– Iškart pakalbėkime apie vis dar dviprasmiškai vertinamas gyvenimo įgūdžių pamokas mokykloje. Bemaž labiausiai buvo akcentuojamas vaikų lytinis švietimas. Jūsų nevyriausybinė organizacija nuolatos sulaukia skambučių, istorijų, tuos duomenis renkate anonimiškai. Kokia yra situacija? Ar tikrai tokios pamokos, jūsų nuomone, yra reikalingos vaikams?

– Tokios pamokos yra reikalingiausios, kaip mes matome iš dabartinių diskusijų, suaugusiems. Ir, man atrodo, iš mokyklų turėtų persikelti į darbovietes. Nes vaikai nebijo apie tai kalbėti, nori apie tai kalbėti, prisiminkime save, kai mes buvome vaikai – mums kildavo lygiai tie patys klausimai.

– Bet tuo metu tai buvo tabu.

– Tuo metu tai buvo tabu. Tas, kas skaitė „Erškėčių paukščių“ knygas, kas bibliotekoj slėpdavosi drebančiomis rankom, kas žiūrėdavo vakarines programas, nes bandydavome rasti informaciją. Dabartiniams vaikams nebereikia ieškoti tokios nepatikrintos informacijos, dabartiniai vaikai turi nuostabią galimybę gauti mokslu grįstą lytiškumo ugdymą savo mokyklose, nes klausimų jiems kyla, kaip ir mums. Mes labai daug bendraujame su vaikais ir klausimai yra lygiai tokie patys: „Kas yra sveiki santykiai?“, „Kaip man parodyti, kad kitas žmogus man patinka?“, „Kas yra seksas?“, „Ką daryti, jeigu mano partneris arba partnerė nori užsiimti intymia veikla, o aš dar tam nesu pasiruošęs?“, „Kaip pasakyti ne, neįžeidžiant kito?“, „Ką daryti, jei pasakius ne, su manim išsiskirs?“ Tie klausimai yra labai svarbūs ir į juos turi būti atsakyta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, ginčuose Seime dėl šios ugdymo programos viename iš komitetų Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija yra išsakiusi nuomonę, kad moksleivių teisė gauti žinias apie seksualinius santykius turi būti suderinta su tėvų teise ugdyti savo vaikus. Įmanoma tai suderinti?

– Aš galėčiau į tai atsakyti, kad šeimų yra įvairių ir asociacijų yra įvairių. Kita tėvų teises ir vaikų teises ginanti šeimų asociacija, kuri vadovaujasi žmogaus teisių požiūriu, kurioje yra ir švietimo srities ekspertai, ir mokslininkai, kurie dirba su mokslu grįstu lytiškumo ugdymu, nekelia visiškai jokių klausimų dėl tos programos. Dabar dėl tos tėvų teisės. Pakalbėkime apie tai, kad daugiau nei 70 proc. atvejų nuo seksualinio smurto Lietuvoje nukenčiančių žmonių yra iki 18 metų amžiaus. Nuo ko daugiausiai nukenčia – nuo artimos aplinkos. Vadinasi, patys tėvai, dėdės, seneliai ir kiti artimoj aplinkoj esantys asmenys. Tai, vienas aspektas yra, kad nebūtinai vaikai šeimose yra saugūs. Kitas aspektas – nei su tais seneliais, nei su tėvais, nei su mumis dažnai nebuvo kalbėta apie lytiškumo ugdymą. Ir sako, mes pasiliksim sau teisę šviesti, ar ne? Tai kad nežinom mes, kaip šviesti. Su mumis niekas nekalbėjo, mes neturime tų žinių ir mes renkamės nešviesti.

Su mumis niekas nekalbėjo, mes neturime tų žinių ir mes renkamės nešviesti.

– Tokia asociacija akcentuoja susilaikymą.

– Susilaikymą galiu ir aš labai stipriai akcentuoti. Ir žinot, kas prisideda prie susilaikymo, dirbant su jaunimu? Prie susilaikymo labiausiai prisideda tai, kad jie įgyja žinių, jog turėti intymius santykius, mylėtis yra, visų pirma, didžiulė atsakomybė. Ir kai jie supranta, ką reiškia gerbti kito žmogaus ribas, kiek daug aspektų reikia paklausti dėl sutikimo, kai jie supranta apie lytiškai plintančias ligas, kai žino informaciją apie nėštumą, tada jaunuoliai pasako „Tai gal aš dar ir nesu pasiruošęs, čia labai daug dalykų reikia apsvarstyti.“ Nes dabar jeigu mes sakom jaunuoliams susilaikyt, tai tas pats kaip sakyti negerti alkoholio ar pan. Kuo daugiau sakysi jiems susilaikyti ir nieko nepasakysi šalia, tai rezultatas gali būti priešingas.

– Bet, jūsų požiūriu, ar tėvai bendrai suvokia tą seksualinį gyvenimą jaunimo gretose ir gal jų įsivaizdavimas tiesiog prasilenkia su realybe?

– Mes labai nenorim suprast apkritai, kad mūsų vaikai užauga. Jie mums visada bus mažiukai, ten, kur trijų metų atneša kamuoliuką ir knygelę. Ką rodo dabar statistika – rodo, kad – ir Ispanijoj, nes ten buvo neseniai daryti tyrimai – vaikai pornografiją atranda jau nuo aštuonių metų. Anksčiau tai buvo 10-12 metų. Aš pati turiu vaikų, tai matau šiek tiek, kas vyksta. Pradinėse klasėse vaikai žaidžia dabar žaidimus „paliesk ir pagauk mane“, o kai paliečia, jie vienas ant kito stengiasi įvairius veiksmus atlikti, imituoti. Pirmoje klasėje jie jau paklausia, kas yra seksas ir kalbasi apie tai tarpusavyje. Atradę pornografiją, jie iš pornografijos mokosi, kas yra seksas.

Ir arba kalbėsime mes mokyklose amžiui tinkama kalba, arba kalbės pornografija.

– Bet moksliškai įrodyta, kad pornografija kenkia net suaugusiam žmogui, tai ką kalbėti apie vaiką? Gal su tuo reikia kažkaip kovoti? Nes ta pornografija prieinama kelių mygtukų paspaudimu internete, visiškai laisvai.

– 420 mln. puslapių pornografinio turinio yra internete ir vaiką pornografija tikrai traumuoja. Nes tu žiūri į savo lytinius organus, kurie nėra tokie, tu žiūri, kas vyksta pornografijoj – ten dažnai vyksta smurtas – ir jie atkartoja tai. Aš po to vesdama mokymus gaunu klausimus iš, pavyzdžiui, šešiolikmečių jaunuolių: „O ką daryt, jeigu aš sekso metu nenoriu savo merginai tampyti už plaukų? O ji man sako, kad tu esi ne aistringas“. Tai iš kur mes žinome, kad aistra yra tampymas už plaukų, smurto naudojimas? Tai va čia yra didžioji problema. Ir arba kalbėsime mes mokyklose amžiui tinkama kalba, arba kalbės pornografija. O ten nei amžiaus, nei smurto formų nesirenka.

„Gyvenimo įgūdžių mes turime vieną mokytoją ir jai talkina lytiškumo ugdymo mokytoja ir sveikatos mokytoja“, – vardijo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė.

Mokinių daug, klausimų – dar daugiau. Dalis mokyklų įtraukė ir klasių auklėtojus.

„Per savo klasės valandėles irgi prisideda prie gyvenimo įgūdžių programos, įgyvendindami socialinių, emocinių kompetencijų ugdymą“, – sakė direktorė.

Gyvenimo įgūdžių pamokos vyksta jau mėnesį, tačiau mokytojai pagal naujas programas pradėti rengti tik dabar.

„Mane neramina tai, kad kažkodėl pakankamai mokytojų parengsime nuo 2026 m., o ką darysime iki tol? Versimės per galvą?“ – nerimavo prezidentas G. Nausėda. 

„Mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją, savo kompetencijas. Šios temos buvo integruotos į kitus dalykus“, – ramino švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas.

Labai didelis palinkėjimas mokytojams – kad nedevalvuotų šitų pamokų.

Gyvenimo įgūdžių pedagogus šiemet rengia du universitetai. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nuo penktadienio, o Vilniaus universitetas pradės kiek vėliau, nuo lapkričio.

„Galbūt dėl tos diskusijos visuomenėje ir yra toks susidomėjimas, nes mokytojai nori išsiaiškinti tuos opius klausimus, kurie jiems nėra priimtini“, – svarstė mokytojų susidomėjimo priežastis VDU profesinio tobulinimo instituto vadovė Giedrė Kvieskienė.

Ministerijos planas – per metus parengti 700 pedagogų, tačiau vien VDU kvalifikaciją kelti užsiregistravo daugiau nei pusė tūkstančio. Universitetas sako tokio antplūdžio nesitikėjęs. Visos vietos išgraibstytos vos per porą dienų, o ir ne visus norinčius įmanoma sutalpinti. Kam vietos neužteko, siūlo klausyti atvirų paskaitų. „Dabar jau mes mokytojų priimti negalime, kaupiame rezervinius sąrašus“, – apie netikėtai didelį įsitraukimą sakė G. Kviesienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jei mokytojas jaučiasi nepakankamai kompetentingas, nes temos yra gana plačios, nesijaučia tvirtai apie jas kalbėdamas, gali kviestis pagalbą iš išorės. Lėšos skiriamos nevyriausybinėms organizacijoms pasitelkti, tad mokyklos tai gali daryti. Pagal pastarųjų metų tendenciją matėme, kad daugelis mokyklų tų lėšų neišnaudoja“, – apie galimas pagalbos priemones kalbėjo G. Jakštas.

Pedagogus pagal naująją programą rengs ir užsienio ekspertai. Dalysis panašia Airijos, Vengrijos, Nyderlandų, Suomijos patirtimi.

„Labai didelis palinkėjimas mokytojams – kad nedevalvuotų šitų pamokų. Iš vienos pusės, kad yra baimių, kai tėvai spaudžia, iš kitos pusės, kad tai netaptų dar viena klasės valandėle, nes yra tokių atgarsių iš mokinių“, – linkėjo mokytojams G. Kviesienė

„Tai galbūt reikėtų tinkamai pasirengti ir tik tada pradėti šį iš esmės teisingą darbą“, – kritikavo G. Nausėda.

Daugiausia diskusijų sukėlė lytiškumo ugdymas. Dalis tėvų piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių, baiminamasi, kad pamokose esą bus skleidžiama propaganda apie homoseksualumą.

Šiemet gyvenimo įgūdžių programa įgyvendinama ne visa apimtimi. Pradinukai mokosi integruotai, penktokai ir septintokai turi vieną kassavaitinę pamoką, o devintokai vieną pamoką kas dvi savaites.

Plačiau apie tai kalbėjo moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis.

– Matote, kokios diskusijos verda viešumoje? Ginčijasi ir tėvai, ir Seimo nariai. Prezidentūra irgi nelieka nuošalyje. Įsitraukia ir miestų merai. Ar tikėjotės tokių diskusijų? Kaip vertinate jas? Kokios reakcijos susilaukė moksleivių sąjunga, išreiškusi palaikymą?

– Reakcija nestebina. Rinkimai ne už kalnų, kai kurias temas skleisti reikia iš anksto. Nestebina, kad politikai bando atkreipti dėmesį į save. Visuomenės įsiaudrinimas yra gana išpūstas burbulas. Dažnai remiamasi feisbuko komentarais. Lietuvos moksleivių sąjunga susilaukė skambučių iš privačių numerių, buvome išvadinti įvairiais žodžiais. Nelįsiu į detales, bet tikrai susilaukėme neadekvataus dėmesio.

– Ar moksleivių sąjunga atstovauja visų moksleivių nuomonę?

 Dauguma moksleivių palaiko šitą programą.

– Ne. Bet ir pačioje visuomenėje nėra klausimų, kurie susilauktų 100 proc. palaikymo. Tačiau dauguma moksleivių palaiko šitą programą.

– Ar palaikote visą programos turinį? Nediskutuojate, kad reikėtų keisti kažką?

– Turėjome daug daugiau pasiūlymų. Dalis mūsų pasiūlymų nėra nugulę ir mes norėtume, kad kai kurių temų būtų daugiau, kad pamokos būtų kiekvienais metais, o ne kas antrus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokių temų norėtumėte daugiau?

– Lytiškumo ugdymas tėra 10 proc. programos. Mes manome, tai per mažai, norėtume daugiau.

– Kalbant apie lytiškumą. Ko jūs norėtumėte daugiau? Ar norėtume daugiau informacijos apie santykius, pagarbą, ar jau konkrečiai apie seksą, kontraceptines priemones?

– Kad būtų daugiau rekomendacinio turinio.

– Kiek tos teorijos reikia moksleiviams? Kiek moksleivių gauna tą informaciją iš interneto, gatvės, draugų?

Vaikai su šia informacija turi susipažinti mokykloje.

– Moksleiviai informaciją gauna iš draugų, interneto, dalis – iš tėvų. Su kai kuriuo turiniu vaikai susiduria jau ketvirtoje klasėje. Todėl mes ir skatiname, kad ta gyvenimo įgūdžių programa būtų. Vaikai su šia informacija turi susipažinti mokykloje, bet dabar mokyklos erdvėje to per mažai.

– Ar jums neapmaudu, kad tai, kas skirta jums, sprendimą priima kažkas sėdintis aukščiau?

– Sprendimo priėmimas nėra boikotuojančių pusėje. Programa buvo derinama su mumis. Džiaugiamės, kad buvome įtraukti į procesą. Teikėme savo siūlymus. Į dalį jų atsižvelgta, į dalį – ne. Liūdna, kad yra pamirštamas moksleivio interesas. Tėvai, mokytojai, tie patys politikai taip pat turi savo žodį, tiesiog norisi, kad jie prisimintų moksleivius.

Praeiviai LNK žurnalistams išsakė savo nuomonę dėl gyvenimo įgūdžių pamokos.

„Kiek man teko domėtis, tai ši pamoka ugdo emocinį intelektą, kalba apie priklausomybes, lytiškumą. Visiškai palaikau šias pamokas. Nesu kompetentinga įvertinti mokytojų kompetenciją. Jei mokytojai yra vyresni, tai turbūt jiems patiems yra keista apie tai kalbėti, nes jie buvo auklėjami sovietmečiu. Tada visos šios temos buvo tabu ir jie tai nešasi su savimi visą gyvenimą. Manau, kad jaunesni, šiuolaikiški tėvai yra tikrai už ir laukia tų pamokų“, – kalbėjo moteris.

„Šiose pamokose turėtų būti patarimai, gyvenimo praktiniai įgūdžiai, kas pravers gyvenime. Mokytojai greičiausiai turi kažkokį patyrimą iš savo gyvenimo praktikos. Apie lytiškumą reikėtų kalbėti, bet labai saikingai ir pamatuotai“, – nuomonę išsakė praeivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kiekvienam mokytojui reikėtų integruoti tas žinias į savo dalyką. Bet manyčiau, kad vaikai labiausiai mokosi iš tėvų elgesio“, – sakė moteris.

Apie tai, koks šių pamokų turinys bei tikslas, plačiau papasakojo švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja Agnė Liucilė Andriuškevičienė.

– Apie ką yra šios pamokos?

– Gyvenimo įgūdžių pamokos yra labai įvairios ir apima daug skirtingų temų. Pačios programos pamatas yra socialinis ugdymas. Mes mokome vaikus gerbti save, gerbti aplinkinius, kurti tvarius santykius. Taip pat dėmesys yra skiriamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, smurto, savižudybių prevencijai. Mokoma pirmosios pagalbos.

– Lytiškumo ugdymas kelia daugiausiai audrų. Kiek jo šiose pamokose bus?

– Lytiškumas yra neatsiejamas nuo socialinio, emocinio ugdymo. Mes nekalbame apie žmogaus lytį atskirtą nuo visų kitų jausmų. Lytiškumo ugdymas sudaro iki 15 proc. visos programos. Bet kaip ir minėjau, šioje programoje visos temos yra persipynusios.

– Kas mokys šių pamokų?

– Mokytojai, kurie jau dirba mokyklose, gali tapti ir gyvenimo įgūdžių pamokos mokytojais. Juolab kad dauguma tų temų jau yra pažįstama mokyklose. Daliai temų reikia pastiprinimo. Todėl nuo spalio startuoja nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universitete. Mokytojai galės įgauti papildomų žinių, pastiprinimo. Labai svarbu, kad jei mokytojas jaučiasi nepasirengęs kalbėti kokia nors tema, jis gali pasikviesti pastiprinimą. Čia turime ir dideles patirtis sukaupusias nevyriausybines organizacijas, ir psichologus, ir Visuomenės sveikatos biurus. Mokytojas neturi jaustis paliktas vienas ir gali drąsiai kviestis pagalbos, jei tokios prireiks.

– Koalicija sako, kad reikia stabdyti šias pamokas. Kai kurie merai kišasi į mokyklų programas ir sako, kad jų savivaldybėse tokių pamokų nebus. Kaip tai vertinate?

– Labai norėtųsi, kad visi, kurie komentuoja, būtų paskaitę tikrąjį programos turinį, o ne kažkokius kitus pasirodančius dokumentus. Toks būtų patarimas visiems – remtis pirminiais šaltiniais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato švietimo programas. Merai neturi tam įtakos.

Labai norėtųsi, kad visi, kurie komentuoja, būtų paskaitę tikrąjį programos turinį, o ne kažkokius kitus pasirodančius dokumentus.

Tačiau koalicija turi savų abejonių dėl pamokos.

„Aš šią programą labai gerai perskaičiau. Joje yra labai daug gerų, reikalingų dalykų. Bet tam, kad tai būtų dėstoma, tai nėra taip lengva padaryti. Jei mokytojai nėra pasirengę, tai jau yra šios programos profanacija. Be to, nėra ir vadovėlių. Kai jų nėra, visi diskutuoja, kas juose yra, ar nėra. Žiūrėjau, kokia yra sudėta metodinė medžiaga. Tiesą sakant, nenorėčiau, kad tokia medžiaga būtų dėstoma mano vaikams. Lytiškumo ugdymas visoje šioje programoje daugiausiai kelia problemų. Turbūt girdėjote, kad merai pradeda komunikuoti. Merai negali atsisakyti šios programos savo nuožiūra. Jie negali nustatyti, ką dėstyti, o ko ne, todėl, kad tai yra privalomo turinio dalykas. Jei kažkas sumąstytų nedėstyti savo nuožiūra, būtų tolygu, jei kurioje nors iš savivaldybių atsisakytų dėstyti matematiką. Toks vaikas būtų laikomas nebaigęs vidurinio mokymo programos“, – sakė Seimo narys Aurelijus Veryga.

„Šiuo metu tokių planų nėra“, – BNS trečiadienį informavo ŠMSM.

Ministerijai antrina ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. Jis BNS teigė, jog dėl šį rudenį startavusių gyvenimo įgūdžių pamokų komitetą pasiekė Šeimų sąjūdžio laiškas, daugiau jokių kreipimųsi negauta.

„Jokių stabdymų. Mes, nemanau, kad bandysime kažką stabdyti. Visuomet yra politinių jėgų, kurios nieko nenori keisti, bet tai čia nėra priežastis stabdyti“, – sakė Laisvės partijos atstovas Seime.

Jokių stabdymų. Mes, nemanau, kad bandysime kažką stabdyti.

Tėvų forumas kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBT propaganda, piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Advokatas Ignas Vėgėlė televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad vaikai šiose pamokose be kita ko bus mokomi „kaip tą kontraceptinę priemonę pasigaminti oraliniam seksui“.

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė socialiniame tinkle skelbė, kad savivaldybės įstaigų gyvenimo įgūdžių pamokų objektu „nebus nei lytiniai santykiai tarp vienos lyties vaikų, nei oralinio sekso barjerinės plėvelės naudojimas“, tačiau bus koncentruojamasi į sveikos gyvensenos, higienos, žalingų įpročių ir smurto prevencijos problemas, mokiniams aktualius klausimus.

Tuo metu Prezidentūra ragina vengti politikavimo vertinant ugdymo programų turinį ir palikti tai specialistams, kartu siūlo nukelti programos pradžią, jei jai įgyvendinti šiuo metu nėra kompetentingų pedagogų.

Ministerija kritiką atmeta, sakydama, kad viešojoje erdvėje sklando klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

Platinama neteisinga informacija

Anot A. Žukausko, antradienį apie gyvenimo įgūdžių pamokas ir platinamą iškreiptą informaciją politikams situaciją paaiškino švietimo ministras Gintautas Jakštas.

„Vienas dalykas, platinama kažkokia feikinė programa, kliedesiai apie oralinio sekso mokymus ir panašiai, ko visiškai nėra. Čia viena, kad daugelis nematęs, neskaitęs, tiki piktybiškai platinama propaganda. Įtariu, iš kur yra, nenoriu čia sakyt. Yra šalis, net Europos Tarybos atliktas tyrimas, kad bando rast plyšių ir kiršinti visuomenes Europoje, tik išgirsta ką nors apie lytiškumą ir pradeda generuoti feikus“, – sakė A. Žukauskas.

Jis teigė į programą žiūrintis pozityviai, nepastebėjęs  „kažkokių baisių dalykų“, o iš šeimų, su kuriomis bendrauja, girdėjęs teigiamus atsiliepimus – tiek vaikų, tiek tėvų. 

Antradienį Seime G. Jakštas politikams teigė, kad gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­ma bu­vo ren­gia­ma dau­giau nei dve­jus me­tus. Į jos ren­gi­mą įsi­trau­kė tos sri­ties moks­li­nin­kai, pe­da­go­gai, bu­vo kon­sul­tuo­ja­ma­si ir su tė­vais.

„Šei­ma yra la­bai svar­bi. Tai at­si­spin­di ir pa­čio­je pro­gra­mo­je, tai yra per ug­dy­mą. Nė­ra pro­pa­guo­ja­mos jo­kios sek­su­a­li­nės orien­ta­ci­jos (...). Kas yra svar­bu, tai su­pras­ti, kad esa­me skir­tin­gi, ir gerb­ti vi­sų mū­sų skir­tin­gumą. Tai yra vie­na iš ver­ty­bių, ku­rią mes vi­si tu­rė­tu­me tu­rė­ti. Ta­čiau ko­kio nors pro­pa­ga­vi­mo, kaip jūs įvar­di­jo­te, pro­gra­mo­se nė­ra“, – Seimo nariams antradienį sakė G. Jakštas.

Neramina lytiškumo temos

Kai kuriuos tėvus neramina lytiškumo temos, kurios integruotos į Gyvenimo įgūdžių pamoką.

Anot ŠMSM, 5-10 klasėse bus paliečiamos skirtingos su tuo susijusios temos. Pavyzdžiui, penktoje klasėje bus nagrinėjama, kas yra priekabiavimas lytiniu pagrindu, bus aptarinėjami paauglystėje vykstantys fiziologiniai – poliucijų ir menstruacijų atsiradimas.

Šeštoje klasėje numatyta nagrinėti, kas kas yra psichologinis, fizinis, ekonominis ir seksualinis smurtas ir prievarta, kokią žalą smurtas daro sveikatai, atpažinti lytinį priekabiavimą, prekybą žmonėmis ir kreiptis pagalbos. Bus aiškinamasi, kas yra lytinė sveikata, kaip asmens elgesys ir aplinkos veiksniai daro jai poveikį.

Septintokai analizuos, kaip nuostatos padeda arba trukdo priimti kitų žmonių nuomonę, kultūrinį tapatumą, lytinį tapatumą, analizuos abipusio sutikimo santykiuose principų laikymosi svarbą, diskutuos apie meilę ir lytinį potraukį, susipažins su kontracepcijos sąvoka, prieinamomis kontraceptinėmis priemonėmis, jų tikslingumu.

Aštuntoje klasėje numatyta dėstyti, kas yra seksualiniai nusikaltimai, kaip atpažinti situacijas, kuriose atsiranda grėsmė būti įtrauktiems į prekybos žmonėmis tinklą, tapti pornografijos pramonės dalyviu. Bus analizuojama, kas yra nėštumo planavimas, planuotas ir neplanuotas nėštumas. Aptariamos nėštumo nutrūkimo pasekmės.

Devintokai analizuos įvairius santykius ir išskirs jų ypatumus, santykių intymumą ir apibūdins, koks intymumas yra tinkamas skirtingiems santykiams. Taip pat bus nagrinėjama, kaip siejasi lytinis potraukis su hormonų kiekio svyravimais organizme, kokie yra lytinį potraukį stiprinantys veiksniai, aiškinsis lytiškai plintančios infekcijos sąvoką, lytiškai plintančių ligų simptomus, kaip išvengti šių ligų.

Gyvenimo įgūdžių programos dalyviai dešimtoje klasėje aiškinsis, kas yra ilgalaikių santykių planavimas, ankstyvųjų lytinių santykių poveikį fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Palies nėštumo planavimo temas, kontracepcijos priemones. Moksleiviai taip pat aiškinsis, į ką kreiptis iškilus klausimams dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos.

Mokytojai rengiami universitete

Prezidentūra teigia, kad mokyklinės bendrojo ugdymo programos „neturi tapti politikavimo objektu“, o jei ugdymo programos turinys kelia abejonių, vertinti ir koreguoti jį turi atitinkamos srities specialistai, į šį procesą įtraukiant ir švietimo bei tėvų bendruomenes.

„Taip pat reikia įsiklausyti ir į specialistų argumentus – prievartos ir lytinių nusikaltimų prieš vaikus statistika primena, kad į prevenciją ir ugdymą investuojama nepakankamai“, – komentare BNS trečiadienį nurodė Prezidentūra.

Anot jos, prielaidos bet kurios ugdymo programos kokybei – ugdymo programų įgyvendinimui tinkamai pasirengę mokytojai.

„Jei neturime kompetentingų mokytojų Gyvenimo įgūdžių programai įgyvendinti, reikėtų vėlinti šios programos startą ir investuoti į mokytojų rengimą“, – pabrėžia Prezidentūra.

Ministras G. Jakštas Seimo nariams antradienį teigė, kad pamokas dėstyti mokytojai gali ir dabar, taip pat esama pedagogų, kurie tobulinasi.

„Mo­ky­to­jai ren­gia­mi, yra su­kur­ta uni­ver­si­te­tų pro­gra­ma, jau star­ta­vo Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­gra­ma Gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­mos mo­kan­tiems pe­da­go­gams, ne­tru­kus tu­rė­tų star­tuo­ti ir Vil­niaus uni­ver­si­te­te, – sakė G. Jakštas.

Pasak ministro, pas­ta­raisiais me­tais vy­ko kon­sul­ta­ci­jos ir mo­ky­to­jai bu­vo pa­reng­ti, nes tai „nė­ra kaž­kas vi­siš­kai nau­jo“, nes programos dalykai buvo integruoti į ugdymo procesą.

„Tie­siog da­bar jie yra su­kur­ti ir su­dė­ti į at­ski­rą pa­mo­ką, nes tam mo­kyk­lo­se iki šiol bu­vo ski­ria­ma ne­pa­kan­ka­mai dė­me­sio“, – tvirtino ministras.

Turinys nėra naujas

Kaip BNS informavo ŠMSM, gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, bet jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas aktualias moksleiviams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.

Ministerija tvirtina, kad, pavyzdžiui, žmogaus sauga kaip atskiras dalykas buvo įgyvendinama tik 5, 8, 10 klasėse. Integruotai nuo 2017 mokslo metų pradžios dėstytos sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo temos, tačiau tam nebuvo numatyta atskiro pamokų laiko.

„Mokytojai, kurie mokė žmogaus saugos dalyką, turėjo baigti atitinkamus kvalifikacinius kursus. Mokytojams, kurie dėstė Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą mokyklose, buvo surengta daugybė kursų, konsultacijų, kitų kvalifikacijos tobulinimo renginių, pateikta nemažai metodinės medžiagos. Taigi, tokių parengtų specialistų mokyklose jau yra, ir reikia jais pasitikėti“, – sakoma ŠMSM komentare.

Pagal programoje konkrečioms klasėms pateiktas temas, anot ministerijos, mokytojai gali savarankiškai dėliotis pamokų turinį.

Programa įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse ji bus dėstoma integruotai, 5, 7 klasėse vyks po vieną savaitinę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

„Tai yra palaipsninis programos diegimas, tad šiemet ir mokytojų reikės mažiau“, – nurodo ŠMSM.

„Nereikia kelti alaso, nereikia to pateikti kaip demono, kaip dabar bus indoktrinuojami moksleiviai. Anaiptol, didžioji dauguma, kas ten yra, nekelia diskusijų ir tiems, kurie kritikuoja, o dėl kelių aspektų tos programos atšaukt ar kažkaip keist nereikia, tuo labiau demonizuoti ar paversti prezidentinės kampanijos dalimi“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Mitalas.

Tėvų forumas kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBT propaganda, piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Dėl kelių aspektų tos programos atšaukt ar kažkaip keist nereikia, tuo labiau demonizuoti ar paversti prezidentinės kampanijos dalimi.

Advokatas Ignas Vėgėlė televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad vaikai šiose pamokose be kita ko bus mokomi „kaip tą kontraceptinę priemonę pasigaminti oraliniam seksui“.

Anot V. Mitalo, gyvenimo įgūdžių programa moksleivius moko tų dalykų, apie kuriuos anksčiau buvo nutylima ir „prunkšdavo į alkūnę žmonės, juokdavosi“.

V. Mitalas priminė 2016 metais Vokietijoje sustiprėjusios kraštutinės nacionalistinės partijos „Alternatyvos ir Vokietija“ atstovų panašaus pobūdžio pareiškimus, kad mokykloje vaikams turi būti dėstoma apie tradicinę šeimą, kurioje yra tėtis ir mama, o visas kitas turinys turi būti pašalintas.

„Labai patogus populistinis trafaretas, kuris kai kuriose knygose yra įrodyta, turi labai tiesioginių sąsajų su tuo, ko reikia iš esmės Kremliaus naratyvui skaldant Europą ir Europos Sąjunga. Tai šitas naratyvas dabar paimtas, yra gera proga tai padaryti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

„Tai, kad atsiranda žmonių, kurie pasiima tą trafaretą ir kelia alasą, tai tradicinis populistinis naratyvas nuo Vėgėlės iki Pinskuvienės ir panašiai“, – sakė jis.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių pamoka 5 ir 7 klasėse dėstoma po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Anot ŠMSM, svarbiausias šios pamokos tikslas – ugdyti mokinių socialinį ir emocinį raštingumą.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga, saugus eismas, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kt.

Anot V. Mitalo, lytinio švietimo tema Lietuvoje „labai keistoje būklėje iki šiol buvo“.

„Manau, kad atsiranda gyvenimo įgūdžių programoje daugiau tų visokių bendrų įgūdžių, kurie turėtų būti mokyklose mokomi tam, kad mūsų vaikai būtų pasiruošę geriau“, – sakė jis.

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė socialiniame tinkle skelbė, kad širvintiškių tėvai „gali būti ramūs“, nes gyvenimo įgūdžių pamokose bus koncentruojamasi į sveikos gyvensenos, higienos, žalingų įpročių ir smurto prevencijos problemas, mokiniams aktualius klausimus.

„Mūsų rajono mokyklose gyvenimo įgūdžiais nebus nei lytiniai santykiai tarp vienos lyties vaikų, nei oralinio sekso barjerinės plėvelės naudojimas. Širvintiškių mokinių tėvai gali būti ramūs“, – skelbė merė.

Ministerijos teigimu, gyvenimo įgūdžių programos tikslas – paruošti vaikus suaugusiųjų gyvenimui.

„1-4 klasėse programa bus įgyvendinama integruotai, to paties mokytojo. Nuo 5 klasės vyks po vieną pamoką savaitėje, o 6-10 klasėms viena pamoka per dvi savaites“, – praėjusią savaitę vykusiame Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos bendrame posėdyje sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patarėjas Ignas Gaižiūnas.

Ministerijos skaičiavimais, tam kitiems mokslo metams prireiks 7,2 mln. eurų, vėliau, didinant pamokų skaičių, 2024 metams – 28,8 mln., 2025 metams – 43,2 mln. eurų.

„Nurodytos lėšos reikalingos, kad programa būtų įgyvendinama visa apimtimi, t.y. nuo 1 iki 10 klasės, skiriant po vieną savaitinę pamoką. Nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos keturiems mėnesiams suplanuota skirti 2 mln. 34 tūkst. eurų. Daugiausia lėšų skiriama mokytojų darbo užmokesčiui“, – BNS informavo ministerija.

Vienos papildomos pamokos mokykloje visoms klasėms įvedimas, anot ministerijos, atsieina apie šešis milijonus eurų. 

Anot ministerijos, norėtųsi, kad ir 6-10 klasėms pamoka vyktų kartą per savaitę, tačiau startuoti tokių galimybių šiuo metu nesama, tad pamokų skaičius didės pamečiui.

Daugiausia lėšų skiriama mokytojų darbo užmokesčiui.

Suteiks įvairiapusių žinių

Kaip BNS informavo ministerija, šia gyvenimo įgūdžių programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti ir patiems arba su kitų pagalba įveikti įvairius gyvenime kylančius iššūkius.

„Programoje įgūdžiai ir gebėjimai ugdomi spiralės principu, kartojant kasmet, pridedant kiekvienam įgūdžio ar gebėjimo mokymuisi ir tobulinimui po vieną plėtojantį, įgūdį įtvirtinantį žingsnį ar skirtingą kontekstą. Dalykas yra nevertinamas pažymiais. Pagrindiniai įgūdžiai įgyjami iki 10 klasės, programos turinys išdėstytas kiekvieniems mokslo metams“, – pranešė ministerija.

„Gyvenimo įgūdžiai“ kiekvienoje klasėje apims šias temines sritis: socialinis ir emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, informavo ministerija.

Pirmoje klasėje dėmesį ketinama skirti emocijoms ir jausmams, saugaus elgesiui gatvėje. Vaikai pradės mokytis pirmosios pagalbos sau ir kitam suteikimo įgūdžių, pvz., pamatuoti temperatūrą, sutvarkyti nubrozdinimą.

Per visą dešimties metų mokymosi programą mokiniai įvairiuose kontekstuose ugdysis atsparumą psichoaktyvių medžiagų vartojimui, nusikalstamai veikai. Programa siekiama mažinti patyčias, smurtą, savižudybių skaičių, stiprinti mokinių sveikatą, saugoti gyvybę, suteikti pirmosios pagalbos žinių, informavo ministerija.

Galės samdyti partnerius

Mokytojams, kurie norėtų mokyti šio dalyko tam tikras temas, bus parengta nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa.

„Mokytojų šiuo metu turime, kurie gali tai daryti, įgyvendinant prevencines programas, kompetencijų yra, bet mokytojui nuolat reikia atnaujinti. Universitetuose būtų nacionalinė programa, skirta tiems, kurie įgyvendintų gyvenimo įgūdžių programą, galėtų pastiprinti kompetencijas“, – sakė I. Gaižiūnas.

Anot ministerijos, programą įgyvendinti turi ne vienas mokytojas. Iki šiol mokyklose „Žmogaus saugos“ dalyko moko papildomas kompetencijas įgiję mokytojai, o socialinio emocinio ugdymo temas gali vesti socialiniai pedagogai ar kitų dalykų mokytojai, kurie yra sertifikuoti kaip socialinio emocinio ugdymo ekspertai.

Ministerija teigė, jog mokykloms ketinama numatyti galimybę samdyti partnerius, kurie galėtų įgyvendinti programas, pavyzdžiui, „Raudonasis kryžius“, „Caritas“, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacija, Priklausomybės ligų specialistų asociacija, „Įvairovės ir edukacijos namai“, visuomenės sveikatos biurai, PAGD, saugaus eismo ar radiacinės saugos specialistai.

Rekomendacijos šiai programai dar rengiamos, jos bus paskelbtos švietimo portale emokykla.lt. 

„Ten atsispindi ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms temos, ir pilietiškumo temos“, – šią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komitete sakė švietimo ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo BNS, kad gyvenimo įgūdžių programa bus skirta 1-10 klasių mokiniams.

Joje bus integruotos kelios ankstesnės programos – sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai, žmogaus saugos, patyčių, smurto, narkotikų, alkoholio prevencijos, socialinio emocinio ugdymo.

Anot ministerijos, programos tikslas – mokiniams sudaryti galimybę nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius socialinius, emocinius įgūdžius, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą bei gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius.

Taip pat – būti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės ir visuomenės gerovės poreikius.

Pasak ministerijos, mokydamiesi gyvenimo įgūdžių mokiniai tyrinės savo ir kitų emocijas, mokysis atpažinti jas sukeliančius impulsus ir juos valdyti, tobulinti įtraukiojo elgesio įgūdžius, padedančius kurti santykius, dirbti ir bendradarbiauti.

Be kita ko, analizuos situacijas, kaip priimti atsakingus sprendimus ir įvertinti pasekmes dėl savo ir kitų gerovės, įgys žinių ir įgūdžių sveikatai bei gyvybei saugoti, mokysis suteikti pirmąją pagalbą.

Švietimo ministerija numato gyvenimo įgūdžių programą įgyvendinti nuo 2023 metų.