„Vokietijos vyriausybė yra įsipareigojusi ginti žmogaus teises visame pasaulyje, tai galioja ir Azerbaidžanui“, – penktadienį per bendrą spaudos konferenciją su I. Alijevu, atsakydamas į žurnalistų klausimą, sakė O. Scholzas.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO), žmogaus teisių gynėjai ir žiniasklaida turi turėti galimybę šalyje dirbti „laisvai ir be spaudimo“, sakė jis.

I. Alijevas atmetė kritiką, sakydamas, kad jo šalyje gerbiamos žmogaus teisės ir žiniasklaidos laisvė, teigiama oficialiame vertime.

„Azerbaidžane nėra jokios cenzūros. Azerbaidžane yra laisvas internetas. Azerbaidžane yra šimtai žiniasklaidos priemonių“, – sakė jis.

Kaltinimai, kad jo šalis riboja žiniasklaidos laisvę, yra nepagrįsti ir nesąžiningi, sakė I. Alijevas.

I. Alijevas jau daugiau kaip 20 metų yra autoritarinis Azerbaidžano vadovas, o paskutinį kartą buvo perrinktas per prieštaringai vertinamus rinkimus vasario mėnesį, oficialiai juose surinkęs daugiau kaip 90 proc. rinkėjų balsų.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) kritikuoja didėjančius susirinkimų ir saviraiškos laisvės suvaržymus šalyje. Daug nepriklausomų žurnalistų ten yra įkalinti, įskaitant laisvai samdomu darbuotoju Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF dirbusį reporterį Imramą Alijevą.

Vokietijos parlamento Žmogaus teisių komiteto nariai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame reikalauja, kad Azerbaidžanas paleistų daugiau kaip 300 politinių kalinių.

Planuojama, kad Azerbaidžane lapkričio mėnesį vyks kita JT klimato kaitos konferencija. I. Alijevas į Berlyną atvyko iš dalies tam, kad prisijungtų prie Petersbergo klimato dialogo, kurį organizuoja Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

I. Aliyevas optimistiškai nusiteikęs dėl galimo susitarimo po to, kai buvo paskelbta apie pradėtą bendros sienos žymėjimą.

Bendros sienos žymėjimas sukėlė protestus Armėnijoje, vis dar negalinčioje susitaikyti, kad Kalnų Karabacho regiono kontrolę praėjusių metų rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą perėmė Azerbaidžanas.

Antradienį abiejų šalių komandos pradėjo fizinius patikrinimus pasienio ruože, kurį abi šalys susitarė pažymėti pagal sovietinių laikų žemėlapius.

„Esame kaip niekada arti“, – Baku sakė I. Aliyevas ir pridūrė, kad „dabar turime bendrą supratimą apie tai, kaip turėtų atrodyti taikos susitarimas, tereikia aptarti detales“.

„Abiem pusėms reikia laiko [...] Turime politinės valios tai padaryti“, – pridūrė jis.

Praėjusį mėnesį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sutiko su Baku reikalavimu grąžinti keturis pasienio kaimus, kurie Sovietų Sąjungos gyvavimo laikais priklausė Azerbaidžanui.

Armėnų protestai

I. Aliyevas antradienį pareiškė, kad priėmė Kazachstano pasiūlymą surengti azerbaidžaniečių ir armėnų užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Tarpininkauti istorinėms varžovėms bandė kelios šalys, įskaitant Rusiją, Iraną, Jungtines Valstijas, Prancūziją ir Vokietiją. Tačiau ilgus metus trukusiose derybose nepavyko pasiekti proveržio.

I. Aliyevas sumenkino trečiosios šalies poreikį derybose tarp Azerbaidžano ir Armėnijos.

„Nekalbame apie jokį tarpininkavimą, nes tai, kas dabar vyksta mūsų pasienyje, rodo, kad kai esame palikti vieni [...] galime susitarti greičiau nei kitu atveju“, – teigė jis.

Abiejų šalių vidaus reikalų ministerijos antradienį pranešė, kad buvo išsiųsti ekspertai ištirti pasienio vietovę ir patikslinti demarkacijos linijos koordinates.

Pasklidus šiai žiniai Armėnijoje prasidėjo nauji mitingai. Protestuotojai blokavo eismą keliose Armėnijos ir Sakartvelo greitkelio vietose, baimindamiesi, kad Jerevanas gali prarasti dar daugiau žemių.

Antradienį Armėnija pareiškė, kad atmeta „bet kokios suverenios Armėnijos teritorijos dalies perdavimą“.

Rusų pasieniečiai pasitrauks iš teritorijos, o armėnų ir azerbaidžaniečių pasieniečiai bendradarbiaus saugodami valstybės sieną patys.

Keturias apleistas gyvenvietes, kurias ketinama grąžinti Azerbaidžanui – Žemutinę Askiparą, Baghanis Airumą, Cheirimlį ir Gizilhadžilį – praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje užėmė Armėnijos pajėgos ir privertė jų etninius azerbaidžaniečius gyventojus bėgti.

Tačiau netoliese esančių kaimų gyventojai armėnai baiminasi, kad jie bus izoliuoti nuo likusios šalies dalies ir kad kai kurie namai gali patekti į Azerbaidžano teritoriją.

Ši teritorija yra strategiškai svarbi Armėnijai, neturinčiai išėjimo į jūrą.

Be to, gali būti perduotos kelios nedidelės greitkelio į Sakartvelą – gyvybiškai svarbios prekybos arterijos – atkarpos.

„Taikos ženklas“

N. Pašinianas pabrėžė, kad būtina išspręsti ginčą dėl sienos, siekiant „išvengti naujo karo“.

Šeštadienį jis pareiškė, kad nuo 1992-ųjų regione dislokuoti Rusijos pasieniečiai bus pakeisti.

„Rusų pasieniečiai pasitrauks iš teritorijos, o armėnų ir azerbaidžaniečių pasieniečiai bendradarbiaus saugodami valstybės sieną patys“, – nurodė jis.

Jis sakė, kad sienos žymėjimas yra „reikšmingas pokytis“, kuris reiškia, kad abi šalys „dabar turi sieną, o ne sąlyčio liniją, o tai yra taikos ženklas“.

Azerbaidžanas praėjusių metų rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę ir faktiškai užbaigė tris dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą šiame anklave.

Tačiau vis dar reiškiamos teritorinės pretenzijos ir toliau didina naujo eskalavimo riziką.

Baku turi pretenzijų į dar keturis kaimus, esančius giliau Armėnijos teritorijoje esančiuose eksklavuose.

Jis taip pat reikalauja sukurti sausumos koridorių per Armėniją, kuris jungtų Azerbaidžaną su Nachičevanės eksklavu.

Jerevanas savo ruožtu atkreipia dėmesį į savo eksklavą Azerbaidžane ir per pastaruosius trejus metus Baku užgrobtas žemes už Kalnų Karabacho ribų.

„Azerbaidžano žmonės šalies prezidentu išrinko Ilhamą Alijevą“, – trečiadienio vakarą sakė Centrinės rinkimų komisijos vadovas Masahiras Panahovas. Jo teigimu, rinkėjų aktyvumas siekė 67,7 proc.

62-erių I. Alijevas griežta ranka valdo Azerbaidžaną nuo savo tėvo ir pirmtako Haidaro Alijevo mirties 2003-iaisiais. Opozicija boikotavo rinkimus ir vadino juos „farsu“.

I. Alijevas paankstino pradžioje 2025 m. paskirtus rinkimus ir sausį pavadino juos „naujos eros pradžia“. Rugsėjį Azerbaidžanas surengė karinę operaciją daugiausiai armėnų gyvenamame Kalnų Karabache, priversdamas jo valdžią pasiduoti ir atverdamas kelią azerbaidžaniečiams įsikurti regione.

I. Alijevas nuo tada giriasi „vėl suvienijęs“ šalį. Rinkimuose trečiadienį pirmą kartą Azerbaidžano istorijoje balsavimas vyko ir 26 rinkimų apylinkėse Kalnų Karabache. Prezidentas su žmona Mehriban vyko į regioną, kad ten atiduotų savo balsą.

Trečiadienio vakarą tūkstančiai žmonių Azerbaidžano sostinėje Baku išėjo į gatves, švęsdami I. Alijevo pergalę. Jie vadino prezidentą „Kalnų Karabacho išvaduotoju“ ir laikė plakatus su užrašais „Didžiuojamės tavimi“.

Azerbaidžanas ir Armėnija nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ginčijosi dėl Kalnų Karabacho. Dabar iš regiono į Armėniją išvyko beveik visi 120 000 ten gyvenusių armėnų.

Šalininkai giria I. Alijevą, kad jam vadovaujant šalis tapo svarbia energijos eksporto partnere Europai. Tačiau kritikai kaltina jį griežtais veiksmais prieš politinius priešininkus ir nepriklausomą žiniasklaidą. Pasak opozicijos lyderio Ali Kerimlio, šalyje „pažeidžiamos visos pagrindinės teisės“. Opozicinės partijos esą negali „normaliai dirbti“, susirinkimų laisvė apribota, vyriausybė daro spaudimą žiniasklaidai.

2009 m. per referendumą Azerbaidžane priimta konstitucija, leidžianti valstybės vadovui eiti pareigas neribotą kadencijų skaičių. Dar viena konstitucijos pataisa 2016 m. prezidento kadenciją pratęsė iki septynerių metų. Tais pačiais metais I. Alijevas viceprezidente paskyrė savo žmoną Mehriban.

Tikimasi, kad šis žingsnis pratęs dešimtmečius trunkantį autoritarinį Aliyevų šeimos valdymą.

61-erių politikas energijos išteklių turtingą šalį valdo nuo 2003 metų, kai pakeitė savo tėvą Heydarą (Cheidarą), buvusį KGB karininką.

Praėjusią savaitę I. Aliyevas paskelbė, kad pirmalaikiai rinkimai įvyks kitų metų vasario 7 dieną. Anksčiau prezidento rinkimai buvo numatyti 2025 metams.

Jo populiarumas išaugo po to, kai Azerbaidžano kariuomenė rugsėjį per žaibišką puolimą iš armėnų separatistų atkovojo atskilusio Kalnų Karabacho regiono kontrolę.

Penktadienį I. Aliyevo partija „Yeni Azerbaycan“ („Naujasis Azerbaidžanas“) per partijos valdančiosios tarybos posėdį iškėlė jo kandidatūrą perrinkimui, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

„Tai ne tik mūsų partijos, bet ir visos tautos sprendimas“, – susitikime sakė partijos pirmininko pavaduotojas Ali Akhmedovas (Ali Achmedovas).

„Per 20 savo valdymo metų Ilhamas Aliyevas įvykdė visus mūsų žmonių norus“, – pridūrė jis.

Valstybinė visuomenės nuomonės tyrimų institucija neseniai paskelbė, kad 75 proc. šalies gyventojų pritaria tam, kaip I. Aliyevas sprendė šį konfliktą, dėl kurio masiškai emigravo Kalnų Karabache gyvenę etniniai armėnai.

Rugsėjo 19-ąją Azerbaidžano lyderis nusiuntė karius į Karabachą ir jau po vienos kovos dienos Armėnijos separatistų pajėgos, tris dešimtmečius kontroliavusios ginčijamą regioną, sudėjo ginklus bei sutiko reintegruotis su Baku.

Azerbaidžano pergalė žymėjo teritorinio ginčo, per kurį Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus – paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 2020 metais, – nusinešusius dešimtis tūkstančių gyvybių abiejose pusėse, pabaigą.

Dabar šalys derasi dėl visapusiškos taikos sutarties, tačiau Vakarų tarpininkaujamose derybose kol kas nepavyko pasiekti proveržio.

Prezidento kanceliarija išplatino Azerbaidžano kariuomenės ir karinio orkestro, išsirikiavusio centrinėje Chankendžio, armėnų vadinto Stepanakertu, aikštėje, nuotraukas. Jose matyti mėlynos, raudonos ir žalios spalvos Azerbaidžano vėliavos, iškeltos priešais įspūdingą sovietmečio pastatą, kuriame kadaise buvo Karabacho separatistų lyderio biurai, o dabar puošia Azerbaidžano emblema.

Prezidentūros pranešime sakoma, kad ceremonijoje taip pat dalyvavo pirmoji ponia Mehriban Alijeva, griežtai kontroliuojamos šalies pirmoji viceprezidentė, ir I. Alijevo sūnus Heidaras.

Dėl Kalnų Karabacgo Baku ir Jerevanas kariavo du karus 2020 ir 1990 metais. Trečiadienį minimos trečiosios Azerbaidžano triuškinamos pergalės per šešias savaites trukusį karą su Armėnija metinės. Per šį karą Baku atkovojo dalį savo žemių, Armėnijos pajėgų kontroliuotų tris dešimtmečius.

Šiemet rugsėjį Baku surengė puolimą, kad susigrąžintų visą regioną, ir po mažiau nei parą trukusių kovų armėnų separatistų valdžia sudėjo ginklus bei sutiko reintegruotis į Azerbaidžaną. Per kitas dienas į Armėniją pabėgo beveik visi regiono gyventojai armėnai – daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu AZƏRTAC.

„Iš Sumgaito technologinio parko teritorijos išgabenta pirmoji elektros įrangos partija, kurią mūsų šalis siunčia kaip humanitarinę pagalbą Ukrainos žmonėms“, – sakoma pranešime.

Leidinys rašo, kad pagal prezidento Ilhamo Alijevo 2023 metų liepos 17 d. potvarkį Energetikos ministerijos parengtoje humanitarinėje siuntoje yra daugiau kaip 555 tūkst. metrų elektros kabelių ir laidų.

14 sunkvežimių vilkstinė su humanitariniu kroviniu išvyko į Ukrainą, kad padėtų atkurti pastovų elektros tiekimą nuo karo nukentėjusiuose šalies rajonuose.

Leidinys taip pat rašo, kad artimiausiu metu planuojama išsiųsti kitas siūlomos pagalbos dalis, kurių bendra vertė – 7,6 mln. dolerių.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Baku perdavė Ukrainai daugiau kaip tūkstantį tonų vaistų, medicininės įrangos ir humanitarinės pagalbos už daugiau nei 33 mln. dolerių.

Azerbaidžanas yra vienas iš humanitarinės pagalbos lyderių atkuriant Ukrainos energetikos sistemą po Rusijos raketų atakų. Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su I. Alijevu.

Energetikos ministerija taip pat pranešė, kad Azerbaidžanas iki metų pabaigos planuoja perduoti Ukrainai įrangos skirstomiesiems tinklams atkurti.

Tai pirmas jo apsilankymas ten po to, kai Baku atgavo kalnuoto regiono kontrolę per puolimą, dėl kurio išvyko dauguma etninių armėnų.

„Azerbaidžano Respublikos prezidentas Ilhamas Alijevas Chankendi mieste iškėlė Azerbaidžano Respublikos nacionalinę vėliavą ir pasakė kalbą“, – sakoma prezidento biuro pranešime.

Armėnija šį miestą vadina Stepanakertu.

Rugsėjį Baku surengtas žaibiškas puolimas užbaigė tris dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą Kalnų Karabache.

Didžioji dalis iš 120 tūkst. teritorijoje gyvenusių etninių armėnų pabėgo į Armėniją.

I. Aliyevo biuras pranešė, kad prezidentas lankėsi keliose kitose Karabacho vietose ir miestuose, ir pasidalijo nuotraukomis, kuriose ilgametis lyderis, vilkintis kariniais drabužiais, priklaupęs bučiuoja Azerbaidžano vėliavą prieš ją iškeliant.

Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais Armėnija, kurioje gyventojų daugumą sudaro krikščionys, ir musulmoniškas Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du kruvinus karus.

„Vakar, šiandien Armėnija nelauktai pademonstravo politinę kompetenciją [ir] mes tai vertiname“, – sakė I. Alijevas, kreipdamasis per valstybinę televiziją.

„Noriu tikėtis, kad žingsniai, kurių imamės, ir antiteroristinių priemonių rezultatai galiausiai sudarys sąlygas pašalinti kliūtis taikos deryboms“, – pridūrė jis.

„Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai, kaip ir jų keliama grėsmė, yra globalūs. Taikai pasiekti reikalinga ne tik visapusiška parama Ukrainai, bet ir efektyvus sankcijų įgyvendinimas, paliekant kuo mažiau jų apėjimo spragų, aktyviai ieškomų šalies agresorės. Azerbaidžano vaidmuo šioje srityje taip pat labai svarbus“, – pranešime spaudai sakė premjerė I. Šimonytė.

Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, susitikime su Azerbaidžano vadovu daugiausiai dėmesio skirta Rusijos karui prieš Ukrainą, saugumo padėčiai Pietų Kaukaze, dvišaliam Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimui, Azerbaidžano ir Armėnijos taikos derybų perspektyvai.

I. Šimonytė pridūrė, jog Ukrainą užpuolusi Rusija nėra suinteresuota konfliktų sprendimų jokiame regione, jos tikslai – eskalacija ir destabilizacija siekiant įtakos svertų ir naudos.

Premjerė taip pat pažymėjo Azerbaidžano ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo energetikos srityje svarbą, Bendrijai siekiant diversifikuoti energijos išteklių tiekimo šaltinius ir atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos.

Ministrė Pirmininkė susitikime su I. Alijevu išskyrė ES Dvynių projektus kaip sėkmingus Lietuvos ir Azerbaidžano institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi pavyzdžius, vertus tolimesnio plėtojimo.

Aptariant saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Vyriausybės vadovė akcentavo, kad Lietuva remia taikų, tvarų ir visapusišką Azerbaidžano ir Armėnijos konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis ir ES pastangas prisidėti prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo regione.

Armėnija ir kaimyninis Azerbaidžanas kelis dešimtmečius nesutaria dėl teritorijų.

1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Iki šiol rusenantis konfliktas, įskaitant du karus 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 2020-aisiais, nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

„Matome Azerbaidžaną kaip augančią ekonomiką, kuri turi didžiulį energetinį potencialą ir ekonomikos diversifikacijos siekių. Lietuvai pirmame ketvirtyje patyrus ekonominę recesiją, itin svarbu sudaryti sąlygas mūsų verslui atrasti naujas rinkas“, – pirmadienį išplatintame Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.

Jis pirmadienį Vilniuje su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu atidarė Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.

G. Nausėdos teigimu, Lietuvos verslą domina Azerbaidžano informacinių technologijų, gamybos, maisto pramonės ir atsinaujinančios energetikos sektoriai.

Jis taip pat pabrėžė, kad glaudesniam abiejų valstybių ekonominių ryšių plėtojimui gali padėti Europos Komisijos sprendimas siekti nulinės taršos gamybos.

„Nulinės taršos ekonomikos plėtra gali tapti dar viena paskata Lietuvos ir Azerbaidžano ekonominiam suartėjimui“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas pakvietė Azerbaidžano verslą prisidėti prie Lietuvos siekių didinti gamybos ir paslaugų sektorių konkurencingumą.

Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume dalyvauja 40 Azerbaidžano verslo įmonių ir asociacijų, taip pat daugiau nei 50 Lietuvos verslo įmonių atstovų.