Mokytojai iš Plungės sausio pradžioje lankėsi Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ), kur iš arti susipažino su energijos gamyba iš perdirbti netinkamų atliekų. Vilniaus pakraštyje esanti VKJ yra viena moderniausių kogeneracinių jėgainių Europoje, verčianti atliekas ir biokurą šiluma ir elektra. Ji savo veiklą pradėjo vos prieš porą metų – joje įdiegta pažangiausių technologijų.

Po ekskursijos mokytojai vyko į „Ignitis grupės“ biurą, kur įmonės ekspertai išsamiau pristatė „Ignitis grupės“ veiklą, programą #EnergySmartSTART. Vyko mokymai, kuriuose buvo diskutuojama, kaip energetikos ir energijos efektyvumo temas integruoti į pamokų turinį.

Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis teigia, kad rajonas sparčiai integruojasi į atsinaujinančiosios energijos tinklą. Čia plėtojamas ne vienas projektas, aktyviai savo namų ūkiuose atsinaujinančiosios energijos sprendimus diegia ir gyventojai.

„Mokykla yra ne tik mokymosi, bet ir idėjų sklaidos kanalas. Sekti naujausias pasaulines tendencijas yra sudėtinga, tad tokios socialinių partnerių organizuojamos išvykos ir seminarai turi didelę naudą. Neabejoju, kad mokytojų perteiktos žinios moksleiviams grįš dešimteriopai. Mokiniai supras savo daromą įtaką aplinkai ir stengsis savo veiksmais daryti tik teigiamą įtaką“, – sako Ž. Purauskis.

„Ignitis grupė“ pernai inicijavo pirmąją Lietuvoje energijos efektyvumo švietimo programą. Pirmaisiais metais projektas buvo pradėtas vykdyti Tauragės regione, šiemet jis pasiekė ir Plungę. Šia programa siekiama suteikti šiandien itin aktualių žinių apie energiją ir jos gamybą, globalias problemas ir kiekvieno žmogaus veiksmų įtaką gamtai. Energijos efektyvumo švietimo programa yra viena iš #EnergySmartSTART iniciatyvų.

Kaip pasakoja Vaiva Rutkauskaitė, #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovė, siekiama, kad programa būtų ilgalaikė, tad, norint sumažinti žmogaus poveikį aplinkai, svarbu atsigręžti į jaunąją kartą ir ugdyti suvokimą apie atsakingą energijos vartojimą ir švarių jos šaltinių naudą. Tai įrodo efektyviausiai energiją naudojančios šalys, šiai temai mokyklose skiriančios daug dėmesio.

„Bendradarbiavimas su švietimo įstaigų darbuotojais ir jų edukacija apie energetiką ir energijos vartojimo efektyvumą, aplinkosaugą yra investicija į ateitį. Ypač svarbu auginti visuomenę, gebančią priimti atsakingus energinius sprendimus. Energetikos sektorius visame pasaulyje atsakingas už nemenką dalį į atmosferą išmetamų ir klimato kaitai įtakos turinčių dujų. Būtent žmonių polinkis į tvarią energetiką gali padėti išvengti skaudžių padarinių ateityje“, – teigia V. Rutkauskaitė.

#EnergySmartSTART programa yra skirta moksleiviams, studentams ir visiems, kam įdomi energetikos tema. Programa jungia įvairias energetikos įmonių iniciatyvas – ekskursijų moksleiviams ir susitikimų su specialistais organizavimą, stipendijas studentams, supažindinimą su karjeros energetikos sektoriuje galimybėmis. Daugiau apie programą galima sužinoti interneto svetainėje www.energysmartstart.lt.

#EnergySmartSTART programa edukacijos srityje bendradarbiauja su Klaipėdos Baltijos gimnazija, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) inžinerijos licėjumi, Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjumi ir Šiaulių Simono Daukanto gimnazija. Su pora gimnazijų yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, kuriomis įsipareigojama skatinti bendradarbiavimą, susijusį su mokymo(si) medžiagos, žinių dalijimusi ir energetikos sektoriui itin reikalingų profesijų žinomumo didinimu.

Pasak Vaivos Rutkauskaitės, #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovės, pasaulyje nuolat auga energijos vartojimas, ne išimtis yra ir Lietuva. Didėjant elektros energijos poreikiui, vis aktualesnis tampa specialistų rengimas – Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, energetikos srityje dirbančių asmenų skaičius pasaulyje sparčiai artėja prie 70 mln.

„Išgyvename tikrą energetikos revoliuciją – pasaulis persiorientuoja nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Reikalingos naujos kompetencijos ir naujas požiūris, o inžinieriams ir energetikams atsiveria itin plačios galimybės. Vertindami šių profesijų atstovų poreikį, pradėjome bendradarbiauti su inžinierius ruošiančiomis mokyklomis, kad bendromis jėgomis iš arčiau parodytume moksleiviams energetikos sektoriaus virsmą ir atsiveriančias perspektyvas“, – teigia V. Rutkauskaitė.

Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė nurodo, kad bendradarbiavimas pagal #EnergySmartSTART programą atveria galimybių moksleiviams iš arčiau pažvelgti į naujausias energetikos aktualijas ir populiarinti profesiją tarp jaunuolių.

„Šiandien moksleiviai turi daug galimybių rinkdamiesi profesiją, todėl švietimo įstaigų ir verslo jėgų suvienijimas gali būti naujas postūmis populiarinant inžinerijos krypties studijas. Atsiveria naujų galimybių ne tik supažindinti moksleivius su naujausiomis energetikos tendencijomis, bet ir rengti įvairius edukacinius renginius, pažintines keliones, taip mokymosi procesą darant interaktyvų ir patrauklų“, – sako gimnazijos direktorė.

Įvairias energetikų iniciatyvas jungianti ilgalaikė programa #EnergySmartSTART inicijuota siekiant užbėgti už akių galimiems energetikos sektoriaus iššūkiams, tokiems kaip energetikos darbuotojų pakeičiamumas dėl pensinio amžiaus, kvalifikuotų energetikos sektoriaus darbuotojų trūkumas, ambicinga atsinaujinančiosios energijos strategija. Programa siekiama sudominti ir įtraukti žmones į energetikos kūrimą, paskatinti būti energetiškai sumanius, populiarinti energetikos sektoriui strategiškai svarbių studijų krypčių pasirinkimą.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ir JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija pirmadienį Denveryje pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį didžiausios pasaulyje atsinaujinančios energetikos laboratorijos mokslininkai kartu su LEA parengs Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos studiją, šaliai pereinant prie 100 proc. atsinaujinančios energetikos.

Studijos pagrindu bus rengiama trečioji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija po 2030-ųjų metų. Ją tikimasi patvirtinti 2024 metų pradžioje.

„Žengiant link 100 proc. atsinaujinančios energetikos ir siekiant dekarbonizuoti pramonę, mums reikės daugiau nei tris kartus padidinti atsinaujinančios energetikos generacijos apimtis Lietuvoje. Tai didelis iššūkis valstybei, kuri šiandien du trečdalius elektros energijos vis dar importuoja“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

LEA ir JAV laboratorija bendradarbiaudamos per artimiausius kelerius metus atliks visa apimantį Lietuvos energetikos sektoriaus vertinimą ir parengs transformacijos kompiuterinį modelį.

Pagal modelį paruošti scenarijai numatys ekonomiškai efektyviausius ir pažangiausius būdus pasiekti šį tikslą. Modelis bus rengiamas įvertinus elektros generacijos šaltinių plėtrą ir jų integravimą, transporto, pramonės ir kitų sektorių elektrifikaciją, elektros biržos modelio įtaką, vandenilio ir žaliųjų dujų panaudojimą ir į kitus aspektus.

Rengiant studiją bus renkami, paruošiami ir modeliuojami visos Lietuvos energetikos sistemos duomenys – tam planuojama įtraukti Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, šios srities mokslininkus bei socialinius ekonominius partnerius.

Studija taip pat įvertins ir kitus atsinaujinančios energetikos plėtros aspektus. Pavyzdžiui, naudojant įvairius duomenis – išmetamų kietųjų oro dalelių pasklidimą, pramonės įmonių lokaciją, vyraujančias vėjo kryptis, gyventojų sergamumą, gyvenimo trukmę, susirgimų pobūdį – studija galės įvertinti, kokį poveikį dėl žaliosios energijos plėtros sumažėjusi oro tarša turės gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei, bei kokia to finansinė išraiška šalies sveikatos apsaugos sistemai ir individualiai.

Analogišką energetikos sektoriaus perėjimo nuo iškastinio kuro prie 100 proc. atsinaujinančios energetikos modelį JAV energetikos departamentui pavaldi laboratorija yra parengusi Los Andželo miestui, ir jis jau pradėtas praktiškai įgyvendinti.

„Bendradarbiavimas su daug patirties atsinaujinančios energetikos tyrimų srityje turinčia JAV tyrimų laboratorija padės ne tik stiprinti abipusius ryšius, bet ir reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetikos agentūros tarptautiškumo skatinimo ir analitinių gebėjimų bei mokslinių kompetencijų stiprinimo, taip sudarant galimybes Lietuvoje formuoti įrodymais grįstą valstybės politiką energetikos sektoriuje,“ – teigė LEA direktorius Virgilijus Poderys.

Susitarimas tarp Lietuvos ir JAV agentūrų pasirašytas įgyvendinant liepą Energetikos ministerijos su JAV Energetikos departamentu pasirašytą memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje remiant Lietuvos energetinį saugumą.

Lietuva iki 2030 metų planuoja turėti 9 GW instaliuotos atsinaujinančiosios energijos galios. Daugiau nei 90 proc. energijos poreikio tuomet bus pagaminama iš atsinaujinančių energetikos išteklių.

„Nepaisant energetikos kainų šoko, su kuriuo šiuo metu susiduria Europa ir didžioji dalis pasaulio, turime nesiblaškydami toliau eiti žaliosios pertvarkos keliu, kadangi ilgesniuoju laikotarpiu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra bene vienintelis būdas užsitikrinti stabilumą ir prognozuojamumą energetikos sektoriuje“, – ketvirtadienį vykstančiame „Vilnius GreenTech“ forume pažymėjo G. Skaistė.

„Neturime pamiršti, kad žalioji pertvarka suteikia mums galimybę mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir tokiu būdu stiprinti tiek Lietuvos, tiek ir visos ES ekonominį atsparumą“,– pridūrė ji.

Finansų ministrė pat pažymėjo, kad siekiant įgyvendinti Europos Sąjungoje išsikeltą ambicingą tikslą – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu – būtina sutelkti tiek politinę valią, tiek ir viešojo bei privataus sektoriaus resursus.

ES jau kurį laiką akcentuoja įsipareigojimo siekti žaliosios pertvarkos svarbą, kurį lydi reikšmingi finansiniai resursai bei platus priemonių arsenalas: ne mažiau 30 proc., arba beveik 322 mlrd. eurų viso 2021-2027 m. ES biudžeto investicijų turi būti žaliosios, Europos Komisijos (EK) pristatytoje Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje – 37 proc. Taip pat šiuo metu Europoje aktyviai dirbama ties bendrųjų „žaliųjų standartų“ ir taisyklių nustatymu – dėl vieningo valstybių ir jų verslų supratimo, kas yra „žalia“, o kas visgi ne.

„Lietuvoje žalioji transformacija įgyvendinama pasitelkiant 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Europos komisija įvertino, kaip tikrai kokybišką, orientuotą į ilgalaikių iššūkių sprendimą su ambicinga žaliosios transformacijos darbotvarke. Net 43 proc. visų Plano lėšų tiesiogiai ir netiesiogiai prisidės prie kovos su klimato kaita. Faktas, kad viršijame 37 proc. tikslą, rodo, jog mūsų ambicija žaliosios transformacijos srityje yra stipri ir reali“, – teigė finansų ministrė.

Anot ministrės, „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos reformos ir investicijos atsinaujinančios elektros energijos gavybai iš saulės ir vėjo, „žaliojo vandenilio“ ir biodegalų naudojimo sprendimams, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, finansinėms paskatoms keisti visuomeninį taršųjį transportą į netaršų, paskatos verslui ir viešojo sektoriaus įstaigoms keisti transporto priemones, renovacijos spartinimui, inovacijų vystymui, žiedinės ekonomikos plėtrai ir augančio darbų vietų žaliuosiuose sektoriuose patenkinimui.

Lietuvai numatytas per 6 mlrd. eurų finansavimas iš beprasidedančios naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos. Per 2021-2027 m. iš šios perspektyvos Lietuva ketina nukreipti 2,2 mlrd. eurų žaliajai transformacijai, iš kurios daugiausia dėmesio bus skiriama energetinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemonėms bei regionų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis priklauso nuo didelių taršių įmonių, transformacijai. Svarbios investicijos iš šių lėšų pasieks ir aplinkosaugos sektorių, siekiant užtikrinti tvarią vandentvarką, vystant žaliąją infrastruktūrą, saugant biologinę įvairovę ir didinant valstybės atsparumą klimato kaitos rizikoms.

Vis dėlto, pasak G. Skaistės, atlikus preliminarius vertinimus matoma, kad vien viešųjų lėšų nepakaks – siekiant ambicingų tikslų būtina mobilizuoti ir privačius resursus. Remiantis EK atliktu poveikio vertinimu, prisiimtų klimato tikslų įgyvendinimas Lietuvai kasmet gali kainuoti nuo maždaug nuo 0,4 iki 0,9 proc. BVP. Preliminariais skaičiavimais – Lietuvos finansiniai poreikiai šioje srityje siekia per 14 mlrd. eurų. Iš šios sumos beveik 10 mlrd. eurų sudaro viešosios lėšos – tiek ES, tiek ir nacionalinės. Likusią, maždaug 4 mlrd. eurų dalį, bus siekiama mobilizuoti iš privataus sektoriaus.

Klimato tikslų įgyvendinimui rengiama Lietuvos žaliųjų finansų strategija ir veiksmų planas. Kartu su partneriais Europos Komisijoje ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke yra parengtos rekomendacijos, padėsiančios sukurti tvariųjų finansų ekosistemą šalyje ir instrumentus platesniam ratui investuotojų – tiek iš vidaus, tiek ir iš tarptautinės rinkos – prisidėti prie platesnio Lietuvos ekonomikos transformavimo.

Rekomenduojama steigti Žaliųjų finansų institutą – „smegenų centrą“, kuris konsultuos verslą ir institucijas žaliųjų finansų klausimais ir atliks analitines užduotis; sukurti Baltijos tvariųjų investicijų fondą, kuris kofinansuotų projektus ir prisiimtų kredito riziką, stiprindamas paskatas stambių privačių investuotojų įsitraukimui; išvystyti centralizuotą tvariųjų duomenų bazę, kurioje būtų vertinami, ar projektai yra tvarūs bei sukurti tvaraus ženklinimo ekosistemą.

„Lietuva padarė didelę pažangą įgyvendindama saugios, konkurencingos, tvarios ir inovatyvios energetikos sistemos Baltijos regione viziją. Tikimės, tai prisidės prie greito Lietuvos pakvietimo tapti šios organizacijos nare“, – po TEA ataskaitos pristatymo sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vykdyto vertinimo metu buvo analizuota, ar Lietuvos teisės aktai ir energetikos politikos principai atitinka TEA standartus. Dėmesys buvo skiriamas Lietuvos tikslams bei realiai situacijai naftos, gamtinių dujų, elektros, atsinaujinančių išteklių energetikos (AEI), energetikos statistikos rinkimo, energetikos technologijų ir inovacijų ir kitose srityse.

„Lietuva turi padidinti investicijas į švarios energijos technologijas, tai leis padidinti tiek energetinį saugumą, tiek pramonės konkurencingumą. Vandenilis, jūrinis vėjas ir baterijos gali būti esminiai veiksniai pereinant prie švarios energetikos“, – savo ruožtu teigė TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis.

Vertinimo rezultatai parodė, kad Lietuva jau dabar yra tarp TEA šalių lyderių pagal AEI dalį galutiniame energijos suvartojime. Taip pat unikaliu pripažintas Lietuvoje naudojamas nutolusių elektros iš AEI vartotojų modelis.

Kita vertus, TEA pastebėjo, kad su energetika susijusios CO2 emisijos Lietuvoje nuo 2000 m. padidėjo 9 proc., ypač iš transporto. Kad pasiektų savo klimato kaitos mažinimo tikslus, Lietuva turės suvaldyti šias tendencijas – CO2 emisijos privalo pradėti mažėti. Lietuva taip pat paskatinta žymiai padidinti investicijas į švarios energijos technologijas – tai dar labiau prisidės prie šalies energetinio saugumo bei pagerins pramonės konkurencingumą.

Pradėti Lietuvos stojimo į TEA konsultacijas šios organizacijos valdyba nutarė 2019 m. viduryje. TEA valdybai galutinai pritarus, kad Lietuva atitinka narystės TEA standartus, Seime turės būti ratifikuotas 1974 m. lapkričio 18 d. susitarimas dėl tarptautinės energetikos programos. Tuomet Lietuva galės tapti visateise TEA nare. Planuojama, kad tai įvyks šiais metais.

Šiuo metu TEA narės yra 30 šalių.

Šios programos pakeitimas sudaro palankesnes sąlygas savivaldybėms pačioms nuosekliai ir racionaliai planuoti šilumos ūkio plėtrą taip, kad būtų pasiekti nacionaliniai energetikos tikslai – 2030 m. centrinio šildymo sektoriuje 90 proc. šilumos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), pranešė Energetikos ministerija.

Šis pakeitimas taip pat yra viena iš esminių sąlygų siekiant skirti paramą mažos galios biokurą naudojančių kogeneracinėms jėgainėms savivaldybėse įrengti. Iki metų pabaigos bus paskelbtas naujas kvietimas mažajai kogeneracijai skatinti. Tam bus skirta 12 mln. eurų.

„Šie pakeitimai svarbūs ne tik nacionaliniams atsinaujinančios energetikos tikslams pasiekti, bet ir siekiant spartinti ES fondų investicijas. Reikia pripažinti, kad kai kurių projektų įgyvendinimo tempas šiuo metu yra sulėtėjęs, tačiau patvirtintos naujos priemonės leis efektyviau ir sparčiau investuoti europines lėšas į energetiką“, – pranešime teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Kitą savaitę Vyriausybėje planuojama svarstyti teisės aktų pakeitimus dėl viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos keitimo. Pasak pranešimo, tai turėtų ne tik suaktyvinti viešųjų pastatų atnaujinimo procesą siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, bet ir bus galimybė panaudoti neinvestuotas dabartinio periodo ES fondų lėšas.

Pagal 2019 m. ES fondų lėšų išmokėjimo planą III ketv. Energetikos ministerija yra įvykdžiusi 63 proc. šio plano. Kaip teigiama pranešime, šiuo metu jo vykdymas siekia 71 proc.

Labiausiai Energetikos ministerijos ES lėšų išmokėjimo vėlavimas susijęs su Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projekto įgyvendinimo vėlavimu. Ministerija teigia, kad sieks užtikrinti projekto finansinių srautų efektyvesnę priežiūrą.

2020-2021 m. planuojama galutinai užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą, toliau vystyti centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimo ir plėtros projektus, elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemų modernizavimo ir plėtros projektus. Taip pat numatyta sudaryti sutartis pagal naujai parengtas gaminančių vartotojų ir mažos galios biokurą naudojančių kogeneracinių jėgainių priemones.

Iki 2020 m. pabaigos bus sudarytos sutartys už visą Energetikos ministerijos skirtą ES fondų lėšų sumą. Kitais metais planuojama išmokėti projektams apie 110 mln. eurų.

Metinėje saugumo būklės ataskaitoje centras nurodo pernai daugiau negu 450 kartų aptikęs ir neutralizavęs žalingos programinės įrangos (angl. malware) veikimą.

„NKSC (...) daugiausia žalingos programinės įrangos veikimo atvejų užfiksavo energetikos (daugiau nei 26 proc)., viešojo saugumo ir teisinės tvarkos (daugiau nei 22 proc.) ir užsienio reikalų ir saugumo politikos sektoriuje (daugiau nei 21 proc. visų užfiksuotų atvejų)“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos, šie incidentai siejami su Rusija, ieškančią silpnų vietų Lietuvos kibernetinėje erdvėje.

„Lietuva yra įdomi savo oponentui. Mūsų oponentas nesikeičia jau daugelį metų – tai yra Rusijos Federacija“, – žurnalistams sakė ataskaitą pristatęs E. Kerza.

„Mūsų pažanga yra nuolatos stebima ir ieškoma vis naujų silpnų vietų“, – pridūrė jis.

Kibernetinio saugumo centras nurodo tyręs ir keletą incidentų, kurių metu buvo identifikuota „itin pažangi šnipinėjimo programinė įranga, siejama su užsienio valstybių žvalgybos tarnybomis“.

Pasak E. Kerzos, daugelis šių incidentų taip pat siejami su Rusija.

Ataskaitoje teigiama, kad tokios programinės įrangos veikimas buvo aptiktas ir užkardytas keliose Lietuvos valstybės įstaigose. Konkrečios įstaigos dokumente neįvardijamos.

Anot ataskaitos, Lietuvoje pernai užfiksuota 54 950 kibernetinių incidentų – dešimtadaliu daugiau nei 2016-aisiais.

Reaguojant į vis augantį incidentų skaičių, jiems nustatyti Nacionalinio kibernetinio saugumo centras planuoja pasitelkti dirbtinį intelektą.

„Mūsų vertinimu, dvejų, trejų metų perspektyvoje specialistų mums neužteks, turėsime pasitelkti ir dirbtinį intelektą, kad sugebėtume laiku atsakyti“, – sakė centro vadovas Rytis Rainys.

E. Kerza tvirtino, kad pernai kibernetinę ataką planuota įvykdyti ir Krašto apsaugos ministerijoje, bet išpuolis buvo užkardytas.

Kibernetinio saugumo centras daro išvadą, kad kibernetinio saugumo būklė pernai, palyginti su metais anksčiau, Lietuvoje nežymiai pagerėjo, tačiau dedamos pastangos užtikrinti kibernetinį saugumą yra nepakankamos.

„Lietuvos energija“ stiprins kibernetinį saugumą

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ sako stiprinanti kibernetinio saugumo pajėgumus.

„Naujoji „Lietuvos energijos“ grupės valdyba nutarė centralizuoti ir papildomai sustiprinti kibernetinio saugumo funkciją grupėje“, – BNS sakė grupės atstovė spaudai Laura Šebekienė.

Pasak jos, nauja struktūra turėtų įsigalioti penktadienį.

L. Šebekienė teigė, jog „Lietuvos energija“ nuolat diegia pažangiausius informacinių technologijų saugos sprendimus, didina gebėjimą aptikti kibernetines atakas ir jas suvaldyti.

Ji sakė, kad grupės bendradarbiavimas su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru „padeda laiku išaiškinti dar tik planuojamas atakas ir užkirsti joms kelią“.

„Šiemet grupėje kilę mažareikšmiai incidentai buvo lokalizuoti, išspręsti ir nesukėlė jokių veiklos sutrikimų“, – tvirtino „Lietuvos energijos“ atstovė.

"Amber Grid" šiemet uždirbo labai daug. Mano vertinimu, ji kitais metais turėtų pasiekti silpnesnius rezultatus, nes šiemet uždirbo per daug. Energijos skirstymo operatorius integruojasi, ji turi vidinių resursų augti. "Litgrid" irgi gerina rezultatus, bet tai buvo užprogramuota dėl reguliuojamo turto vertės, tad tas pagerėjimas nėra vienalaikis, turėtų persikelti į kitus metus", - "Verslo žinioms" sakė bendrovės "INVL Asset Management" Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.

Jo teigimu, "Klaipėdos nafta" iš naftos krovos praėjusiais laikotarpiais uždirbo neįprastai daug pelno ir dabar tas pelningumas grįžta į natūralesnį lygį. O iš dujų krovos, pasak V.Rūko, įmonė uždirba per daug, kiek turėtų gauti iš reguliacinio pelno, tad sumažėjimas dar gresia.