Uigūrų ekonomistą ir intelektualą Kinija dėl kaltinimų separatizmu 2014 metais įkalino iki gyvos galvos. Iškilmingoje ceremonijoje Europos Parlamente jam atstovavo duktė Jewhar Ilham (Dževchar Ilcham). Premiją įteikė EP pirmininkas Davidas Sassoli (Davidas Sasolis).

Pirmadienį EP nariai iš Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetų bei Žmogaus teisių pakomitečio taip pat surengs diskusiją su J. Ilham.

Už Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione gyvenančios uigūrų musulmonų mažumos teises kovojusiam I. Tohti šiais metais taip pat buvo paskirta Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija.

Šiemet Sacharovo premijai dar buvo nominuoti nužudyta Brazilijos politinė aktyvistė ir žmogaus teisių gynėja Marielle Franco (Marielė Franku), Amazonijos indėnų vadas Raoni Metuktire'as (Raonis Metuktiras), kovojantis prieš miškų naikinimą Amazonijoje, ir brazilų žmogaus teisių bei aplinkosaugos aktyvistė Claudelice Silva dos Santos (Klaudelisi Silva dos Santos).

Sąrašą užbaigė penkių studenčių grupė iš Kenijos „The Restorers“ (Stacy Owino (Steisi Ovino), Cynthia Otieno (Sintija Otjeno), Purity Achieng (Pjuriti Ašing), Mascrine Atieno (Maskrin Atjeno) ir Ivy Akinyi (Ivi Akinji)), sukūrusi mobiliąją aplikaciją „i-Cut“, padedančią moterims, nukentėjusioms nuo lytinių organų žalojimo, paplitusio Afrikoje.

1988 metais įsteigtą Sacharovo premiją už minties laisvę, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, EP kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, „labiausiai prisidėjusioms prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją“. Laureatui skiriama 50 tūkst. eurų.

Pernai Sacharovo premija buvo skirta Ukrainos režisieriui Olehui Sencovui.

Už Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione gyvenančios uigūrų musulmonų mažumos teises kovojęs ir kalėti iki gyvos galvos „už separatizmą“ nuteistas I. Tohti rugsėjį Europos Tarybos buvo apdovanotas Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija.

Buvusio ekonomikos profesoriaus Pekino universitete teismas 2014 metais išprovokavo užsienio vyriausybių ir žmogaus teisių organizacijų pasipiktinimą.

I. Tohti, kuriam penktadienį sueina 50, „daugiau kaip du dešimtmečius dirbo dėl uigūrų mažumos padėties ir tarpetninio dialogo bei supratimo Kinijoje“, nurodė Europos Taryba, nominavusi jį Vaclavo Havelo premijai.

Prieš savo areštą 2014 metų sausį I. Tohti įsteigė interneto svetainę „UighurOnline“, rašydavusią socialiniais klausimais uigūrų ir kinų kalbomis, ir jai vadovavo.

Jis išgarsėjo kaip nuosaikus balsas, atkreipiantis dėmesį į etninę įtampą regione.

Teisių gynimo grupės ir ekspertai sako, jog daugiau nei milijonas uigūrų ir kitų etninių mažumų, daugiausia musulmoniškų, atstovų yra laikomi internuotųjų stovyklose Sindziange.

Pareigūnai šiame Kinijos šiaurės vakarų regione taip pat sukūrė didelę stebėjimo sistemą, apimančią tokius metodus kaip veidus atpažįstančios kameros, sekimas internete ir apsilankymai namuose, nurodo žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“.

Po I. Tohti arešto jo interneto svetainė buvo uždaryta, nurodo Niujorke įsikūręs tarptautinis Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).

Anksčiau I. Tohti buvo sulaikytas 2009 metais, kai per etninio smurto proveržį Sindziange parašė apie neramumų metu sulaikytus ir nužudytus uigūrus, nurodo tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“.

Kinija iš pradžių neigė internuotųjų stovyklų egzistavimą, bet dabar sako, kad tai yra „profesinės mokyklos“, būtinos kovai su terorizmu.

„Kraštutinis terorizmas“

Naujienų agentūros AFP pernai atliktas tyrimas, kurio metu buvo išanalizuota daugiau kaip 1,5 tūkst. vyriausybės dokumentų, parodė, kad šios stovyklos labiau primena kalėjimus, o ne mokyklas, ir kad joms, be kitos įrangos, tiekiami elektros šoko ginklai bei ašarinės dujos.

Kinija užsipuolė Europos Tarybą, jai rugpjūtį nominavus I. Tohti Vaclavo Havelo premijai, kuri taip pat buvo paskirta vienai teisių gynimo grupei iš Balkanų.

Kinijos užsienio reikalų ministerija I. Tohti pavadino „separatistu, remiančiu kraštutinį terorizmą“.

Jį JAV įstatymų leidėjai taip pat nominavo Nobelio taikos premijai, Kinijai sulaukiant vis didesnio dėmesio dėl elgesio su uigūrais.

Jungtinės Valstijos šį mėnesį paskelbė, kad įtraukia į „juoduosius“ sąrašus 28 Kinijos subjektus, susijusius su represine politika Sindziange, ir kad suvaržys vizų išdavimą kinų pareigūnams, dalyvavusiems sulaikant uigūrus, kazachus ar kitų regiono mažumų atstovus arba smurtaujant prieš juos.

1988 metais įsteigtą Sacharovo premiją už minties laisvę, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, EP kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, „labiausiai prisidėjusioms prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją“.

Laureatui skiriama 50 tūkst. eurų.

Pernai Sacharovo premija buvo skirta Ukrainos režisieriui Olegui Sencovui.

Už Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione gyvenančios uigūrų musulmonų mažumos teises kovojęs ir kalėti iki gyvos galvos nuteistas Ilhamas Tohti (Ilchamas Tochtis) prieš kelias savaites už savo veiklą buvo apdovanotas kitu prestižiniu Pekino pasipiktinimą išprovokavusiu prizu.

Praėjusį mėnesį Europos Taryba I. Tohti skyrė Vaclavo Havelo žmogaus teisių premiją už „suteiktą balsą visai uigūrų tautai“, nepaisant griežtos Kinijos valdžios kritikos. Anot Pekino, apdovanojimo jam skyrimas prilygsta „terorizmo rėmimui“.

Pasak teisių gynėjų grupių, uigūrai ir kitos daugiausia musulmoniškos tautinės mažumos susiduria su nuožmiu valdžios susidorojimu. Milijonai jų buvo ir yra laikomi internuotųjų stovyklose, kurias Kinijos valdžia dar neseniai neigė.

Kandidatų sąraše taip pat yra nužudyta Brazilijos politinė aktyvistė ir žmogaus teisių gynėja Marielle Franco (Marielė Franku), apdovanojimui pristatyta kartu su Amazonės indėnų vadu Raoni Metuktire'u (Raoniu Metuktiru), kovojančiu prieš miškų naikinimą Amazonijoje, ir žmogaus teisių bei aplinkosaugos aktyviste Claudelice Silva dos Santos (Klaudelisi Silva dos Santos).

Sąrašą baigia penkių studenčių grupė iš Kenijos „The Restorers“ (Stacy Owino (Steisi Ovino), Cynthia Otieno (Sintija Otjeno), Purity Achieng (Pjuriti Ašing), Mascrine Atieno (Maskrin Atjeno) ir Ivy Akinyi (Ivi Akinji)), sukūrusi mobiliąją aplikaciją „i-Cut“, padedančią moterims, nukentėjusioms nuo lytinių organų žalojimo, paplitusio Afrikoje.

1988 metais įsteigtą Sacharovo premiją už minties laisvę, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, EP kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, „labiausiai prisidėjusioms prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją“. Laureatui skiriama 50 tūkst. eurų. Pernai Sacharovo premija buvo skirta Ukrainos režisieriui Olegui Sencovui.

Nobelio žmogaus teisių premiją vadinamą Martino Ennalso ( Martino Enalso) apdovanojimą drauge skiria „Amnesty International“, „Human Rights Watch“ ir dar aštuonios žmogaus teisių organizacijos.

Apdovanojimo ceremonija įvyks Ženevos mieste Šveicarijoje antradienį vakare.

Ekonomikos profesoriui I.Tohti 2014 metų rugsėjį po dvi dienas trukusio teismo proceso buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos už separatizmą.

I.Tohti, dėstęs Pekino Tautos universitete etninėms mažumoms, garsiai kritikavo Kinijos politiką Sindziange. Šiame vakariniame regione gyventojų daugumą sudaro musulmonai uigūrai, kurie kundžiasi patiriantys diskriminaciją ir jų kultūros bei religijos varžymą.

I.Tohti tvirtino nepropagavęs separatizmo ar smurto. Kartu buvo nuteisti septyni jo studentai.

Martino Ennalso premija, pavadinta pirmojo „Amnesty International“ generalinio sekretoriaus vardu, skiriama asmenims, ginantiems žmogaus teises, pasišventusiems šiai veiklai, nors jiems dažnai gresia didžiulis pavojus.

Ji buvo įsteigta 1993-iaisiais, praėjus dvejiems metams po M. Ennalso mirties.

Pirmasis šios premijos laureatas 1994 metais buvo Kinijos žmogaus teisių aktyvistas ir politinis kalinys Harry Wu (Haris Vu), kuris devintojo dešimtmečio viduryje persikėlė gyventi į JAV.

Pernai premija skirta Jungtinių Arabų Emyratų žmogaus teisių aktyvistui Ahmedui Mansoorui (Ahmedui Mansurui).

Garsus Kinijos mokslininkas iš daugiausia musulmoniškos uigūrų etninės grupės kalėti iki gyvos galvos buvo nuteistas dėl pastabų per paskaitą universitete apie neramų Sindziango regioną, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Buvęs profesorius Ilhamas Tohti (Ilchamas Tochtis) antradienį to didžiulio Vakarų Kinijos regiono teisme buvo nuteistas už „separatizmą“. Tai išprovokavo teisių gynimo grupių, JAV ir Europos Sąjungos (ES) pasipiktinimą.

Byla prieš I.Tohti iš dalies buvo grindžiama paskaitų universitete įrašais, kuriuose jis sako, kad Sindziangas „pirma priklausė uigūrų etninei grupei“, o ne Kinijos hanų daugumai, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Prokurorai sakė, kad ta kalba ir kitos pastabos, kuriomis jis abejojo vyriausybės versija dėl vieno pernai Sindziange įvykusio smurtinio incidento, paskatino kitus prisidėti prie „separatistinių grupių“.

I.Tohti teigė, kad Kinijos konstitucija garantuoja piliečiams žodžio laisvę, bet prokurorai sakė, kad „Kinijos piliečiai naudodamiesi savo laisve negali kenkti valstybės interesams“, nurodoma „Xinhua“ pranešime.

I.Tohti advokatas Li Fangpingas AFP sakė, jog kelias pastabas „Xinhua“ pacitavo netiksliai ir jog jis pateikė skundą remdamasi tuo, kad įrodymų paskelbimas prieš tai, kai I.Tohti turėjo galimybę pateikti apeliaciją, yra neteisėtas.

Europos Sąjunga antradienį pasmerkė Kinijos „visiškai nepateisinamą“ įkalinimo iki gyvos galvos bausmę, kuri buvo skirta garsiam mokslininkui Ilhamui Tohti (Ilchamui Tochti) iš daugiausia musulmoniškos uigūrų mažumos, ir paragino nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti į laisvę.

„ES smerkia įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už tariamą „separatizmą“, kuri šiandien buvo skirta uigūrų ekonomikos profesoriui Ilhamui Tohti ir kuri yra visiškai nepateisinama“, – sakoma ES pareiškime.

Jame priduriama, kad Briuselis „apgailestauja, kad nebuvo laikomasi atitinkamų teisės procedūrų, ypač atsižvelgiant į (kaltinamojo) teisę į tinkamą gynybą“.

Kinijos teismas mokslininką I.Tohti (Ilchamą Tochtį) nuteisė kalėti iki gyvos galvos už „separatizmą“ antradienį, pranešė jo advokatas.

Buvęs universiteto profesorius I.Tohti, kuris garsiai kritikavo Kinijos politiką Sindziange, „neabejotinai teiks apeliaciją“, po dvi dienas trukusio teismo proceso sakė jo advokatas Li Fangpingas. JAV ir Europos Sąjunga (ES) ragino paleisti I.Tohti.

Už separatizmą Kinijoje galima skirti kalėjimą nuo trejų metų arba mirties bausmę.

I.Tohti garsėjo kaip nuosaikus uigūrų padėties valdant kinų hanų daugumai balsas.

Sindziange, kur gyvena daugelis Kinijos uigūrų, tvyro didelė įtampa. Pareigūnai pranešė, kad sekmadienį centrinėje šio regiono dalyje per kelis sprogimus žuvo du žmonės, bet nenurodė, kas įvykdė išpuolį.

Pasak policijos, gegužės mėnesį 43 žmonės žuvo, kai uigūrų kovotojai važiavo per turgų regiono sostinėje Urumčyje ir svaidė sprogmenis.