„Nors jos vertos palaikymo, mes nefinansavome minėtų organizacijų“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė 45 metų Holivudo žvaigždė.

Savo savaitinėje laidoje J. Bolsonaro praeitą ketvirtadienį apkaltino L. DiCaprio „prisidėjus prie gaisrų Amazonijoje“, nes aktorius neva paaukojo 500 tūkst. JAV dolerių (450 tūkst. eurų) organizacijai, kuri, prezidento teigimu, sukeldavo gaisrų lengvai pažeidžiamuose Amazonijos miškuose, kad pritrauktų aukojamų lėšų.

J. Bolsonaro, nepateikdamas jokių įrodymų, pareiškė, kad L. DiCaprio dalį 500 tūkst. dolerių sumos skyrė „gaisrus sukeliantiems žmonėms“.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Brazilijos prezidentas penktadienį vėl išsakė tokių kaltinimų.

„Ekosistemų ateitis pavojuje“

Ilgametis aplinkosaugos aktyvistas L. DiCaprio kaltinimus atmetė ir pabrėžė, kad „šių nepakeičiamų ekosistemų ateitis yra pavojuje“.

Jis pridūrė, kad „didžiuojasi galįs remti jas saugančias grupes“.

Aktorius gyrė brazilus, siekiančius „išsaugoti savo gamtos ir kultūros paveldą“.

Alter do Šauno savanorių gaisrininkų brigada nuo 2018 metų padeda ugniagesiams kovoti su didžiuliais gaisrais šiaurinėje Paros valstijoje, įskaitant neseniai siautusį gaisrą Alter do Šauno regione, išdeginusį 1,6 tūkst. futbolo aikščių prilygstantį miškų plotą.

Tačiau vietos policija tvirtina, kad šios grupės nariai iš tikrųjų galimai sukėlė gaisrų, siekdami pritraukti tarptautinį finansavimą.

Keturi organizacijos nariai antradienį buvo areštuoti, bet po dviejų dienų paleisti.

Tyrėjų teigimu, savanoriai sukėlė kelis gaisrus, kad parduotų Pasaulio gamtos fondui (WWF) liepsnojančių miškų nuotraukų, kurias būtų galima panaudoti per kampaniją, skirtą rinkti pritraukti tarptautinių donorų aukojamų lėšų, įskaitant L. DiCaprio indėlį.

WWF skyrius Brazilijoje paneigė kaltinimus, teigdamas, kad vietos grupei pervedė tiktai 70 tūkst. realų (15 tūkst. eurų), kad ji galėtų įsigyti gaisrų gesinimo įrangos.

J. Bolsonaro – platesnio komercinio Amazonės eksploatavimo šalininkas – rugpjūtį kaltino nevyriausybines organizacijas dėl gaisrų, sunaikinusių didžiulius atogrąžų miškų plotus.

Dėl šių gaisrų tarptautinė bendruomenė smerkė J. Bolsonaro vadovavimą Amazonėje.

Alter do Šauno brigados atstovai savo ruožtu pavadino vėliausius J. Bolsonaro kaltinimus nepagrįstais.

Tarptautinės aktyvistų organizacijos, tokios kaip „Amnesty International“ ir „Greenpeace“, kaltina brazilų vyriausybę pernelyg sušvelninus aplinkosaugos standartus Amazonėje ir savo retorika skatinus neteisėtą miškų naikinimą.

„Klaidinga sakyti, kad Amazonija yra žmonijos paveldas, ir neteisinga... sakyti, kad mūsų Amazonijos miškai yra pasaulio plaučiai“, – sakė jis.

Tuomet J. Bolsonaro užsipuolė savo kritikus ir sakė, kad nors visos šalys turi problemų, sensacingi reportažai tarptautinėje žiniasklaidoje „sužadino mūsų patriotinius jausmus“.

„Naudodamos šias klaidingas nuomones ir jų griebdamosi tam tikros šalys, užuot padėjusios... elgėsi nepagarbiai ir su kolonijine dvasia, – pareiškė jis. – Jos net suabejojo tuo, ką laikome švenčiausia vertybe – mūsų suverenitetu.“

J. Bolsonaro taip pat teisino savo darbą dėl šalies indėnų ir sakė, kad daugelis jų jį palaiko.

„Kai kurie žmonės Brazilijoje ir už jos ribų, kuriuos remia nevyriausybinės organizacijos,.. reikalavo elgtis su mūsų indėnais ir laikyti juos taip, tarsi jie būtų tikri urviniai“, – kalbėjo prezidentas.

J. Bolsonaro atvykimas į Niujorką išprovokavo kelis protestus. Antradienį ryte per demonstraciją netoli JT būstinės buvo laikoma didžiulė lėlė ir plakatai su tokiais užrašais kaip „Bolsonaro, tavo neapykanta čia nelaukiama“ ir „Bolsonaro – grėsmė Žemei“.

Vakare planuojama daugiau protestų priešais jo viešbutį.

„Negalime susitaikyti su tuo, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) imasi nepagrįstų atakų Amazonijos klausimu ar dangsto savo ketinimus G-7 valstybių aljanso siūlymais „gelbėti“ Amazoniją, lyg būtumėme kolonija ar neutrali teritorija“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad G-7 šalys per Bjarice vykstantį viršūnių susitikimą nusprendė skirti Amazoniją siaubiančių miškų gesinimui apie 20 mln. JAV dolerių (18 mln. eurų).

„Ačiū (už pasiūlymą), bet galbūt tos lėšos yra labiau aktualios Europos miškams atželdinti“, – naujienų portalui G1 pareiškė J. Bolsonaro personalo vadovas Onyxas Lorenzoni (Oniksas Lorenzonis).

„E. Macronas negalėjo netgi užkirsti kelio gaisrui, kurį galima buvo iš anksto numatyti, bažnyčioje, paskelbtoje pasaulio paveldo objektu, – pridūrė jis, turėdamas omeny balandį Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nusiaubusį gaisrą. – Ko jis ketina išmokyti mūsų šalį?“

Prezidentūra vėliau patvirtino naujienų agentūrai AFP šių komentarų autentiškumą.

Praėjusios savaitės pabaigoje, prieš G-7 forumo pradžią, prancūzų lyderis pasiūlė aptarti per jį atsaką į šiuos gaisrus. J. Bolsonaro savo ruožtu apkaltino E. Macroną turint „kolonijinį mentalitetą“.

Amazonijoje miškų gaisrai yra įprastas reiškinys sausros laikotarpiais, besitęsiančiais nuo liepos iki spalio. Tačiau šiemet padėtis yra aštresnė nei anksčiau. Nuo šių metų pradžios Brazilijoje užfiksuota per 75 tūkst. gaisrų židinių – daugiau jų buvo tik 2013 metais. Pernai iki rugpjūčio buvo užregistruota apie 40 tūkst. užsidegimų.

Scanpix nuotr.

Miškai dega ne tik Brazilijoje, kurioje yra 60 proc. Amazonijos drėgnųjų atogrąžų miškų, bet ir kaimyninėse valstybėse – Venesueloje, Bolivijoje, Kolumbijoje, Peru, Gajanoje.

Remiantis pirmadienį paviešintais duomenimis, Brazilijai priklausančioje Amazonijos dalyje buvo užfiksuoti šimtai naujų gaisrų, nors kariniai orlaiviai lieja vandenį virš labiausiai paveiktų vietovių.

Dūmai apgaubė Porto Veljo miestą ir privertė beveik dviems valandoms uždaryti vietos oro uostą, siautėjant liepsnoms šiaurės vakarinėje Rondonijos valstijoje, kur gaisrininkai telkia daugiausia pastangų.

Brazilijos aplinkos ministras Ricardo Sallesas (Rikardu Sališas) žurnalistams anksčiau sakė, kad Brazilija palankiai vertina G-7 siūlomą finansavimą kovai su 950 tūkst. ha apėmusiais gaisrais, paskatinusiais dislokuoti armiją.

Tačiau po J. Bolsonaro ir jo ministrų susitikimo brazilų vyriausybė pakeitė toną.

„Brazilija yra demokratinė, laisva valstybė, niekada nesiėmusi kolonijinės ir imperialistinės praktikos, kuri galbūt yra prancūzo E. Macrono politika“, – sakė O. Lorenzoni.

Klimato kaitos skeptikas J. Bolsonaro dėl atsako į gaisrus Amazonijoje plačiai kritikuojamas tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Tūkstančiai brazilų pastarosiomis dienomis išeidavo į gatves pasmerkti gamtos naikinimo.

Gaisrai taip pat paskatino diplomatinę konfrontaciją tarp J. Bolsonaro ir E. Macrono – jiedu pastarąją savaitę ne kartą įsitraukė į aštrius ginčus.

Prancūzijos prezidentas taip pat pagrasino užblokuoti didelio masto naująją Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių prekybos sutartį, nebent Brazilijos lyderis imtųsi rimtų priemonių greitai nykstantiems miškams nuo kirtimo ir kasybos apsaugoti.

J. Bolsonaro savo ruožtu apkaltino E. Macroną „kolonijiniu mentalitetu“, o praėjus kelioms dienoms išreiškė palaikymą piktiems komentarams apie Prancūzijos prezidento žmoną – taigi, abiejų valstybių vadovų santykiai dar labiau pašlijo.

Apie tvyrančią įtampą liudija ir faktas, kad J. Bolsonaro liepą praleido susitikimą su šalyje viešėjusiu prancūzų diplomatijos vadovu Jeanu-Yves'u Le Drianu (Žanu Ivu Le Drianu), teigdamas, kad vietoje to nusprendė apsilankyti kirpykloje.