Pavasario pradžioje vykusiuose Kauno rajono savivaldybės apdovanojimuose nominaciją „Už sėkmingą verslo pažangą“ pelniusios kepyklos „Garliavos duona“ direktorius Andrius Raila patikina, kad praėję metai buvo permainingi ir kupini iššūkių, bet sėkmingi. Įmonės pajamos išaugo apie 10–15 proc. Šį rezultatą lėmė ne tik investicijos ir viso kolektyvo įdėtos pastangos, bet ir viena svarbi aplinkybė: prieš metus, kovo mėnesį, dar prieš įsisiūbuojant COVID-19 pandemijai, garliaviškiai išplėtė bendradarbiavimą su lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“ ir pradėjo tiekti sausainius.

„Tai buvo išties neįprastas laikas. Aplinkui jau tvyrojo nežinia, kas bus toliau, o mes kaip tik kovo mėnesį sukirtome rankomis su „Maxima“ dėl sausainių tiekimo ir mums viskas pasikeitė kardinaliai. Pradėjome nuo 4 rūšių sausainių, šiandien tiekiame jau 12 rūšių, atitinkamai augo ir tiekiamos produkcijos kiekis – per pusmetį jis padidėjo apie tris kartus. Bendradarbiavimas su „Maxima“ ne tik išgelbėjo verslą, bet ir padėjo mums sustiprėti“, – sako kepyklos „Garliavos duona“ vadovas A. Raila.

Bendradarbiavimas su „Maxima“ ne tik išgelbėjo verslą, bet ir padėjo mums sustiprėti.

Stiprūs partneriai padeda augti ir tobulėti

Į trečią veiklos dešimtmetį įžengusi „Garliavos duona“ šiandien gali pasiūlyti daugiau nei 70 duonos ir konditerijos gaminių, o per metus iškepa apie 3,5 milijono įvairių konditerijos gaminių: nuo duonos, pyragų iki sausainių. Kepykla garsėja tuo, kad naudoja natūralius produktus ir tradicinę gamybos technologiją.

Ilgą laiką garliaviškių produkcijos buvo galima rasti tik turguose, autoparduotuvėse ir kitose nišinėse prekybos vietose. Požiūrį į didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus įmonė pakeitė prieš trejus metus. Tam įtakos turėjo ir tai, kad kepykla 2013-aisiais persikėlė į naujas, erdvesnes patalpas, taigi išaugo ir jos pajėgumai.

„Visada turėjome ambiciją tapti žinomesni, labiau matomi. Juk dirbdamas su didžiaisiais prekybos tinklais ir pats augi. Todėl kreipėmės į „Maximą“ ir pasiūlėme dvi savo duonos rūšis, netrukus jų skaičius išaugo iki šešių. Mūsų išskirtinumas buvo ir yra tai, kad kepame tikrą lietuvišką duoną, kuriai tešlą natūraliai rauginame, naudodami tik aukštos rūšies, sveikus komponentus“, – kalba „Garliavos duonos“ vadovas A. Raila.

Tiekti ne tik duoną, bet ir sausainius kepyklai pernai pasiūlė paties prekybos tinklo „Maxima“ vadybininkai, įvertinę tiekiamos produkcijos kokybę. Šiandien garliaviškiai didžiausiam Lietuvos prekybos tinklui tiekia net 12 rūšių sausainius, kurių galima įsigyti prekybos tinklo parduotuvėse visoje šalyje.

Sausainiai – nauja varančioji jėga

A. Raila teigia, kad tiek kepama duona, tiek sausainiai yra rankų darbo, taigi išaugus jų užsakymams Jonučių kaime veikianti kepykla galėjo sukurti daugiau darbo vietų, taip pat perkvalifikavo dalį darbuotojų.

„Dėl pandemijos užsidarius viešbučiams, restoranams, sanatorijoms ir kitoms įstaigoms, kurioms iki tol reguliariai tiekėme produkciją, duonos paklausa smuko. Vasarą buvo šioks toks atsigavimas, bet tik trumpalaikis. Taigi sausainiai tapo mūsų nauja varančiąja jėga, leidusia ne tik neatleidinėti darbuotojų, bet ir priimti naujų“, – teigia A. Raila.

Šiuo metu „Garliavos duona“ turi 88 darbuotojus. Skaičiuojama, kad vien išaugę sausainių užsakymai leido sukurti apie 15 proc. darbo vietų.

Žvalgosi ir į užsienį

Iki šiol „Garliavos duona“ naujų galimybių daugiausiai dairėsi Lietuvoje, tačiau pamažu dairomasi ir į eksporto rinkas. Žengiant į jas, įmonė išnaudos visą patirtį ir pamokas, išmoktas bendradarbiaujant su didžiaisiais Lietuvoje veikiančiais prekybos tinklais.

„Puikiai žinome, kad su pigia produkcija užsienyje nepakonkuruosi. Taip pat svarbu ne tik kokybė, bet ir išskirtinumas – ką naujo, kitokio gali pasiūlyti, nustebinti. Savosios nišos dar ieškome“, – užsimena A. Raila.

Veikti kaimyninių šalių rinkose leistų šaldyti produktai, kadangi jų galiojimo terminas ilgesnis. Atsižvelgiant į augančią jų paklausą, „Garliavos duona“ ketina plėsti ir šį segmentą.

Moteris teigė, kad skanią „Bočių“ duoną, kurią kepa bendrovė „Garliavos duona“, visada pirkdavo netoli „Dainavos turgavietės“ esančiame kioske už 0,80 euro. „Dar praėjusį savaitgalį tiek mokėjau. O šiandien pamačiau, kad duona kainuoja 0,90 euro. Ji pabrango net 11 proc.“, - sakė moteris.

Nukulniavau iki minėto kiosko, kuriame prekiaujama ne tik duona, bet ir batonais, bandelėmis, konditerijos gaminiais. Kiosko pardavėja paaiškino, kad pabrango ne tik „Bočių“ duona.

„Pabrango visi duonos gaminiai. Produkcijos pardavimo kainą mums padidino UAB „Garliavos duona“. Labai nenorėjome, kad duona, batonai pabrangtų prieš šventes“, - teigė pardavėja.

Labai nenorėjome, kad duona, batonai pabrangtų prieš šventes.

Tai, kad minėta kepykla pabrangino produkciją, patvirtino ir duonos gaminiais prekiaujančio kiosko „Vitebsko“ turgelyje pardavėja. „Pažiūrėkite, pas mus ant kiosko kabo raštelis, kad nuo gruodžio 19 dienos keičiasi produkcijos kainos. Nežinau, kiek procentų padidėjo tam tikrų gaminių kainos. Prekeiviai su kepykla tariasi individualiai“, - aiškino moteris.

"Pagal senas tradicijas kepti duoną sudėtingiau. Tačiau į krosnis šauname tik natūralaus raugo kepinius. Triūsą atperka pirkėjų padėkos", – džiaugėsi "Garliavos duonos" savininkas Petras Niuniava.

Kepa be chemikalų

Jonučiuose 1992 m. įsikūrusi įmonė veiklą pradėjo nuo šakočių. Jų receptą iš Raseinių rajono, Viduklės, parvežė P.Niuniavos tėtis. Vėliau garliaviečiai ėmė kepti natūralaus raugo duoną.
Dvi paras rauginama duona yra be jokių chemikalų. Naudojamos tik aukščiausios kokybės natūralios žaliavos. Duona nesukelia skrandžio rūgštingumo.

Garliaviečių batonai, konditerijos gaminiai ir įvairių rūšių duona parduodama Vidurio ir Pietų Lietuvoje, keliauja į Airiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją.

Daugiausia kepinių išperka alytiškiai ir kauniečiai. P.Niuniava pasakojo, kad artimiausiu metu ketina ieškoti kelių ir į Klaipėdos rinką.

Natūralaus raugo duona nėra brangi – 2,4 kg kepalas kainuoja apie septynis litus. "Reklamos mums beveik nereikia. Pirkėjai patys atranda prekę ir rekomenduoja kitiems", – pasigyrė įmonės savininkas.

Dirba kelios kartos

Bendrovėje darbuojasi kelios Niuniavų kartos: Petro žmona Gema tvarko buhalteriją, žentas Andrius Raila – direktorius, dukra Jurgita Gaidė tikrina produkcijos kokybę, o vaikaičiai reklamuoja produkciją.

"Pradžia buvo nelengva, ir dabar dirbame kiaurą parą, savaitgaliai beveik neegzistuoja, atostogaujame pamainomis", – pasakojo P.Niuniava.

Šiuo metu "Garliavos duona" rinkai tiekia daugiau kaip 70 pavadinimų duonos ir konditerijos gaminių. Įmonėje dirba 75 darbuotojai.

Už produkcijos kokybę atsakinga J.Gaidė tikino, kad kepti duoną yra malonumas. "Kepinių receptus sužinojome iš prosenelio, ilgainiui perpratome kepimo paslaptis, įgudome. Dabar jaučiame, kiek sveria sauja kmynų, kviečių ar druskos", – teigė moteris.

Įteikė garbės ženklą

Pernai bendrovė persikėlė į naują šiuolaikinį pastatą vakariniame Garliavos pakraštyje, šalia automagistralės "Via Baltica". Įmonės plotas siekia 2,5 tūkst. kv. m. Čia telpa puikiai įrengta kepykla, sandėliai, administracinės patalpos, parduotuvė.

Per mėnesį įmonė parduoda apie 180 tonų duonos, 10 tonų sausainių ir 8–10 tonų  pyrago kepinių.

Neseniai "Garliavos duonoje" apsilankė teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuris dėkojo P.Niuniavai už nuoseklią verslo plėtrą ir įteikė jam Kauno rajono garbės ženklą.

Meras taip pat kalbėjo apie galimybę daug Kauno rajono gyventojų įdarbinusiai įmonei suteikti mokesčių lengvatų.

Pagal senas tradicijas duoną kepantys bendrovės „Garliavos duona“ kepėjai džiaugiasi prieš pusantrų metų persikėlę į naujas patalpas ir dabar galintys džiaugtis ne tik padidėjusia gamybos apimtimi, bet ir pristatantys savo gaminius į daugiau Lietuvos vietovių nei anksčiau.

Pradėjo kepdami šakočius

Verslininkas Petras Niuneva verslą pradėjo nuo šakočių kepimo 1992 m. Po aštuonerių metų sugalvota verslą praplėsti, tada imta kepti duoną ir pyragus.

„Garliavos duonos“ gaminius pirkėjai labai greitai įsimena, nes kepėjai savo kepiniams naudoja tik natūralius raugus, o jų gaminių receptūra – patikrinta laiko. Vieną jų įmonės technologai rado dar tarpukariu išleistoje knygoje „Ūkininko patarėjas“.

Labai greitai „Garliavos duonos“ kepiniai, ypač duona, tapo mėgstama pirkėjų. Paragavę šių kepinių, žmonės jų ieško ir tampa ištikimais įmonės klientais.

„Neseniai paskambino pagyvenusi moteris ir papasakojo, kad tik valgant mūsų keptą duoną jai nedidėja skrandžio rūgštingumas. Tai buvo bene geriausias įvertinimas. Aš ir pats nevalgau jokios kitos duonos, ant mano stalo – tik mūsų kepyklos gaminiai“, –  didžiuodamasis paties įkurtu verslu pasakojo P.Niuneva.

Patikėjo verslo sėkme

Ilgą laiką verslininkas nuomojosi apie 600 kv. m ploto patalpas.

Poreikis plėsti gamybą ir sukurti patogias darbo vietas kepyklos darbuotojams subrandino mintį apie nuosavą kepyklos pastatą.

Būtent šiai statybai verslininkui reikėjo banko paskolos.

Pradėjęs bendrauti su banko darbuotojais dėl paskolos verslininkas sužinojo, kad įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) gali suteikti garantiją ir iš dalies kompensuoti palūkanas.

Prisimindamas bendravimą su šios įmonės darbuotojais, kepyklos savininkas džiaugėsi, kad neteko ilgai gaišti įtikinėjant, kad jo įmonė verta pasitikėjimo.

Pagal sutartį INVEGA trejus metus kompensuos pusę priskaičiuojamų paskolos palūkanų.

Suteikdami kreditus bankai paprastai reikalauja užstatyti kitą turtą. INVEGA suteikta garantija leido gauti paskolą užstačius statomą kepyklos pastatą. Tai įmonei tapo nemenka paspirtimi.

Pagerino darbo sąlygas

Už pasiskolintus pinigus buvo pastatytas naujas modernus pastatas. Jo plotas – 2 500 kv. m. Darbas čia užvirė 2012 m., prieš Kalėdas.

„Turime geresnes administracijos patalpas, naują parduotuvę, erdvias gamybines patalpas, moderniai įrengtus sandėlius. Dabar drąsiai galime pasakyti: pagerėjo darbo sąlygos. Nauja kepykla – labai erdvi, moderni. Įsikūrėme patogioje vietoje, todėl darbuotojams patogu atvažiuoti tiek viešuoju, tiek savo transportu“, – pasakojo P.Niuneva.

Naujose patalpose telpa daugiau gamybos įrenginių, tad „Garliavos duonos“ kepykla jau beveik pusantrų metų gamina kur kas daugiau produkcijos nei anksčiau. Naujasis pastatas leido išplėsti gamybą, o padidėjusios pajamos – mokėti paskolą ir gyventi be nuostolių.

Plečia prekybos plotus

Lanksti prekybos duonos gaminiais sistema leidžia įmonei parduoti šviežią duoną gamintojo kainomis. Tai vienas labiausiai pirkėjus pritraukiančių argumentų.

„Anksčiau produkciją išvežiodavo penkios mašinos, dabar turime aštuonias autoparduotuves, vairuotojai-ekspeditoriai-pardavėjai kasdien pasiima šviežią, dar šiltą produkciją ir važiuoja į miestelius, kur žmonės iš tolo jas atpažįsta ir laukia mūsų gaminių. Mūsų gaminius gerai vertina Jiezno, Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Jonavos, Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos gyventojai“, – pasakojo kepyklos savininkas.

Kaune šios kepyklos gaminiai parduodami turgavietėse ir keliuose didžiuosiuose prekybos centruose.

Neseniai „Garliavos duonos“ produkcijos atsirado ir ant Utenos bei Druskininkų krašto žmonių stalų.

Jau turima planų skaniąją duoną vežti į Klaipėdos pusę.

Be anksčiau minėtų priemonių, įmonė taip pat pasinaudojo ir dar viena bendrovės INVEGA administruojama priemone „Parama pirmajam darbui“, pagal kurią sudarytos palankesnės sąlygos įdarbinti jaunus, darbo patirties neturinčius jaunuolius. Išplėtę gamybos apimtis, kepėjai priėmė daugiau darbuotojų ir dabar įmonėje dirba 78 kvalifikuoti, savo darbą gerai išmanantys profesionalai. Priimta dirbti daugiau raikytojų, fasuotojų, pagalbinių darbininkų, vairuotojų, buhalterijos darbuotojų. Beveik visi jie  jaunesni nei 30 metų, dauguma sukūrę šeimas.

Nauda – visai Lietuvai

Socialinės atsakomybės tyrimų centro direktorė profesorė habilituota daktarė Žaneta Simanavičienė teigė, kad Lietuva yra mažų įmonių kraštas, tad visos jos valstybei yra didelė vertybė.

„Lietuvos rinkoje smulkios įmonės vyrauja, todėl tokia bendrovės INVEGA parama yra labai teigiamas dalykas. Labai didelis privalumas, kad verslo planas, kurį verslininkas turi parengti paramai gauti, nėra sudėtingas. Tokią paramą galima vertinti kaip pagalbą visai bendruomenei, nes sukuriamos naujos darbo vietos, suteikiama galimybė dirbti ir normaliai gyventi mūsų valstybės piliečiams. Taip laimi visa tos vietos bendruomenė“, – komentavo paramos įmonėms teikiamą naudą profesorė.

Ž.Simanavičienė džiaugėsi ir tuo, kad parama buvo suteikta tradicinę lietuvišką duoną kepančiai įmonei. Mokslininkė žino daugybę pavyzdžių, kai užsienyje mūsų valstybę reprezentuoja ne saldainiai, o tradicinė juoda duona. Būtent ji yra savotiškas valstybės simbolis.

Užsieniečiams labai patinka mūsų duona kaip švarus, grynas ir labai savitas produktas, o šiuo atveju dar ir kepama pagal senuosius receptus.

„Jeigu panagrinėtume šį konkretų atvejį, galėtume rasti ir šalies reprezentavimo aspektų. Gavę paskolą verslininkai išplėtė gamybą ir įgijo galimybių padidinti savo produkcijos pardavimo geografiją. Nauda iš tokių sandorių yra visiems. Bankui naudinga, kad pinigai cirkuliuoja. Mat pastaruoju metu pastebima, kad Lietuvoje veikiantys bankai yra nusisukę nuo smulkiųjų verslininkų. Apie tokio reiškinio priežastis galima tik spėlioti: galbūt jie bijo galimų nuostolių. Todėl įmonė INVEGA tampa savotišku tarpininku tarp bankų ir verslininkų ir juos priartina vienus prie kitų“, – komentavo profesorė Ž.Simanavičienė.

Parama pirmajam darbui

Priemonė „Parama pirmajam darbui“ skirta jaunimo užimtumui skatinti.

Darbdaviams, kurie įdarbino darbo patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama 23,3 proc. pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus (nuo 16 iki 29 metų) darbo užmokesčio.

Darbo užmokestis kompensuojamas ne ilgiau nei 12 mėnesių.

Dėl priemonės gali kreiptis privatūs ir viešieji juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas), užsienio įmonių filialai ir atstovybės Lietuvoje, fiziniai asmenys, įdarbinę jauną darbuotoją.

Apie 2 000 įmonių jau išmokėta 12,66 mln. litų už daugiau nei 10,7 tūkst. pirmą kartą įdarbintų jaunuolių.

Dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio kompensacijos iki 2015 09 30 galima kreiptis į bendrovę INVEGA.

Priemonė finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

Daugiau informacijos – www.invega.lt