„Ta emocija, kuria gyvena ūkininkai, su kuriais aš dažnai kalbuosi, ir būtent tą savaitę lankydamasis Lietuvoje kalbėjausi, –  kad smulkūs ūkiai neturi finansavimo šaltinių ir dauguma jų yra neįtraukiami į paramos schemas ir tai yra jiems iššūkiai“, – BNS ketvirtadienį teigė V. Sinkevičius.

„Viena paprasta galimybė, kuri, manau, yra neišnaudota – skaitmenizavimas. Skaitmenizavimas leistų išvengti tų papildomų žurnalų pildymų (ekologiniams ūkiams – BNS) ir panašiai. Kaip pavyzdys – deklaruojant mokesčius jus praktiškai ten nuveda ir jau daug yra užpildyta už jus, jūs turite tik sužiūrėti eilutes ir panašiai“, – sakė komisaras.

V. Sinkevičiaus teigimu, ne jo darbas yra siūlyti, kaip tvarkytis su šalies žemės ūkio politika, tačiau jis visuomet atviras patarti.

„Ne mano darbas yra patarti ministrui. Pirmiausia tai yra jo atsakomybė, jo politinės komandos atsakomybė. (...) Visi ministrai, įskaitant Navicką (Kęstutį Navicką – BNS), žino, kad esant kažkokiam paklausimui aš esu lengvai pasiekiamas“, – sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys. 

K. Navickas šią savaitę laišku paprašė V. Sinkevičiaus pasiaiškinti dėl jo pasisakymo rugpjūčio 29 dienos LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė“, kur eurokomisaras teigė, kad Lietuvai „ne taip ir gerai“ sekasi skatinti ekologinių ūkių plėtrą, netinkamai skirstoma parama, ekologinius ūkininkus šalis apkrauna per dideliu „popierizmu“.

Ministras teigė, kad V. Sinkevičiaus „interviu sukėlė klaidingas interpretacijas“ ir prašė patikslinti ir pagrįsti išsakytus teiginius.

„Tokie vieši laiškai reaguojant į mano komentarą, atsakymus į žurnalistų pateiktus klausimus, man tai yra tiesiog būdas mane prevenciškai užtildyti“, – pridūrė V. Sinkevičius.

Tačiau V. Sinkevičius sutiko, kad interviu radijui suklydo teigdamas, kad iki 2030 metų ekologinių ūkių turėtų padaugėti 20 proc. – iš tiesų plane numatytas 25 proc. augimas. Vis dėl to jis patikslino ir ministerijos informaciją – anot jo, Lietuvoje ekologinių ūkių per metus sumažėjo apie tris kartus daugiau nei skelbia ŽŪM.

„Vakar ministerija išleido pranešimą, kad sumažėjimas (ekologinių ūkių – BNS) yra 6 proc. – mūsų informacija rodo, kad tai yra galimai per 18 proc. susitraukimas, nes nepamirškime ir to faktoriaus, kad Lietuvos ir Europos vienas didžiausių ekologinių ūkių žaidėjų paskelbė, kad sumažino savo dirbamus ekologinius plotus beveik trečdaliu“, – sakė eurokomisaras.

Ministerijos teigimu, nuo 2007 metų kasmet augęs ekologinių ūkių plotas šalyje šiemet, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 tūkst. ha, tačiau, jos teigimu, ilgainiui ekologiniai ūkiai neturėtų mažėti, o šį mažėjimą lėmė bendra ekonominė situacija Europoje.

Eurokomisaras tai pareiškė antradienį po neformalaus ES Konkurencingumo tarybos posėdžio Paryžiuje. Apie tai antradienį pirmas pranešė nacionalinis transliuotojas LRT.

„Mes palaikome Lietuvos Vyriausybę ir verslą. Artimiausiomis dienomis atvyksiu į Vilnių kalbėtis su valdžios ir verslo atstovais apie tai, ką jiems teko patirti ir ką mes galime padaryti, kad padėtume Lietuvai“, – spaudos konferencijoje sakė T. Bretonas.

Jo teigimu, jeigu grėsmių kyla vienai Bendrijos šaliai, jų kyla ir visai ES.

„Kai šalis narė patiria hibridinių – karinių ar ekonominių – grėsmių, tai jas patiria visa ES (...) Mes visiškai palaikome Lietuvos Vyriausybę ir verslą“, – teigė eurokomisaras.

ES Konkurencingumo tarybos posėdyje dalyvavo ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri supažindino ES šalių pramonės ir vidaus rinkos ministrus su padėtimi, kuri susiklostė dėl Kinijos spaudimo Lietuvos verslui.

Šiame susitikime tariamasi, kaip mažinti ES pramonės priklausomybę nuo Kinijos ir kitų trečiųjų šalių.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Diplomatiniam konfliktui vystantis, Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.

Dėl to Europos Sąjunga praėjusią savaitę kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).

Trečiadienį išplatintame Pasaulio ekonomikos forumo pranešime teigiama, kad organizacija kasmet atrenka labiausiai savo profesiniais ir visuomeniniais pasiekimais pasižymėjusius pasaulio lyderius iki 40 metų amžiaus.

Iš viso šiemet Jaunųjų pasaulio lyderių sąraše – 112 žmonių.

„Tai nedidelis, bet malonus įvertinimas, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse man turintis ir simbolinę reikšmę. Pasaulio ekonomikos forumo įvertinimas yra ne tiek mano nuopelnas, kiek ženklas, kad per nepriklausomybės metus Lietuva tapo šalimi, kurioje jauniems žmonėms suteiktos visos galimybės augti, tobulėti ir siekti savo tikslų“, – BNS atsiųstame komentare teigė V. Sinkevičius.

Į šį sąrašą anksčiau yra patekęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin), buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas), žmogaus teisių aktyvistė Amal Clooney (Amal Kluni).

Sąraše atsidūrę asmenys dalyvaus penkerių metų programoje, kurios metu turės galimybę plėtoti savo idėjas, bendradarbiauti su kitais lyderiais.

„Dėkoju už parodytą pasitikėjimą, nes tiek pasitikėjimo kreditų gauti, nėra paprasta. Dabar aš privalau gerai gerai viską apsvarstyti. (...) Reikia labai daug ką apgalvoti“, – pareiškė BNS V. P. Andriukaitis šeštadienį Vilniuje vykusiame partijos tarybos posėdyje. 

Jį partijos kandidatu į prezidentus iškėlė 40 šalies skyrių.

V. P. Andriukaitis sako dar nesąs galutinai apsisprendęs dėl dalyvavimo rinkimuose.

„Ne, aš dar neapsisprendęs“, – sakė jis, paklaustas, ar vasario viduryje tik oficialiai paskelbs apie sprendimą, kurį jau yra priėmęs. 

V. P. Andriukaitis tvirtino, kad Briuselyje dar nėra pradėtos jo galimo kandidatavimo procedūros, nes nacionaliniuose rinkimuose eurokomisarai gali dalyvauti tik tai suderinę su Europos Komisijos vadovu Jeanu Claude'u Junckeriu.

„Ne, ne, dar yra laiko. Turiu dar daug darbo įsipareigojimų“, – tvirtino eurokomisaras.

Jis pripažino, kad yra daug reikalavimų, kurių privalu paisyti prieš apsisprendžiant dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose: “Dar turiu laiko ir tų taisyklių atžvilgiu“.  

Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas LRT radijui šeštadienį pareiškė neabejojantis, kad V. P. Andriukaitis sutiks būti partijos iškeltu kandidatu prezidento rinkimuose.

Gruodžio „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad už eurokomisarą per rinkimus balsuotų po 2,4 proc. šalies gyventojų.

V. P. Andriukaitis 1997 metais ir 2002 metais kandidatavo į prezidentus.

„Daug kas nepasikeitė į gera, Europa yra tam tikroje egzistencinėje krizėje“, – sakė Europos Komisijos vadovas. Pasak jo, Bendrijai trūksta solidarumo, tai kelia didelį džiaugsmą populistams, o nuo populizmo turime gintis. Atėjo laikas visiems prisiimti atsakomybę už vieningos Europos kūrimą, mano J. C. Junckeris. „Savaitės“ studijoje – Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.

– Kvietimas būti solidariems ir atsakingiems, bet kaip to pasiekti, kai Vyšegrado šalys yra kitos nuomonės apie pabėgėlius, terorizmą, ekonominę ES padėtį nei Vakarų Europos šalys? Kaip to pasiekti, kai p. J. C. Junckeris sako, kad tas solidarumas turi būti savanoriškas, o ne priverstinis?

– Solidarumo principas yra įteisintas teisiškai privalomoje Lisabonos sutartyje. Lisabonos sutartis yra visų ES valstybių nacionalinės teisės sudėtinė dalis. Mano klausimas, jeigu mes įstojome į klubą, pasirašėme sutartį, prisiėmėme atsakomybę ją vykdyti ir žinome, kad sutartinis akmuo yra solidarumas, galime pasakyti, žinote, o mums jis negalioja, o mes norime savanoriškai? Mano atsakymas vienas – pradėti nagrinėti konkrečiai ES sutarties straipsnius ir išdėstyti, išanalizuoti, kaip tuos straipsnius mes įgyvendiname čia, kitur ir ką mes darome, kad tas mechanizmas veiktų efektyviai.

– Pone komisare, bet tai – ilgas laikas, o spręsti reikia dabar. Aš sutinku, kad žinia gera, bet prieštaravimai egzistuoja, juos reikia panaikinti per artimiausius 12 mėnesių, kaip sakė p. J. C. Junckeris.

– Taip. Ir mes tuoj pat pateiksime ištisą paketą pasiūlymų. Ir pasakėme, ar 12 mėnesių užteks nagrinėti, aptarti, susitarti, priimti ir leisti po to realizuoti? Nes be mandato iš šalių narių sostinių, mes negalime realizuoti.

– Ir jūs tikite, kad pavyks joms įrodyti?

– Aš ne tik tikiu, aš prisidėsiu visomis savo jėgomis, trigubai dirbsiu, kad būtų galima judėti ta kryptimi. Nėra kito kelio. Kitas kelias – sušaukti šalis nares ir paklausti, ar jos nori peržiūrėti sutartį? Mes negalime kitaip, mes esame įpareigoti ES patvirtintos sutarties, jos negalime peržiūrėti nei į vieną, nei į kitą pusę. Bet kažkodėl kitos sostinės gali. Kiek tai gali tęstis?

– Tai čia apie solidarumą. Bet dar vieną temą aš noriu paliesti. Nieko nebuvo pasakyta apie santykius su Rusija, o daug kas tikėjosi. Buvo pasakyta apie agresyvias ir konfliktiškas valstybes, bet tai nebūtinai turi būti Rusija. Minsko derybos, galima sakyti, žlugusios, na, bent jau nepavyksta jų išjudinti taip, kaip norima. Ar tai tokia jau nereikšminga situacija? Kodėl, jūsų manymu, nebuvo apie tai šnekama?

– Aš jus galiu patikinti – buvo aiškiai pasakyta, gal net mėginčiau ir pacituoti, kad ES turi vieningai tarti „ne“ tarptautinių teisių pažeidimams ir vieningai laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir sankcijų taikymo atvejų. Pasakyta juodu ant balto. Ukrainos-Rusijos konfliktas: ES dalyvavimas Minsko derybų stebėjime yra permanentinis procesas. Žinoma, labai blogai, kad Federica Mogherini nėra užsienio reikalų ministrė, prancūzų ir vokiečių užsienio reikalų ministrai kartu su Ukrainos ir Rusijos atstovais derasi.

– Viename iš savo interviu rusakalbiam leidiniui čia, Lietuvoje, jūs esate sakęs, kad Lietuva nesugebėjo tapti tarpininku šitose derybose. Tai kaip ji galėjo sugebėti, jeigu ES nesugebėjo savo žmogaus pasodinti į tas derybas?

– Štai kodėl, todėl, kad užsienio reikalų ministrų statusai yra sostinėse. Ir, mano nuomone, ir šalies prezidentė, ir šalies užsienio reikalų ministras galėjo pasinaudoti auksine proga būti kartu su prancūzais ir vokiečiais. Kodėl staiga prancūzai ir vokiečiai ėmėsi iniciatyvos, o lietuviai pramiegojo momentą? Aišku, čia EK situacija yra kitokia, nes mandatas kitoks, mes prašome dabar, kad reikėtų peržiūrėti.

– Bet kodėl anksčiau nebuvo paprašyta to mandato, juk tie konfliktai tęsiasi labai seniai? Ar neturėtų EK prisiimti atsakomybės, ar ji neturėjo jau anksčiau prašyti to mandato?

– Prašyta, apie tai kalbėta visą laiką, bet dabar prabilta viešai – metiniame pranešime, kuris nusiųstas 500 milijonų europiečių auditorijai.

– Tai iš bejėgiškumo tas buvo paviešinta?

– Iš proaktyvios taktikos.

– Pone komisare, aš dar noriu grįžti prie to jūsų interviu, kad jau jūs esate čia. Jūs sakote, taip galima suprasti iš viso to interviu, kad svarbiausia yra derybos. Kitaip sakant, aš taip suprantu, su Rusija taip pat reikia kalbėtis. Bet šitoje vietoje jūs sakote, kad mūsų kai kurie vadovai yra apsėsti fobijų ir, suprask, visai negalvoja apie jokias derybas. Kokius konkrečiai vadovus jūs turite galvoje ir kokios tos fobijos?

– Tiesą pasakius, aš esu nustebintas, kai X šalies atsakingas pareigūnas sako, kad jie nėra kremliofobai. Įsivaizduokite, jūs turite štabą, jame sėdi kabineto nariai ir vienas iš jų sako, kad yra bailys. Tai visiškai aišku, kad jis kaustomas savo padėties ir jis negali priimti blavių, drąsių ir atsakingų sprendimų. Čia visiškai aišku, kad tai yra su kažkuo nesuderinama. Jeigu tu atsakingas pareigūnas... Churchillis karo metais įspėjo savo ministrus, nekalbėkite man apie sunkumus...

– Bet, pone komisare, jūs dabar kartojate tai, ką jau pasakėte interviu, ką aš jau skaičiau, o jūs man pasakykite, ką jūs konkrečiai turėjote galvoje? Kas tas pareigūnas, kuris Lietuvoje apsėstas fobijų?

– Žinote, man diplomatija ir taktas leidžia teikti pavyzdžius  ir diskutuoti problemas, bet diplomatija ir taktas leidžia ir nutylėti. Patikėkite, kad aš turiu teisę pasakyti, kad aš kalbu bendrai, nes...

– Tai jūs nenorite įvardyti to pareigūno?

– Daug geriau, jeigu valstybės atsakingi asmenys nėra apsėsti fobijų. Tai visiems piliečiams nuo to tik geriau.

– Ačiū, pone komisare.