„Dalyvavimą Teisėjų taryboje suprantu kaip konstitucinę pareigą. Pažadu pareigas eiti nuoširdžiai atsakingai, išmintingai. Dėkui kolegoms, bandysiu nenuvilti“, – per susirinkimą sakė E. Rimšelis. 

Už jo kandidatūrą balsavo visi 24 rinkimuose dalyvavę Apeliacinio teismo teisėjai.

Jis į šias pareigas išrinktas vietoj iš Teisėjų tarybos savo noru pasitraukusio Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aleno Piesliako. Pastarasis savo atsistatydinimu siekė sudaryti sąlygas išrinkti atstovą į tarybą iš Apeliacinio teismo, mat šis renkamo savo atstovo neturėjo.

A. Piesliakas anksčiau dirbo Apeliaciniame teisme ir į Teisėjų tarybą kaip jo atstovas, bet šiemet kovą jis perėjo dirbti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas savo renkamo atstovo Teisėjų taryboje pastaruoju metu neturėjo.

Dalyvavimą Teisėjų taryboje suprantu kaip konstitucinę pareigą. Pažadu pareigas eiti nuoširdžiai atsakingai, išmintingai.

1999–2001 metais E. Rimšelis Lietuvos apeliaciniame teisme dirbo konsultantu, 2006 metais jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

2009–2014 metais jis dirbo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju teisės klausimais, dvejus metus advokatavo, o 2016 metais pradėjo dirbti Vilniaus apygardos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje, 2019 metais paskirtas Apeliacinio teismo teisėju.

Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Pagal įstatymą ją turi sudaryti 17 narių.

Pagal pareigas Teisėjų tarybos nariais iškart tampa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai.

Taip pat Teisėjų tarybos nariais gali tapti Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys – iš Aukščiausiojo Teismo, du – iš Apeliacinio teismo ir vienas – iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, trys – nuo visų apygardos teismų, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų, keturi – nuo visų apylinkės teismų.

Šiuo metu Teisėjų tarybai vadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Rudėnaitė, jos pavaduotoja – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, sekretoriaus pareigas eina Lietuvos vyriausiojo  administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas.

Nariai yra Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Skirgailė Žalimienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Vasarienė, Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Gražvydas Poškus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Diana Butrimienė, Marijampolės apylinkės teismo pirmininkas Laimondas Noreika, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė Kristina Serdiukienė ir Utenos apylinkės teismo pirmininkė Irena Vapsvienė.        

Nušalinimą E. Rimšeliui antradienį vykusio posėdžio metu pareiškė buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui ir Sausio įvykiuose tankui vadovusiam Jurijui Meliui atstovaujantis advokatas Ryšardas Burda.

R. Burdos teigimu, anksčiau prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju teisės klausimais dirbęs teisėjas galėjo dalyvauti rengiant Sausio 13-osios bylai svarbias Baudžiamojo kodekso pataisas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo šališkumo.

Advokato minėtuose Baudžiamojo kodekso pakeitimuose buvo priimti humanitarinius nusikaltimus reglamentuojantys straipsniai ir papildytas baudžiamųjų įstatymų galiojimą nustatantis straipsnis. Šis įstatymas priimtas 2011 metų kovo 22 dieną. E. Rimšelis prezidentės D. Grybauskaitės komandoje dirbo 2009–2014 metais.

Pats E. Rimšelis neigė dalyvavęs kuriant kodekso pataisas ir tvirtino nematantis jokio pagrindo savo nusišalinimui.

Pirmininkavimą kolegijai laikinai perėmusi teisėja Ernesta Montvidienė sakė, kad svarstant nušalinimą buvo išnagrinėtos visos nurodytos aplinkybės ir nustatyta, kad E. Rimšelis nedalyvavo pataisas kūrusioje darbo grupėje, nepateikė išvadų, kaip teisės mokslininkas ir neatstovavo prezidentei pristatant pataisas Seime, tai darė prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjos pasisako, kad nemano, jog vien tik pareigų – prezidentės patarėjo pareigų – atlikimas galėtų lemti teisėjo nešališkumą šioje byloje“, – trečiadienį per posėdį sakė teisėja.

Po šio sprendimo E. Rimšelis vėl perėmė pirmininkavimą kolegijai, joje be pirmininko taip pat yra E. Montvidienė ir Egidija Tamošiūnienė.

Apeliacinio teismo nagrinėjamoje rezonansinėje byloje šiuo metu sakomos baigiamosios kalbos. Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia jų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Sausio įvykiuose žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius, kartu siekiančius 270 tūkst. eurų.

Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla nagrinėjama 400 žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijui piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nušalinimą teisėjui pareiškė buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui ir Sausio įvykiuose tankui vadovusiam Jurijui Meliui atstovaujantis advokatas Ryšardas Burda. Jo teigimu, kyla abejonių dėl E. Rimšelio nešališkumo, nes jis dirbo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju, kai buvo priimtos Sausio 13-osios bylai itin svarbios Baudžiamojo kodekso pataisos.

„Jis ( E. Rimšelis – BNS) negalėjo neprisidėti, būdamas baudžiamosios teisės specialistas ir dirbdamas tose pareigose teisės padalinyje. Ir būnant iniciatyvai iš prezidentės, jis negalėjo nenagrinėti ir nesvarstyti, negalėjo neprisidėti prie šio įstatymo rengimo ir tokiu būdu jam susidaro dviprasmiška situacija“, – per teismo posėdį tvirtino advokatas.

R. Burda sakė neturintis formalaus nušalinimo pagrindo, todėl klausimo nekėlė bylos nagrinėjimo pradžioje, tačiau mano, kad kyla pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, tad E. Rimšeliui reikėtų nusišalinti.

Šiam advokato siūlymui pritarė ir daugiau nuteistiesiems atstovaujančių gynėjų, jie taip pat teigė abejojantys E. Rimšelio objektyvumu ir sakė manantys, kad jam derėtų nusišalinti. Tuo metu prokurorai tvirtino, kad advokatų prašymas yra nepagrįstas.

Kol bus išspręstas šis klausimas, E. Rimšelis pirmininkavimą kolegijai perdavė teisėjai Ernestai Montvidienei, tačiau teigė nematantis jokio pagrindo nusišalinti.

„Noriu labai aiškiai ir atsakingai pasakyti, kad nė vienos iš tų Baudžiamojo kodekso nuostatų nekūriau, nedalyvavau darbo grupėje, neinicijavau. Jas kūrė darbo grupė, kiek aš pamenu, Generalinės prokuratūros darbo grupė, jos sudėtyje niekada nebuvau, jokiuose pasitarimuose niekada nedalyvavau“, – sakė teisėjas.

„Mano asmeninis dalyvavimas, jau čia, kaip pateikta salėj, kaip faktas, kad aš dalyvavau kuriant tas normas, iš principo yra neteisingas, todėl nematau jokio pagrindo svarstyti savo nusišalinimo klausimo, kaip neturėjau pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo pradžioje“, – tvirtino E. Rimšelis.

Teisėjas pabrėžė darbo Prezidentūroje metu rūpinęsis teisėjų veiklos klausimais, o ne įstatymų leidybos iniciatyvomis.

„O ar gali kelti abejonių pats faktas, kad aš dirbau Prezidentūroje, patarėjų komandoje (...) jeigu neutraliam stebėtojui vien tik toks faktas gali kelti abejones dėl teismo šališkumo, tai aš tikiu, kad kolegijos nariai nešališkai išspręs tą klausimą ir pašalins tas aplinkybes“, – pažymėjo Apeliacinio teismo teisėjas.

R. Burdos minėtuose Baudžiamojo kodekso pakeitimuose buvo priimti humanitarinius nusikaltimus reglamentuojantys straipsniai ir papildytas baudžiamųjų įstatymų galiojimą nustatantis straipsnis. Šis įstatymas priimtas 2011 metų kovo 22 dieną. E. Rimšelis prezidentės D. Grybauskaitės komandoje dirbo 2009–2014 metais.

Sprendimą dėl pareikšto nušalinimo teismas ketina skelbti trečiadienį popiet, rytinė posėdžio dalis atšaukta. 

Apeliacinio teismo nagrinėjamoje rezonansinėje byloje šiuo metu sakomos baigiamosios kalbos. Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia jų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Sausio įvykiuose žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius, kartu siekiančius 270 tūkst. eurų.

Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla nagrinėjama 400 žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijui piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Kaip rašoma šalies vadovo pasirašytame dekrete, pareigas buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas pradės eiti gruodžio 20 dieną.

Lapkričio pradžioje E. Rimšelio kandidatūrai į Apeliacinio teismo teisėjus antru balsavimu pritarė ir Seimas. Metų pradžioje, kai šią kandidatūrą dekretu teikė D. Grybauskaitė, parlamentarai ją buvo atmetę.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

E. Rimšelis jau yra dirbęs Apeliaciniame teisme, čia jis pradėjo teisininko karjerą.

1999–2001 metais E. Rimšelis Lietuvos apeliaciniame teisme dirbo konsultantu, 2006 metais jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

2009–2014 metais jis dirbo prezidentės D. Grybauskaitės patarėju teisės klausimais, dvejus metus advokatavo, o nuo 2016 metų pradėjo dirbti Vilniaus apygardos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Už tai, kad būtų pritarta prezidento Gitano Nausėdos pateiktai E. Rimšelio kandidatūrai į Apeliacinio teismo teisėjus, ketvirtadienį per slaptą balsavimą pasisakė 57 Seimo nariai, prieš buvo du ir keturi parlamentarai susilaikė.

Parlamentas metų pradžioje yra atmetęs E. Rimšelio kandidatūrą į šias pareigas, tuomet dekretą teikė kadenciją liepą baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Seimui dekretą dėl E. Rimšelio spalį pristačiusi prezidento G. Nausėdos patarėja Jūratė Šovienė teigė, jog nėra objektyvių priežasčių trukdyti jam dirbti dirbti Apeliaciniame teisme.

E. Rimšelis buvo aukščiausiais balais įvertintas kandidatas į Apeliacinio teismo teisėjus. Jį vienbalsiai palaikė ir Teisėjų taryba.

„E. Rimšelio kandidatūra prieš metus negavo pakankamo Seimo narių palaikymo, tačiau nauji Pretendentų į teisėjų atrankos komisijos rezultatai buvo vienareikšmiški. E. Rimšelis buvo aukščiausiais balais įvertintas kandidatas į Apeliacinio teismo teisėjus. Jį vienbalsiai palaikė ir Teisėjų taryba“, – kalbėjo patarėja.

Ji pabrėžė, kad valstybės tarnybai reikia aukščiausio lygio profesionalų.

Sausį balsuojant dėl teisėjo E. Rimšelio karjeros jo skyrimui į Apeliacinį teismą pritarė 33 parlamentarai, 31 balsavo prieš, 12 susilaikė.

E. Rimšelis jau yra dirbęs Apeliaciniame teisme, čia jis pradėjo savo kaip teisininko karjerą.

1999–2001 metais E. Rimšelis Lietuvos apeliaciniame teisme dirbo konsultantu, 2006 metais jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

2009–2014 metais jis dirbo prezidentės D. Grybauskaitės patarėju teisės klausimais, dvejus metus advokatavo, o nuo 2016 metų pradėjo dirbti Vilniaus apygardos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje.

„Išsiaiškinome, kad Ernestas Rimšelis yra nepaprastai profesionalus, sąžiningas bei principingas teisininkas. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų sutrukdytų jam eiti pareigas aukštesnės pakopos teisme, nėra“, – antradienį Seime pristatydama E. Rimšelio kandidatūrą sakė Jūratė Šovienė.

„Ernesto Rimšelio kandidatūra prieš metus negavo pakankamo Seimo narių palaikymo, tačiau nauji Pretendentų į teisėjų atrankos komisijos rezultatai buvo vienareikšmiški. E. Rimšelis buvo aukščiausiais balais įvertintas kandidatas į Apeliacinio teismo teisėjus. Jį vienbalsiai palaikė ir Teisėjų taryba“, – kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos patarėja.

Ji pabrėžė, kad valstybės tarnybai reikia aukščiausio lygio profesionalų.

Pats kandidatas taip pat teigė nepadaręs nieko, dėl ko būtų galima suabejoti jo sprendimais, veiksmais.

„Suprantu, kad teisėjo karjera nėra tik kompetencijos klausimas, bet taip pat ir pasitikėjimo konkrečiu asmeniu klausimas. Šiuo atveju manimi. Bet esu tvirtas ir tikras, kad niekada nepadariau nieko, dėl to Respublikos prezidentas ar jūs, Seimo nariai, turėtumėte abejoti mano kandidatūra“, – teigė jis.

Atsakydamas į parlamentarų klausimus E. Rimšelis sakė palaikąs tarėjų instituto įsteigimą.

„Daugelis teisėjų tarėjų dalyvavimą arba žmonių įtraukimą į teismą mato kaip pozityvų dalyką tame, kad žmonės pamatys, kaip mes dirbame, kaip priimame sprendimus. Tą daro daugelis šalių“, – sakė jis.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme dirbantis E. Rimšelis taip pat teigė, kad dirbdamas Prezidentūroje bendravęs su įvairiais teisėjais, bet niekada nėra kalbėjęs apie konkrečią bylą.

„Bet koks, net per aplinkui kažkoks bandymas kalbėtis su teisėjais iškart nuaidėtų visoje sistemoje, būtum niekas ateityje. Niekada nebūtum teisėjas, jeigu taip elgtumeisi. (...) Tai vienareikšmiai negalimas elgesys, ir aš jį labai smerkiu“, – kalbėjo jis.

Prezidentas G. Nausėda siūlo E. Rimšelį skirti Apeliacinio teismo teisėju.

Parlamentas metų pradžioje yra atmetęs E. Rimšelio kandidatūrą į šias pareigas, tuomet dekretą teikė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Sausį balsuojant dėl buvusio D. Grybauskaitės patarėjo, teisėjo E. Rimšelio karjeros, jo skyrimui į Apeliacinį teismą pritarė 33 parlamentarai, 31 balsavo prieš, 12 susilaikė.

E. Rimšelis jau yra dirbęs Apeliaciniame teisme, čia jis pradėjo savo kaip teisininko karjerą.

1999–2001 metais E. Rimšelis Lietuvos apeliaciniame teisme dirbo konsultantu, 2006 metais jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

2009–2014 metais jis dirbo prezidentės D. Grybauskaitės patarėju teisės klausimais, dvejus metus advokatavo, o nuo 2016 metų pradėjo dirbti Vilniaus apygardos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą buvo 33 parlamentarai, 31 balsavo prieš, 12 susilaikė.

Po balsavimo E. Rimšelis nekomentavo šio sprendimo.

„Buvo slaptas balsavimas, tokia Seimo valia. Motyvai nebuvo išsakyti, kaip ir paprastai slapto balsavimo metu, ir Seimas taip apsisprendė. Šiuo atveju jau negali vertinti, bet toks rezultatas yra“, – balsavimo rezultatus BNS komentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Anot jos, nėra įprasta praktika, kad Seimas nepritaria teikiamoms kandidatūroms, tačiau vis dėlto pasitaiko.

„Labai nustebino balsavimo rezultatai. Peršasi išvada, kad kažkodėl kandidatai į teisėjus tapo įkaitais nesutarimų tarp valdančiosios daugumos ir prezidentės. Matyt, taip buvo keršijama prezidentei“, – po balsavimo BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Anot jo, komiteto posėdyje kandidatams nebuvo užduotas nė vienas klausimas, neišsakyta jokios kritikos ar priekaištų.

E. Rimšelis jau dirbęs Apeliaciniame teisme, čia jis pradėjo savo kaip teisininko karjerą.

1999–2001 metais E. Rimšelis Lietuvos apeliaciniame teisme dirbo konsultantu, 2006 metais jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

2009–2014 metais jis dirbo prezidentės patarėju teisės klausimais, dvejus metus advokatavo, o nuo 2016 metų pradėjo dirbti Vilniaus apygardos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Antradienį parlamentarai pritarė dviem kitoms prezidentės pasiūlytoms kandidatūroms į Apeliacinio teismo teisėjus.

Už pritarimą Astos Radzevičienės kandidatūrai balsavo 44 parlamentarai, prieš buvo 24, dešimt susilaikė, už Jūratės Varanauskaitės – 43 Seimo nariai, 26 buvo prieš ir devyni susilaikė.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Laisvos teisėjų vietos Apeliaciniame teisme atsirado į pensiją išėjus trims teisėjams. Pernai spalį parlamentarai pritarė, kad iš pareigų būtų atleisti trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai.

Pasibaigus įgaliojimų laikui teisėjų pareigų neteko Nijolė Piškinaitė, Violeta Ražinskaitė ir Alvydas Poškus.

Visiems šiems teisėjams suėjo 65 metai.

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis tapo Vilniaus apygardos teismo teisėju.

Jis drauge su septyniais apylinkių teismų teisėjais antradienį prisiekė Prezidentūroje.

„Šiandien esate tie, kurie visą savo gyvenimą turės būti pavyzdžiu. Tie, kurie įsipareigojo kantriai ir dėmesingai klausytis kiekvieno žmogaus, visada jį girdėti ir suprasti. Pagal Jūsų darbą žmogus spręs ne tik apie Jus, bet ir apie Lietuvą, kaip teisinę valstybę“, – prezidentės spaudos tarnybos pranešime cituojama šalies vadovė.

E.Rimšelis prezidentės D.Grybauskaitės patarėju dirbo nuo 2009 metų iki 2014 metų liepos. Išėjęs iš Prezidentūros teisininkas įsidarbino advokatų kontoroje „Tark Grunte Sutkiene“. Iki tol beveik dešimtmetį jis dirbo teismų sistemoje – ėjo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko patarėjo ir teisėjo padėjėjo pareigas. E.Rimšelis yra baudžiamosios teisės specialistas, teisės mokslų daktaras.

Antradienį teisėjo priesaiką taip pat davė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėju paskirtas Jonas Abraitis, Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė, Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Vaida Motiejūnienė, Visagino miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šimonėlytė.

D.Grybauskaitės teigimu, teisėjai pasirinko profesiją su didele našta ir atsakomybe išlikti sąžiningiems savo priesaikai ir kiekvienam Lietuvos žmogui.

Apylinkių ir apygardos teismų teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas pritarus Teisėjų tarybai.

Buvusį savo patarėją teisės klausimais Ernestą Rimšelį prezidentė Dalia Grybauskaitė norėtų paskirti Vilniaus apygardos teismo teisėju.

Dėl šio paskyrimo ji patarimo kreipėsi į Teisėjų tarybą.

E.Rimšelis prezidentės D.Grybauskaitės patarėju dirbo nuo 2009 metų iki praėjusių metų liepos. Išėjęs iš Prezidentūros teisininkas įsidarbino advokatų kontoroje „Tark Grunte Sutkiene“.

Iki tol beveik dešimtmetį jis dirbo teismų sistemoj – ėjo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko patarėjo ir teisėjo padėjėjo pareigas.

E.Rimšelis yra baudžiamosios teisės specialistas, teisės mokslų daktaras.

Apygardos teismų teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas pritarus Teisėjų tarybai.