„Įtariama, kad trečiame aukšte esančiame bute gali būti žmogus, kurio būklė kritinė: gal paralyžiuotas, gal be sąmonės, o gal dar blogiau. Ugniagesiai jau beldžiasi į duris ir tuojau viską išsiaiškins. Jei durų niekas neatidarys, lipsime pro langą“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams paaiškino ugniagesių komandos narys.

Šalia namo jau buvo pastatytos ištraukiamos kopėčios, bet, laimei, jų neprireikė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Viskas gerai. Žmogus gyvas ir sveikas, tik kaimynams nepavyko su juo susiskambinti“, – sakė iš laiptinės išėjęs ugniagesys gelbėtojas. Šalia namo laukiantiems medikams jis pranešė, kad jų pagalbos neprireiks.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasak ugniagesio gelbėtojo, kaimynų nerimas yra suprantamas. Geriau jautrumas, nei abejingumas.

Rėžė tiesiai į namą

Antradienio popietę ugniagesiams teko skubėti į Tauralaukio mikrorajoną dėl pranešimo apie žaibo padegtą namą.

Ugniagesiams skambinęs gyventojas tikino, kad Akmenų gatvėje į namą trenkė žaibas. Vienu metu esą net ore pasirodė kibirkštys, į viršų pliūptelėjo liepsna.

Pranešimas fiksuotas 15 val. 40 min. Tačiau atvykę ugniagesiai gaisro neišvydo. Gelbėtojai vis tiek nuodugniai patikrino situaciją, nors namas ir nedegė, vienoje vietoje aptiktas veikiausiai žaibo išlydžio pažeistas elektros kabelis.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas tikino, kad ugniagesių būstinėje Tauralaukio gatvėje jokios audros nebuvo jaučiama.

Žaibai – neprognozuojami.

„Labai keista. Tik girdėjau tolumoje griaustinį, bet lyg ir audros nebuvo, tik šiek tiek nulijo. Žaibai – neprognozuojami. Sunku pasakyti, ar buvo žaibas, gal elektros laidai susilietė“, – stebėjosi V.Masiliauskas.

Vis tik jis pažymėjo, kad ugniagesiai tokiais atvejais patikrina namą ir jo aplinką.

„Visuomet viskas nuodugniai patikrinama, pabendraujama su gyventojais. Kitą kartą net ir nuraminti žmones reikia. Juk visiems stresas tokiose situacijoje“, – kalbėjo V.Masiliauskas.

Vaidas Masiliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žaibolaidis neapsaugojo

Pajūriui neretai prognozuojamos liūtys, kurių metu gali kilti žaibų išlydžiai.

„Audros pajūryje yra dažnas dalykas. Vertėtų laikytis įprastų taisyklių – nestatyti automobilių po medžiais, užsidaryti langus, paraginti vaikus iš kiemo eiti į namus. Audrų metu nereikėtų maudytis vandens telkiniuose. Dėl kamuolinių žaibų pavojaus vertėtų uždaryti visas būsto ertmes, orlaides. Visais atvejais geriau yra pasisaugoti. Net ugniagesiai prieš žaibą yra bejėgiai“, – konstatavo V.Masiliauskas.

Uostamiestyje yra buvęs atvejis, kai ką tik name įrengus žaibolaidį, kaip tik į tą vietą trenkė žaibas, o namo stogas supleškėjo.

„Sudėtinga komentuoti, kas ne taip buvo įrengta. Žaibolaidis skirtas elektros išlydžio nukreipimui į žemę“, – patikino specialistas.

Žaibo galia didelė – įtampa siekia iki 100 tūkst. kilovoltų, o srovė – iki 200 tūkst. amperų.

Prieš keletą metų mistinė situacija nutiko Veiviržėnuose. Į elektros stulpą smogus žaibui, sugedo elektros skaitiklis.

Nors tuo metu įtampa sodyboje buvo atjungta, skaitiklis po išlydžio sukosi velnišku greičiu. Tą kartą gyventojai skubiai kvietė elektrikus, kuriems teko taisyti žaibo sugadintą įrangą.

Seka žaibų išlydžius

Kur ir kada uostamiestyje žaibavo, tiksliai žinojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus budinti sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė.

„Žaibo išlydis Klaipėdoje fiksuotas antradienį, 15 val. 30 min., Debesų gatvėje, kuri yra prie pat Akmenų gatvės. Dar vienas išlydis fiksuotas I.Kanto gatvėje, prie odontologijos klinikos. Žaibas trenkė ir Aukštakiemio kaime, kuris yra miesto prieigose. Žaibavo aplink Klaipėdą – ties Priekule ir Kintais“, – paaiškino sinoptikė.

Specialistė tikino, kad žaibų išlydžių sistema fiksuoja tokius reiškinius.

„Visuomenė mato vienos valandos fiksuotus žaibo išlydžius. Tačiau mes savo sistemoje matome daugiau duomenų“, – tikino S.Dalinkevičiūtė.

Pasak Klaipėdos apskrities policijos, apie pusę pirmos automobilį „Citroen C4“ vairavusi 1991 metais gimusi moteris apgadino I. Kanto gatvėje stovėjusius automobilius.

Moteris buvo sulaikyta Pylimo gatvėje, nuo įvykio praėjus šiek tiek daugiau nei dešimčiai minučių.

Policija vairuotojai nustatė 1,85 promilės girtumą, ji sulaikyta ir uždaryta į areštinę.

Skundų lavina

„Kauno dienos“ redakciją pasiekė skundai iš įvairių miesto rajonų dėl iš čiaupo bėgančio juodo ir drumzlino vandens. Žmonės skundžiasi, kad tokios kokybės vanduo nėra tinkamas naudoti.

„Nuo pirmadienio Juozapavičiaus prospekte „Kauno vandenų“ tiekiamas vanduo bėga tamsus. Ne kartą jiems skambinome, tačiau niekas negali apsakyti, kada vanduo bus geras. Turime ką tik gimusį kūdikį, kurį apiprausiame iš parduotuvės perkamu vandeniu, tačiau skalbiniai neplauti, patys – taip pat nesiprausę, o „Kauno vandenys“ nieko nedaro“, – redakcijai skundėsi Šančių gyventoja.

Kitas skundas ketvirtadienio popietę atskriejo iš miesto centro. Čia gyventojams taip pat bėga nešvarus vanduo, tad jie priversti taikstytis su netikėtai užklupusiais nemalonumais.

Šį kartą taip tragiškai ilgai ir tokio baisumo vanduo, kad negalime nei skalbtis, nei maudytis, nei maistą ruošti.

„Tikriausiai pastebėjot, kad šįmet ištisus metus laikas nuo laiko būna toks tragiškas vanduo, bet toks pabūdavo dieną kitą ir praeidavo. Šį kartą taip tragiškai ilgai ir tokio baisumo vanduo, kad negalime nei skalbtis, nei maudytis, nei maistą ruošti. Ir viskas taip ilgai tęsiasi. Prieš porą dienų buvo atvažiavus avarinė tarnyba, plovė sistemą, tai lauke, prieš muzikos bendrabutį, dar dabar yra nuosėdų, koktus vaizdelis. Trumpam buvo pagerėję, bet labai trumpam. Dabar vėl tas pats, tik pagalba visai neskuba ir nereaguoja į prašymus“, – skundėsi I.Kanto gatvės gyventojai.

Keičiamos komunikacijos

Bendrovės „Kauno vandenys“ technikos direktorius Dainius Gudavičius „Kauno dienai“ tikino, kad gyventojams nešvarus vanduo iš čiaupų bėga dėl mieste vykdomų magistralinių vandentiekio darbų. Tikimasi, kad padėtis normalizuosis po kelių dienų.

„Šiuo metu vykdomos magistralinių vandentiekio linijų rekonstrukcijos, todėl atlikus tinklų perjungimo darbus ir pasikeitus vandens tekėjimo krypčiai, vamzdyne pakilo susidariusios nuosėdos. Kitokio būdo pakeisti senus vamzdynus naujais nėra. Sprendžiant šį klausimą avarinės tarnybos brigados plauna vandentiekio linijas“, – juodo vandens priežastis aiškino D.Gudavičius.

Jis informavo, kad iš A. Juozapavičiaus prospekto gyventojų avarinė tarnyba yra gavusi aštuonis pranešimus. Specialistai tikisi, kad padėtis stabilizuosis savaitgalį.

Projektas už ES lėšas

D.Gudavičius komentavo, jog dabar mieste vyksta intensyvūs darbai, kurie finansuojami iš ES lėšų. Pakeisti vamzdynus buvo būtina, nes dalis jų jau skaičiuoja ne pirmą dešimtį.

„Darbai pradėti sulaukus Europos sąjungos finansavimo, todėl per metus bus rekonstruota didžioji dalis vandentiekio ir nuotekų tinklų. Taip išvengiant nenumatytų avarijų ir pakeičiant dar sovietmečiu, prieš 50 metų, klotas vandentiekio ir nuotekų linijas. Atsiprašydami už patirtus nepatogumus ir dėkodami už supratingumą pranešame, kad apie vykdomus darbus gyventojai kasdien informuojami Kauno savivaldybės ir bendrovės „Kauno vandenys“ interneto svetainėse bei socialiniame „Facebook“ tinkle. Taip pat informaciją talpinome ir dienraštyje „Kauno diena“. Gyventojai, turintys pretenzijų dėl paslaugos kokybės, gali kreiptis į bendrovę, kiekvienas prašymas bus išnagrinėtas ir pateiktas atsakymas“, – sakė „Kauno vandenų“ atstovas.

Pasak bendrovės „Kauno vandenys“ technikos direktoriaus D.Gudavičiaus, geriamojo vandens bei nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektuose numatyta plėsti net 18,27 km vandentiekio ir 34,79 km nuotekų tinklų, o rekonstrukcijos sulauks 17,61 km vandentiekio ir beveik 9 km nuotekų tinklų.

Per artimiausius metus bus rekonstruoti tinklai – Palemone, Petrašiūnuose, Aleksote, Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Panemunėje ir Šančiuose. 2017-2019 m. šiems projektams įgyvendinti bus išleista per 20 mln. eurų.