Prancūzijoje transporto darbuotojų streikas trunka jau 30 dienų.

„Vyriausybė stengiasi rasti būdą, kaip prieiti greitą kompromisą“, – transliuotojui „France 2“ teigė atstovė spaudai Sibeth Ndiaye (Sibet Ndiajė) tuo metu, kai ministras pirmininkas Edouardas Philippe'as (Eduaras Filipas) sukvietė ministrus į neeilinį posėdį.

Profesinės sąjungos griežtai atmeta planus panaikinti 42 atskiras Prancūzijos pensijų schemas ir įvesti taškų sistemą, kuri, jų teigimu, gali priversti milijonus žmonių dirbti ilgiau nei sulaukus oficialaus 62 metų pensinio amžiaus.

Pensijų reforma buvo svarbiausias prezidento Emmanuelio Macronos (Emanuelio Makrono) rinkimų kampanijos pažadas, o prezidentas pažadėjo, kad naujoji pensijų sistema bus skaidresnė ir teisingesnė, visų pirma mažai uždirbančių asmenų ir moterų atžvilgiu.

Vis dėlto vyriausybė jau paskelbė daugybę nuolaidų tam tikrų sektorių darbuotojams, tokiems kaip policijos pareigūnai ir kariškiai, lakūnai ir geležinkelių darbuotojai.

Daugelis kitų viešojo sektoriaus darbuotojų reikalauja panašių išimčių iš naujųjų taisyklių, kurios numato, kad tik nuo 64 metų būtų mokama visa pensija.

Radikalioji profsąjunga CGT paragino keturias dienas blokuoti šalies degalų perdirbimo gamyklas ir sandėlius, pradedant nuo antradienio, kai bus atnaujintos profsąjungų ir vyriausybės derybos.

Dvi sąjungos, atstovaujančios „Air France“ pilotams ir keleivių salonų įguloms, paskelbė apie kitą savaitę vyksiantį streiką, kaip ir teisininkai, kineziterapeutai ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys, kuriems yra taikomos atskiros ir palankesnės pensijų sistemos.

Valios kova

Per savo tradicinį naujametinį kreipimąsi E. Macronas teigė ketinantis įgyvendinti reformą, kuri bus pristatyta jo kabinetui sausio 22 dieną, prieš pradedant aptarimą parlamente.

Prezidentas tvirtino, kad naujoji sistema reikalinga, nes dauguma žmonių pradeda savo karjerą vėliau, o gyvenimo trukmė ilgėja.

Visgi jis pažadėjo, kad žmonėms, dirbantiems ypač sunkų darbą, vis tiek bus leista išeiti į pensiją anksčiau laiko – tai pagrindinė derybų su profesinėmis sąjungomis sąlyga, kaip ir pat naujas 64 metų amžius, nuo kurio bus mokama visa pensija.

E. Macronas taip pat tikisi laimėti ilgai trunkančio streiko nuvargintos visuomenės palankumą.

Profesinės sąjungos jau paragino kitą ketvirtadienį paskelbti masinių demonstracijų diena ir tikisi, kad prie streiko prisijungs mokytojai, ligoninių ir kitų įstaigų darbuotojai.

Nors traukinių eismo operatorės SNCF ir Paryžiaus transporto įmonės RATP darbuotojų streikų skaičius sumažėjo nuo protesto pradžios gruodžio 5 dieną, keliautojai ir toliau patiria didelių nepatogumų.

Penktadienį dauguma Paryžiaus metro linijų veikė tik piko valandomis arba važiavo vos keli traukiniais kas valandą, o trečdalis šalies greitųjų TGV traukinių buvo atšaukti.

Šis streikas yra ilgiausias nepertraukiamas traukinių eismo darbuotojų streikas Prancūzijos istorijoje.

Tai taip pat yra ilgiausias Paryžiaus operos teatro šokėjų ir kitų darbuotojų, kuriems taip pat taikoma atskira pensijų sistema, leidžianti anksčiau išeiti į pensiją, streikas.

Iki šiol streiko metu buvo atšaukti 63 pasirodymai istorinėje „Garnier“ ir moderniojoje „Bastilijos“ operos teatruose, o dėl to buvo prarasta daugiau nei 12 mln. eurų pajamų iš bilietų pardavimų.

Dėl streiko, kuris prasidėjo praėjusį ketvirtadienį ir parduotuves, viešbučius bei restoranus privertė baimintis dėl poveikio jų pelnui, Paryžiuje ir kituose didmiesčiuose yra iš esmės paralyžiuotas viešojo transporto eismas.

Edouardas Philippe'as (Eduaras Filipas) per televiziją pareiškė, jog ginčijami pensijų sistemos pokyčiai bus įgyvendinami etapais, „nedemonstruojant negailestingumo“ ir neturės poveikio iki 1975 metų gimusiems darbininkams.

Visiems, įgijusiesiems būtinąjį stažą, bus garantuota minimali 1 tūkst. eurų pensija, o ši suma yra didesnė už kai kurių pensininkų, įskaitant ūkininkus, šiuo metu gaunamas pensijas. Oficialiais statistiniais duomenimis, vidutinė pensija 2017 metais šiek tiek viršijo 1,6 tūkst. eurų.

Ministras pirmininkas taip pat pažymėjo, jog įstatyminis pensinis amžius nebus pakeistas ir tebesudarys 62 metus, nors nuo 2025 metų žmonėms, norintiems gauti teisę į visą pensiją, reikės dirbti dvejus papildomus metus.

„Atėjo laikas sukurti visuotinę pensijų sistemą“, – pareiškė vyriausybės vadovas ir patikino, jog sistemos pertvarka bus sąžiningesnė ir bus užtikrinta geresnė pažeidžiamų darbininkų apsauga.

„Siekiant garantuoti mūsų pensijas, finansuoti aukštesnio lygio solidarumą, pasinaudoti ilgesne gyvenimo trukme nedidinant mokesčių, vienintelis sprendimas yra dirbti šiek tiek ilgiau ir tai įvesti palaipsniui, kaip kad yra daroma kitose Europos ir viso pasaulio šalyse“, – pareiškė E. Philippe's, paskelbęs apie „paskatas“ vėliau išeiti į pensiją.

Premjeras pažymėjo, jog vyriausybės pasiūlymai „pateisintų“ streiko, dėl kurio šalyje visiškai sutriko geležinkelių eismas ir buvo atšaukta daugybė skrydžių, nutraukimą.

Prancūzijos profsąjungos yra pažadėjusios streikuoti tol, kol reformos planų bus atsisakyta. Šis profsąjungų galios demonstravimas yra didžiausias nuo tada, kai į valdžią 2017 metais atėjo prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), žadėjęs mažinti valstybės išlaidas ir didinti ekonomikos konkurencingumą.

Profsąjungos spaudimo nemažina ir trečiadienį ir šalyje jau septintą dieną tęsiasi viešojo transporto streikas.

Keturiasdešimt dviejų pensijų sistemų sujungimas

Pagal siūlomas reformas viešajame ir privačiajame sektoriuose šiuo metu taikomos 42 pensijų schemos bus sujungtos į vieną pensijų planą.

O tvarka, pagal kurią šiuo metu apskaičiuojama pensija, bus pakeista bendra taškais pagrįsta schema.

Vyriausybė taip pat ketina panaikinti palankesnes pensijų nuostatas, taikomas tam tikroms profesijoms, įskaitant viešojo transporto ir komunalinių paslaugų sektoriaus darbininkus, jūreivius, notarus ir Paryžiaus operos atlikėjus.

Ši pertvarka, kuri visuomenėje sulaukė prieštaringų vertinimų, taip pat bus įgyvendinama laipsniškai, pažadėjo E. Philippe'as.

Tokio aukšto lygio Rusijos pareigūnų vizitų skaičius Vakaruose pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo, atšalus šių šalių santykiams.

Prancūzijos ir Rusijos premjerai susitiko Havre, uostamiestyje Normandijoje, kur E. Philippe'as yra dirbęs meru. Jis tvirtino norintis „atverti naują erdvę politiniam dialogui su Rusija“.

D. Medvedevas sutiko, kad „komunikacijos kanalų įšaldymas buvo blogiausias kelias iš visų“.

Santykiai tarp Rusijos ir Prancūzijos bei visos Europos Sąjungos smarkiai sumažėjo po 2014 metų Krymo aneksijos ir Maskvos įsitraukimo į karą Rytų Ukrainoje.

Paskutinis tokio aukšto lygio rusų vizitas Prancūzijoje vyko 2017 metais, kai čia lankėsi prezidentas Vladimiras Putinas, susitikęs su tuo metu neseniai prancūzų prezidentu tapusiu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu).

Paryžius tikisi, kad Volodymyro Zelenskio išrinkimas naujuoju Ukrainos prezidentu gali išjudinti taikos rytuose derybas. E. Macronas praėjusią savaitę pranešė, kad atnaujinti susitikimai su derybininkais yra įmanomi.

Po sekmadienį vykusių rinkimų E.Macrono centristinė partija „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) iškovojo istorinę pergalę ir užsitikrino absoliučią daugumą Nacionaliniame Susirinkime.

E.Philippe'o buvo paprašyta pristatyti naujos vyriausybės sudėtį iki trečiadienio 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku, sakė šaltiniai.

Abu jie yra panašaus amžiaus, kilę iš provincijos, studijavo elitiniuose „Sciences Po“ ir ENA universitetuose, dirbo valstybės tarnyboje Paryžiuje ir pasirinko politikų kelią.

Ir E.Philippe;as, ir E.Macronas yra dirbę privačiame sektoriuje: naujasis premjeras – teisininkų firmoje, vėliau ėmėsi lobistinės veiklos, gindamas valstybinės branduolinės energetikos milžinės „Areva“ interesus, o prezidentas buvo investicinės bankininkystės specialistas.

Abu jie tvirtina, kad didelę įtaką kylant į politikos viršūnes jiems padarė plačiais ryšiais garsėjantis politikos patarėjas ir rašytojas Jaques Attali (Žakas Atali) ir velionis Prancūzijos socialistų premjeras Michelis Rocardas (Mišelis Rokaras).

Bet E.Macronas save laiko labiau centro kairių pažiūrų atstovu ir į politikos elitą iškilo prezidentaujant socialistui Francois Hollande'ui (Fransua Holandui), o barzdotasis M.Philippe'as savo kelią skynėsi konservatyvioje Respublikonų partijoje.

M.Philippe'as, nuo 2010 metų – savo gimtojo šiaurinio Havro miesto meras, pirmą kartą į parlamentą buvo išrinktas 2012 metais.

Mokytojų šeimoje užaugęs M.Philippe'as buvo ilgametis centristų veterano buvusio premjero Alaino Juppe (Aleno Žiupė) sąjungininkas ir palaikė jį kaip respublikonų kandidatą šių metų rinkimuose.

„Jo pranašumas yra tas, kad jis yra visiškai nežinomas vidutiniam prancūzui“, – sakė naujienų agentūrai AFP politikos apžvalgininkė Chloe Morin (Klo Moren) iš kairiųjų pažiūrų Žano Žoreso (Jeano-Jaures) fondo .

Gegužės 7 dieną prezidento rinkimus laimėjęs E.Macronas ateidamas į valdžią žadėjo atgaivinti Prancūzijos politiką ir atvesti į ją naujų veidų.

Nepaisant panašaus požiūrio ir patirties, būtent M.Philippe'as užimta politinė pozicija leidžia suprasti, kodėl jauniausias Prancūzijos prezidentas nusprendė jį pasirinkti vyriausybės vadovu.

E.Macronas tikisi pritraukti daugiau jaunų nuosaikių respublikonų dėtis prie jo naujosios centristinės partijos „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM).

Praėjusį ketvirtadienį savo kalboje M.Philippe'as paragino naująjį prezidentą premjeru pasirinkti ką nors ne iš savo partijos, leisdamas suprasti, kad tai paskatintų kai kuriuos jo kolegas pereiti į REM.

E.Macronas nori, kad jo partija iškovotų daugumą birželio mėnesio parlamento rinkimuose, kurie, kaip jis tikisi, perbraižys šalies politinį žemėlapį ir išstums ilgai dominavusias tradicines dešiniąsias ir kairiąsias jėgas – socialistus ir respublikonus.

Protingas ar abejingas?

M.Philippe'as yra sportiškas, moka daug kalbų ir yra žinomas kaip intelektualas, tačiau kai kurie kritikai jį laiko per daug abejingu ar net arogantišku.

„Protingas, linksmas ir kartais net truputį pamišęs“, – sakė vienas premjero aplinkos žmogus, dirbęs su juo Respublikonų partijoje, tačiau nenorėjęs skelbti savo pavardės. Jis pridūrė, kad M.Philippe'as kartais net būdavo „šiurkštus“ su savo kolegomis.

„Jį nelengva suprasti“, – sakė vienas vietos politikas jo gimtojoje Normandijoje, pridūręs, jog M.Philippe'as „neturi daug šilumos“, nepaisant daugybės savo gerų savybių.

Žurnalistės Gael Tchakaloff (Geil Šakaliof) praėjusių metų knygoje apie A. Juppe naujasis premjeras apibūdinamas kaip žmogus, nestokojantis „arogancijos, perdėto pasitikėjimo savimi ir neišmatuojamų ambicijų“.

Naujasis premjeras taip pat laisvalaikiu užsiima boksu, yra parašęs du kriminalinius trilerius ir labai domisi britų premjero Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) gyvenimu.

Jo kolegos ir draugai mėgaujasi jo sugebėjimu įkūnyti tokius gerai žinomus politikus kaip buvę prezidentai Valery Giscardas d'Estaingas (Valeri Žiskaras Destenas), Jacques Chiracas (Žakas Širakas) ar Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

Havre, svarbiame konteinerinių laivų uoste prie Lamanšo sąsiaurio, nuo 2012 metų M.Philippe organizuoja tarptautinę konferenciją „Teigiamos ekonomikos forumas“.

Konferencijoje nagrinėjamos temos, apie kurias kalbėjo ir E.Macronas savo rinkimų kampanijoje – kaip Prancūzijos modernizavimas, siekiant padidinti ekonomikos augimą, tačiau atsižvelgiant į darbininkų teisių ir aplinkos apsaugą. Į ją kviečiami aktyvistai, ekonomistai ir verslo vadovai.

Perdavė pareigas

Pirmadienį E. Philippe'as kraustosi į naują biurą kaip Prancūzijos ministras pirmininkas, susitikęs su savo pirmtaku Bernard'u Cazeneuve'u (Bernaru Kaznevu) Matinjono rūmuose.

Socialistas B.Cazeneuve'as ir dešiniosios Respublikonų partijos narys E.Philippe'as šiltai paspaudė vienas kitam rankas.

Pirmadienį naujojo prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) premjeru paskirtam 46-erių E.Phiippui, kuriam pavesta formuoti naują vyriausybę, rūmuose buvo paklotas raudonas kilimas.

B.Cazeneuve'as, buvusio prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) premjeru buvo penkis mėnesius nuo 2016-ųjų gruodžio 6 iki šios dienos (š.m. gegužės 16 d.).

Per posto perdavimo ceremoniją į vyriausybės kanceliarijos darbuotojus pirmiausia kreipėsi B.Cazeneuve'as paskui žodį tarė E.Philippe'as.

Paskui E.Philippe'as palydėjo B. Cazenevuve'ą iki automobilio ir jiedu atsisveikino.

46-erių E.Philippe'as yra Nanto meras ir Respublikonų partijos deputatas Nacionalinėje Asamblėjoje.

Laukiama, kad naujosios vyriausybės sudėtis bus žinoma jau antradienį.