Duodamas interviu JAV televizijai CNN, prezidentas apgailestavo dėl civilių gyventojų žūčių palestiniečių anklave, žydų valstybei panaudojus Jungtinių Valstijų bombas.

Jo perspėjimas nuskambėjo po to, kai JAV praėjusią savaitę sustabdė bombų siuntą Izraeliui, teigdama, kad Vašingtonas nerimauja dėl kalbų apie antžeminį puolimą Rafache.

„Jei jie įžengs į Rafachą, aš nepristatysiu ginklų, kurie buvo naudojami [...] susidoroti su miestais, – nurodė J. Bidenas. – Mes neteiksime ginklų ir artilerijos sviedinių, kurie buvo naudojami“.

Izraelis trečiadienį surengė smūgių Rafache, tuo metu, kai Kaire susitikę derybininkai ir tarpininkai bandė susitarti dėl įkaitų išlaisvinimo ir paliaubų septynis mėnesius trunkančiame kare.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 35 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo 34 tūkst. 844 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Įkvėpti protestų JAV universitetų miesteliuose, įvairių Europos aukštųjų mokyklų studentai užėmė auditorijas ir kitas patalpas, reikalaudami nutraukti ryšius su žydų valstybės universitetais.

Keli šimtai protestuotojų šią savaitę rengė demonstracijas Amsterdamo universiteto teritorijoje, kur policija išvaikė ir sulaikė propalestinietiškus protestuotojus.

Tačiau antradienį vakare protestai vėl atsinaujino – šį kartą demonstrantai blokavo kelius, o juos prižiūrėjo gausios policijos pajėgos.

Policijos duomenimis, po pirmadienio vakarą prasidėjusių protestų iš viso buvo sulaikyti 169 žmonės.

Visi jie buvo paleisti, išskyrus du vis dar sulaikytus asmenis, įtariamus viešosios tvarkos pažeidimais.

Pirmadienio vakarą, prieš atvykstant policijai, tarp palestiniečius ir izraeliečius remiančių protestuotojų kilo susirėmimai, peraugę į smurtą.

Pasak Nyderlandų naujienų agentūros ANP, antradienį prie Utrechto universiteto bibliotekos taip pat protestavo apie 50 žmonių, o prie Delfto technikos universiteto – kelios dešimtys.

Protestai Vokietijoje

Rytų Vokietijos Leipcigo universitetas pranešė, kad antradienį apie 50–60 žmonių užėmė vieną auditoriją ir mojavo plakatais su užrašu „Universiteto okupacija nukreipta prieš genocidą“.

Universiteto teigimu, protestuotojai iš vidaus užbarikadavo auditorijų duris, o kieme pasistatė palapines.

Po vidurdienio universitetas iškvietė policiją ir pateikė baudžiamąjį skundą.

Policijos duomenimis, netoli Leipcigo universiteto taip pat vyko proizraelietiška kontrdemonstracija, kurioje dalyvavo apie 40 žmonių.

13 auditoriją užbarikadavusių žmonių buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl įsibrovimo į teritoriją. Tačiau nė vienas iš jų iki šiol nebuvo sulaikytas.

Kiek anksčiau šią savaitę policija išvaikė demonstrantus iš Berlyno laisvojo universiteto, kai kieme apie 80 protestuojančių žmonių įsikūrė stovyklą.

Šie protestuotojai dėvėjo juodai baltas languotas skareles, taip reikšdami solidarumą su palestiniečiais, ir sėdėjo prie palapinių, mojuodami plakatais.

Vėliau jie bandė patekti į universiteto auditorijas ir jas užimti, tačiau iškvietus policiją buvo išsklaidyti.

Berlyno laisvasis universitetas vėliau pranešė, kad per protestus buvo apgadintas turtas, o kai kuriuose fakultetuose vienai dienai buvo atšauktos paskaitos.

Berlyno policija pranešė, kad sulaikė kelis asmenis dėl neapykantos kurstymo ir įsibrovimo į teritoriją.

Prancūzijos, Šveicarijos ir Austrijos studentų reikalavimai

Paryžiaus policija kelis kartus buvo priversta įsikišti į prestižinio „Sciences Po“ universiteto studentų protestus, o vieną kartą – išsklaidyti apie 20 studentų, užsibarikadavusių pagrindinėje aukštosios mokyklos salėje.

Paryžiaus prokurorų teigimu, du žmones sulaikė saugumo pajėgos, siekdamos sudaryti sąlygas laikyti egzaminus. Vėliau „Sciences Po“ pranešė, kad egzaminai praėjo be incidentų.

Be to, universiteto duomenimis, apie 13 „Sciences Po“ studentų paskelbė bado streiką, reikalaudami nutraukti partnerystes su Izraelio institucijomis.

Vėlai antradienį Sorbonos universitete policija išvaikė apie 100 amfiteatrą užėmusių studentų ir sulaikė 88, pranešė policijos šaltiniai.

Tuo metu Šveicarijoje protestai vyko Lozanos, Ženevos ir Ciuricho universitetuose.

Lozanos universiteto išplatintame pareiškime teigiama, kad nėra jokios priežasties nutraukti santykius su Izraelio universitetais, kaip kad reikalauja protestuotojai.

Nuo praėjusios savaitės dešimtys protestuotojų Austrijoje stovyklauja Vienos universiteto miestelyje, pasistatę palapines ir išskleidę transparantus.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po precedento neturinčio „Hamas“ kovotojų išpuolio prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, oficialiais Izraelio duomenimis, žuvo daugiau kaip 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių.

Pasak „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 34 tūkst. 789 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

„Derybos dėl paliaubų Kaire šiandien tęsiasi dalyvaujant visoms pusėms“, – nurodė Egipto „AlQahera News“, artimas žvalgybos tarnyboms. Leidinys citavo neįvardytą aukšto rango pareigūną.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 35 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo 34 tūkst. 789 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Pasak Baltųjų rūmų, žydų valstybė taip pat pranešė, kad jos karinė operacija Gazos Ruožo pietiniame mieste Rafache buvo ribota.

„Atidžiai įvertinus abiejų pusių pozicijas galima teigti, kad jos turėtų būti pajėgios užpildyti likusias spragas, ir mes padarysime viską, ką galime, kad paremtume šį procesą“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Pasak J. Kirbio, Izraelio, „Hamas“ tarpininko Kataro ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Williamo Burnso (Viljamo Bernso) ketinimas dalyvauti derybose Kaire, rodo, kad derybos yra pažengusios į priekį.

„Visi sėda prie derybų stalo, – žurnalistams sakė atstovas spaudai. – Tai nėra nereikšminga.“

Izraelio kolegos mums sakė, kad ši praėjusią naktį įvykdyta operacija buvo ribota ir skirta nutraukti „Hamas“ galimybę kontrabanda gabenti ginklus į Gazos Ruožą.

Paklaustas, kuo šis vertinimas pagrįstas, J. Kirby atsakė, kad „buvo pasiūlyta pakeitimų“ ir „jis grindžiamas mūsų supratimu apie tai, koks yra dabartinis tekstas“.

Jis pridūrė, kad Baltieji rūmai tikisi labai greitai sulaukti naujienų, tačiau prognozuoti, kada derybos gali duoti rezultatų, būtų neišmintinga.

Tuo metu Izraelis kalbėjosi su Vašingtonu apie savo karinę operaciją Gazos Ruožo pietiniame mieste Rafache, po to, kai pasiuntė tankus per sieną ir perėmė pagrindinės sienos perėjos su Egiptu kontrolę.

Kariuomenė įsiveržė į rytinę miesto dalį, kurioje gyvena perkeltieji civiliai, netrukus po to, kai „Hamas“ pareiškė, kad sutinka su pasiūlymu nutraukti ugnį, tačiau Izraelis tokį paskutinės minutės pareiškimą atmetė.

„Izraelio kolegos mums sakė, kad ši praėjusią naktį įvykdyta operacija buvo ribota ir skirta nutraukti „Hamas“ galimybę kontrabanda gabenti ginklus į Gazos Ruožą“, – teigė J. Kirby.

Jis pridūrė, kad Izraelio operacija buvo „ribotos apimties, masto ir trukmės“.

„Tai gali būti paskutinė galimybė susigrąžinti gyvus Izraelio įkaitus“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

Pareigūnas sakė, kad „Hamas“ derybininkai anksčiau antradienį atšaukė planus vykti iš Dohos į Kairą dėl derybų po to, kai Izraelis įsiveržė per Rafacho sienos perėją Gazos Ruožo pietuose, tačiau jie netrukus išvyks į Egiptą.

Pareigūnas įspėjo, kad Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) „sprendimas įsiveržti į Rafachą“ rodo, kad „jis ir jo kariuomenė priėmė sprendimą leisti kaliniams [įkaitams] mirti“.

„Tai bus paskutinė galimybė B. Netanyahu ir sionistų kalinių šeimoms susigrąžinti savo vaikus“, – perspėjo jis.

Priešingu atveju įkaitų „likimas bus toks pat, kaip ir piloto Rono Arado“, – sakė jis, kalbėdamas apie 1986 metais virš Libano nukautą oro pajėgų šturmaną. Manoma, kad R. Aradą ten laikė šiitų grupuotės ir dabar jis laikomas žuvusiu.

Pasak Izraelio pareigūnų, derybos turėtų įvykti vėliau antradienį.

Naujas derybų raundas pradėtas po to, kai „Hamas“ vėlai pirmadienį paskelbė, kad priėmė Egipto ir Kataro tarpininkų pasiūlytą ugnies nutraukimo planą, ir pareiškė, kad dabar viskas priklauso nuo Izraelio.

Tai gali būti paskutinė galimybė susigrąžinti gyvus Izraelio įkaitus.

Nepaisant kelis mėnesius trunkančių derybų dėl ugnies nutraukimo, tarpininkams nepavyksta susitarti su „Hamas“ dėl naujausio pasiūlymo nutraukti ugnį palestiniečių anklave.

Lapkričio pabaigoje per savaitę trukusias paliaubas buvo paleisti 105 įkaitai, įskaitant 80 izraeliečių ir kitų valstybių piliečių, mainais į 240 Izraelio kalinamų palestiniečių paleidimą.

Ankstesnės derybos įstrigo iš dalies dėl „Hamas“ reikalavimo sudaryti ilgalaikes paliaubas ir B.  Netanyahu pažadų sutriuškinti likusius šio judėjimo kovotojus Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafache.

Įkaitų šeimos buvo vienos iš tų, kurios per daugybę protestų reikalavo, kad Izraelis sudarytų susitarimą su „Hamas“ ir sugrąžintų artimuosius namo.

Antradienį Įkaitų ir dingusiųjų šeimų forumas pranešė, kad išsiuntė pranešimus kitų vyriausybių, kurių piliečiai yra įkaitai, ambasadoriams, ragindamas Izraelį sudaryti susitarimą su „Hamas“ dėl jų išlaisvinimo.

„Dabar pats metas daryti įtaką Izraelio vyriausybei ir visoms kitoms susijusioms šalims, kad būtų užtikrintas susitarimas, kuris pagaliau sugrąžins visus mūsų artimuosius namo“, – sakoma pranešime.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 35 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo 34 tūkst. 789 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

N. Weiss „Channel 12“ kanalui pasakojo, kad nelaisvėje leido antrą savaitę, kai vienas iš jos pagrobėjų prisipažino ją mylintis.

„Jis man pasakė: „Visi bus paleisti, bet tu liksi čia su manimi ir gimdysi man vaikus“, – apie pagrobėjo pasiūlymą pasakojo mergina.

Po kelių dienų pagrobėjas pasakė N. Weiss, kad atves jos motiną, kad ši galėtų pritarti jų santuokai. Tačiau 53 metų Shiri Weiss nepasidavė – šaukė ant teroristo, kol šis suprato, kad ji atmeta pasiūlymą.

„Jų nuotaikos taip greitai pasikeisdavo. Vieną minutę jie žaidė su mumis ir juokėsi, o kitą – demonstruodavo ginklą“, – sakė mergina.

N. Weiss nelaisvėje Gazos Ruože išbuvo 50 dienų.

Kai mane išsivežė, pamačiau kūnus žmonių, kuriuos pažinojau iš kibuco.

„50 dienų, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę galvojau, kad jie pavargs nuo manęs ir tiesiog nušaus“, – atviravo N. Weiss.

N. Weiss buvo pagrobta spalio 7 d. per „Hamas“ išpuolį Izraelyje.

56-erių merginos tėvas Ilanas Weissas išėjo iš namų ankstų rytą, kad prisijungtų prie pagalbos būrio. Dabar manoma, kad vyras buvo nužudytas, o „Hamas“ tariamai laiko jo palaikus Gazos Ruože.

N. Weiss bandė slėptis, tačiau buvo pastebėta.

„Jie surišo man rankas už nugaros. Kai mane išsivežė, pamačiau kūnus žmonių, kuriuos pažinojau iš kibuco“, – „Channel 12“ pasakojo ji.

Lapkričio 25 d. N. Weiss ir jos motina buvo paleistos su pirmąja įkaitų grupe.

Mergina sakė, kad vis dar negali gedėti savo tėvo, kol nebus paleisti likę įkaitai.

Tarpininkai iš Kataro, Egipto ir Jungtinių Valstijų susėdo su „Hamas“ delegacija, kad išgirstų kovotojų grupuotės atsaką į pasiūlymą 40 dienų sustabdyti kovas ir paleisti įkaitus mainais į kalinius palestiniečiais, teigima informacijoje, kuria pasidalijo Didžioji Britanija.

Izraelis dar nenusiuntė delegacijos į Kairą, o vienas aukščiausių šalies pareigūnų sakė naujienų agentūrai AFP, kad tai padarys tik tuo atveju, jei dėl siūlomame plane bus „teigiamo poslinkio“.

„Prognozuojamos sunkios ir ilgos derybos dėl tikro susitarimo“, – perspėjo Izraelio pareigūnas.

Ankstesnės derybos iš dalies įstrigo dėl „Hamas“ reikalavimo sudaryti ilgalaikes paliaubas ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pakartotinių pažadų sutriuškinti likusius grupuotės kovotojus, įsikūrusius Rafos mieste, kurį užtvindė namų netekę civiliai.

Rafos puolimo tikimybė kelia vis didesnį tarptautinį susirūpinimą.

„Šiuo metu siekiame suderinti galimo susitarimo dėl įkaitų paleidimo metmenis“, – naujienų agentūrai AFP sakė nežinomu panorėjęs likti pareigūnas.

„Manome, kad mūsų dar laukia sunkios ir ilgos derybos iki bus pasiektas faktinis susitarimas. Jei į Kairą išsiųstume delegaciją su „Mossad“ vadovu priešakyje, reikštų, kad teigiamų poslinkių yra“, – kalbėjo jis.

Šie komentarai pasirodė po to, kai vienas aukštesniojo rango „Hamas“ atstovas pranešė, kad šeštadienį į Kairą atvyko grupuotės derybininkai, dalyvausiantys naujame derybų dėl siūlomo ugnies nutraukimo Gazos Ruože, kur beveik septynis mėnesius vyksta karas, raunde.

Tarpininkai iš Kataro, Egipto ir Jungtinių Valstijų laukė „Hamas“ atsakymo į pasiūlymą, pagal kurio sąlygas, Didžiosios Britanijos paskelbtais duomenimis, 40 dienų būtų nutraukti kariniai veiksmai ir mainais į Izraelio kalėjimuose esančius palestiniečius būtų paleisti įkaitai.

Šiuo metu siekiame suderinti galimo susitarimo dėl įkaitų paleidimo metmenis.

Pavykus susitarti, tai būtų pirmas toks susitarimas po lapkritį savaitę trukusių paliaubų, per kurias smogikai paleido 105 įkaitus, tarp jų – 80 izraeliečių, o mainais į juos Izraelis paleido 240 kalinių palestiniečių.

Mėnesius trukusios derybos įstrigo, mat „Hamas“ reikalavo ilgam nutraukti ugnį ir iš Gazos išvesti visus Izraelio karius, o Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu savo ruožtu vis žadėjo pradėjo pulti Gazos pietuose esantį Rafos miestą.

Plataus masto invazija Rafoje, kur glaudžiasi maždaug 1,2 mln. civilių, visame pasaulyje kelia vis didesnį nerimą.

Karas prasidėjo po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ Izraelyje surengė išpuolį, per kurį, oficialiais Izraelio duomenimis grindžiami naujienų agentūros AFP skaičiavimu, žuvo 1 tūkst. 170 žmonių, pagrinde civilių.

Smogikai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų ir Izraelio skaičiavimu, Gazoje jų vis dar yra 128. Kariuomenės teigimu, 35 iš jų yra mirę arba žuvę.

„Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nuo to laiko per atsakomąją Izraelio operaciją prieš „Hamas“ Gazoje žuvo mažiausiai 34 tūkst. 654 žmonės, dauguma jų – moterys ir vaikai.

„Hamas“ teigimu, grupuotė siųs delegaciją į Egipto sostinę tęsti derybų dėl ugnies nutraukimo.

Per pokalbį telefonu su Egipto žvalgybos vadovu Abbasu Kameliu (Abasu Kameliu) grupuotės vadovas pareiškė, kad „vertina Egipto vaidmenį ir pabrėžė teigiamą judėjimo dvasią nagrinėjant pasiūlymą dėl paliaubų“, teigiama „Hamas“ paskelbtame pareiškime.

Pranešime priduriama, kad „Hamas“ delegacija netrukus išvyks į Kairą „užbaigti vykstančių diskusijų, kad būtų pasiektas susitarimas“.

Tačiau išsamesnės informacijos nebuvo pateikta.

„Hamas“ šiuo metu svarsto naujausią paliaubų planą, pasiūlytą per Kairo derybas su JAV, Egipto ir Kataro tarpininkais. Šios derybos suteikė atsargių vilčių, kad kovos bus nutrauktos.

Palestiniečių kovotojų grupuotė teigė svarstanti planą dėl 40 dienų paliaubų ir dešimčių įkaitų iškeitimo į didesnį skaičių palestiniečių kalinių.

Tikimasi, kad „Hamas“ į naujausią paliaubų pasiūlymą atsakys dar ketvirtadienį.

Karas Gazos Ruože prasidėjo, kai spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojai surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, kai žuvo apie 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių.

Kovotojai taip pat paėmė apie 250 įkaitų.

Anot „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio atsakomąjį puolimą teritorijoje žuvo daugiau kaip 34,5 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.