„Rašant nuosprendį, teismui kilo tam tikrų neaiškumų ir atsirado būtinybė papildomai išsiaiškinti kai kurias bylos aplinkybes, susijusias su viena iš inkriminuotų veikų. Dėl to teismas nutarė dar kartą apklausti kaltinamuosius ir vieną iš liudytojų,“ – sprendimą atnaujinti įrodymų tyrimą paaiškino bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Meidus.

Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis, jo sutuoktinė L. Ašoklienė, judviejų sūnus ir vienas Utenos PSPC darbuotojas šioje baudžiamojoje byloje kaltinami korupciniais nusikaltimais.

Kaip pranešė Panevėžio apygardos teismas, papildoma kaltinamųjų ir liudytojų apklausa suplanuota kovo 20 dieną.

Bylą teismas atvertė praėjusių metų birželio 21 dieną ir iš karto sulaukė kaltinamojo E. Ašoklio gynėjo prašymo nušalinti nuo bylos du prokurorus.

Praėjusių metų rugsėjo 6 dieną teismas paskelbė, kad šio prašymo netenkina ir pradėjo bylą nagrinėti iš esmės. Gruodžio 21 dienos posėdyje išklausytos baigiamosios kalbos ir kaltinamųjų paskutiniai žodžiai.

E. Ašokis kaltinamas, kad būdamas Utenos PSPC vadovu 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise remontuoti direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą piltas kuras, už kurį taip pat apmokėta Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienė kaltinama disponavimu žinomai suklastotu dokumentu.

„Kaltinamieji davė parodymus, kaltinamieji L. Ašoklienė, jos vyras ir sūnus atsakė į teismo, advokatų klausimus, o į prokuroro klausimus atsakyti atsisakė“, – Eltai sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.

Anot jos, Ašokliai teigė atsisakantys atsisakyti prokuroro klausimus, nes mano, jog prokuroras yra šališkas jų atžvilgiu.

Anksčiau L. Ašoklienės sutuoktinio Edvino Ašoklio gynėjas prašė teismo nušalinti nuo bylos valstybinį kaltinimą byloje palaikančius prokurorus M. Jurkėną ir Ramūną Pačebutą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

Pasak Panevėžio teismo atstovės spaudai J. Gudelienės, ketvirtasis kaltinamasis byloje Aimutis Tumalavičius pirmadienį sutiko atsakyti ir į prokuroro klausimus.

Kaip skelbta anksčiau, Ašokliai kaltės nepripažįsta, ketvirtas kaltinamasis, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) darbuotojas, A. Tumalavičius kaltę pripažįsta iš dalies.

Panevėžio apygardos teismui perduotoje baudžiamoje byloje kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis pateikti PSPC direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienė, jų sūnui Kazimierui Ašokliui bei E. Ašoklio vadovaujamos gydymo įstaigos darbuotojui A. Tumalavičiui.

Bylos duomenimis, Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis. Į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1,2 tūkst. eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tumalavičių, kuris suklastojo dokumentus. Be to, teisėsaugos duomenimis, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.

E. Ašoklis eina Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus pareigas. Jis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

„Pažymėtina, kad tuo metu užimdama šalies vyriausiosios epidemiologės pareigas, L. Ašoklienė, kaip niekas kitas, puikiai žinojo apie COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, skirtas kovai su šia pandemija, tarp jų – ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus – itin ciniškas“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.

Pasak jo, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, atsakingu už jos veiklą, siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, E. Ašoklis sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. T., kuris suklastojo dokumentus. Be to, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.

– Ar stebite tendenciją, kas vis daugiau tėvų iš tiesų atsisako skiepyti savo vaikus ir nuo kokių ligų?

– Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių, vaikai yra skiepijami nuo keturiolikos infekcijų. Praėjusieji metai parodė, kad tik nuo dviejų infekcijų skiepijimo apimtys truputėlį išaugo. Tačiau nuo kitų dvylikos arba liko tame pačiame lygmenyje, arba sumažėjo iki 2 proc. Tai rodo labai nekokią situaciją, nes tiems vaikams lieka nemaža grėsmė susirgti viena ar kita užkrečiamąja liga. Ir tėvai kartais sako, kad geriau tegul vaikas perserga, nesuvokdami, kad tai yra didelė rizika ir didelis tėvų egoizmas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu skiepijimo tempai neišaugs arba ir toliau su metais mažės, kokios prognozės, kokios grėsmės kyla?

– Kadangi per visas Lietuvos savivaldybes neskiepytų vaikų lieka labai nemaži skaičiai, reikia suprasti, kad bet koks sukėlėjas – virusas ar bakterija – per pandeminį laikotarpį truputėlį buvo atsitraukę, bet dabar tiems virusams reikia išgyventi. Tai reiškia, kad infekcinių ligų sukėlėjai „ieško“ tų asmenų, kurie, nepriklausomai nuo amžiaus, neturi jokio imuniteto.

Šiuo metu tymų, parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys – tik 86 proc. Norint suvaldyti labai lakų, tarkim, tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc.

 

– Kaip paskatinti, ko reikėtų imtis, kad tėvai aktyviau skiepytų vaikus?

– Nors sakoma, kad visuomenėje trūksta informacijos, nesinori tuo tikėti. Manau, šiuolaikiniai, jauni tėvai tikrai geba rasti mokslu pagrįstos informacijos. Tačiau, deja, dažniausiai pasiremia draugų, kaimynių, mamyčių klubų nuomonėmis. Vis dėlto kiekvienam tėvui, kiekvienam globėjui autoritetas turėtų būti šeimos gydytojas. Dabar, kai tas skiepijimas sumažėjęs, turėtų būti aktyvesnis bendravimas tarp šeimos gydytojų ir jo pacientų.

– Dėl kokių priežasčių dažniausiai tėvai atsisako skiepyti vaiką?

– Viena iš priežasčių ta, kad tėvai sako, jog nebėra šios ligos, aš nežinau, kas ta raudonukė ar kita infekcija, tai kodėl jūs verčiate skiepyti vaiką. Reikia suprasti, kad tie virusai gyvena, jie yra gyvo organizmai ir, be abejonės, nukritus skiepijimo apimtims, kaip yra dabar, jie ims aktyviai ieškoti palankios terpės. Šiuo metu tymų, parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys – tik 86 proc. Norint suvaldyti labai lakų, tarkim, tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc. Tad kai turime tokią imlių virusams žmonių aplinką, gali prasidėti protrūkiai, atskiri susirgimo atvejai. Ir pasekmės gali būti liūdnokos.

– Kurios savivaldybės išsiskiria galbūt labai aukštu arba, priešingai, labai žemu skiepijimo rodikliu?

– Vakarų Lietuvos apskrityse skiepijimo apimtys mažesnės. O rytų ir pietryčių Lietuvoje (Utena, Alytus, Marijampolė) tie rodikliai yra gerokai aukštesni. Bet didžiosiose apskrityse – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – ten kai kuriose savivaldybėse skiepijimo apimtys ypač mažos, nesiekia ir 80 proc.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad sušvelninti apribojimus dėl apsauginių kaukių paskatino sumažėjęs užsikrėtusiųjų skaičius.

„Kadangi epidemiologinė situacija, sergamumo rodikliai po truputį pradėjo gerėti jau kovo mėnesį, tai dabartiniu metu jau tie pokyčiai žymiai geresni – netgi 30 proc. mažiau registruojama naujų atvejų, bet tie atvejai, kurie yra registruojami kiekvieną dieną, yra skaičiuojami tūkstančiais ir teigiamų atvejų nustatymas laboratorijose išlieka 30 proc., reiškia, virusas tarp mūsų gyvena, bet ta našta sveikatos priežiūrai: hospitalizacijos, reanimacijos lovų skaičius po truputį mažėjo ir dabartiniu metu jis nėra tokia didelė našta ligoninėms. Toks sprendimas priimtas ne vien mūsų šalyje, kitos šalys taip pat vienose vietose paliko rekomendaciją, kitose – privalomumą“, – kalbėjo D. Razmuvienė. 

Visgi epidemiologė skatina išlikti sąmoningiems ir kaukę vis tiek dėvėti žmonių susibūrimuose bei ten, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo.

„Jeigu asmuo lankosi renginyje, kuriame nebus galima išlaikyti atstumo, nebus vėdinimo arba jis bus prastas, tai jam tikrai ta kaukė ar respiratorius nepakenks. Kiekvienas asmuo turėtų žinoti, kad virusas tarp mūsų dar yra gyvybingas ir tikrai jį galime sutikti bet kokioje uždaroje aplinkoje ir nesinaudojant tomis apsaugos priemonėmis, kurias esame įpratę naudotis“, – sakė epidemiologė.

Sunku pasakyti, ar toks sprendimas nebuvo priimtas per anksti, tačiau taip pat apsisprendė ir kitos Europos Sąjungos šalys.

„Labai sunku pasakyti, kada turėjome padaryti vieną ar kitą žingsnį, nes tikrai nei viena šalis nėra priėmusi bendro sprendimo. Mūsų kolegos latviai padarė tokį sprendimą, kaip ir mes, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai taip pat priėmė tokį pat sprendimą kaip Lietuva, tačiau yra šalių, kurios paliko griežtus reikalavimus, pavyzdžiui, Estija“, – teigė D. Razmuvienė.

„Mes jau turime patirtį per tuos pandeminius metus, kad žodis rekomendacija daliai visuomenės atrodo visai netikęs ir jis nieko nereiškia, bet tikrai manau, kad žmonės išmoko, suprato. Virusas ir toliau yra tarp mūsų: šeimose, ligoninėse, parduotuvėse, tad turime likti budrūs – nors lengvata yra duota, bet kiekvienas turėtų įvertinti savo sveikatos būklę ir spręsti, kaip reikėtų elgtis“, – aiškino epidemiologė.

Epidemiologė pabrėžia, kad kaukė apsaugo ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų virusų, taip pat nuo alergijos žiedadulkėms.

„Per tuos du pandeminius metus gripo viruso plitimą ir kitas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas pavyko suvaldyti, ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, būtent dėl to, kad buvo taikomos ir naudojamos šios nespecifinės priemonės“, – sakė D. Razmuvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaukes ir toliau reikės dėvėti viešajame transporte. Anot pašnekovės, taip nuspręsta todėl, kad viešojo transporto keleiviai dažniausiai negali laikytis saugaus atstumo.

Jeigu žmogus važiuoja iš taško A į tašką B, į kitą miestą, tai jis valgymo, gėrimo metu gali tos kaukės nedėvėti.

„Viešasis transportas yra uždara erdvė, kur sėdėjimas nėra išdalintas šachmatine tvarka – žmonės sėdi šalia vienas kito ir tą virusą pasigauti labai lengva, nes ne būtinai žmogus jaučia simptomus, jis persiduoda tiesiog kvėpuojant“, – kalbėjo epidemiologė.

Į viešojo transporto sąvoką taip pat įeina ir taksi. Tiesa, važiuojant ilgesnį atstumą, valgant ar geriant kaukės bus galima nedėvėti ir viešajame transporte.

„Jeigu žmogus važiuoja iš taško A į tašką B, į kitą miestą, tai jis valgymo, gėrimo metu gali tos kaukės nedėvėti. Kalbant apie oro transportą: oro linijos dažnai pačios nusistato tvarką, nepriklausomai nuo šalies, į kurią žmogus skrenda“, – paaiškino D. Razmuvienė.

Epidemiologė pabrėžia, kad atsipalaiduoti dar nereikėtų, nes virusas niekur nedingo, o ir apsaugoti save nieko nekainuoja.

„Yra 16 naujų atvejų, pirminiais duomenimis, du įvežtiniai, dauguma – Vilniaus apskrityje, dar yra Panevėžio ir Kauno apskrityse“, – BNS trečiadienio rytą sakė NVSC Vilniaus departamento direktorė.

Anksčiau trečiadienį NVSC atstovai teigė, jog nustatyta apie dešimt atvejų – pasak R. Lingienės, duomenys patikslinti gavus naujausią informaciją.

Rolanda Lingienė

Siekiant suvaldyti prastėjančią epidemiologinę situaciją, Vyriausybė trečiadienį ruošiasi grąžinti prievolę dėvėti apsaugines kaukes kai kuriose viešose uždarose erdvėse. Kaip LRT teigė vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė, šių priemonių imamasi siekiant sumažinti tokių atvejų, kai užsikrėtimo šaltinio nustatyti nepavyksta, ir užkirsti kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje.

NVSC liepos 29 d. 9 val. duomenimis:

– Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 2043

– Sergančių žmonių skaičius: 316

– Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 16

– Mirusių nuo koronaviruso žmonių skaičius: 80

– Užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 13

– Pasveikusių žmonių skaičius: 1643

– Izoliacijoje esančių žmonių skaičius: 146

– Nuo birželio 1 d. įvežtinių atvejų: 88

Medikai sudaro apie 12 proc. visų susirgusiųjų koronavirusu

Kalbėdama apie infekuotus medikus, L. Ašoklienė pažymėjo, kad medikai sudaro apie 12 proc. visų susirgusiųjų koronavirusu.

„Iš viso Lietuvoje yra registruoti 7 mirties atvejai, hospitalizuoti yra 104 susirgusieji, tarp kurių 19 – sunkūs atvejai. Vienas iš jų yra ypač sunkus, ligonis yra gydomas reanimacijoje. Kitiems 18 reikalingas gydymas deguonies kaukėmis“, – antradienį sakė L. Ašoklienė.

Jos teigimu, Lietuvoje šiandien yra 64 koronavirusu infekuoti medikai.

„Šiuo metu turime 64 medikus, kuriems nustatyta koronaviruso infekcija, ir turime 263 izoliuotus dėl šios infekcijos medikus. Medikų susirgusioji dalis sudaro apie 12 proc.“, – teigė epidemiologė.

Pasak jos, viruso židiniu tapusioje Ukmergėje infekcija nustatyta 22 medicinos darbuotojams bei 14 Ukmergės ligoninės pacientų.

„Ukmergėje nustatyti 43 atvejai, 4 iš jų – mirties atvejai. 22 atvejai nustatyti medicinos darbuotojams, 14 – ligoninės pacientams. Iš viso nustatyta daugiau kaip 370 sąlytį turėjusių asmenų“, – informavo L. Ašoklienė.

Dezinfekcinių skysčių alkoholio koncentracija turi būti didesnė nei 60 laipsnių

Vyriausioji epidemiologė L. Ašoklienė teigia, kad paviršių bei rankų dezinfekcijai tinkantys skysčiai sudėtyje turi turėti didesnę nei 60 laipsnių alkoholio koncentraciją.

„Dezinfekcijai reikėtų naudoti arba autorizuotus biocidus, arba dezinfekcinius skysčius, kurių alkoholio koncentracija yra daugiau nei 60 laipsnių“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Ašoklienė.

Paaiškino, kada asmuo laikomas pasveikusiu

L. Ašoklienė sako, kad sunku tiksliai įvardinti, per kiek laiko asmuo pasveiksta nuo koronaviruso. Jos teigimu, stebint pasaulinę tendenciją, sergantis žmogus ilgą laiką išskiria virusą ir gali užkrėsti kitus.

L. Ašoklienė taip pat paaiškino, kada asmuo laikomas pasveikusiu ir kaip tai yra nustatoma.

„Ką stebime iš kitų šalių patirties, – susirgusiojo pasveikimui reikia laiko. Sergantis asmuo pakankamai ilgą laiką išskiria virusą – tai užtrunka iki kelių savaičių. Jei ligos eiga yra sunki, tai gali užtrukti ir ilgiau“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Ašoklienė.

Epidemiologė paaiškino, kada ir kaip atliekami pakartotiniai koronaviruso tyrimai, siekiant nustatyti, ar pacientas jau pasveiko.

„Pasveikęs asmuo laikomas tada, kada jam nustatoma du kartus iš eilės su 24 val. tarpu neigiamas laboratorinis tyrimas. Pats tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip po 14 dienų po diagnozės nustatymo, bet ne anksčiau kaip 3 dienos nuo temperatūros nebebuvimo. Jei tyrimas teigiamas, jis po to vėl kartojamas po dviejų savaičių, kad būtų gautas tas pirmasis neigiamas, po kurio galima atlikti antrąjį tyrimą, kuris turi būti neigiamas, kad žmogus būtų laikomas turi būti pasveikusiu“, – paaiškino L. Ašoklienė.

Tyrimų vėlavimas atsirado dėl išaugusio tyrimų skaičiaus

Kelių dienų vėlavimas atliekant koronaviruso testus susidarė dėl išaugusio tyrimų skaičiaus, tikimasi, kad jo nebeliks, kai tyrimus pilnu pajėgumu ims atlikti visos laboratorijos, sako vyriausioji epidemiologė L. Ašoklienė.

„Kadangi tikrai pakankamai buvo išplėstos tiriamųjų grupės ir atlikta daug tyrimų ir visiems atvykusiems asmenims, tai taip, šiuo metu yra šioks toks vėlavimas, ypatingai toms asmenų grupėms, kurie yra sveiki, nes prioritetas dėl tyrimo atlikimo yra teikiamas hospitalizuotiems asmenims, kad jiems diagnozė būtų nustatyta kaip įmanoma greičiau“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ji.

Pasak epidemiologės, šiuo metu atsakymo laukti gali tekti keletą dienų, tačiau ji tikina, kad visi tyrimai bus atlikti.

„Kadangi yra išplėstas laboratorijų skaičius ir pirmosios laboratorijų darbo dienos, kol viskas susiderins ir dėl tyrimų pristatymo, ir naujų laboratorijų įtraukimo, tas vėlavimas ir susidarė, bet pradėjus joms pilnai veikti, jokio vėlavimo neturėtų būti“, – sakė L. Ašoklienė.

Kalbėti apie plokštėjančią koronaviruso plitimo kreivę reikėtų atsargiai

L. Ašoklienė teigia, kad kalbėti apie plokštėjančią koronaviruso plitimo kreivę Lietuvoje reikėtų atsargiai, nes, pasak jos, realią situaciją iš esmės parodys artimiausios kelios savaitės.

L. Ašoklienė taip pat paaiškino, ką reiškia, kai infekcijos kreivė įvardijama kaip plokščia arba kylanti staigiai.

„Epideminės kreivės kilimas, jeigu ji kyla staigiai ir stačiai, rodo didžiulę naštą sveikatos sistemai, sektoriui – tai reiškia, kad vienu metu mes turime daug susirgusių asmenų, kuriems reikalinga pagalba. Kuo kreivė plokštesnė, tuo situacija lengviau ir geriau valdoma. Šiuo metu teigti, kad ji plokštėjanti ar situacija stipriai suvaldyta, reikėtų atsargiai, nes kelios artimiausios savaitės ir parodys, kokia ta situacija yra pas mus ir kokį tos griežtos priemonės duoda efektą“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Ašoklienė.

Epidemiologės tvirtinimu, griežtos priemonės kovoje su koronavirusu yra neišvengiamos ir būtinos.

„Tos griežtos priemonės yra būtinos, nes šiai ligai, kuri plinta oro-lašeliniu būdu, valdyti neturime nieko kito, kaip tik aiškiai pasakyti, kad turime vengti artimo kontakto, socialinių kontaktų. Likti namuose ir iš jų išeiti tik tada, kai būtina. Turime taikyti visas priemonės dėl nuotolinio darbo, kuo mažesnio sąlyčio su kitais asmenimis. Turime nepamiršti asmens higienos (...) ir laikytis visų kitų taikomų ribojimų, kurie yra būtini“, – priminė L. Ašoklienė.

Primename, kad pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, jog koronaviruso plitimo kreivė palaipsniui plokštėja, todėl, pasak ministro, griežtinti karantino kol kas nėra poreikio.

Lietuvoje yra nustatyta 533 koronaviruso atvejų, septyni žmonės mirė, septyni – pasveiko. Pirmadienį atlikus 1389 testus nustatyti 49 nauji atvejai, iš viso ištirta 11 tūkst. 280 ėminių.

Visuomenės informavimo grupei vadovaujantis premjero patarėjas Giedrius Surplys sako, kad tyrimus dėl koronaviruso planuojama atlikti iš viso dvylikoje laboratorijų, tai, anot jo, leistų padidinti tyrimų skaičių nuo šiuo metu atliekamų mažiau nei 1,5 tūkstančio iki 5 tūkstančių.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu tyrimai atliekami septyniose valstybinių įstaigų ir ligoninių laboratorijose.