostata reiškia neproporcingą kišimasį į žodžio laisvę“, - pranešime spaudai teigė D.Mijatovič.

„Lietuva turėtų eiti toliau ir visiškai dekriminalizuoti šmeižtą. Dabartiniai įstatymai gali varžyti žurnalistus keliant temas, kurios yra susiję su viešuoju interesu“, - teigiama pranešime.

Seimas birželį iš Baudžiamojo kodekso išbraukė straipsnį dėl žmogaus įžeidimo, ši pataisa įsigalios kitų metų balandį. Pataisas inicijavusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlė iš Baudžiamojo kodekso braukti ir straipsnį dėl šmeižto, tačiau komitetas jį nusprendė palikti.

Kaip BNS paaiškino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, šmeižtas paliktas Baudžiamajame kodekse, nes tai kaip nusikalstama veika įvardyta Konstitucijoje. Pasak J.Sabatausko, norint dekriminalizuoti šmeižtą reikėtų ir Konstitucijos pataisos.

Braukti įžeidimą  iš Baudžiamojo kodekso parlamento vadovė pasiūlė po konsultacijų su Lietuvos žurnalistų sąjunga. Iki šiol už įžeidimą, pagal Baudžiamąjį kodeksą, gresia bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Žiniasklaidos laisvės padėtis Kryme blogėja, prieš metus Rusijai aneksavus šį Juodosios jūros pusiasalį, lig šiol klesti „didelį nerimą keliančios“ ir kai kada smurtinės represijos prieš nepriklausomus balsus, pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

„Tebesitęsiantis laisvosios žiniasklaidos ardymas Kryme ir susidorojimas su nepriklausomais bei kritikuojančiais balsais kelia didelį nerimą ir susirūpinimą“, – sakė ESBO žiniasklaidos laisvės atstovė Dunja Mijatovič.

„Tiesa tampa pirmąja auka krizės laikais, ir tai neabejotinai taikytina Krymui. Raginu visus atsakinguosius sustabdyti žiniasklaidos cenzūrą ir užtikrinti žurnalistų saugumą“, – sakoma D.Mijatovič pranešime.

D.Mijatovič, kuri lankėsi Kryme praėjusių metų kovą, sakė, kad per pastaruosius metus, kai Rusija aneksavo šią Ukrainos teritoriją, joje buvo užblokuoti visi Ukrainos televizijos kanalai, kuriuos pakeitė Rusijos televizijos transliacijos.

Mažiausiai 13 nepriklausomų žiniasklaidos kanalų, laisvai samdomų žurnalistų ir tinklaraštininkų sulaukė „grasinimų, puldinėjimų, buvo fiziškai užpulti, neįleidžiami, tardomi ir grobiami“, o jų įranga – konfiskuojama arba sugadinama, pažymėjo D.Mijatovič.

Šešių žiniasklaidos kanalų ir nevyriausybinių žiniasklaidos organizacijų biuruose buvo atliktos kratos, o kai kuriais atvejais buvo konfiskuota ir jų įranga. Krymo totorių žiniasklaidos priemonėms taikoma „didelio masto cenzūra“, o jų darbuotojai tampa teisėsaugos reidų taikiniu ir yra suiminėjami, pridūrė ESBO atstovė.