Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, už šias lėšas bus įdiegta 12 megavatų (MW) papildomų netaršių atsinaujinančių energijos išteklių šilumos gamybos pajėgumų.

Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojai, kurie nori pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus oras-vanduo šilumos siurbliais, galės pateikti paraiškas Lietuvos energetikos agentūrai, pranešė Energetikos ministerija.

Taip pat planuojama remti ir oras-oras šilumos siurblius, kuriuos bus galima diegti pastatuose, neturinčiuose centrinio šildymo.

Asmenys, gyvenantys individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, galės keisti iškastinį kurą naudojančius katilus į naujus 5 klasės biokuro katilus arba šilumos siurblius su akumuliacinėmis talpomis arba be jų bei netaikomas reikalavimas išmontuoti senus keičiamus katilus.

Kaip ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija, numatoma, kad, įgyvendinant susitarimą, kitų metų kovo–balandžio mėnesiais bus paskelbtas kvietimas kultūros paveldo objektų savininkams arba valdytojams ­– tiek viešiesiems, tiek privatiems asmenims – teikti paraiškas ir projektus, kad galėtų pasinaudoti šiomis lėšomis.

Iki tol „Invega“ parengs projektų finansavimo sąlygų aprašą.

Finansavimo metinė palūkanų norma numatyta investavimo strategijoje – 2 proc., paskolos terminas – iki 10 metų, įskaitant jos grąžinimo atidėjimo laikotarpį. Paskola teikiama iki 80 proc. projekto vertės, nuosavas prisidėjimas – ne mažiau kaip 20 proc. projekto vertės.

Finansinė priemonė galės būti derinama su iki 30 proc. siekiančia dotacija.

Kultūros vertybių registre pernai metais buvo registruoti 2 322 kompleksai, 9 084 į kompleksą įeinantys objektai ir 13 tūkst. 256 pavieniai objektai. Nemaža dalis nekilnojamo kultūros paveldo statinių potencialiai galėtų būti aktualizuoti ar įveiklinti kultūrinėms, socialinėms, švietimo ar panašioms veikloms.

Anot ministerijos, kultūros objektus svarbu ne tik atnaujinti ir atstatyti, tačiau ir aktualizuoti, taip skatinant aktyvesnį visuomenės dalyvavimą kultūros veiklose, didinant kultūros aktualumą ir prieinamumą didesnei visuomenės daliai.

„Projekto metu turi būti padidintas kultūros infrastruktūros objekto ar jo dalies patrauklumas, ekonominis gyvybingumas ir konkurencingumas, prisidedama prie kultūros išteklių prieinamumo ir naudojimosi jais gerinimo, kultūros, sukuriant papildomus lankytojų srautus“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Ministerija nurodo, kad didžiausia galima finansavimo lėšų suma projektui įgyvendinti yra daugiau kaip 708 tūkst. eurų.

Pranešime taip pat pažymima, kad finansuojamų projektų veiklos – kultūros infrastruktūros objekto atnaujinimas esamos kultūros infrastruktūros pagrindu, siekiant gerinti infrastruktūrą taip, kad būtų sudarytos sąlygos plėsti teikiamas kultūros paslaugas.

Be to, įtraukti naujas paslaugas, didinti jų kokybę, įvairovę, pagal galimybes skatinti interaktyvumą bei prieinamumą, tenkinant šiuolaikinės visuomenės poreikius bei stiprinant socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įsitraukimą.

Projekto finansuojamoji dalis yra iki 85 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Planuojamas pasiekti rodiklis – paramą gavę 12 kultūros ir turizmo objektų. Projektų atranka bus atliekama konkurso būdu, taikant bendruosius ir prioritetinius projektų atrankos kriterijus, rašoma pranešime.

Projektų įgyvendinimo planus galima teikti iki kitų metų gegužės 31 dienos, informuoja ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė teigė, kad sulaukta didelio susidomėjimo, todėl nuspręsta finansuoti ne tik aukščiausius balus surinkusius 11 projektų, bet ir antruoju etapu – dar 36 projektus, kuriems padidinus kvietimo sumą bus skirta 5,7 mln. eurų.

„Tikimės, kad tai leis sukurti tokias technologijas, kurios padėtų tiek kasdieniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje“, – pranešime sakė I. Paludnevičiūtė.

Finansavimą gavo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestuose, Alytaus, Klaipėdos, Utenos, Mažeikių, Panevėžio ir Utenos rajonuose bei Kazlų Rūdoje veikiančios įmonės, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Projektais bus kuriamos ir vystomos medicinos, transporto, energetikos, žemės ūkio, dirbtinio intelekto ir kituose sektoriuje naudojamos inovatyvios technologijos. Pavyzdžiui, medicinoje bus kuriamas išmaniųjų marškinėlių prototipas ir klinikinių tyrimų saugumo bei efektyvumo patikrinimo priemonės, taip pat inovatyvus glitimo kiekio žmogaus organizme biojutiklis. Taip pat planuojama sukurti naujus ir tobulinti jau esamus vaistinius preparatus.

Energetikos srityje bus kuriama vertikali vėjo jėgainė, paskirstytų duomenų perdavimo ir apdorojimo sistema elgsenai atpažinti ir sprendimams priimti realiu laiku, taip pat kitos duomenų perdavimo sistemos.

Žemės ūkio srityje planuojama kurti dirbtiniu intelektu grįstą akmenų, trukdančių žemės ūkio veiklai, atpažinimo ir jų surinkimo maršruto sudarymo sistemą.

Projektams skiriama nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. Didžiausia galima suma patentavimo veiklai – iki 30 tūkst. eurų, o sukurto produkto parengimui rinkai – iki 80 tūkst. eurų.

Plečiamas elektra varomų autobusų parkas

Šiuo metu Klaipėdos gatvėmis kursuoja du elektra varomi autobusai. Tikimasi, kad dar 6 autobusai pradės važinėti kitų metų pabaigoje. Mat Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pernai nusprendė skirti lėšų 6 elektriniams autobusams pirkti. Tam reikės 617 tūkst. eurų miesto biudžeto ir 3,5 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų.

Kaip sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, uostamiestis, prisidėdamas prie Lietuvos įsipareigojimų mažinant anglies dvideginio emisijas, 2018 m. patvirtino darnaus judumo planą. „Jame numatytos progresyvios judumo pokyčius skatinančios priemonės: didinti viešojo transporto patrauklumą ir greitį, skatinti judėjimą pėsčiomis ir dviračiais, kurti patrauklią, saugią ir švarią miesto aplinką“, – sakė G. Neniškis.

Pertvarkyti miesto eismo sistemą preliminariai kainuotų 33,5 mln. eurų. Didžiąją dalį projektui reikalingų lėšų yra galimybė gauti iš ES fondų.

Klaipėdiečiai didžiuojasi inovacijomis

Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas sako, kad klaipėdiečiai ne tik džiaugiasi, kad jų miesto oras švarėja, bet ir didžiuojasi čia veikiančiomis inovatyviomis įmonėmis. „Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti įmonė „Vėjo projektai“ gamina elektrinius autobusus. Ji turi galimybių plėsti švaraus transporto eksportą, o tai plėstų darbo vietas, garsintų Klaipėda“, – mano R. Kulikauskas.

Pirmieji du inovatyvūs, per 10 min. įkraunami „Dancer“ elektriniai autobusai buvo pagaminti Klaipėdos miestui ir uostamiestyje jie kursuoja nuo 2020 m. Elektrinių autobusų plėtrai planuojamas viešas konkursas, kuriame galės dalyvauti ir daugiau tiekėjų.

Ambicingi planai

Kaip skelbia Susiekimo ministerija, iki 2026 m. iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų planuojama skirti 69 mln. eurų netaršiems autobusams įsigyti ir 6 mln. jų įkrovimo infrastruktūrai. Lietuvos autobusų parkas pasipildys 230 naujais elektra varomais autobusais. Ši finansinė paskata bus suteikta nedidelėms savivaldybėms, kurios neturi parengusios ir įgyvendinusios darnaus judumo planų.

Didelėms savivaldybėms, turinčioms patvirtintus Europos Sąjungos fondų finansuotus darnaus judumo mieste planus ir siekiančioms atnaujinti savo autobusų parkus, ketinama skirti apie 160 mln. eurų 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų. Numatoma, kad tai leis šioms savivaldybėms įsigyti apie 630 netaršių viešojo transporto priemonių.

Straipsnis parengtas už projekto Nr. 2020CE16BAT099 „Informavimo priemonių ciklas apie ES sanglaudos politiką ir jos poveikį piliečių gyvenimo kokybei“ lėšas. Projektą įgyvendina Kauno kolegijos Verslo fakultetas.

Didžiąją dalį jų – beveik milijardą eurų – sudaro Europos Sąjungos lėšos. Tai numatyta valstybės 2022 metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė teikia Seimui.

ES skiriamos lėšos sieks 918,6 mln. eurų – 109,2 mln. eurų, arba 15,4 proc. daugiau negu šalies žemdirbiai sulaukė šiemet. 52,4 mln. eurų didės tiesioginėms išmokoms skiriamos lėšos, 56,8 mln. eurų daugiau bus skirta Lietuvos kaimo plėtros programos, žuvininkystės ir rinkos reguliavimo priemonėms finansuoti, pažymima Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Valstybė šalies žemdirbiams 2022 m. taip pat skirs daugiau nacionalinių lėšų – iš viso 165,2 mln. eurų. Ši suma 9,4 mln. eurų didesnė nei 2021 metais.

Finansavimas valstybės pagalbos priemonėms žemės ūkiui kitąmet, palyginti su 2021 m., didės 3,78 mln. eurų. Iš jų 0,5 mln. eurų – veislininkystės priemonėms įgyvendinti, 0,2 mln. eurų – paramai kaimo bendruomenėms, 2 mln. 760 tūkst. eurų – palūkanoms kompensuoti, 150 tūkst. eurų – draudimo įmokoms kompensuoti, 168 tūkst. eurų – ikimokyklinio ugdymo įstaigose skatinti vartoti ir lengviau įsigyti ekologiškus bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus maisto produktus.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 2022 m. numatyta papildomai skirti beveik 3,5 mln. eurų, iš jų 1 mln. eurų – jai priskirtoms naujoms funkcijoms. Papildomi asignavimai reikalingi šios institucijos veiklai sustiprinti, kad ji galėtų efektyviau vykdyti maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę bei užtikrinti vartotojų apsaugą, taip pat sukurti maisto ir veterinarinės kontrolės informacines sistemas.

„Apgailestaujame, kad dėl teisminio proceso iškilo grėsmė, kad nebus panaudotos numatytos europinės lėšos, skirtos laivui įsigyti“, – BNS nurodė KAM. 

KAM šiemet sausį teigė, jog praradus ES finansavimą, bus svarstoma dėl žalos atlyginimo iš Vakarų Baltijos laivų statyklos.

Be to, ministerija teigia dar svarstanti, kaip toliau bus tęsiamas konkursas ir ar skųsti teismo sprendimą. 

Apeliacinis teismas trečiadienį panaikino kariuomenės pernai lapkričio 19 dienos sprendimą pripažinti konkurso laimėtoju Suomijos laivų statybos įmonės „Uudenkaupungin Työvene“ ir laivų elektros įrangos bendrovės „Telesilta“ (ji priklauso „Harju Elekter Group“) konsorciumą.

Teismas taip pat panaikino sausio pradžioje Vakarų Baltijos laivų statyklos prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – tai reiškia, kad konkursas gali būti atnaujintas.

„Ministerija nagrinėja Apeliacinio teismo sprendimo motyvus. Juos išnagrinėjus, bus priimami tolimesni sprendimai dėl viešojo pirkimo procedūrų tęsimo ir galimo skundimo Aukščiausiajam teismui“, – atsakyme BNS rašo KAM. 

Lietuvos kariuomenė anksčiau tikėjosi, kad maždaug 39,6 mln. eurų vertės sutartis dėl naujo laivo pirkimo bus pasirašyta 2019-2020 metais, o patį laivą ketino įsigyti 2022-2023-aisiais.

Laivą planuota įsigyti iš ES 2014-2020 metų struktūrinės paramos lėšų, ji turi būti įsisavinta iki 2022 metų pabaigos. 

Pasak KAM, naujas laivas reikalingas, nes dabar šiems tikslams naudojamas laivas „Šakiai“ ir jo įranga yra pasenę bei nebeleidžia efektyviai vykdyti užduočių.

„Kalbant apie preliminarius Lietuvos skaičius tiek žemės ūkiui, tiek Sanglaudos politikai, tai jos truputėlį didėja, tą įtaką daro naujas siūlomas sukurti Europos gaivinimo instrumentas ir tikrai tos lėšos Lietuvai, jeigu toks pasiūlymas išliktų, tikrai Lietuva gautų ženklesnes lėšas iš Europos Sąjungos finansinių instrumentų nei iki šiol. Tačiau laukia dar sunkios derybos, kad tas susitarimas Europos Sąjungoje būtų pasiektas“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Mitkus.

Pasak jo, Lietuva siekia atidžiai stebėti lėšų paskirstymą, pavyzdžiui, išmokas žemdirbiams bei kitas aktualias išmokas. 

„Dar iki šiol yra labai dideli skirtumai tiesioginių išmokų srityje, kuomet vienos valstybės gauna tris kartus mažiau už kitas. Tai šitas klausimas visuomet buvo mūsų darbotvarkėje ir mes visuomet jį kelsime“, – kalbėjo prezidento patarėjas. 

S. Mitkaus teigimu, artimiausiu metu siūlymai dėl Europos atkūrimo fondo ir ilgamečio 2021-2027 metų ES biudžeto bus aptarti ir Europos Vadovų Taryboje.

„Kadangi praeitą savaitę EK pateikė pasiūlymą, tai tie dokumentai, tie pasiūlymai bus svarstomi Briuselyje įvairiuose formatuose, tiek darbo grupėse, tiek ministrų lygmeniu. O birželio 19 dieną vyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame prezidentas Gitanas Nausėda taip pat dalyvaus ir išsakys Lietuvos poziciją“, – sakė S. Mitkus.

Iš EK pasiūlyto 750 mlrd. eurų atkūrimo fondo Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų. Su minėta Komisijos iniciatyva naujojo ilgamečio ES biudžeto finansinė galia siektų 1,85 trln. eurų.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, iki šiol šio kelio rekonstravimui ES finansavimas nebuvo skirtas, darbai buvo atliekami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

„Šiam objektui visai nebuvo skirta europinių lėšų, objektas yra Europos Sąjungos pagrindinių arterinių kelių tinkle, todėl kai atsirado galimybė skirti ES lėšas, Kelių direkcija dalį lėšų paprašė skirti ir Utenos keliui“, – BNS sakė V. Andrejevas.

Pasak jo, gavus europinių lėšų, atsilaisvinusios Kelių programos lėšos bus skirtos žvyrkelių asfaltavimui.

„Žvyrkelių asfaltavimui lėšų trūko, europinių lėšų žvyrkelių asfaltavimui naudoti negalima, todėl mes ketiname tam panaudoti dalį iš Utenos kelio rekonstrukcijos atsilaisvinusių lėšų“, – aiškino V. Andrejevas.

Kelio dangą šiame ruože atnaujina Suomijos statybos grupės YIT infrastruktūros projektų bendrovės „YIT Infra“ Lietuvos ir Estijos padaliniai, su kuriais 2018-ųjų gruodį pasirašyta 19,935 mln. eurų vertės sutartis, tuo metu pagal pernai balandį pasirašytą 19,77 mln. eurų vertės sutartį „Panevėžio keliai“ šiame ruože suprojektavo ir stato du viadukus.

Žvyrkelių asfaltavimui lėšų trūko, europinių lėšų žvyrkelių asfaltavimui naudoti negalima, todėl mes ketiname tam panaudoti dalį iš Utenos kelio rekonstrukcijos atsilaisvinusių lėšų.

Pasak V. Andrejevo, „YIT Infra“ darbus turėtų baigti jau šį mėnesį, tuo metu „Panevėžio keliai“ – liepos mėnesį.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius įsakymą dėl ES finansavimo keliui Vilnius–Utena pasirašė praėjusį penktadienį.

Pasak V. Andrejevo, maždaug 15 mln. eurų ES lėšų turėtų būti skirta ir ties Kaunu esančio Giraitės transporto mazgo, kur susikerta „Via Baltica“ greitkelis ir pagrindinė šalies magistralė Vilnius-Klaipėda, rekonstrukcijai. Čia atsilaisvinusios Kelių programos lėšos taip pat bus nukreiptos žvyrkeliams asfaltuoti.

1985 metais pastatyto Vilniaus-Utenos kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.

Anksčiau viešosios ir privačios partnerystės būdu visą kelią sutvarkyti ketinusi Lelių direkcija šios idėjos atsisakė ir projektą finansuoja  iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

Kelių direkcija prognozuoja, kad visas kelio atnaujinimas galėtų būti užbaigtas iki 2030 metų

Lėšas išleido ne tam?

Gražios centrinės aikštės, trinkelėmis grįsti šaligatviai, upių krantinės, puikiai atnaujintos mokyklos, kuriose niekas nesimoko, nes nebėra mokinių.

Tai tik menka dalis europinių lėšų, kurios mus pasiekė nuo įstojimo į ES ir buvo panaudotos.

Ir šiandien jau net ministerijose nedrąsiai prasitariama, kad galbūt tuos pinigus investuoti reikėjo kitur.

Vien 2014–2020 metais Lietuva gavo ir dar gaus apie 7,2 mlrd. eurų struktūrinių fondų paramos.

2007–2013 metais visa ES finansinė parama Lietuvai siekė daugiau nei 6,9 mlrd. eurų.

Po mažiau nei dvejų metų šie srautai gerokai sumažės.

"Iki šiol mes gavome ES paramą, bet nesugebėjome "sukabinti" tų išteklių su vizijomis ir su koordinuota veikla. Nesakau, kad visos, bet didžioji dalis savivaldybių investuodavo tuos pinigus į gatves, centrines aikštes, parkus ir skverus, kai tuo metu verslas verkė, kad jiems konkuruoti globalioje rinkoje irgi būtini valstybės koordinuoti veiksmai. Kalbame apie pramoninius sklypus, mokestines lengvatas bei elementariausias konsultacijas", – pastebėjo vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys.

Viceministras mano, kad Lietuvos regionai dar turi potencialo, bet nuo šiol reikia veikti "labai kryptingai ir labai koordinuotai" merams bendraujant su verslu, verslui bendraujant su švietimo įstaigomis, švietimo įstaigoms bendraujant su jaunais žmonėmis, atsiklausiant, kokie jų poreikiai ir galimybės.

Mūsų verslas augti nebegali, nes nebėra žmonių, kurie dirbtų.

"Iki šiol buvo šnekama – tik duokite pinigų, mes geriau žinome, ką su jais daryti, tačiau, paprastai kalbant, mūsų verslas augti nebegali, nes nebėra žmonių, kurie dirbtų. Panašu, kad tie pinigai nebuvo tinkamai naudojami. Ir dabar mes bandome pasakyti, kad regiono plėtra nėra tik ES pinigų įsisavinimas, regionų plėtra susijusi su privačiomis investicijomis, su normaliu susisiekimo sutvarkymu, ką Klaipėda pirmoji Lietuvoje ir pradėjo daryti", – pastebėjo G.Surplys.

"Baltosios knygos" magija

Po 2020-ųjų pinigai regionus vis dėlto pasieks.

Tačiau dėl to turėtų būti perbraižomas Lietuvos administracinis žemėlapis, nes pagal ES reikalavimus viename regione turėtų gyventi ne mažiau nei 800 tūkst. gyventojų, kad regionas galėtų tikėtis finansinių injekcijų iš Briuselio.

Veikiausiai Lietuvoje atsiras trys regionai, o jei emigracija nesumažės, vargiai pavyks net juos suformuoti, tad blogiausiu atveju liks Vilnius ir "kita Lietuva".

Būtent todėl vis garsiau prabylama apie "Baltosios knygos" svarbą, kur mėginama dėlioti ateities valstybės vystymosi planus.

"Valstybės šimtmetį Lietuva pasitinka spręsdama grėsmingą egzistencinę dilemą – socialinė atskirtis sąlygoja gyventojų skaičiaus mažėjimą, o šis stato barjerus ekonomikos augimui. Per metus netenkame daugiau kaip 1 proc. gyventojų, taigi valstybės projekcija antrajam šimtmečiui atrodo bauginanti", – rašoma "Baltosios knygos" įžangoje (kalba netaisyta – A.D.).

Toliau pripažįstama, kad vienintelė Vilniaus apskritis išlaiko santykinai pastovų gyventojų skaičių, tačiau daugiausia šis išlaikymas pagrįstas vidine migracija iš kitų Lietuvos regionų.

Todėl Vyriausybė, vietos savivalda ir ekonominiai bei socialiniai partneriai esą ir imasi regioninės politikos peržiūros, "įsitikinę, kad veiksminga regioninė politika gali garantuoti darnų ir tvarų augimą bei užtikrinti kokybišką gyvenimą visoje Lietuvos teritorijoje".

Diktato iš viršaus nebus

Tačiau, pasak vidaus reikalų viceministro G.Surplio, niekas nieko nediktuos ir nepirš savivaldybėms prieš jų valią.

VRM pakvietė visų regionų savivaldybių merus, investicijų specialistus ir verslininkus diskusijai, kur tas regionas turėtų eiti.

"Mūsų ištekliai riboti, turime ribotą kiekį potencialių investuotojų, kurie žvalgosi į Rytų Europos regioną, norėdami čia kurti darbo vietas. Todėl teigti, kad visa Lietuva turėtų tapti turistine, agrokultūrine ar logistine, negalime. Jei regionai nori išlikti tose regionų lenktynėse dėl investicijų ir žmonių, jie turi aiškiai pasirinkti keletą krypčių, kuriomis nori judėti", – teigė G.Surplys.

Klaipėdos regiono savivaldybės esą į šį VRM kvietimą pažiūrėjo labai rimtai, jiems net studiją rengė privati kompanija, o regionas pasirinko vadinamąją mėlynojo augimo strategiją.

Teigiama, kad "vakariečiai" praktikoje įgyvendins tai, kas kai kuriems yra tik teorija.

"Klaipėdos regionas yra prie jūros. Todėl uostas ir yra esminis šio krašto ekonominio augimo potencialas, tačiau tai bus bandoma aplipdyti tvariais ilgametį potencialą turinčiais verslais, kurie kurtų klasterį ir aptarnautų jūrinę logistiką. Čia kalbame apie aukštos pridėtinės vertės, aukštų technologijų įmones, tuo pat metu atsižvelgiant ir į turizmą ir netgi žemės ūkį", – pabrėžė viceministras G.Surplys.

Dabar visos apskritys pakviestos ruošti savo specializacijos veiksmų planą.

VRM prašo pateikti savivaldybių, ko joms reikėtų iš atskirų ministerijų, iš "Investuok Lietuvoje", iš "Verslios Lietuvos", kad jų specializacija "galėtų duoti vaisių".

Planų iš savivaldybių laukiama iki vasario 15 dienos.

Keleiviai prilygsta kroviniams?

Per vieną tokį "Baltosios knygos" pasitarimą VRM, kai Klaipėdos regionui iškilo grėsmė netapti turistiniu regionu, nes specializacijos regionuose kryptys esą negali kartotis, Neringos meras Darius Jasaitis panoro išsiaiškinti, iš kur paimti tie kriterijai.

"Paaiškėjo, kad Kauno rajonas mus stipriai lenkia turistais. Ir duomenis jie gavo iš Statistikos departamento. Niekaip negaliu šito suprasti, kaip čia gali būti, kad ekonominis naudingumas pagal turistus Kauno rajone yra didesnis nei Klaipėdos regione? Paaiškėjo, kad skaičiuojamas tik nakvynių skaičius viešbučiuose, o individuali veikla, patentininkai ir net svečių namai yra neįdomūs", – stebėjosi D.Jasaitis.

Maža to, pasklido kalbos, kad Statistikos departamentas prie bendro turistų skaičiaus nepriskaičiuoja kruizinių laivų turistų, kurių 80 proc. aplanko Neringą.

Ironizuojama, jog gal jie skaičiuojami kaip uosto krova?

"Mes skaičiuojame visus turistus, kurie laivais atvyksta į Klaipėdą. Neįskaičiuojame tik įgulų narių, nors jie irgi išlipa į krantą ir vaikšto po miestą. Kai įstojome į Šengeno zoną ir dingo vizos, turistų skaičiavimas tapo sudėtingas, todėl galime remtis tik apgyvendinimo, atvykusių laivais, lėktuvais ar apsilankiusių Turizmo ir informacijos centruose turistų skaičiais. Visus duomenis siunčiame į Turizmo departamentą, kruizinių laivų keleivių duomenis taip pat", – patikslino Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Kruizinių laivų keleiviai suskaičiuojami labai tiksliai, jie sudaro pusę visų Klaipėdos turistų. Kiti atvyksta lėktuvais, automobiliais, traukiniais.

Manipuliacijos dėl ateities?

Bendras pernai į Klaipėdą atvykusių turistų skaičius, pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro, yra 121 tūkst. Jie atvyko iš Vokietijos, JAV, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Šveicarijos, Estijos. Laivais atplaukė 71 tūkst. turistų.

Vis dėlto varžytuvėse dėl turizmo regiono specializacijos kai kas mėgina manipuliuoti patogiais skaičiais.

Pavyzdžiui, kalbant apie kaimo turizmo sodybų lankytojų skaičius, Kauno apskrityje pernai buvo 48,2 tūkst, o Klaipėdos apskrityje – tik 29,8 tūkst. turistų.

Tai – Statistikos departamento duomenys.

Tačiau statistika pateikia ir kitus rodmenis.

Pagal apgyvendinimo įstaigų pateiktas ataskaitas, Klaipėdos regiono viešbučiuose pernai ilsėjosi 584 tūkst. turistų (Klaipėdos mieste – 207,5 tūkst., Palangoje – 276 tūkst., Neringoje – 59,1 tūkst.), o Kauno apskrities viešbučiuose klientų buvo 346 tūkst.

Taigi Klaipėdos apskritis Kauną lenkė 238 tūkst. vien viešbučiuose nakvojusiais turistais, bet kauniečiai pareiškė norą specializuotis turizmo srityje, pateikdami tik tuos skaičius, kurie jiems palankūs – iš kaimo turizmo sodybų.

Veikiausiai artimiausiu metu dar bus nemažai ir kitokių užkulisinių žaidimų, nes artėja laikas, kai regionams teks dalintis labai sumenkusį finansinį pyragą iš Briuselio.