Atsidūrė už borto

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, kuris yra Lietuvos savivaldybių asociacijos vienas viceprezidentų, tokį ministerijos žingsnį pavadino nesuprantamu.

„Prieš porą savaičių rašiau apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojus mūsų rajono jaunas šeimas palikti be valstybės paramos pirmajam būstui. Kaip jau tuomet sakiau, tai visiškai nesuprantamas žingsnis, kurį ministerija žengė nesitarusi ir nepateikusi jokių rimtų argumentų“, – stebėjosi B. Markauskas.

Pasak Klaipėdos rajono mero, į šią taupymo karuselę pateko ir kitos žiedinės savivaldybės – Alytaus, Panevėžio, Vilniaus, Kauno, Šiaulių rajonai.

„Todėl praėjusią savaitę, pasitarus su šių savivaldybių merais, gimė mūsų inicijuota rezoliucija, kurią išsiuntėme ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bet ir Vyriausybei, Seimui, Savivaldybių asociacijai. Rezoliucijoje mes, žiedinės savivaldybės, pabrėžėme, kad nesutinkame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymais išbraukti žiedines savivaldybes, ir pateikėme savo pastabas, kaip būtų galima tobulinti jau esamą tvarką, kad paskata būtų tikslinė, o ją galėtų gauti ir jaunos šeimos žiedinėse savivaldybėse“, – tikino B. Markauskas.

Šešių savivaldybių merai akcentavo, kad rajonų jaunų šeimų lūkesčiai yra paminami.

„Taip neturi ir negali būti“, – patikino B. Markauskas.

Taip neturi ir negali būti.

Remia turčius?

Žiedinių savivaldybių merai siūlo nustatyti nulinę turimo turto toleranciją, nes dabar teisės aktuose nėra aptarta situacija dėl turimų žemės sklypų, dirbtuvių, poilsio pastatų, sodo sklypų, viešbučių, jachtų ir pan.

„Jei jauna šeima turi tik vieną žemės sklypą, kuriame planuoja statyti sau pirmąjį gyvenamąjį namą ar prašo paskatos statybai, vieninteliam nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo užbaigimui, tada jie turėtų turėti galimybę gauti finansinę paskatą, bet jei jauna šeima turi kito nekilnojamojo turto, nors ir nusidėvėjimas daugiau nei 60 proc., neturėtų būti duodama paskata, nes jie gali parduoti turimą turtą ir padengti pirminį įnašą įsigyjant būstą“, – pažymima rezoliucijoje.

Bronius Markauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pateikė siūlymus

Savivaldybių strateginiuose planuose yra numatytas finansavimas ir vaikų darželių, mokyklų plėtrai, centralizuotai nuotekų ir geriamojo vandens komunikacijų plėtrai, kelių, apšvietimo įrengimui.

Taip pat numatytas jaunų šeimų atleidimas (ar sumažinimas) nuo infrastruktūros mokesčio, įsigyjant pirmąjį būstą regionuose, o tai kur kas svaresnis prisidėjimas jaunoms šeimoms kuriantis regionuose.

Todėl žiedinių savivaldybių merai siūlo laikytis lygiateisiškumo principo, prašymai turi būti nagrinėjami pagal dokumentų pateikimo datą ir laiką.

Taip pat nepritariama siūlymui, kad būtų nustatyta jaunų šeimų pareiga – visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste.

Suprantame, kad tai leistų užtikrinti didesnį savivaldybių biudžetų pajamų surinkimą ir prisidėti prie savivaldybių ekonominės padėties gerinimo, tačiau dažnai bent vienas jaunos šeimos narys, norėdamas laiku mokėti būsto paskolą ir palūkanas, dirba ne Lietuvoje.

Kur laisvė rinktis?

Rezoliucijoje siūloma nustatyti, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas subsidijos dydis būtų 100 proc. (ne 50 proc.) būsto kredito pirmajam būstui įsigyti pradinio įnašo.

Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms, kadangi finansavimo institucijos (bankai, kredito unijos) pradinį įnašą įsigyjant būstą dažniausiai nustato didesnį nei 15 proc. būsto kredito sumos.

Siūloma vadovautis pasirinkimo, efektyvumo ir veiksmingumo principais, skatinti jaunus žmones kurtis ten, kur jiems norisi gyventi, suteikti galimybę pradėti savarankišką gyvenimą lengvesne finansine našta.

Palangą rinktis kaip miestą, kuriame planuojama nuolat gyventi, dirbti bei auginti vaikus, jaunimas bei iš emigracijos grįžusios šeimos bus skatinami tikslinėmis išmokomis, kurios sieks iki 50 proc. asmens metinio gyventojo pajamų mokesčio dydžio, per vienerius kalendorinius metus sumokėto į Palangos miesto biudžetą. Maksimali išmoka asmeniui negalės būti didesnė nei 1 tūkst. eurų per metus.

Šia finansine parama galės pasinaudoti jaunimas, iki kol asmeniui sukaks 29 metai, trejus metus negyvenęs Palangoje (nebuvo šiame mieste deklaravę gyvenamosios vietos), taip pat – jaunimas, išvykęs iš Palangos studijuoti (įskaitant ir deklaravusius savo gyvenamąją vietą Palangoje, pavyzdžiui, pas tėvus) ir įgijęs aukštojo arba aukštesniojo mokslo (dieninių studijų) diplomus.

Šio sprendimo naudą netiesiogiai pajus ir visi palangiškiai, kadangi mieste augant jaunų, išsilavinusių bei darbingų gyventojų skaičiui, didės ir mokesčių mokėtojų ratas.

Tokio pat dydžio finansinė paskata trejus metus bus taikoma ir iš emigracijos grįžusioms šeimoms, auginančioms ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaiką ar vaikus, kurie lanko Palangos ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo įstaigas, jei emigracijoje nors vienas iš tėvų ir nors vienas vaikas gyveno ne trumpiau nei trejus metus.

Šiuos pakeitimus inicijavęs Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas neabejoja, jog minėtos paramos priemonės paskatins jaunus žmones gyventi ir dirbti Palangoje, tad kurorte atsiras daugiau jaunų žmonių, kurie čia kurs šeimas ar jau atvyks su šeimomis bei vaikais. Tai, anot M. Skritulsko, ateityje turėtų lemti ir naujų darbo vietų kūrimą – mieste atsiradus daugiau vaikų, bus ir didesnis pedagogų poreikis.

„Šio sprendimo naudą netiesiogiai pajus ir visi palangiškiai, kadangi mieste augant jaunų, išsilavinusių bei darbingų gyventojų skaičiui, didės ir mokesčių mokėtojų ratas. Tad miesto biudžetas gaus daugiau pajamų, o išmokų forma į Palangą atvykusiam gyventi jaunimui bei vaikus auginančioms šeimoms bus išmokama tik iki pusės jų jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio“, – kalbėjo M. Skritulskas.

Taip pat tikimasi, jog į Palangą iš užsienio sugrįžę gyventojai savo santaupas taip pat investuos kurorte – būtent Palangoje pirks nekilnojamąjį turtą, o galbūt sukurs ir savo verslą.

„Lietuvai, valstybei, kuri neturi gausių gamtos išteklių, didžiausias turtas, pažangos ir vystymosi prielaida, galimybė ir būtinybė yra žmogus. Žmogiškieji ištekliai – pagrindiniai mūsų šalies resursai. Itin gabūs ir talentingi vaikai – tai itin svarbi tų resursų dalis, kurios puoselėjimas dabartyje reiškia investiciją į visos šalies ateitį“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte. Premija moksleiviui, Vyriausybės posėdyje įvardijo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, siektų apie 1 000 eurų.

Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti galimybę finansinėmis ir kitomis priemonėmis skatinti šalies mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus ir kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis už jų nuopelnus praktinėje veikloje, mokinių pasiekimus ir reikšmingiausius darbus pedagogikos srityje.

Pristatydamas projektą, A. Monkevičius pažymėjo, kad pedagogams yra teikiamos Meilės Lukšienės vardo premijos, kitos vardinės premijos, tačiau tai, pasak jo, daugiau yra simbolinis dalykas.