„Šiandien sužinojome, kad mūsų prašymą (...) Izraelis atmetė. Izraelis neturi jokio pateisinimo blokuoti mūsų mėginimą oro transportu gabenti pagalbą badaujantiems Gazos gyventojams, – sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas). – Nusprendėme imtis naujų priemonių prieš Izraelį.“

„Mūsų prezidentai susitinka reguliariai“, – kalbėjo H. Fidanas. Pastarąjį kartą  V. Putinas ir Recepas Tayypas Erdoganas susitiko 2023 m. rugsėjį Rusijos prezidento atostogų rezidencijoje Juodosios jūros Sočio kurorte. Turkija bus pirmoji NATO šalis, į kurią V. Putinas atvyks po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.

R. T. Erdoganas palaiko santykius ir su Rusija, ir su Ukraina. Turkija, pavyzdžiui, tęsia prekybą su Rusija. Antra vertus, Turkija parduoda ginklus Ukrainai.

Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) turkų kolegai Hakanui Fidanui (Chakanui Fidanui) pasakė, kad Švedijos paraiška turėtų būti ratifikuota kuo greičiau, sakė jo atstovas spaudai.

„Ant kortos pastatyta mūsų aljanso stiprybė ir patikimumas. Negalime prarasti dar vienos dienos“, – teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso. Nuo to laiko, kai ji pateikė paraišką, jau praėjo pusantrų metų.

Turkija iki šiol stabdė Švedijos narystės NATO ratifikavimą, kaltindama šią šalį pernelyg atlaidžiu požiūriu į grupes, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui, įskaitant kurdų kovotojus ir tinklo, kurį Ankara kaltina dėl nepavykusio 2016 metų perversmo, narius.

Turkiją taip pat piktina uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) šalininkų demonstracijos Švedijoje ir musulmoniškas šalis sukrėtę Korano deginimo protestai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime atšaukė savo prieštaravimą Švedijos kandidatūrai ir praėjusį mėnesį nusiuntė stojimo protokolą parlamentui ratifikuoti.

Ankara pakeitė savo poziciją po to, kai Stokholmas pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti su Turkija kovos su terorizmu srityje ir remti Turkijos siekį atgaivinti savo narystės ES paraišką. Be to, NATO susitarė įsteigti specialią kovos su terorizmu koordinatoriaus instituciją.

Norint išplėsti NATO, reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo, o Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios atsisako tai padaryti. Vengrija stabdė Švedijos paraišką, teigdama, kad švedų politikai melavo apie Vengrijos demokratijos būklę.

Kitos NATO sąjungininkės tikėjosi, kad šiomis dienomis Briuselyje vykstančiame užsienio reikalų ministrų susitikime galės pasveikinti Švediją kaip naujausią Aljanso narę.

Tačiau procesas vis dar įstrigęs Turkijos parlamento komitetų lygmenyje.

2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Švedija ir jos kaimynė Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso.

Balandį Suomija tapo 31-ąja NATO nare.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen sakė, kad Helsinkis labai nusivylęs, jog Stokholmui dar nebuvo leista pasekti jo pavyzdžiu.

„Švedijos narystė yra labai svarbi visam aljansui ir tikimės, kad netolimoje ateityje bus imtasi tolesnių veiksmų šia linkme“, – pridūrė ji.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas tai pasakė kreipdamasis į penktadienį, lapkričio 24 d. Stambule vykstančio strateginės komunikacijos viršūnių susitikimo „Stratcom 2023“ dalyvius.

„Be jokios abejonės, veiksmingiausias būdas pašalinti grėsmes yra kaip galima greičiau derybų būdu nutraukti karą. [...] Susitarus dėl sąlygų, Turkija gali dar kartą surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas“, – kalbėjo ministras.

H. Fidanas priminė, kad Turkija jau yra suteikusi politinę ir strateginę paramą, siekiant užtikrinti Ukrainos, įskaitant Krymą, suverenumą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą.

2022 m. kovo 29 d. Stambule buvo surengtos Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos. Po to Turkija ne kartą pareiškė esanti pasirengusi suteikti platformą ir sukurti sąlygas Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms.

„Ministras Fidanas paprašė nedelsiant nutraukti ugnį Gazoje“, – sakė šaltinis ir pridūrė, kad šalys sutarė, jog „reikia užkirsti kelią civilių gyventojų sužalojimui Gazoje“.

A. Blinkenas po susitikimo pareiškė, kad Vašingtonas deda intensyvias pastangas, kad gerokai padidintų pagalbos kiekį, pasiekiantį Gazos Ruože įstrigusius civilius gyventojus.

JAV valstybės sekretorius Turkijos sostinėje Ankaroje surengė 2,5 valandos trukusias individualias derybas su H. Fidanu, kuriose daugiausia dėmesio skyrė priemonėms, kaip sumažinti humanitarinę Izraelio ir „Hamas“ karo žalą.

„Kaip jau sakiau, labai agresyviai dirbame, kad Gazos Ruožas gautų daugiau humanitarinės pagalbos, ir turime labai konkrečių būdų, kaip tai padaryti“, – žurnalistams teigė A. Blinkenas, prieš sėsdamas į lėktuvą skrydžio į Japoniją.

„Manau, kad artimiausiomis dienomis pamatysime, kad pagalba gali būti labai išplėsta“, – kalbėjo jis, nepateikdamas išsamesnės informacijos.

A. Blinkenas lankėsi Turkijoje po kelionės po Vidurio Rytus, per kurią jis išgirdo arabų raginimus nedelsiant nutraukti ugnį.

Vyriausiasis JAV diplomatas sakė, kad pertrauka galėtų padėti užtikrinti, kad civilius gyventojus pasiektų daugiau pagalbos.

„Mes žinome, kad čia (Turkijoje) jaučiame didelį susirūpinimą dėl siaubingo aukų skaičiaus (...) Gazos Ruože ir joje gyvenančių civilių gyventojų, ir šį susirūpinimą mes taip pat jaučiame, ir kiekvieną dieną dirbame. Įtraukiame izraeliečius į veiksmus, kurių jie gali imtis, kad sumažintų civilių aukų skaičių“, – teigė A. Blinkenas.

Tai pirmasis A. Blinkeno vizitas į Turkiją nuo Izraelio pradėto karo po spalio 7 d. „Hamas“ surengtų išpuolių, tačiau JAV valstybės sekretorius nesusitiks su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, išvykusiu į Turkijos šiaurės rytus.

Policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką, kad išvaikytų šimtus protestuotojų, žygiavusių į JAV pajėgų bazę Turkijos pietryčiuose likus kelioms valandoms iki A. Blinkeno atvykimo sekmadienį. Pats R. T. Erdoganas pirmadienį keliavo po atokius Turkijos šiaurės rytus, ignoruodamas aukščiausiąjį Vašingtono diplomatą.

A. Blinkeno ir užsienio reikalų ministro H. Fidano derybos už uždarų durų net ir be Izraelio karo su „Hamas“ būtų buvusios kupinos problemų.  Vašingtonas nekantrauja, kad NATO narės Turkijos parlamentas pagaliau ratifikuotų įstrigusį Švedijos siekį prisijungti prie JAV vadovaujamo gynybos Aljanso. Jungtinės Valstijos taip pat sugriežtino sankcijas Turkijos asmenims ir įmonėms, kurios, kaip manoma, padeda Rusijai išvengti sankcijų ir importuoti prekes, skirtas karui su Ukraina.

Savo ruožtu Ankara nepatenkinta, kad Kongresas vis nepatvirtina JAV prezidento Joe Bideno remiamo susitarimo dėl Turkijos oro pajėgų modernizavimo dešimtimis JAV naikintuvų F-16. Be to, Turkija jau seniai abejoja dėl JAV paramos kurdų pajėgoms Sirijoje, kovojusioms su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“, bet Ankaros laikomoms uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojų atšaka. Ankara suintensyvino oro antskrydžius prieš ginkluotas kurdų grupes Sirijoje ir Irake, tai buvo jos atsakas į spalį įvykdytą ataką Turkijos sostinėje, per ją žuvo du užpuolikai, atsakomybę prisiėmė PKK.

A. Blinkeno vizitas vyksta jam keliaujant po Artimuosius Rytus, per šią kelionę jis užsuko iš anksto nepranešto vizito į Vakarų Krantą, ten sekmadienį susitiko su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu. JAV diplomatas sulaukė daugybės arabų valstybių raginimų siekti neatidėliotinų paliaubų. Izraelis teigia, kad galėtų sutikti su humanitarine pauze ir leisti pasiųsti papildomų pagalbos siuntų, jei „Hamas“ paleis įkaitus. A. Blinkenas palaiko Izraelio poziciją, bet drauge mėgina įtikinti regiono žaidėjas, kad Vašingtonas siekia palengvinti humanitarines kančias.

R. T. Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad „Turkijos, kaip nepriklausomos Palestinos valstybės rėmėjos, pareiga nedelsiant sustabdyti smurtą“. Jis sakė, kad Ankara „užkulisiuose dirba“ su regiono sąjungininkėmis dėl nenutrūkstamo humanitarinės pagalbos srauto į Gazos Ruožą. Tačiau R. T. Erdoganas nutraukė ryšius su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir atšaukė Ankaros ambasadorių Izraelyje. Jis taip pat apkaltino Vakarus dvigubais standartais ir moralinio autoriteto praradimu. „Tie, kurie lieja krokodilo ašaras dėl civilių, žuvusių Ukrainos ir Rusijos kare, dabar tylėdami stebi tūkstančių nekaltų vaikų žudymą“, – praėjusį mėnesį sakė R. T. Erdoganas.

Per pokalbį telefonu turkų užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas su tremtyje gyvenančiu I. Haniyeh aptarė naujausius įvykius palestiniečių žemėse ir galimybę paleisti civilius gyventojus, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Gazos Ruožą valdanti palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui

Susitikimui rengiamasi po to, kai praėjusią savaitę turkų diplomatijos vadovas Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) surengė derybas su pareigūnais Kyjive.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova žurnalistams trečiadienį sakė, kad diplomatai aptars įvairius dvišalės ir tarptautinės darbotvarkės klausimus, įskaitant karą Ukrainoje.

Be kita ko, šią savaitę skelbta, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketina artimiausiu laiku apsilankyti Rusijoje, kur vyks derybos su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu dėl susitarimo dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą atnaujinimo.

Susitikimas įvyks Rusijos Juodosios jūros kurortiniame mieste Sočyje, žurnalistams sakė R. T. Erdogano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovas Omeras Celikas (Emeras Čelikas) ir pridūrė, kad Turkija tikisi, jog derybose pavyks išvengti gresiančios maisto krizės.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad R. T. Erdoganas gali susitikti su Rusijos vadovu rugsėjo 8 dieną, prieš išvykdamas į Naujajame Delyje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad susitikimui intensyviai ruošiamasi, tačiau nenurodė nei derybų laiko, nei vietos.

R. T. Erdoganas pasinaudojo gerais santykiais su Maskva ir Kyjivu, siekdamas, kad abi šalys pradėtų oficialias taikos derybas.

Turkija padėjo derėtis dėl vienintelio svarbaus susitarimo, kurį nuo invazijos pradžios pasirašė kariaujančios šalys, – susitarimo dėl grūdų gabenimo iš trijų Ukrainos uostų per Juodąją jūrą.

Praėjusį mėnesį Rusija pasitraukė iš Jungtinių Tautų remiamo susitarimo, po to surengė keletą atakų prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą ir įspėjo, kad laivai Juodojoje jūroje bus laikomi potencialiai gabenančiais karinius krovinius.

R. T. Erdoganas bando atgaivinti šį paktą, tikėdamasis juo pasinaudoti kaip atspirties tašku platesnio masto taikos deryboms.

Turkijos užsienio reikalų ministerija paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip H. Fidanas spaudžia ranką V. Zelenskiui.

Anksčiau diplomatai teigė, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamam susitarimui dėl grūdų, iš kurio Rusija pasitraukė praėjusį mėnesį.

V. Zelenskis savo ruožtu sakė, kad per derybas su H. Fidanu aptarė „daug svarbių klausimų: Taikos formulė, pasirengimas Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimui, pavojus, susijęs su Rusijos vykdoma Juodosios jūros grūdų koridoriaus blokada“.

„Esu dėkingas Turkijai už nuolatinę ir nuoseklią paramą Ukrainai!“ – pridūrė jis pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.

Tačiau Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) sakė, kad Turkija vis tiek pritars Švedijos narystei kariniame aljanse, jei Stokholmas atliks savo namų darbus ir toliau stengsis spręsti Turkijai susirūpinimą keliančius klausimus.

„Tai, kad Švedijos saugumo sistema nesugeba užkirsti kelio provokacijoms ir sudaro įvaizdį šalies, kuri NATO kelia problemų, o ne didina jos galią, verčia mus susimąstyti apie strateginius ir saugumo aspektus, – sakė H. Fidanas bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Jordanijos. – Kalbant apie Švedijos narystę NATO, kyla daugiau diskusijų, ar ji taps našta, ar nauda.“

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija pernai nutraukė dešimtmečius vykdytą neutralumo ir karinio neprisijungimo politiką, ir paskelbė norinčios prisijungti prie NATO. Suomija šį balandį galiausiai tapo NATO nare.

Turkija delsia ratifikuoti Švedijos narystę aljanse, kaltindama šalį, kad ji pernelyg švelniai elgiasi su grupėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui, įskaitant kurdų kovotojus ir tinklo, kurį Ankara kaltina dėl nepavykusio 2016 metų perversmo, narius.

Ankarą taip pat papiktino kelios atskiros demonstracijos Stokholme, kurias surengė uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) šalininkai, ir prieš islamą nusistačiusio aktyvisto, prie Turkijos ambasados sudeginusio Korano kopiją, protestas. Jį irgi pasmerkė musulmoniškos šalys.

PKK jau 38 metus vykdo sukilimą prieš Turkiją, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. JAV ir Europos Sąjunga ją yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą.

NATO nori priimti Švediją į savo gretas iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas liepos 6 dieną sušaukė skubų Turkijos, Švedijos ir Suomijos aukšto rango pareigūnų susitikimą ir jame bandys įveikti Turkijos prieštaravimus dėl Švedijos narystės.

Naujų NATO narių priėmimui reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo. Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos.

Švedija, pateikusi paraišką dėl narystės, pakeitė kovos su terorizmu teisės aktus. H. Fidanas, buvęs Turkijos žvalgybos vadovas, praėjusį mėnesį paskirtas užsienio reikalų ministru, tvirtino, kad teroristinės grupuotės Švedijoje ir toliau gali rengti demonstracijas, rinkti pinigus ir verbuoti narius.

„Jei Švedija ir toliau dės pastangas ir atliks namų darbus, visada yra alternatyvų, kaip ir Suomijos atveju“, – sakė H. Fidanas. Jis turėjo omenyje pernai Švedijos ir Suomijos su Turkija pasirašytą memorandumą, dėl Ankarai susirūpinimą keliančių saugumo klausimų sprendimo.

Tuo tarpu popiežius Pranciškus, duodamas interviu Jungtinių Arabų Emyratų laikraščiui „Al-Ittihad“, apgailestavo dėl praėjusią savaitę prie mečetės Stokholmo centre įvykusio Korano deginimo protesto. Švedijos policija, vadovaudamasi žodžio laisvės nuostatomis, suteikė leidimą rengti protestą.

„Kiekviena knyga, kurią jos autoriai laiko šventa, turi būti gerbiama iš pagarbos tikintiesiems, žodžio laisvė niekada neturi būti naudojama kaip pasiteisinimas niekinti kitus, o leidimas tai daryti turi būti atmestas ir pasmerktas“, – cituojamas popiežius.

Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi (Aimanas Safadis) taip pat paragino gerbti religines vertybes ir užkirsti kelią tokiems protestams.

Antradienį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos atstovas spaudai pranešė, kad Pakistano prašymu taryba aptars „nerimą keliantį religinės neapykantos aktų, tokių kaip Korano išniekinimas, padažnėjimą“.