„Svarbu, kad neatmestume visko ilgalaikėje perspektyvoje, nes niekada nežinome, kokia rimta taps situacija“, – sakė ministrė, kurią cituoja Lenkijos visuomeninis radijas ir naujienų agentūra PAP.

Visgi Suomija šiuo metu nėra linkusi siųsti savo karių ir net nėra pasirengusi apie tai diskutuoti, pabrėžė E. Valtonen.

Ji teigė, kad šiuo metu svarbiau didinti Vakarų pagalbą Ukrainai, ir pabrėžė, kad „daugelis Europos šalių galėtų padaryti daug daugiau“.

Pastaruoju metu būta nemažai diskusijų apie galimybę siųsti Vakarų karius į Ukrainą, kurios tęsiasi nuo tada, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusį mėnesį pareiškė, kad ši galimybė neturėtų būti visiškai atmetama.

Svarbu, kad neatmestume visko ilgalaikėje perspektyvoje, nes niekada nežinome, kokia rimta taps situacija.

Prancūzų lyderio komentarai sukėlė karštas diskusijas tarp sąjungininkų, o daugelis NATO narių, įskaitant Vokietiją ir JAV, kategoriškai atmetė tokią galimybę.

Po E. Macrono pasiūlymo tuometinis Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) vasario mėnesį pareiškė, kad nepritaria karių siuntimui į Ukrainą.

Nuo to laiko S. Niinisto prezidento poste pakeitė buvęs ministras pirmininkas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas), kuris yra tvirtas paramos Ukrainai šalininkas.

Ketvirtadienį Helsinkyje susitikę E. Valtonen ir jos Lenkijos kolega Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), be kita ko, aptarė ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

Pasak Lenkijos užsienio reikalų ministerijos, derybose aptarta tolesnė Vakarų parama Ukrainai, įskaitant „abiejų šalių dalyvavimą teikiant visapusišką pagalbą“ kovojančiai šaliai.

Balandį Maskva pavadino Suomijos, kuri su Rusija turi 1340 km ilgio sieną, narystę Vakarų aljanse pasikėsinimu į Rusijos saugumą ir pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių taktiniu ir strateginiu požiūriu.

„Rusija jau praėjusių metų gruodį paskelbė apie karines reformas ir naujų dalinių kūrimą Rusijos šiaurės vakaruose, atsakydama į NATO buvimo plėtrą“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu rašė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.

„Neatrodo, kad šios pastangos vyktų labai greitai“, – pridūrė ji.

„Atrodo, kad šiuo metu Rusijos ištekliai sutelkti kitur, – sakė ministrė, turėdama omenyje Kremliaus karą Ukrainoje. – Padėtis rytiniame pasienyje rami.“

Kremliaus puolimas Ukrainoje pakeitė Europos saugumo situaciją ir paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos bei prisijungti prie NATO.

5,5 mln. gyventojų turinti Šiaurės šalis taip pat ruošiasi aptverti 200 km ilgio sienos su Rusija ruožą. Tai turi būti baigta iki 2026 metų. Šiuo metu Suomijos sienos daugiausia saugomos lengvomis medinėmis tvoromis, kurios daugiausia skirtos tam, kad gyvuliai nenuklystų į kitą pusę.

Atrodo, kad šiuo metu Rusijos ištekliai sutelkti kitur.

Neseniai, rugpjūčio 9 dieną, Rusija pakartojo savo grasinimą, kai apkaltino Suomiją ir Lenkiją keliant grėsmę jos saugumui ir pažadėjo atsakyti į padažnėjusias grėsmes Rusijos vakarinei sienai.

Lenkija sustiprino sienos su artima Maskvos sąjungininke Baltarusija saugumą.

„Vakarų ir šiaurės vakarų strateginėse kryptyse padaugėjo grėsmių Rusijos Federacijos kariniam saugumui“, – sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu susitikime su kariuomenės pareigūnais.

Jis pridūrė, kad į šią riziką reikia laiku ir tinkamai reaguoti.

E. Valtonen teigė, kad Suomija visada buvo gerai pasirengusi įvairioms situacijoms, įskaitant ir šią.

„NATO yra gynybinis aljansas ir nekelia Rusijai didesnės grėsmės nei Suomija (...) Rusijos kritika NATO yra sena pozicija ir tai nėra nieko naujo“, – sakė ji.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, pokalbio metu taip pat aptartas liepą vyksiantis Vilniaus NATO viršūnių susitikimas.

„Sveikiname Suomiją tapus 31–ąja NATO nare. Šis istorinis Suomijos sprendimas ir žingsnis žymiai sustiprins saugumą Baltijos jūros regione“, – cituojamas G. Landsbergis.

Suomija NATO nare tapo balandžio mėnesį. Šį žingsnį išprovokavo Rusijos karas Ukrainoje, o Suomijos prisijungimas prie Aljanso reiškia, kad NATO siena su Rusija pailgėjo dvigubai.

G. Landsbergis pokalbio metu pažymėjo, jog itin svarbu stiprinti glaudesnį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą.

„Matau didžiulį potencialą Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo formate. Ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste. Esame bendraminčiai, todėl turime dar labiau aktyviai veikti kartu“, – sakė jis.

Lietuvos ir Suomijos diplomatijos vadovai taip pat aptarė būtinybę tęsti paramą Ukrainai bei imtis priemonių, kad būtų užtikrinta Rusijos atsakomybė už karo prieš Ukrainą nusikaltimus.