Vis dėlto, anot rinkos reguliuotojo vadovo, pradėti tam reikalingus veiksmus galima nelaukiant šios datos.

„Kadangi kitų reguliuotojų (Latvijos ir Estijos – BNS) nuomone, dabar yra prioritetas sinchronizavimo projektui, tai Latvijos ir Estijos reguliuotojai visgi laikėsi pozicijos, kad, taip, dirbkime lygiagrečiai, bet prioritetas yra sinchronizavimo projektas“, – trečiadienį po susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis Rygoje BNS sakė R. Pocius.

„Mes irgi tam, aišku, neprieštaraujame. Mes tik sakome, kad perdavimo operatoriai turbūt gali lygiagrečiai dirbti ir vienu, ir kitu klausimu“, – teigė VERT pirmininkas.

Pasak R. Pociaus, Baltijos šalių elektros prekybos zonų sujungimą turi inicijuoti tinklų operatoriai.

„Faktinis Baltijos šalių zonų sujungimas bus po sinchronizacijos – čia yra faktas. Tik tiek, kad, mūsų nuomone, apie tai jau reikėtų pradėti kalbėti ir konkrečius veiksmus dėlioti jau dabar, nelaukiant pačios sinchronizacijos, kai ateis 2025 metai ir tada mes jau visi pradėsime kalbėti“, – kalbėjo VERT pirmininkas.

Anot R. Pocius, Baltijos šalių elektros prekybos zonų sujungimas galėtų įvykti per dvejus metus nuo formalios šio proceso iniciatyvos.

„Jeigu taip atsitiktų, kad operatoriai, pavyzdžiui, šių metų liepos 1 dieną inicijuotų, po dvejų metų – 2026 metų viduryje – turėtų būti baigtas apjungimas“, – teigė VERT pirmininkas.

„Rimtos diskusijos, matyt, prasidės po sinchronizacijos, bet vis tik mes norėtume pradėti diskutuoti jau dabar“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, susitikime sutarta, kad VERT imsis iniciatyvos organizuoti darbo grupę, kurioje dalyvautų trijų šalių tinklų operatoriai, tiekėjai, reguliuotojai, energetikos politiką formuojančios institucijos. 

„Planuojame turėti kažkokius rezultatus iki šių metų pabaigoje vyksiančio Baltijos reguliuotojų forumo, kur bus galima konkrečiau pakalbėti,  kaip mes judame dėl pačios rinkos sujungimo“, – sakė R. Pocius.

R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.

Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai pernai rugpjūtį susitarė paankstinti sinchronizavimo datą – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Pasak R. Pociaus, Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojų vadovai trečiadienį aptarė ir galimą Lietuvos prisijungimą prie Suomiją, Estiją ir Latviją jungiančios bendros dujų tarifų zonos. Anot VERT pirmininko, šio prisijungimo finansinį naudingumą reguliuotojas įvertins kartu su Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ bei kitų Baltijos šalių operatorėmis.

Savo ruožtu, susitikimo fone ES energetikos eurokomisarė Kadri Simson bei už energetiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai turėtų pasirašyti atnaujintą politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa 2025 metų vasarį.

Kaip skelbia ES taryba, šiemet vasario 1 dieną įsigaliojusį ir vienerius metus turėjusį galioti rinkos koregavimo mechanizmą, kuriame numatytos ir 180 eurų už megavatvalandę (MWh) dujų kainos „lubos“, numatoma pratęsti dar vieneriems metams, iki 2025-ųjų sausio 31 dienos.

Už energetiką atsakingų Bendrijos ministrų pernai gruodį patvirtinta viršutinė dujų kainos riba būtų aktyvuota tuomet, kai būsimo mėnesio Nyderlandų TTF biržoje 180 eurų už MWh kaina būtų viršyta tris darbo dienas ir per tą patį laiką būtų 35 eurais didesnė už suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainų tarptautinėse rinkose vidurkį.

Šis sprendimas po ilgų diskusijų buvo priimtas ES narėms ieškant būdų, kaip sumažinti pernai antroje metų pusėje itin išaugusias dujų ir elektros kainas. Pastaraisiais mėnesiais didmeninės dujų kainos Europoje svyruoja tarp 40–50 eurų už MWh, tačiau 2022-ųjų rugpjūtį vieno mėnesio ateities sandorių dujų kaina buvo pasiekusi beveik 342 eurų rekordą.

ES energetikos ministrai antradienį turėtų sutarti vieneriems metams pratęsti ir kitas dvi pernai gruodį patvirtintas energetinei krizei suvaldyti skirtas priemones. Bendrus dujų pirkimus numatantį solidarumo stiprinimo mechanizmą – iki 2024-ųjų gruodžio 31 dienos, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros spartinimo priemonę – iki 2025 metų birželio 30 dienos.

ES Tarybos fone Bendrijos energetikos eurokomisarė K. Simson bei už energetiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai taip pat turėtų pasirašyti atnaujintą politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa 2025 metų vasarį. Joje turėtų būti numatyta ir anksčiau planuotos jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ sausumos alternatyva.

Dėl konkrečios sinchronizacijos datos 2025 metų vasarį susitarimą šiemet rugpjūtį pasirašė Baltijos šalių premjerai bei tinklo operatorės. Anksčiau su Vakarų Europa jos buvo numačiusios susijungti iki 2025 metų pabaigos.

„Būtų optimalu, kad sprendimus Baltijos valstybės priimtų kartu. Tiems sprendimams palengvinti buvo svarbu sulaukti studijų, kurias turėjo padaryti skirtingos institucijos. (...)  Mūsų vertinimu, visos šitos studijos kalba pozityviai apie galimybę paankstinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, bet dar esama diskusijų su kolegomis Baltijos šalyse“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

„Neprarandu vilties įtikinti, jog galima padaryti maksimaliai anksti, kol kas dar turime šiek tiek laiko ir tuos klausimus diskutuojame, deramės įvairias lygiais ir bandome įtikinti savo kolegas“, – pridūrė ji.

Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį kalbėjo, kad norint sinchronizuotis 2024 metais, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas šiemet.

Ši 2001 metų vasarį sudaryta sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

Sutartis automatiškai pratęsiama kiekvienais metais, jeigu apie pasitraukimą iš jos iki rugpjūčio – likus pusmečiui iki sutarties pabaigos – neinformuoja nė viena iš sutartį pasirašiusių šalių. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.

„Turime imtis visų veiksmų, kad pagreitintume sinchronizavimą. Baltijos šalys turi ryžtingai nutraukti paskutinius ryšius su Rusija ir panaikinti galimybes mus šantažuoti“, – žurnalistams Rygoje sakė Lietuvos vadovas.

„Atėjo laikas bendram politiniam sprendimui 2024-uosius nustatyti kaip energetinės laisvės datą“, – pridūrė jis.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

Baltijos šalys turi ryžtingai nutraukti paskutinius ryšius su Rusija ir panaikinti galimybes mus šantažuoti.

Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys yra numačiusios prisijungti 2025 metų pabaigoje, tačiau Lietuva siekia, jog taip būtų padaryta dar 2024-ųjų vasarį.

„Tai yra techniškai įmanoma“, – sakė G. Nausėda.

Latvijos ir Estijos vadovai savo ruožtu teigė, kad politinių prieštaravimų dėl ankstesnio atsijungimo nėra, tačiau tam įtakos turi techniniai proceso aspektai.

„Turime absoliutų politinį susitarimą, kad turėtume tai padaryti kuo greičiau. Patikrinsime savo technines galimybes atsijungti nuo rusiško tinklo. Tai tik techninis, o ne politinis klausimas“, – sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas.

Jam antrino ir Estijos kolega Alaras Karisas, sakydamas, kad politinių kliuvinių desinchronizacijai nėra.

„Yra tam tikrų techninių klausimų, mūsų analitikai vykdo analizę. Jei yra galimybė tai padaryti anksčiau, mes tą padarysime. Bet jei Rusija tai padarys vienašališkai, mes taip pat esame tam pasiruošę. Mes išgyvensime“, – kalbėjo Estijos vadovas.

Jo teigimu, Lietuva kartu su Baltijos šalimis jau yra pasirengusi galimam Rusijos veiksmui atjungti jas nuo BRELL elektros tiekimo žiedo ir prie Europos tinklų prisijungtų per parą.

„Sinchronizuotis galime jau šiandien“, – penktadienį Seimo Ateities komiteto posėdyje pabrėžė R. Masiulis.

„Pats sinchronizavimo veiksmas yra įmanomas, mes esame jam pasiruošę. Dabar mes kalbame tik apie tai, kaip ekonomiškiau, pigiau ir paprasčiau sinchronizuotis“, – paaiškino jis.

Pasak R. Masiulio, techninis sinchronizacijos planas jau paruoštas kartu su Latvija ir Estija, taip pat suderintas su Europos Komisija (EK).

„Su EK esame suderinę, kad nuo tada, kai rusai mus atjungia, per 24 val. esame sinchronizuoti“, – pabrėžė „Litgrid“ vadovas.

Jis argumentavo, kad sinchronizacija nebaigiama dabar, kadangi tai šaliai kainuotų gerokai brangiau, esą reikiamai elektros energijai pasigaminti tektų labiau naudoti Elektrėnų šiluminę elektrinę, kurioje kūrenamos šiuo metu rekordiškai brangios gamtinės dujos.

„Jei sinchronizuojamės šiandien, mums šiek tiek daugiau reikės „sukti“ Elektrėnus, ir tai turės ekonominių pasekmių, nes reikės deginti dujas, kurios nėra pigios“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Tuo tarpu ateityje, pasak R. Masiulio, Lietuvoje įrengus tris planuojamus sinchroninius kompensatorius – įrenginius elektros tiekimo sistemos stabilumui palaikyti – sinchronizacijos kaštai bus gerokai mažesni.

„Kiekviena diena mūsų tinklui suteikia stabilumo, patikimumo ir pigesnio veikimo. Tarkime, pastačius sinchroninius kompensatorius sinchronizacija mums praktiškai nekainuoja“, – akcentavo R. Masiulis.

„Tai toks loginis rebusas – Lietuva jau gali sinchronizuotis, tas techniškai nėra problema. Bet su kiekviena diena tai bus pigiau, paprasčiau ir stabiliau“, – savąją argumentaciją apibendrino „Litgrid“ vadovas.

ELTA primena, kad Lietuvos sinchronizaciją su žemyninės Europos elektros sistema planuojama baigti 2025 m. Pasak „Litgrid“, jai įgyvendinti būtina įrengti tris sinchroninius kompensatorius, kuriuos pateiks vokiečių bendrovė „Siemens Energy“.

Įmonė sinchroninius kompensatorius 2023 m. turėtų sumontuoti Alytaus ir Telšių transformatorių pastotėse, o 2024 m. – ir Neries (Vilniaus rajonas) transformatorių pastotėje.

Pasak „Litgrid“, sinchroninis kompensatorius – tai perdavimo tinkle įrengtas didelis besisukantis variklis, kuris pats negamina elektros, o ją naudoja. Sukimosi sukurta inercija padeda užtikrinti stabilų sistemos dažnį ir patikimą sistemos darbą. Panašūs įrenginiai veikia Airijos, Danijos, Vokietijos, Italijos, Norvegijos elektros sistemose.

Baltijos šalių elektros energetikos sistemos šiuo metu vis dar yra priklausomos nuo dažnio valdymo Rusijoje – vadinamojo BRELL žiedo. Be Baltijos šalių, jam priklauso Baltarusija ir Rusija.

„Atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją, turi būti imamasi visų būtinų priemonių sinchronizacijai paspartinti. Turime siekti, kad Baltijos šalių tinklai kaip galima greičiau būtų sujungti su Europos tinklais“, – pranešime sakė G. Nausėda,  penktadienį susitikęs su EK nariu, atsakingu už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijumi Sinkevičiumi.

Susitikime aptarti ES energetinio saugumo ir nepriklausomybės nuo Rusijos klausimai, parama Ukrainai ir jos eurointegracijos proceso spartinimas, pranešė Prezidentūra.

Pasak šalies vadovo, Lietuvoje yra išplėtota dujų infrastruktūra, SGD terminalas, o tai leidžia būti energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos.

Prezidentas su V. Sinkevičiumi taip pat aptarė ES šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai spartinimą. Pasak šalies vadovo, toks politinis paramos Ukrainai signalas būtų labai svarbus.

Prezidentas taip pat pažymėjo teigiamai vertinantis EK pasiūlytą Solidarumo fondo idėją.

„Ukrainai atstatyti reikės ne tik ieškoti galimybių finansuoti projektus iš esamų programų, bet ir skirti papildomą finansavimą. Reikia ieškoti būdų, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos oligarchų lėšas ir turtą šiam tikslui“, – sakė prezidentas.

„Ši parama yra tikrai beprecedentė, iš CEF fondo tokios paramos dar nėra gavęs nė vienas projektas. Taip pat labai džiugu, kad turime būtent tokio finansavimo intensyvumo paramą – maksimaliai 75 proc. finansavimo intensyvumas skiriamas sinchronizacijos projektams“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, Baltijos šalių paraiška Komisijoje buvo įvertinta aukščiausiais balais, dėl to skirtas maksimalus finansavimo intensyvumas – 75 proc.

„Vertinant pastaruosius dvejus metus, jau bus skirta (sinchronizavimui – BNS) daugiau nei vienas milijardas eurų. Svarbu, kad ši finansinė parama leis užtikrinti kritiškai svarbios infrastruktūros įgyvendinimą (...) Ne kartą šis projektas buvo remiamas anksčiau politiškai, šiandien taip pat matome, kad jis remiamas ir finansiškai“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Iš Europos infrastruktūros tinklų (angl. Connecting Europe Facility, CEF) Koordinacinio komiteto kuriame dalyvauja visų Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai, sprendimu skirtos 720 mln. eurų paramos jūrinės Lietuvos ir Lenkijos jungties „Harmony Link“ statybai skirta 493 mln. eurų, sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 166,5 mln. eurų. Likusi dalis bus naudojama „Harmony Link“ būtinų tinklų modernizavimui bei plėtrai.

Lietuvoje įgyvendinamų projektų finansavimui skirta suma sieks 301 mln. eurų.

2020 metų kvietime CEF energetikos projektams buvo numatyta 980 mln. eurų. Vien sinchronizavimui skirta beveik trys ketvirtadaliai sumos.

„Baltijos šalių ir Lenkijos paraiška buvo 915 mln. eurų, šiuo atveju šiam projektui buvo skirta daugiau negu 70 proc. viso šio CEF finansavimo etapo, tai turbūt reikia dėkoti ne tik Baltijos šalims, bet pirmiausia visai Europos Sąjungai už solidarumą (...) Likusi dalis bus teikiama kitiems CEF finansavimo etapams, tai yra kitais ir dar kitais metais“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Iš viso Europos Komisija gavo 28 paraiškas. Baltijos šalių paraiška buvo įvertinta aukščiausiu balu iš visų pateiktų.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigė, kad EK sprendimą skirti maksimalią sumą vertina kaip rimtą įsipareigojimą visus projektus atlikti gerai ir laiku.

„Kartu su Lenkijos operatoriumi atliekame paruošiamuosius „Harmony Link“ jungties darbus, o sinchroninių kompensatorių konkursą jau paskelbėme“, – pranešime teigė D. Virbickas.

Lenkijos klimato ministras Michalas Kurtyka sakė, kad Lenkija remia Baltijos šalių sinchronizavimosi pastangas.

„Užtikrinu, kad Lenkija remia šias pastangas. Padedant „Harmony Link“ su didžiausia istorijoje CEF parama mes visi dalyvaujame didinant energetinį saugumą regione. Taip pat manau, kad esant COVID-19 pandemijai mums kaip niekada reikia bendrų veiksmų ir ekonominio ES potencialo stiprinimo“, – spaudos konferencijoje sakė M. Kurtyka.

Ž. Vaičiūnas teigė, kad finansavimo sutartis turėtų būti pasirašyta kitais metais.

„Būna, trunka iki dviejų trijų mėnesių. Tai maždaug toks klasikinis standartas turėtų būti išlaikomas ir šiuo atveju. Bet tai daugiau jau yra darbas teisininkams (...) Tikimės, kad ko gero, galėtų būti ir kitų metų pradžioje“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorių 1,22 mlrd. eurų vertės paraiška buvo pateikta šių metų gegužę. Paraiška dėl likusių mažesnės apimties darbų finansavimo – apie 240 mln. eurų – bus teikiama kitame CEF kvietime.

Ž. Vaičiūnas neatmeta galimybės, kad Baltijos šalys pasirengti sinchronizavimui, išskyrus „Harmony Link“. gali anksčiau nei dabar numatyta galutinė data.

„Galutinė sinchronizacijos data yra 2025 metai. Mūsų, Baltijos šalių, sistemų pasirengimas be „Harmony Link“ projekto, be abejo, gali būti užtikrintas ir šiek tiek anksčiau“, – sakė ministras.

„Litgrid“ vadovas D. Virbickas sakė, kad „Harmony Link“ jungtis padės rinkai dar giliau integruotis.

„Pačioje pradžioje visas „LitPol Link“ (jungtis su Lenkija – BNS) dabartinis pralaidumas bus naudojamas patikimumui užtikrinti, rezervams ir kitoms sisteminėms paslaugoms teikti, tačiau „Harmony Link“ ne tik išlaikys esamą pralaidumą su Lenkija, bet jį net padidins“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

D. Virbickas nesiėmė prognozuoti, kokia bus naujos jungties įtaka elektros rinkos kainai, bet konkurencija, anot jo, padidės.

„Konkurencija tikrai padidės, nes rinkos galimybės su Lenkija padidės 200 MW iš karto, o ateityje žiūrėsime, gal dar surasime galimybių. Tai atsakymas: teigiamai paveiks (ateities rinkos kainą – BNS). Ar po to dar bus prasminga tiesti „NordBalt 2“, pagyvensime – pamatysime“, – sakė D. Virbickas.

Ž. Vaičiūnas pridūrė, kad labai svarbu prognozuojant įvertinti pačios rinkos pokyčius ir sparčią atsinaujinančios energetikos plėtrą. Pasak jo, iki 2025 metų nutiesus „Harmony Link“, „turėsime visai kitą rinkos situaciją, žymiai daugiau atsinaujinančios energetikos Lietuvoje.“

2019 metais EK pirmajam sinchronizavimo etapui skyrė 323 mln. eurų, iš jų Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui – 125 mln.  eurų. Projektams taip pat skirta maksimali 75 proc. intensyvumo CEF parama.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

G. Nausėda kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrais pirmininkais Krišjaniu Kariniu, Jüriu Ratasu ir Mateuszu Morawieckiu Europos Vadovų Taryboje su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyena aptarė sinchronizacijos pažangą.

„Europos Komisijos indėlis, užtikrinant Baltijos šalių elektros sistemų integraciją į Europos Sąjungą, ir vakar dienos ES CEF (Connecting Europe Facility) komiteto sprendimas skirti sinchronizacijos projektui 720 milijonų eurų finansavimą turi strateginę reikšmę sėkmingam sinchronizacijos projekto įgyvendinimui. Baltijos šalys ir Lenkija yra tvirtai pasiryžusios spartinti projekto eigą ir visiškai jį baigti vėliausiai iki 2025 metų“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, beveik pusė šios sumos bus skirta Lietuvai.

„Beveik pusė sumos bus skirta Lietuvai, apie 300 mln. eurų. Manau, kad Įskaitant ir tas priemones, kurių mes ėmėmės tobulindami teisės aktus, visi šitie dalykai padės įgyvendinti projektą dar greičiau ir dar sėkmingiau“, – Briuselyje sakė G. Nausėda.

Tuo metu U. von der Leyen pakvietė projekto dalyvius nedelsiant parengti techninius susitarimus, reikalingus sklandžiam sinchronizacijos įgyvendinimui.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad „maksimaliai realus“ sinchronizacijos įgyvendinimo terminas yra 2025 metai.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungti prie žemyninės Europos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 metais.

Ž. Vaičiūnas: EK parama sinchronizavimui – beprecedentė

EK Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrus 720 mln. eurų, o vien Lietuvai – 300 mln. eurų, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad tai yra beprecedentė parama.

Anot jo, Baltijos šalių paraiška buvo įvertinta aukščiausiais balais, dėl to skirtas maksimalus finansavimo intensyvumas – 75 proc.

„Vertinant pastaruosius dvejus metus, jau bus skirta (sinchronizavimui – BNS) daugiau nei vienas milijardas eurų. Svarbu, kad finansinės parama leis užtikrinti kritiškai svarbios infrastruktūros įgyvendinimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Projektui skiriamas maksimaliai galimas 75 proc. finansavimas. Už šiuos pinigus bus įgyvendinami svarbiausi projektai – „Harmony Link“ ir sinchroninių kompensatorių statyba.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad tai svarbi diena Europai.

„Šiandien yra labai svarbi Europai, mes žengiame didelį žingsnį sujungiant Europą ir parodant europietišką solidarumą realiais darbais. Praėjusį vakarą mes nusprendėme skirti 720 mln. eurų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) sujungti Baltijos elektros sistemą su likusia Europa“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių lyderiais penktadienį sakė U. von der Leyen.

Prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo EK pirmininkei už „asmeninį įsitraukimą“ į sinchronizavimo projektą.

„720 mln. eurų bus skirti labai svarbiems projekto darbams, pirmiausia jungčiai „Harmony Link“, taip pat (sinchroniniams) kompensatoriams Baltijos šalyse“, – sakė G. Nausėda.

Jis teigė esąs taip pat patenkintas Baltijos šalių bendradarbiavimu susitariant dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros nepirkimo. Pasak jo, Lietuva, Latvija ir Estija surado bendrą poziciją šiuo klausimu.

Gegužę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Europos Komisijai. Lietuva prašė 462 mln. eurų, Latvija – 100 mln. eurų, Estija – 111 mln. eurų, Lenkija – 521 mln. eurų ES paramos.

Likusi pavasarį prašytos pramos suma, tikimasi, bus gauta kitais metais, kitame jos skirstymo etape. 

Iki 700 megavatų (MW) nuolatinės srovės (HVDC) jūrinė jungtis „Harmony Link“ yra didžiausias ir brangiausias sinchronizavimo projektas, jo vertė – apie 680 mln. eurų. Be jungties, numatoma pastatyti ir sinchroninius kompensatorius kiekvienoje iš Baltijos šalių.

Bendra viso antrojo etapo vertė yra apie 1,22 mlrd. eurų.

Baltijos šalys jau gavo paramą pirmam sinchronizavimo etapui, kurio metu už 432 mln. eurų stiprinami šalių vidaus tinklai. Tuomet Lietuva, Latvija ir Estija gavo maksimalų galimą 75 proc. finansavimą – 323 mln. eurų, iš jų Lietuvai skirta 125 mln. eurų.

Sinchronizavimas yra svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas ir prioritetinis ES projektas, kurio bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų.

Viešumoje pastaruoju metu diskutuojama dėl to, ko turi siekti Lietuva derybose su Estija ir Latvija: ar solidaraus Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikoto, ar sutikti su tuo, kad šios dvi valstybės tik palaikytų Lietuvos poziciją, pavyzdžiui, su elektros kilmės garantijų sistema.

Pasak D. Virbicko, Lietuvos priimtam vadinamajam „antiastraviniam“ įstatymui, kuriuo šalis sustabdo prekybą elektra su Baltarusija, kai tik ten pradės veikti Astravo AE, reikalingas susitarimas su Latvija ir Estija, tačiau ir dabar aptariama jo versija jau leidžia pasiekti Lietuvos tikslų.

„Jeigu liekame be susitarimo, į Latviją ateina elektra ir kaip nori, taip keliauja. Jeigu turime tą susitarimą, kuris dabar pateiktas viešai diskusijai, viešam teismui, – turime kilmės garantijas, kilmės mokestį, reikia dar daug dirbti, kad tos kilmės garantijos veiktų, reikia važiuoti pas austrus nusikopijuoti jų sistemą, bet bent yra už kur užsikabinti“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė D. Virbickas.

Jis pažymėjo, kad kol kas nėra sukurta nei elektros kilmės garantijų sistema, nesusitarta ir dėl didesnio mokesčio elektrai iš trečiųjų šalių.

„Niekas nėra šiandien dienai pasirašyta ir dėl nieko nėra galutinai susitarta. Bet yra vienas dalykas, dėl ko susitarta ir kuris keliauja pilnu tempu, – penkeri metai liko kantriai kantriai dirbti, nesusipykti su kaimynais, išlaikyti vienybę ir padaryti sinchronizacijos projektą“, – tvirtino D. Virbickas.

„1,2 mlrd. eurų guli pas Komisiją (Europos Komisiją – BNS) ant stalo, kuri labai akylai stebi šiuos procesus ir labai akylai seka, kaip Baltijos šalys išlaiko vienybę ir eina sutartu keliu link sinchronizacijos“, – pridūrė „Litgrid“ vadovas.

Pasak jo, reikia daryti viską, kad „tas traukinys, kuris stovi ant bėgių sinchronizacijos link būtų padarytas“, jis perspėjo, kad šio projekto sužlugdymas ir būtų tikroji Lietuvos išdavystė energetikoje.

„Litgrid“ vadovas  teigė, kad kalbant apie Astravo elektros patekimą į Lietuvą būtina skirti fizinių ir komercinių elektros srautų sąvokas. Pasak jo, „antiastravinis“ įstatymas skirtas būtent pastariesiems, savo ruožtu fizinių jungčių konfigūracija keisis jau po sinchronizavimosi su Europa.

„Net ir Latvijai bei Estijai tiesiai šviesai pasakius „nepirksime elektros“ ir net įsivedus įstatymą kaip Lietuva, fiziniai srautai nuo to visiškai nepasikeis, nes fizikos dėsnių nepakeis nei įstatymai, nei deklaracijos. Fizikos dėsnius „pakeisime“ tada, kai sinchronizuosimės ir atsijungsime visos Baltijos šalys“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Virbickas.

Konferencijoje penktadienį jis dar kartą pabrėžė, kad pagal Lietuvos teisės aktus Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) infrastruktūra negali būti naudojama jokiais atvejais Astravo AE rezervų tikslais.

„Nesvarbu, ar tai yra komercinė prekyba tarp dieninės-naktinės elektros, ar tai avarinė situacija. Ten netgi techniškai išmontuota automatika, kuri paprastai veikdavo, jeigu avariškai atsijungdavo tokio dydžio objektai kaip Astravo atominė elektrinė“, – aiškino „Litgrid“ vadovas.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės gegužės pabaigoje pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką antrajam sinchronizavimo projekto etapui finansuoti, šiame etape didžiausių investicijų pareikalaus Lietuvos-Lenkijos naujas jūrinis elektros kabelis „Harmony Link“. Europos Komisijos sprendimo dėl finansavimo tikimasi rudenį.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu priklauso posovietiniam BRELL žiedui ir ketina iki 2025 metų sinchronizuotis su žemynine Europa. Bendra viso projekto vertė sieks apie 1,65 mlrd. eurų.