Tai pareiškė Latvijos premjerė Evika Siliņa, praneša portalas „rbc.ua“.

„Bepiločiai orlaiviai paruošti, jie tokie, kokių prašė mūsų kolegos iš Ukrainos“, – sakė ministrė pirmininkė po Latvijos vyriausybės posėdžio.

Pasak jos, dronai į Ukrainą bus pristatyti „artimiausiu metu“.

Žiniasklaida pažymi, kad Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas atsisakė išsamiau papasakoti, kiek ir kokio tipo dronų bus pirmojoje siuntoje.

2023 metų gruodžio 12 dieną Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir jo kolega iš Latvijos A. Sprudas aptarė dronų koalicijos sudarymą.

Kaip pareiškė sausio mėnesį A. Sprudas, prie dronų koalicijos jau prisijungė daugiau kaip 20 šalių, tarp jų – Švedija, Danija, Vokietija, Lietuva, Estija, Nyderlandai.

Pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, grupė Aljanso šalių nori perduoti Ukrainos gynėjams milijoną bepiločių orlaivių.

Ji nurodė, kad šiuo metu vyriausybė, bendradarbiaudama su Ukraina ir Latvijos įmonėmis, dirba dronų gamybos Latvijoje klausimu, kad juos būtų galima siųsti į Ukrainą. Latvija netrukus išsiųs pirmuosius dronus, kurių vertė – milijonas eurų.

E. Silina pabrėžė, kad ukrainiečiai dronus jau išbandė ir nustatė, kad jų kokybė atitinka Ukrainos reikalavimus.

Abi šalys taip pat aptarė karinių instruktorių poreikį. E. Silinos teigimu, Latvija galėtų atsiųsti vieną ar kelis žmones, kurie koordinuotų dronų klausimą iš Ukrainos. Premjerė paaiškino, kad „toks žmogus vietoje galėtų greičiau ir lanksčiau pritaikyti techninius sprendimus“.

„Turėsime rasti žmogų, kuris gali, sugeba ir nori tai daryti. Jei nerasime tokio žmogaus Latvijoje, ieškosime jo dronų koalicijoje“, – kalbėjo Latvijos vyriausybės vadovė bei pridūrė, kad taip pat reikės operatyvinės koordinavimo grupės, kuri spręstų su dronais susijusius klausimus.

Latvija yra pasiryžusi išlaikyti šią metinę paramą 2025 ir 2026 metais.

Bendra Latvijos parama Ukrainai šiais metais sieks 850 mln. eurų, o bendra karinė parama – 392 mln. eurų.

2024 metais Latvijos karinė pagalba sudarys apie 0,25 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Latvija yra pasiryžusi išlaikyti šią metinę paramą 2025 ir 2026 metais“, – sakė E. Silina.

Pasak jos, balandį tikimasi suteikti naują karinės pagalbos Ukrainai paketą. Iš nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rezervų planuojama skirti 22,2 mln. eurų vertės materialinių ir techninių išteklių, įskaitant ginkluotę ir šaudmenis. Šį pagalbos paketą daugiausia sudarys šaudmenys, sprogmenys ir ginklai, taip pat transportas ir pagalbinė įranga.

Latvija taip pat prisidės vykdant bendrą artilerijos šaudmenų pirkimą, vadovaujamą Čekijos.

Susitikimo metu abu premjerai taip pat aptarė Ukrainos atstatymo klausimus. Latvija skyrė lėšų atstatymui šiaurinėje Černihivo srityje. Šie pinigai bus naudojami ne tik vystomojo bendradarbiavimo projektams, bet ir Latvijos įmonėms, dalyvaujančioms atstatymo darbuose Černihivo srityje, remti.

Latvija taip pat daug dėmesio skiria Ukrainos euroatlantiniams siekiams, veiksmingam ES sankcijų įgyvendinimui ir pastangoms kovoti su sankcijų apeidinėjimu.

Ukrainos premjeras E. Silinai padėkojo už kvietimą ir šiltą priėmimą, o Latvijos žmonėms – už jų nepalaužiamą solidarumą.

D. Šmyhalis patvirtino, kad Latvijoje gaminami dronai yra aukštos kokybės. Jis teigė besitikintis, kad per šiuos metus abiem pusėms pavyks pasiekti konkretų susitarimą dėl bendros bepiločių orlaivių gamybos.

Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu LSM, tai pareiškė Latvijos premjerė Evika Siliņa.

„Mes gyvename šalia kaimyno, kuris, galima sakyti, yra savotiškas alkoholikas ar narkomanas ir kurio veiksmų negalime numatyti“, – pabrėžė Latvijos vyriausybės vadovė.

Anot jos, Latvija laikosi aiškaus plano stiprinti savo sienas su Rusija ir Baltarusija.

„Mes stiprinamės, kad mūsų gynybiniai pajėgumai būtų vienodi visose Baltijos šalyse. Šie vizualiniai pokyčiai iš esmės jau matomi ir šiais metais bus matomi dar labiau“, – pabrėžė premjerė.

Ji taip pat paragino Nacionalines ginkluotąsias pajėgas informuoti regioninę ir nacionalinę žiniasklaidą apie tai, kokie darbai bus atliekami prie rytinės šalies sienos, „nes ne visi skaito socialinius tinklus ar pranešimus spaudai“.

„V. Putinas kasmet kalba prieš tariamus „rinkimus“ ir mėgina gąsdinti aplinkines šalis“, – pažymėjo E. Siliņa.

Pasak jos, Latvijoje atkurta privalomoji karinė tarnyba, gerokai padidintas gynybos finansavimas, todėl „neturime pagrindo savęs kaltinti, kad nepakankamai darome“ savo saugumui ir gynybai stiprinti.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas pareiškė, kad jo šalis prisijungs prie Čekijos iniciatyvos nupirkti Ukrainai 800 tūkst. artilerijos sviedinių.

Jis sakė, jog Latvija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nustačiusia embargą Rusijos žemės ūkio produktams, kad apsaugotų nacionalinę rinką nuo destabilizavimo dėl pigaus importo iš didžiosios kaimynės.

„Mes nuodugniai išnagrinėsime šį sprendimą. Neatmetu galimybės, kad Lenkija imsis tokios pat iniciatyvos“, – pareiškė D. Tuskas.

Nepaisant karo Ukrainoje ir Europos sankcijų Rusijai, rusiškiems maisto produktams netaikomi jokie apribojimai.

Lenkija pastaruoju metu skundžiasi, kad dėl pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų pertekliaus lenkų ūkininkai patiria nuostolių, tačiau, pasak D. Tusko, problemą kelia ir importas iš Rusijos.

„Mažai kas supranta, kad mūsų rinką destabilizuoja iš Rusijos ir Baltarusijos įvežami produktai“, – teigė D. Tuskas.

Pasak jo, būtina įtikinti ES institucijas, jog reikia geriau ir saugiau reglamentuoti žemės ūkio produktų importą iš Rytų.

„Norime padėti Ukrainai, bet kartu norime stabilizuoti savo rinkas ir apsaugoti savo ūkininkus“, – pridūrė jis. 

Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites protestuoja prieš ES reglamentus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita, taip pat prieš didėjančias išlaidas ir, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš ES nepriklausančių šalių, ypač Ukrainos.

Latvių ministrės pirmininkės Evikos Silinos (Evikos Silinios) kabinetas antradienį nusprendė iki 2025 metų kovo 4 dienos pratęsti Rusijos piliečiams taikomus ribojimus.

Rusijos piliečiams ir toliau bus draudžiama atvykti į Latviją, Europos Sąjungos šalį, turizmo ir poilsio tikslais, sakoma vyriausybės pranešime.

Tačiau kai kuriems rusams bus leista atvykti, įskaitant tuos, kurie turi Latvijoje ar kitoje ES valstybėje narėje galiojančius leidimus gyventi, arba rusus, kurių atvykimas susijęs su humanitariniais sumetimais, pavyzdžiui, politinius disidentus.

2022 metų rugsėjį Baltijos šalys ir Lenkija nusprendė apriboti į jų šalis atvykstančių Rusijos piliečių skaičių dėl pavojaus saugumui, padidėjusio Rusijai pradėjus karą netoliese esančioje Ukrainoje.

Su Rusija besiribojančioje NATO narėje Latvijoje, turinčioje 1,9 mln. gyventojų, gyvena nemaža etninė rusų mažuma, sudaranti apie 25 proc. šalies gyventojų. Ši Baltijos jūros valstybė anksčiau buvo populiari rusų atostogų vieta, o jos sostinė Ryga – populiari rusų turistų savaitgalio kelionių kryptis.

E. Silina mano, kad vienos Latvijos sprendimas uždrausti rusiškų grūdų importą būtų „draudimas popieriuje“, o ne realybėje, nes rusiški grūdai į Europos Sąjungą ir Latviją patektų kitais keliais.

Todėl Latvija yra pirmoji šalis, kuri „iškėlė grūdų klausimą ES lygmeniu“ ir yra pasiryžusi toliau aiškinti, kodėl reikia uždrausti importą, teigė E. Silina ir pridūrė, kad latvių poziciją palaikė kitos dvi Baltijos šalys, tačiau jai turi pritarti visa ES.

Paprašyta pakomentuoti Lietuvos pareigūnų pareiškimus, kad rusiškų grūdų daugiausiai gabenama per Latviją, ir tai yra didelė problema, E. Silina sakė, kad šiais teiginiais siekiama nukreipti dėmesį, nes „jų uostuose perkraunama nemažai krovinių“.

Kalbėdama apie nuolatinius Rusijos grasinimus ir kai kurių nuomonę, kad ji gali užpulti ir NATO šalis, E. Silina pabrėžė, kad Latvija imasi rimtų priemonių savo saugumui stiprinti.

Ji ragino žmones prisiminti, kad „Latvija yra NATO narė ir čia jau dislokuoti 14 skirtingų Aljanso šalių kariai, todėl Latvijos situacija labai skiriasi nuo Ukrainos. Kartu Latvija stiprina ir savo gynybinius pajėgumus“.

Ministrų kabinetas ketvirtadienį pasirašė Latvijos ir Ukrainos vyriausybių susitarimą, reglamentuojantį Latvijos ir Ukrainos bendradarbiavimą techninės ir finansinės pagalbos srityse. Bendrą memorandumą taip pat pasirašė Ukrainos strateginės pramonės ministerija ir Latvijos saugumo ir gynybos pramonės federacija.

Susitikimo pradžioje premjerė pabrėžė, kad Latvija buvo, yra ir bus kartu su Ukraina ir kad Ukrainos žmonės gali tikėtis nuolatinės Latvijos karinės, politinės ir finansinės paramos.

„Davėme jums pažadus ir jų laikysimės tiek Latvijoje, tiek Europos Sąjungoje, tiek remdami jūsų kelią į NATO. Mums natūralu palaikyti Ukrainą, nes Latvija pažįsta blogį – mes išgyvenome sovietinio okupacinio režimo žiaurumus. Deja, tas pats blogis atgimė šiandieninėje Rusijoje“, – teigė E. Silina.

Ji pabrėžė, kad Ukrainos žmonės, siekdami apginti savo namus ir šeimas, žavi savo stiprybe ir kartu vykdo reformas, kad galėtų prisijungti prie ES.

Naujame Latvijos karinės pagalbos pakete numatoma tiekti ginklus, šaudmenis, dronus, artileriją ir įrangą Ukrainai, taip pat tęsti ukrainiečių karių mokymus.

Parama Ukrainai yra svarbiausias mūsų šalies, parlamento ir vyriausybės saugumo prioritetas.

2024 metais Latvijos biudžete yra numatyta lėšų Ukrainos atstatymui. Taip pat planuojama tęsti Ukrainos karių reabilitaciją bent jau tokiu pat lygiu kaip 2023-aisiais.

Premjerė V. Zelenskiui taip pat patvirtino, kad Latvija ir toliau rems Ukrainos civilius gyventojus, kurie Latvijoje rado prieglobstį nuo karo. 2022 metų kovo duomenimis, Latvijoje užregistruota 52 tūkst. 660 Ukrainos civilių.

Taip pat buvo aptarta būsima sankcijų Rusijai politika, priemonės prieš sankcijų politikos apėjimą, galimybė panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas paramai Ukrainai ir Rusijos atsakomybė už agresijos nusikaltimą.

„Parama Ukrainai yra svarbiausias mūsų šalies, parlamento ir vyriausybės saugumo prioritetas“, – anksčiau ketvirtadienį susitikusi su V. Zelenskiu sakė Latvijos parlamento pirmininkė Daiga Mierina (Daiga Mierinia).

V. Zelenskis padėkojo Latvijos žmonėms už nenuilstamą paramą. Latvijos įstatymų leidėjai patikino jį, kad Ukraina ir toliau gali pasikliauti Latvija, ir padėkojo ukrainiečiams, kovojantiems ne tik už savo, bet ir už Latvijos bei viso pasaulio laisvę.

„Parama Ukrainai yra neabejotinas mūsų šalies, Saeimos ir Vyriausybės saugumo prioritetas. Suprantame, kad Ukrainos pergalė yra vienintelis būdas atkurti saugumą Europos žemyne. Mes esame ir būsime su jumis“, – sakė D. Mierina, pabrėždama, kad V. Zelenskio vizitas į Latviją taip pat yra svarbi žinia Latvijos žmonėms, kasdien palaikantiems Ukrainą.

Kaip pranešė Vyriausybė, I. Šimonytė susitikime pabrėžė, kad neatremta Rusijos agresija Ukrainoje pasireikš naujais jos proveržiais Europoje ar kituose žemynuose, todėl Lietuva ir toliau teiks paramą ir ragins partnerius ją spartinti, ypač karinę.

Rygoje taip pat aptarti bendri infrastruktūros projektai – Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais bei „Rail Baltica“ įgyvendinimo eiga.

Premjerės I. Šimonytė ir E. Silina pažymėjo nacionalinių elektros perdavimo sistemų operatorių tolimesnę aktyvaus bendradarbiavimo svarbą, jog sinchronizacija būtų sėkmingai įgyvendinta sutarta data – 2025 metų vasarį.

Pasak Lietuvos Vyriausybės, aptariant „Rail Baltica“ akcentuota, jog tai – ne tik transporto jungtis tarp trijų Baltijos valstybių, bet ir kariniam mobilumui ypatingai aktuali geležinkelio linija, kurios savalaikis įgyvendinimas prisidėtų prie regioninio saugumo sustiprinimo.

Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių vadovės naująjį Vilnių ir Rygą sujungiantį geležinkelių maršrutą išskyrė kaip sėkmingo šalių bendradarbiavimo pavyzdį, kurio nauda bus juntama abiejų šalių gyventojams.

Nuo trečiadienio keleivių vežimo geležinkeliais bendrovės „LTG Link“ traukiniai kasdien kursuos tiesioginiu maršrutu Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Joniškis–Jelgava–Ryga.

„LTG Link“ traukinys iš Vilniaus pasieks Rygą per maždaug 4 val. 15 minučių.

„Rail Baltica“ projektas suteiks galimybę keleiviams keliauti ir kroviniams pervežti, bus svarbus karinio mobilumo klausimu. Turime surasti galimybių, kaip greičiau šį projektą įgyvendinti. Aišku, dar turėsime gauti papildomą finansavimą“, – spaudos konferencijoje antradienį Vilniuje sakė E. Silina.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pabrėžė, kad „Rail Baltica“ projektas yra labai svarbus, o „progresas yra visų mūsų bendras interesas“.

Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) pirmadienį sakė, kad pabrangusios „Rail Baltica“ statybos Lietuvoje gali būti spartinamos nelaukiant, kol Europos Komisija (EK) patvirtins būtiną finansavimą.

Pasak jo, tiek Vyriausybė, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų imtis iniciatyvos ir kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ ar kitomis finansų institucijomis organizuoti finansavimą. Patarėjo teigimu, paruošus techninį projektą būtų galima iš karto pradėti statybas nelaukiant kaimyninių šalių ar EK sprendimų.

Prezidento patarėjo vertinimu, „Rail Baltica“ stringa tiek dėl organizacinių iššūkių, nesusikalbėjimo tarp projekto partnerių, tiek dėl technologinių ir komercinių iššūkių.

„Rail Baltica“ projekto koordinatorė EK-oje Catherine Trautmann (Katrin Trautman) pernai gruodį pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje projektas tapo svarbus ne tik regiono ekonomikai, bet ir gynybai, todėl EK nusprendė finansuoti iki 85 proc. pabrangusio projekto kaštų.

Šiemet birželį EK „Rail Balticai“ Baltijos šalyse skyrė dar 928 mln. eurų, iš kurių Lietuvai numatyta 394 mln. eurų.

2014–2021 metais „Rail Baltica“ skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų. Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais. 

Ministrų kabinetų vadovės taip pat kalbėsis apie dvišalius valstybių santykius, ilgalaikės paramos Ukrainai ir vieningo sankcijų Rusijai taikymo bei stiprinimo svarbą.

Tai bus pirmasis šalių vyriausybių vadovių susitikimas.

48-erių E. Silina, įgijusi teisininkės išsilavinimą, į parlamentą buvo išrinkta praėjusių metų spalį.

Rugsėjį buvo patvirtinta nauja Latvijos Vyriausybė, kurios premjere tapo E. Silina.

Buvęs premjeras Krišjanis Karinis iš pareigų pasitraukė dėl nesutarimų valdančiojoje koalicijoje.

48-erių E. Silina yra K. Karinio centristinės partijos „Naujoji vienybė“ narė.